Kauno apygardos teismo sprendimas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos (toliau – institucija) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutarimo V. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. G. Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124 straipsnio 6 dalyje ir, pritaikius ATPK 30¹ straipsnį, nubaustas 300 Eur bauda be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. V. G. nubaustas už tai, kad 2016 m. liepos 1 d., 22.57 val., (duomenys neskelbtini) Kelyje (duomenys neskelbtini) 10-ame kilometre, vairuodamas transporto priemonę BMW 7ER REIHE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas 2 metų vairavimo stažo, važiavo 154,7 km/h greičiu, kai leistinas greitis 90 km/h (kaip pradedančiam vairuotojui – 70 km/h) ir leistiną greitį, įvertinus paklaidą, viršijo 82 km/h. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 134 punkto reikalavimus. Apeliaciniame skunde institucija prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą, paskiriant V. G. 300 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams. Skunde teigiama, kad vien tos aplinkybės, jog V. G. dėl pažeidimo prisipažino ir gailisi, teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbui, rūpinasi artimaisiais, nėra reikšmingos ir nepagrindžia ATPK 30¹ straipsnio taikymo. V. G. privalėjo iš anksto numatyti galimai kilsiančias pasekmes dėl greičio viršijimo, tačiau šių pasekmių nepaisė ir lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Institucijos nuomone, nutarime teismas nenurodė išskirtinių priežasčių, dėl kurių V. G. būtų galima taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir už tokį grubų KET pažeidimą taikyti švelnesnę nuobaudą, negu numato įstatymas. V. G. padarė tyčinį, pavojingą administracinį teisės pažeidimą, turintį įtakos ne tik automobilio eismo saugumui, bet ir kitų žmonių sveikatai ir gyvybei. Skunde pabrėžiama, kad administracinės nuobaudos tikslas būtent ir yra sukelti tam tikrų neigiamų padarinių atsiradimą asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimą, tuo siekiant prevencinių tikslų. Tuo pačiu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekiant per prevencinių priemonių taikymą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su asmeniniu komfortu. Atsiliepime į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. G. prašo palikti Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutarimą nepakeistą ir institucijos apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliaciniame skunde ginčijamas nuobaudos individualizavimo klausimas. Institucijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai V. G. atžvilgiu taikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, dėl to paskyrė per švelnią administracinę nuobaudą. Atsižvelgiant į ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama skundo ribose. Pagal ATPK 20 straipsnį administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniuose, taip pat atsižvelgiant į teisingumo, protingumo proporcingumo principus bei administracinės nuobaudos tikslus.Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime konstatavo, kad nagrinėjamu atveju net ir minimalios ATPK 124 straipsnio 6 dalyje numatytos administracinės nuobaudos skyrimas V. G. neatitiktų teisingumo, protingumo, proporcingumo principų reikalavimų, todėl jo atžvilgiu taikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir neatėmė teisės vairuoti transporto priemones. Tokį sprendimą apylinkės teismas motyvavo tuo, kad V. G. dėl padaryto pažeidimo prisipažino, nuoširdžiai gailisi, vienas rūpinasi ir prižiūrį neįgalią mamą, išlaiko šeimą, teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbinėms funkcijoms vykdyti, pažeidimą padarė dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių (kaip nurodė V. G. – jis skubėjo į butą, kuriame buvo įvykusi vandentiekio avarija). ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Minėtame straipsnyje įtvirtintas reglamentavimas, suteikiantis bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnui) išeiti iš straipsnio sankcijoje apibrėžtų administracinės nuobaudos ribų, sietinas su Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo formuojama praktika. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai reiškia ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas); įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga pusiausvyra tarp visuomenės ir asmens interesų, idant būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo; remiantis šiuo principu įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis; šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir asmens teises ribotų ne daugiau negu būtina (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. spalio 2 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus, gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).Aukštesnysis teismas, dar kartą įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytas faktines aplinkybes ir surinktus duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šiuo konkrečiu atveju pagrįstai pripažino, kad net ir minimali ATPK 124 straipsnio 6 dalyje numatyta administracinė nuobauda – bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams – V. G. atžvilgiu būtų per griežta, taigi – ir neteisinga, todėl, priešingai, negu skunde tvirtina institucija, ATPK 30¹ straipsnį taikė pagrįstai. Tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas, tinkamai nustatęs piniginės baudos dydį, nepagrįstai iš viso neskyrė teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, todėl nutarimas šioje dalyje keistinas. ATPK 124 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad už šio pažeidimo padarymą pradedantis vairuotojas gali būti baudžiamas bauda nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki keturių šimtų trisdešimt keturių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų ir šešių mėnesių. Straipsnio sankcijoje numatyta pakankamai griežta administracinė nuobauda suponuoja manymą, kad įstatymų leidėjas šį pažeidimą laiko itin pavojingu, todėl ATPK 30¹ straipsnio taikymas turi būti pagrįstas objektyviomis ir abejonių nekeliančiomis aplinkybėmis, rodančiomis mažesnį padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumą ir sudarančiomis pakankamą pagrindą manyti, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas būtų neadekvatus bei neproporcingas ir asmens teises ir laisves suvaržys labiau, negu tai būtina administracinės nuobaudos tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams užtikrinti. Nagrinėjamu atveju V. G. padarė tyčinį, pavojingą KET pažeidimą, už kurį, kaip minėta, įstatymų leidėjas yra numatęs pakankamai griežtą administracinę nuobaudą – baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu. V. G. dėl padaryto pažeidimo prisipažino, išreiškė gailestį, tačiau pažymima, kad ši aplinkybė ATPK 30¹ straipsnio taikymo nepagrindžia. Ji yra vertintina nustatant administracinės nuobaudos dydį sankcijos ribose. Pažeidimo faktinės aplinkybės, t. y. tai, kad V. G. kelio ruože, kuriame jis galėjo važiuoti ne didesniu, kaip 70 km/h greičiu, važiavo 154,7 km/h, taip leistiną greitį viršydamas daugiau, negu du kartus, leidžia spręsti, kad V. G., kaip pradedantis vairuotojas, atsakingai į savo, kaip eismo dalyvio ir padidinto pavojaus šaltinio valdytojo, pareigas nežiūri, savo teise vairuoti transporto priemones naudojasi neatsakingai, neįvertindamas galinčių kilti pasekmių, todėl vien tik minimalios piniginės baudos paskyrimas, neatimant teisės vairuoti transporto priemones, kuria naudojantis ir buvo padarytas itin grubus pažeidimas, nebūtų efektyvi nuobauda siekiant ATPK 41 straipsnyje apibrėžtų administracinės nuobaudos tikslų. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, V. G. nurodyta ir objektyviais duomenimis pagrįsta aplinkybė, kad pažeidimą jis padarė nepalankiai susiklosčius situacijai, teigiama jo asmenybės charakteristika (V. G. dirba, gyvena kartu su neįgalia mama, kuria rūpinasi, išlaiko šeimą, administracine tvarka nebaustas, neteistas), rodo mažesnį jo asmenybės pavojingumą ir sudaro pagrindą teisę vairuoti transporto priemones atimti trumpesniam, negu sankcijoje numatytas minimalus, terminui. Tačiau, priešingai, negu konstatavo apylinkės teismas, nesudaro pagrindo iš viso neatimti specialiosios teisės. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste pažymima, kad administracinės nuobaudos už padarytą pažeidimą taikymas bet kuriuo atveju neišvengiamai susiję su tam tikrų nepatogumų ir suvaržymų atsiradimu. Kaltas asmuo, kuriam skiriama nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių, arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų bei apribojimų. Nuobaudos taptų beprasmiškomis, jeigu nedarytų tam tikro poveikio, negrasintų pažeidėjams negatyviais padariniais. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Aukštesniojo teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju siekiant užtikrinti, kad administracinė nuobauda pažeidimą padariusiam asmeniui turėtų ne tik nubaudimo, bet ir prevencinį poveikį, taip pat siekiant užtikrinti, kad neigiamai padariniai, kuriuos sukelia ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, būtų adekvatūs padaryto pažeidimo pavojingumui ir nevaržytų asmens teisių ir laisvių labiau, negu tai būtina nuobaudos tikslams pasiekti, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas V. G. skirtinas trumpesniam, negu straipsnio sankcijoje numatytas minimalus, terminui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu, 302¹³ straipsniu,

nutaria:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutarimą pakeisti.

V. G. už pažeidimą, numatytą ATPK 124 straipsnio 6 dalyje, taikant ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.