Tauragės apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ ieškinį atsakovei R. Ž. dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.384 straipsnio 1 dalį, jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Ši sutartis laikoma sudaryta neterminuotam laikui, jeigu joje nenumatyta ko kita. Su atsakove atskira rašytinė energijos pirkimo - pardavimo sutartis nebuvo pasirašyta, tačiau jos butas yra prijungtas prie energijos tiekimo tinklų, todėl sutartis laikoma sudaryta. Pagal Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 1 dalį šilumos vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju už suvartotą šilumą pagal šilumos pirkimo – pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis. Pagal Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalį, jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Ši įstatymo nuostata buvo perkelta į Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012-09-07 įsakymu Nr. 1-173 patvirtinto „Šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo“ 21 punktą. Šio aprašo 22 punkte nustatyta, kad šilumos paskirstymo metodą buitiniai šilumos vartotojai pasirenka CK 4.85 straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų taikyti arba su ja suderintų metodų. Kol buitinis šilumos vartotojas pasirenka metodą, taikomas pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas.

Nurodo, kad atsakovė R. Ž. nemokėjo už suvartotą šilumos energiją, jos skola už laikotarpį nuo 2022-07 mėn. iki 2024-04 mėn. yra 496,60 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012-09-07 įsakymu Nr. 1-173 patvirtinto „Šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo“ 32 punktą buitinis šilumos vartotojas pagal šilumos tiekėjo pateiktą mokėjimo už šilumą pranešimą arba sąskaitą ne vėliau kaip iki po ataskaitinio mėnesio kito mėnesio paskutinės dienos sumoka šilumos tiekėjui. Taigi, skolos mokėjimo terminas yra pasibaigęs, todėl skola priteistina.

Taip pat nurodo, kad Lietuvos Respublikos 1995-01-26 įstatymo Nr. I-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ (2013-10-10 redakcija Nr. XII-550) 2 straipsnio 1 dalis nustato, jog fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo išlaidų, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,02 procento delspinigius. Atsakovė yra skolinga 17,48 Eur delspinigių, šiuos delspinigius skaičiuojant nedaugiau kaip už 6 mėnesius.

Atsakovė R. Ž., kuriai procesiniai dokumentai tinkamai įteikti, teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausė atsakovei R. Ž..

Pagal CK 6.384 straipsnio 1 dalį, jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Ši sutartis laikoma sudaryta neterminuotam laikui, jeigu joje nenumatyta ko kita. Su atsakove atskira rašytinė energijos pirkimo - pardavimo sutartis nebuvo pasirašyta, tačiau jos butas yra prijungtas prie energijos tiekimo tinklų, todėl sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais.

Pagal Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 1 dalį šilumos vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju už suvartotą šilumą pagal šilumos pirkimo – pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis. Pagal Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalį, jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Ši įstatymo nuostata buvo perkelta į Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012-09-07 įsakymu Nr. 1-173 patvirtinto „Šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo“ 21 punktą. Šio aprašo 22 punkte nustatyta, kad šilumos paskirstymo metodą buitiniai šilumos vartotojai pasirenka CK 4.85 straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų taikyti arba su ja suderintų metodų. Kol buitinis šilumos vartotojas pasirenka metodą, taikomas pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas.

Iš ieškovės pateiktos Mokesčių priskaičiavimo pažymos nustatyta, kad atsakovė R. Ž. nemokėjo už suvartotą šilumos energiją, jos skola už laikotarpį nuo 2022-07 mėn. iki 2024-04 mėn. yra 496,60 Eur. Taip pat apskaičiuoti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos 1995-01-26 įstatymo Nr. I-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ 2 straipsnio 1 dalimi, 17,48 Eur delspinigiai.

Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.38 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę (CK 6.59 straipsnis). Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Atsakovė prievolę mokėti pagal sutartį pažeidė, todėl iš atsakovės priteistina 496,60 Eur skola ir 17,48 Eur delspinigiai ieškovės naudai (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6.71 straipsnis).

Iš už terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidusios atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Iš atsakovės taip pat priteistinos ir bylinėjimosi išlaidos: 22 Eur žyminio mokesčio ir 121 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ieškovei bei 8,42 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, 441 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

- 5 proc. metinių palūkanų už priteistą 514,08 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2024-11-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo,

- 143 Eur bylinėjimosi išlaidų akcinei bendrovei „Klaipėdos energija“, juridinio asmens kodas 140249252, naudai,

- 8,42 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.