Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. M. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnį – laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal BK 290 straipsnį – laisvės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta 1/3, ir nustatyta galutinė bausmė –laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

M. M. nuteistas už tai, kad 2015 m. vasario 9 d., apie 21 val. 15 min., (duomenys neskelbtini), namuose, po panaudoto fizinio smurto prieš mažametį L. L. ir sugyventinę G. G., tyčia, panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino tarnybines pareigas einantiems ir veikiantiems teisėtais įstatymo nustatytos kompetencijos ribose, (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini) r. PK Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio patruliui L. G. ir patruliui A. V., einantiems jiems pavestas viešosios tvarkos priežiūros funkcijas, nevykdė pareigūnų teisėtų nurodymų – neleido uždėti antrankių, stumdė patrulius A. V. ir L. G., kojomis atsispirdamas į sieną, stumdėsi ir spardėsi, nereagavo į pareigūnų reikalavimus, kad bus panaudotas elektros impulsinis prietaisas „Taser X26“, panaudojo fizinį smurtą – spyrė į pilvą patruliui L. G., kojos keliu sudavė į tarpukojį patruliui A. V., vedant į tarnybinį automobilį muistėsi, spardė į kojas patruliams A. V. ir L. G., tokiais veiksmais pasipriešino savo pareigas einantiems valstybės tarnautojams – policijos pareigūnams L. G. ir A. V..

Be to, jis nuteistas už tai, kad 2015 m. vasario 9 d., apie 21 val. 15 min, (duomenys neskelbtini), namuose, nuolat plūdo necenzūriniais, įžeidžiančiais pareigūno garbę ir orumą, žodžiais „Pydarai“, „Duchai“ atvykusius pagal iškvietimą dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, tarnybines pareigas einančius ir veikiančius teisėtai pagal įstatymo nustatytą kompetenciją, einančius jiems pavestas viešosios tvarkos priežiūros funkcijas, (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini) r. PK Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio patrulį L. G. ir patrulį A. V., tokiais veiksmais įžeidė savo pareigas einančius valstybės tarnautojus – policijos pareigūnus L. G. ir A. V..

Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą pagal paduotą apeliacinį skundą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė nuteistajam M. M. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nuosprendyje padarytos išvados dėl nusikalstamų įvykių, nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų sudėties, M. M. kaltės padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 286 straipsnyje, 290 straipsnyje, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Taip pat apylinkės teismas M. M. už padarytas nusikalstamas veikas paskyrė tinkamas bausmes, jas vertinti kaip aiškiai per griežtas ir švelninti nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad, skirdamas bausmes nuteistajam, teismas atsižvelgė į tai, kad yra nustatyta viena apelianto atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, įvertino tai, kad M. M. padarė nusikaltimus, priskiriamus nesunkių nusikaltimų kategorijai, jog nusikalto būdamas teistas aštuonis kartus, teistumui neišnykus.

Taigi, apylinkės teismas, įvertinęs visetą bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, padarė pagrįstą išvadą, kad M. M. už nusikaltimų padarymą skirtinos laisvės atėmimo bausmės. Daryti kitokias išvadas teisėjų kolegija neturi pagrindo. Tai, kad apelianto asmenybės ir byloje nustatytų aplinkybių teismas neįvertino taip, kaip to norėtų nuteistasis, dar nereiškia, jog į jas nebuvo atsižvelgta. Kolegijos vertinimu, nuteistajam apylinkės teismo skirtos bausmės, kurios dar buvo sumažintos vienu trečdaliu, visiškai atitinka tiek jo padarytas nusikalstamas veikas, tiek jo asmenybę, tiek bausme siekiamus tikslus.

Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistajam apylinkės teismo nuosprendžiu skirta subendrinta bausmė, laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams, kuri dar buvo sumažinta vienu trečdaliu, yra žymiai mažesnė nei vienos iš jo padarytos nusikalstamos veikos sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Dėl to nuteistajam paskirtas bausmes vertinti kaip aiškiai per griežtas ar dar labiau jas švelninti nėra pagrindo. O tai, jog nuteistasis vis dėlto mano, kad jam turėjo būti skirta švelnesnė, nei skundžiamu nuosprendžiu skirta bausmė, nesant baudžiamojo įstatymo pažeidimų, neduoda pagrindo mažinti jam pirmosios instancijos teismo skirto bausmės dydžio. Šiame kontekste pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija, o kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą, atitinkančią padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko pavojingumą bausmę.

Ir nors nuteistasis skunde nurodo, kad jis atsiprašė nukentėjusiųjų, jie jam pretenzijų neturi, yra jauno amžiaus, turi šeimą, dirba ir vienintelis išlaiko šeimą, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, sprendžia, kad šios ir kitos apelianto skunde nurodytos aplinkybės nėra pakankamos, kuriomis remiantis būtų galima švelninti ar keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę. Tokią apeliacinės instancijos teismo išvadą pagrindžia tai, kad nuteistasis teisiamas jau devintą kartą, praeityje teistas už vagystes, plėšimus ir nusikaltimus žmogaus sveikatai, o nusikaltimus šioje byloje įvykdė tik 2014 m. kovo 4 d. būdamas paleistas iš laisvės atėmimo vietos. Taigi akivaizdu, kad ankstesniais nuosprendžiais apeliantui skirtos bausmės jam teigiamos įtakos nepadarė, nuteistasis ir toliau pažeidinėja visuomenėje priimtas taisykles, teisės ir moralės normas, tai itin neigiamai apibūdina apelianto asmenybę ir rodo, kad ankstesniais nuosprendžiais apeliantui skirtos bausmės nepasiekė joms keliamų tikslų. O tai, kad nuteistasis savo gyvenimo būdu ne pirmą kartą pablogina savo ir savo šeimos padėtį ir negali pradėti visaverčio gyvenimo, negali pakankamai pasirūpinti jam artimais žmonėmis, priklauso nuo jo paties elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių.

Skundą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs paminėtas aplinkybes, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad kitos rūšies bausmės, nei terminuotas laisvės atėmimas, paskyrimas, nepakeis M. M. teisei priešingo elgesio. O vien tik simbolinės ir nuteistojo asmens pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.

Dėl to tenkinti nuteistojo M. M. apeliacinį skundą ir švelninti jam skirtą bausmę nėra pagrindų, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo M. M. apeliacinį skundą atmesti.