- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-09-17
- Bylos Nr.
- 2A-740-520/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Egidijus Žironas
- Ieškovas
- V. P.
- Atsakovas
- G. P.
- Advokatai
- Stasys Sanda
Procesinių sprendimų klasifikatorius 77.4.3., 78.2.1., 121.(S)
2008 m. rugsėjo 17 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. P. (V. P. ) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. balandžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, be pagrindo įgytų lėšų priteisimo pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovei G. P. bei dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir neteisėtai gautų pinigų priteisimo pagal atsakovės G. P. priešieškinį ieškovui V. P. ,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas V. P. 2007-11-22 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė nustatyti bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku J. P. , gimusiu 1996-04-15, t.y. kas antrą mėnesio šeštadienį ir sekmadienį paimti vaiką iš jo gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžinti ten pat 20.00 val., 14 dienų per metus atostogauti su vaiku su teise išvažiuoti iš Lietuvos Respublikos teritorijos, apie tai pranešus vaiko motinai G. P. prieš mėnesį; pakeisti priteistą iš jo išlaikymą nepilnamečiam vaikui į išmokas po 400 Lt, mokamas kas mėnesį iki vaiko pilnametystės; priteisti iš atsakovės G. P. 4181,34 Lt be pagrindo įgytų lėšų, t.y. 2500 Lt vaiko išlaikymui išskaičiuotų lėšų nuo 2007 m. sausio mėn. iki 2007 m. birželio mėn. ir 1681,34 Lt įsiskolinimo. Nurodė, kad Trakų rajono apylinkės teismas 2003-04-10 sprendimu nutraukė jo ir atsakovės G. P. sudarytą santuoką bendru sutikimu, patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių bei nustatė nepilnamečio vaiko J. P. gyvenamąją vietą su motina G. P. . Bendru sutarimu su atsakove sūnaus išlaikymui jis sutiko mokėti po 500 Lt kas mėnesį, tačiau iš esmės pasikeitė jo turtinė padėtis, t.y. jis neturi jokio turto, jo atlyginimas yra 1300 Lt, todėl teismo priteistas išlaikymo dydis turėtų būti sumažintas iki 400 Lt per mėnesį. Atsakovės turtinė padėtis yra gera: ji turi nuosavą būstą, automobilį, dirba, todėl gali prisidėti prie nepilnamečio sūnaus išlaikymo, kuris turėtų būti 800 Lt per mėnesį. Nurodė, kad po santuokos nutraukimo iki 2006 m. lapkričio mėn. jis ir toliau su atsakove gyveno kaip šeima, vedė bendrą ūkį, pilnai išlaikė šeimą, o 2005 m. rugsėjį atsakovei įsigijus naują butą, esantį (duomenys neskelbtini), jis kartu su atsakove ir sūnumi persikėlė ten gyventi. Nuo 2006 m. lapkričio mėn. jis buvo priverstas išeiti gyventi pas atsakovės motiną. Atsakovė, žinodama, kad jis išlaiko sūnų, be teisėto pagrindo pradėjo vykdyti teismo sprendimą bei nurodė antstoliui, jog jis yra skolingas vaiko išlaikymui už 30 mėn., t.y. 15000 Lt. Nuo 2007 m. sausio atsakovei buvo išmokėta 4181,34 Lt vaiko išlaikymui, nors sūnus J. nuo 2006-12-25 iki 2007 m. liepos mėn. gyveno su juo, atsakovė lėšų jo išlaikymui neskyrė.
Atsakovė G. P. byloje pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė padidinti Trakų rajono apylinkės teismo 2003-04-10 sprendimu iš ieškovo V. P. priteistą nepilnamečiam sūnui J. P. išlaikymą iki 700 Lt, mokamą periodinėmis išmokomos, nuo 2007-01-12 bei priteisti jai iš ieškovo 1200 Lt netesėtai gautų lėšų sūnaus išlaikymui. Nurodė, kad sūnus J. yra neįgalus, jam nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis iki 2009-01-11. Ieškovo pajamos per ketverius metus ženkliai padidėjo, taip pat dėl amžiaus ir progresuojančios ligos išaugo ir vaiko poreikiai. Dėl vaiko ligos ji negali susirasti gerai apmokamo darbo, jos atlyginimas yra 1300 Lt, ji viena išlaiko sūnų, ieškovas sūnaus neišlaikė ir tuo metu, kai po santuokos nutraukimo jie gyveno kartu, lėšų sūnaus gydymui neskiria. Kadangi sūnui vidutinio neįgalumo lygio pakartotinė pažyma išduota 2007-01-12, todėl išlaikymo dydis turėtų būti pakeistas nuo šios datos. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas ieškovo prašymu 2007-07-12 nutartimi sustabdė išieškojimo vykdymą iš ieškovo darbo užmokesčio ir išlaikymą sūnui po 300 Lt už liepos, rugpjūčio, rugsėjo, ir spalio mėn. išieškojo iš jos darbo užmokesčio, nors tuo metu ji išlaikė sūnų, todėl ši suma turėtų būti jai grąžinta. Nuo 2007 m. liepos mėn. iki 2007 m. gruodžio mėn. ieškovas sūnaus išlaikymui lėšų neskyrė, todėl turi būti priteistos ir šios lėšos. Ji nėra skolinga ieškovui, priešingai, ieškovas nemokamai ilgą laiką naudojosi jai ir jos motinai priklausančiu gyvenamuoju būstu.
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2008 m. balandžio 3 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, t.y. ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo dydžio sumažinimo atmetė, o atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl išlaikymo dydžio padidinimo tenkino: pakeitė Trakų rajono apylinkės teismo 2003-04-10 sprendimu nustatytą išlaikymo dydį ir nustatė, kad ieškovas V. P. sūnaus J. P. išlaikymui privalo nuo 2007-11-25 mokėti 700 Lt per mėnesį; nustatė ieškovo V. P. ir nepilnamečio vaiko J. P. bendravimo tvarką, nurodytą ieškinyje, priteisė ieškovui V. P. iš atsakovės G. P. 2500 Lt be pagrindo gautų lėšų, o ieškovo reikalavimą priteisti 1681,34 Lt įsiskolinimą atmetė; priteisė atsakovei G. P. iš ieškovo V. P. 1200 Lt neteisėtai gautų lėšų išlaikymui; įskaičius priešpriešiniais reikalavimais priteistas pinigines sumas, priteisė ieškovui V. P. iš atsakovės G. P. 1300 Lt. Teismas nustatė, kad ieškovo darbo užmokestis, atskaičiavus mokesčius, yra apie 1800 Lt, o atsakovės - apie 1300 Lt. Šalių nepilnamečiam sūnui yra nustatytas vidutinio lygio neįgalumas, jis turi specialių poreikių, jam būtinos specialios gydymo procedūros ir vaistai, atsakovė neneigė, jog sūnui yra mokama 430 Lt per mėnesį speciali išmoka. Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog jo turtinė padėtis iš esmės pasikeitė. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus bei atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas yra darbingas asmuo, kitų išlaikytinių neturi, o atsakovė moka būsto, kuriame gyvena su šalių sūnumi, kreditą, t.y. 939 Lt per mėnesį, padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė, kad atsakovės nurodyta išlaikymo suma (1980 Lt) per mėnesį yra nepagrįsta. Kadangi atskaičiavus nepilnamečiam vaikui valstybės mokamą išmoką, išlaikymo vaikui suma viršija sveiko vaiko poreikius, t.y. sudaro 1500 Lt, teismas padidino iš ieškovo priteistą išlaikymo nepilnamečiam sūnui sumą iki 700 Lt per mėnesį. Teismas nustatė, kad nuo 2006 m. gruodžio mėn. iki 2007 m. liepos mėn. nepilnametis sūnus gyveno su tėvu. Kadangi atsakovė neįrodė, kad tuo metu, kai vaikas gyveno su tėvu, ji išlaikė sūnų, teismas pagrįstu pripažino ieškovo reikalavimą priteisti jam iš atsakovės be pagrindo įgytas lėšas, t.y. 2500 Lt. Teismas atmetė ieškovo reikalavimą priteisti jam iš atsakovės 1681,34 Lt išlaikymo įsiskolinimą, kadangi suma buvo išieškota iki vaikui apsigyvenant pas ieškovą. Teismas, nustatęs kad nepilnametis J. nuo 2007 m. rugpjūčio mėn. gyvena su motina (atsakove), priteisė atsakovei iš ieškovo be pagrindo įgytą turtą – 1200 Lt, t.y. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007-07-20 nutarties pagrindu iš ieškovės išieškotą laikiną išlaikymą sūnui po 300 Lt už 2007 m. liepos – spalio mėn. Teismas tenkino ieškovo prašymą ir nustatė ieškovo bendravimo su vaiku tvarką, nes ieškovo siūloma bendravimo tvarka atitinka vaiko interesus ir suteikia galimybę vaikui maksimaliai bendrauti su tėvu.
Šalies argumentai
Ieškovas V. P. apeliaciniu skundu prašo pakeisti teismo sprendimą t.y. priteisti iš jo nepilnamečio vaiko J. P. išlaikymui po 400 Lt, mokamus periodinėmis išmokomis kas mėnesį; pripažinti, kad 1638,34 Lt įsiskolinimo suma vaiko išlaikymui yra išskaičiuota iš jo be teisėto pagrindo. Nurodo, kad teismas visai netyrė, nevertino jo pateiktų įrodymų ir neanalizavo liudytojų paaiškinimų, nepasisakė, dėl kokių priežasčių įrodymai yra atmetami. Teismas neargumentavo, kodėl 1681,34 Lt išlaikymo įsiskolinimas iš jo išieškotas pagrįstai. Teismas visiškai neatsižvelgė į aplinkybę, kad iki 2006 m. lapkričio mėn. jis, atsakovė ir sūnus gyveno kartu kaip šeima, kartu persikėlė gyventi į naują butą Vilniuje, kartu atostogaudavo, švęsdavo šventes, jis išlaikė sūnų. Teismas privalėjo išsiaiškinti ir nustatyti tas aplinkybes, kodėl atsakovė į antstolius dėl išlaikymo sūnui išieškojimo kreipėsi tik po 3 metų nuo santuokos nutraukimo t.y. nuo 2007 m. sausio mėn. Teismas neatsižvelgė į tai, kad vykdomasis dokumentas buvo pradėtas vykdyti tik po to, kai jis pranešė teisėsaugos institucijoms apie tai, jog atsakovė sumušė vaiką. Atsakovė pateikė teismui neteisingą informaciją dėl vaikui būtinų vaistų ir masažo procedūrų, nepateikė įrodymų, kad vaiko sveikata pablogėjo, ar pasikeitė jos turtinė padėtis. Teismas, nustatydamas išlaikymo vaikui dydį, neįskaičiavo vaikui valstybės mokamos pašalpos, t.y. iki 480 Lt. Teismas padarė neteisingą ir neobjektyvią išvadą, kad jo turtinė padėtis nuo 2006 m. nėra pasikeitusi, nes jis jokio turto neturi, už 800 Lt nuomojasi butą, jo pareiginė alga yra 1700 Lt. Teismas nuosekliai neišanalizavo įrodymų dėl vaiko poreikių.
Atsiliepimas
Atsakovė G. P. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas visapusiškai ištyrė visus byloje pateiktus įrodymus, tinkamai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes bei priėmė teisėtą ir teisingą sprendimą. Tai, kad ieškovas po skyrybų gyveno jos bute, neįrodo, jog jie vedė bendrą ūkį. Ji sutiko, kad ieškovas pagyventų po skyrybų pas ją, kol susiras butą. Kadangi ieškovas smurtaudavo, ji, siekdama apsaugoti save ir neįgalų sūnų, pakeitė buto spynas. Iki 2006 m. lapkričio mėn. išlaikymą sūnui ieškovas pervesdavo iš sąskaitos į sąskaitą, todėl į antstolius ji kreipėsi tik po to, kai ieškovas išlaikymo sūnui nebeteikė. Ieškovas neteisingai nurodo, jog jis nuomoja butą, kadangi buto „šeimininkę“ ir jos dukrą bendrovės darbuotojų šventėje jis pristatė kaip naują žmoną ir jos dukrą. Teismas teisingai nustatė, kad ieškovo turtinė padėtis nepasikeitė, o nepilnamečio vaiko poreikiai dėl amžiaus ir ligos išaugo, todėl pagrįstai padidino iš ieškovo priteistą išlaikymą sūnui iki 700 Lt per mėnesį.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo V. P. reikalavimą dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui sumažinimo ir pagrįstai padidino priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį iki 700 Lt per mėnesį.
Byloje nustatyta, kad Trakų rajono apylinkės teismo 2003-04-10 sprendimu buvo nutraukta ieškovo V. P. ir atsakovės G. P. santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią šalių nepilnamečio sūnaus J. P. , gimusio 1996-04-15, gyvenamoji vieta nustatyta su motina G. P. bei nustatytas vaikui ieškovo teikiamas išlaikymas po 500 Lt, mokamas periodinėmis išmokomis kas mėnesį (b.l. 11). Ieškovas 2007-11-22 kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė sumažinti Trakų rajono apylinkės teismo 2003-04-10 sprendimu nustatyto išlaikymo nepilnamečiam sūnui dydį iki 400 Lt per mėnesį tuo pagrindu, kad pablogėjo jo turtinė padėtis. Atsakovė G. P. priešieškiniu prašė nustatytą išlaikymo nepilnamečiam sūnui dydį padidinti iki 700 Lt per mėnesį tuo pagrindu, kad padidėjo ieškovo pajamos, nepilnamečio vaiko poreikiai dėl jo amžiaus ir sveikatos būklės, pablogėjo jos (atsakovės) turtinė padėtis. Įvertinus šalių nurodytas aplinkybes, dėl kurių jos prašo pakeisti teismo sprendimu nustatyto (priteisto) išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį, byloje surinktus įrodymus, atsižvelgiant į prioritetinius nepilnamečio vaiko interesus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo reikalavimo netenkino, o atsakovės reikalavimą patenkino.
Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 1, 2 d.). Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti. Dėl to įstatyme yra įtvirtinta galimybė pakeisti priteisto išlaikymo dydį priklausomai nuo pakitusių vaiko poreikių ar iš esmės pasikeitusios tėvų turtinės padėties (CK 3.201 str.). Pakeisti priteisto išlaikymo dydį galima jį padidinant ar sumažinant. Pagrindas reikalauti keisti išlaikymo dydį yra vaiko tėvo (motinos) turtinės padėties pagerėjimas ar pablogėjimas, vaiko poreikių pasikeitimas ar kitos priežastys (pvz. priėmus sprendimą dėl išlaikymo priteisimo, labai pablogėja tėvo (motinos), iš kurio priteistas išlaikymas vaikui, turtinė padėtis ar gaunamos pajamos, jis tampa bedarbis, nedarbingas ir kita). Pagal CK 3.201 str. 1 d. teismas gali sumažinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė priteistą išlaikymą teikiančio tėvo turtinė padėtis. Įstatyme nurodytiems subjektams pareiškus tokį reikalavimą, teismas turi ištirti faktinius duomenis apie išlaikymą teikiančio asmens turtinės padėties pasikeitimą po išlaikymo priteisimo iki kreipimosi į teismą dėl jo dydžio sumažinimo. Pagrindas tenkinti tokį ieškinio reikalavimą yra tada, kai konstatuojamas esminis išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties pablogėjimas, jeigu šio asmens turtinė padėtis nepasikeitė arba pasikeitė nežymiai, keisti priteistą išlaikymą nėra pagrindo. Spręsdamas išlaikymo nepilnamečiams vaikams sumažinimo klausimą, teismas turi vadovautis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-05-17 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-341/2006).
Ieškovas V. P. , teigdamas, kad nuo 2003-04-10, kai buvo priteistas išlaikymas vaikui, iš esmės pasikeitė jo turtinė padėtis, 2007-11-22 ieškinyje nurodė, jog jis neturi jokio turto, gyvenamojo būsto, jo gaunamas atlyginimas yra 1300 Lt. Šios ieškovo aplinkybės nepripažintinos pagrindu sumažinti 2003-04-10 priteistą išlaikymo dydį, nes ieškovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų aplinkybes apie jo turtinės padėties pablogėjimą po to, kai buvo priteistas vaikui išlaikymas. Iš Trakų rajono apylinkės teismo 2003-04-10 sprendimo, kuriuo buvo nutraukta šalių santuoka, matyti, kad ieškovas iki santuokos nutraukimo neturėjo jokio bendro turto kartu su atsakove G. P. , t. y. neturėjo nuosavybės teisės į gyvenamąją patalpą. Ieškovas byloje nepateikė jokių įrodymų, kad gyvenamoji patalpa, kurioje jis gyveno iki santuokos nutraukimo, ir po santuokos nutraukimo liko gyventi atsakovė su sūnumi, jam priklausė nuosavybės teise. Ieškovas byloje nepateikė jokių įrodymų, kad nuomoja butą ir moka jo nurodomą nuomos mokestį. Pagal bylos duomenis ieškovo darbo užmokestis nesumažėjo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovo pajamos yra apie 1800 Lt (tai patvirtina AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2008-02-07 pažyma, kurioje pateikta išsami informacija apie ieškovo gaunamą darbo užmokestį). Ieškovas neturi kitų išlaikytinių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai netenkino ieškovo ieškinio reikalavimo dėl priteisto nepilnamečiam vaikui išlaikymo dydžio sumažinimo. Apeliaciniame skunde taip pat nenurodytos aplinkybės, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, jog ieškovo turtinė padėtis po 2003-04-10 iš esmės pablogėjo, ir dėl to priteisto išlaikymo dydis turėtų būti sumažintas. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių apeliacinio skundo reikalavimas dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo netenkintinas.
Pirmosios instancijos teismas tenkino atsakovės reikalavimą padidinti iš ieškovo priteistą išlaikymą nepilnamečiam sūnui iki 700 Lt per mėnesį, kadangi ieškovo pajamos nuo išlaikymo priteisimo sūnui padidėjo, o vaiko poreikiai dėl progresuojančios ligos išaugo (b.l. 18). Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė ir į atsakovės turtinę padėtį. Atsakovė, prašydama padidinti priteisto išlaikymo dydį, nurodė, kad vaiko poreikiai nuo tada, kai buvo priteistas išlaikymas 2003 metais, padidėjo dėl vaiko amžiaus ir jo sveikatos būklės. Šie atsakovės argumentai pripažintini pagrįstais. Kaip jau buvo minėta, vaikui teikiamo išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, nes vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas – maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. Vaikų poreikiai ir interesai yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį. CK 3.192 str. 2 d. numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaiko išlaikymo dydis pirmiausiai siejamas su protingais jo paties poreikiais. Vaiko poreikius lemia jo gabumai, polinkiai, sveikatos būklė, amžius. Antra, išlaikymo dydį lemia tėvų turtinė padėtis. Teismų praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-259/2004). Šiuo metu minimali mėnesio alga yra 800 Lt. Pažymėtina, kad 2003-04-10, kai buvo nustatytas ieškovo teiktinas 500 Lt išlaikymas, minimali mėnesio alga buvo tik 430 Lt. Pirmosios instancijos teismas pripažino pagrįstais atsakovės argumentus, jog šalių vaikui per mėnesį yra reikalingas 1980 Lt išlaikymas, atsižvelgiant į vaiko sveikatą (jo neįgalumą). Šią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė, įvertinęs byloje pateiktus dokumentus, susijusius su šalių vaiko sveikata. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba davė išvadą, jog atsakovės reikalavimas dėl priteisto išlaikymo dydžio padidinimo pagrįstas, atsižvelgiant į vaiko neįgalumą (b. l. 126). Su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalių neįgalaus vaiko išlaikymui yra reikalinga 1980 Lt išlaikymo suma sutiktina, atsižvelgiant į atsakovės pateiktus įrodymus apie vaiko sveikatą, apie jos mokamą kreditą už butą, kuriame gyvena šalių nepilnametis vaikas, į ieškovo ir atsakovo gaunamas pajamas, į nepilnamečio vaiko amžių.
Pagal bylos duomenis atsakovė yra aprūpinusi šalių vaiką gyvenamuoju plotu, t. y. nupirkusi butą, panaudodama jai suteiktą kreditą. Byloje nustatyta, kad atsakovė 2005-08-24 su AB SEB Vilniaus banku sudarė kredito sutartį būstui, esančiam (duomenys neskelbtini), įsigyti (b.l. 46-53). Už šį butą atsakovė kas mėnesį moka kreditą, t.y. pagal kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafiką, atsakovė nuo 2007-03-26 iki 2007-08-24 kas mėnesį mokėjo bankui po 249,80 eurų (b.l. 54), o nuo 2007-09-24 iki 2008-02-25 – po 272,19 eurų (b.l. 55). Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovė kas mėnesį gauna 1300 Lt darbo užmokesčio, ieškovas – 1800 Lt. Ieškovas buvo nurodęs, kad jis ir atsakovė 2005 metais pardavė butą Lentvaryje, ir pirko butą Vilniuje (b. l. 122), tačiau ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis nuosavybės teise turėjo butą Lentvaryje, butas Vilniuje pirktas ir už jo lėšas. Pagal Trakų rajono apylinkės teismo 2003-04-10 sprendimą iki santuokos nutraukimo šalys neturėjo jokio nekilnojamojo turto nuosavybės teise ir po santuokos nutraukimo atsakovė turėjo nepilnametį aprūpinti gyvenamuoju plotu. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės gaunamos pajamos yra mažesnės, ji moka kreditą už butą, kuriame gyvena vaikas, darytina išvada, kad ieškovas prie vaiko išlaikymo turi prisidėti didesne nei 500 Lt dalimi. Atsakovė pateikė teismui išlaidų vaiko išlaikymui paskaičiavimą (b.l. 85), kuriame nurodyta, kad sūnaus išlaikymo, lavinimo ir gydymo išlaidas kiekvieną mėnesį sudaro vaistai (500 Lt), masažas (250 Lt), gyvenamojo būsto išlaikymas (250 Lt), maitinimas (500 Lt), apmokėjimas mokytojams (480 Lt) – viso 1980 Lt. Ieškovas, kritikuodamas šią skaičiuotę, nenurodo konkrečių paskaičiavimų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti, kad neįgalaus dvylikos metų vaiko išlaikymui per mėnesį yra reikalingos mažesnės išlaidos, kad šio vaiko poreikiams patenkinti yra pakankamas 800 Lt šalių teikiamas išlaikymas ir šalpos pensija. Pagal Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2007-01-12 išduotą Neįgalumo lygio pažymą NL-3 Nr.0014723 nepilnamečiui J. P. pakartotinai nuo 2007-01-12 iki 2009-01-11 yra nustatytas vidutinis neįgalumo lygis (b.l. 21). Pagal 2007-01-12 Kauno V teritorinio skyriaus išduotą Specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio nustatymo pažymą S-P-P-2 Nr.0041048, J. P. nuo 2007-01-12 iki 2009-01-11 nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis (b.l. 22). Pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymo 5 str., neįgalūs vaikai (asmenys, kuriems Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka yra suteiktas sunkus, vidutinis ar lengvas neįgalumas) turi teisę gauti šalpos pensiją. Pagal bylos duomenis vaikas gauna 480 Lt šalpos pensiją. Ieškovas byloje neteikė įrodymų, kad vaiko sveikata buvo tokia pati ir 2003 metais, kai buvo nustatyta, kad jis turi teikti 500 Lt išlaikymą per mėnesį. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nepilnamečiam vaikui abiejų šalių teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgė, kad vaikas gauna šalpos pensiją. Ieškovas apeliacinės instancijos teismui pateikė VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos pažymą, kurioje nurodyta, kad vaiką 2007-12-12 konsultavo neurologė, 2008-01-23 buvo pakartotinai konsultuotas, 2007-12-29 jį konsultavo reabilitologė dėl 2006 metais nustatytos plokščiapėdystės, ydingos laikysenos, pasikartojančių nugaros skausmų ir jam buvo paskirtos 5 nemokamos stuburo masažo procedūros (b. l. 140). Ši ieškovo pateikta pažyma nepaneigia atsakovės nurodomų aplinkybių apie tai, kad vaikui yra reikalingi masažai ir tie, už kuriuos neapmoka valstybė. Be to, ši pažyma patvirtina, kad vaiko sveikata po 2003 metų pablogėjo, nes jam 2006 metais buvo nustatytos ir kitos ligos. Ieškovas nurodo, kad vaikas turi tik regos problemą, tačiau iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2007-01-12 išduotos Neįgalumo lygio pažymos NL-3 Nr.0014723 matyti, kad vaikui neįgalumas yra nustatytas dėl neišnešiotų kūdikių retinopatijos, astigmatizmo ir elgesio ir emocijų sutrikimų, dažniausiai prasidedančių vaikystėje ar paauglystėje (diagnozės kodai: H35.1, H52.2, F98). Byloje ieškovas nepateikė įrodymų, kad vaiko sveikata nuo 2003 metų yra pagerėjusi. Tai, kad vaiko sveikata nėra pagerėjusi, patvirtina aukščiau nurodyti medicininiai dokumentai. Akivaizdu, kad augant vaiko poreikiai didėja. Šalių sūnus yra mokyklinio amžiaus, reikalinga skirti daugiau lėšų jo lavinimui.
Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių netenkintinas apeliacinio skundo reikalavimas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria padidintas priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui išlaikymo dydis.
Taip pat netenkintinas ieškovo V. P. apeliacinio skundo reikalavimas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas dėl be pagrindo išskaičiuotų lėšų – 1681,34 Lt priteisimo. Taip pat apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, peržengdama ieškovo apeliacinio skundo ribas, išnagrinėja klausimą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo nustatyta, kad ieškovui be pagrindo buvo išieškota iš atsakovės 1200 Lt, o atsakovei iš ieškovo be pagrindo buvo išieškota 2500 Lt laikotarpiu nuo 2007 m. sausio mėnesio iki birželio mėnesio, ir tuo pagrindu iš atsakovės ieškovui buvo priteista 1300 Lt kaip neteisėtai gautos išlaikymui lėšos. Ši byla yra šeimos byla, todėl teismas yra aktyvus, jo nesaisto apeliacinio skundo ribos (CPK 320 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šalių reikalavimus dėl išieškotų lėšų iš jų vaiko išlaikymui priteisimo, netinkamai taikė CK 6.237 str.
Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės G. P. 4181,34 Lt be pagrindo įgytų lėšų, t.y. 2500 Lt vaiko išlaikymui išskaičiuotų lėšų nuo 2007 m. sausio mėn. iki 2007 m. birželio mėn. ir 1681,34 Lt įsiskolinimo, atsakovė priešieškiniu prašė priteisti jai iš ieškovo 1200 Lt netesėtai gautų lėšų sūnaus išlaikymui. Tiek ieškovas, tiek atsakovė savo reikalavimus grindė tuo, kad be teisėto pagrindo viena ir kita šalis gavo pinigus vaikui išlaikyti. Pirmosios instancijos teismas šalių reikalavimus iš dalies pripažino pagrįstais, nors šie reikalavimai turėjo būti atmesti, nes lėšos iš šalių buvo išieškotos esant teisėtam pagrindui bei lėšos buvo išieškotos ne šalims, o nepilnamečiam vaikui.
Trakų rajono apylinkės teismo 2003-04-10 sprendimu priteistas išlaikymas iš ieškovo nepilnamečiam vaikui, o ne atsakovei. Šis sprendimas yra įsiteisėjęs ir turi būti vykdomas. Trakų rajono apylinkės teismas 2007-01-12 atsakovei G. P. pagal minėtą teismo sprendimą išdavė vykdomąjį raštą Nr. 2-520-06-2003 dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui J. P. , išieškojimo (b.l. 9-10). 2007-01-19 G. P. kreipėsi į antstolę J. Gančierienę su prašymu priimti vykdomąjį dokumentą. Prašyme antstolei nurodė, kad nuo priteisimo dienos alimentų gavo 8000 Lt (b.l. 80). Antstolė J. Gančerienė 2007-02-08 priėmė patvarkymą dėl išlaikymo išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio Nr. 31-288/07, patvarkyme nurodytas 15000 Lt įsiskolinimas (b.l. 81). Šis patvarkymas kartu su vykdomuoju dokumentu buvo perduotas V. P. darbdaviui AB „Lietuvos geležinkeliai“. Iš V. P. darbo užmokesčio buvo vykdomas išieškojimas pagal vykdomąjį dokumentą, todėl teigti, kad išskaičiavimai buvo atliekami be teisėto pagrindo, negalima. Ieškovas, nesutikdamas su antstolės patvarkymais dėl lėšų iš jo darbo užmokesčio išieškojimo, turėjo skųsti antstolės veiksmus CPK 510 str. nustatyta tvarka. Minėtas teismo sprendimas neturėjo būti vykdomas tik laikotarpiu nuo 2007-07-03, kai buvo priimta Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007-07-03 nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurios pagrindu buvo sustabdytas išieškojimo vykdymas pagal minėtą vykdomąjį raštą ir priteistas iš G. P. vaikui išlaikymas po 300 Lt, iki įsiteisėjo 2007-09-19 nutartis, kuria buvo panaikintos laikinosios apsaugos priemonės. 2007-09-19 nutartis turėjo įsiteisėti po septynių dienų nuo jos nuorašo įteikimo dienos, jei ji nebuvo apskųsta atskiruoju skundu. Byloje nepateikti įrodymai, kada ši nutartis įsiteisėjo. Antstolė, 2007-11-09 gavusi minėtą nutartį, atšaukė patvarkymą dėl išlaikymo išieškojimo iš G. P. darbo užmokesčio (b. l. 57). Iš G. P. išlaikymas buvo išieškomas teismo nutarties ir antstolės patvarkymo pagrindu, todėl teigti, kad be teisėto pagrindo iš jos vaikui buvo išieškomos lėšos (išlaikymas), nėra pagrindo. CK įtvirtintas vaikų ir tėvų turto atskyrimo principas (CK 3.185 str. 1 d.), pagal kurį nepilnametis gali būti nuosavybės teisinių santykių subjektas, turto savininkas. Dėl to teismas priteisia išlaikymą vaikui, o ne jo įstatyminiam atstovui. Priteistą išlaikymą vaikui tvarko uzufrukto teise tas iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas (CK 3.190 str. 1 d.). Iš 2003-04-10 sprendimo matyti, kad nepilnamečio J. P. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina, todėl ji turi uzufruktoriaus teisę į priteistą išlaikymą. Tik laikotarpiu, kai buvo sustabdytas vykdymas, uzufruktoriaus teisę turėjo ieškovas. Iš šalių darbo užmokesčio pagal vykdomuosius dokumentus buvo išieškomos lėšos vaikui, t. y. šalys išlaikymą mokėjo vaikui, o ne viena kitai. Vaikų ir tėvų tarpusavio santykiai, tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra grindžiamos vaikų iš tėvų kilme, kuri patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias įstatymų nustatytas teises ir pareigas (CK 3.137 str.). Turtas, kurio įgijimą galima pagrįsti teisės aktu, sandoriu, ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 str.), tame tarpe, prigimtine prievole, įgytas teisėtai ir jo negalima išreikalauti (CK 6.241 str. 1 d. 3 p.). Netgi jei būtų nustatyta, kad šalys mokėjo vaikui išlaikymą be teisėto pagrindo, pagal CK 6.241 str. 1 d. 3 p. negalėtų būti išreikalaujamas išlaikymas kaip be pagrindo įgytas turtas, kurį perdavė asmuo, kuris nors ir neprivalėjo vykdyti prievolės, tačiau ją įvykdė, nes atitinka geros moralės nuostatas. Ši nuostata yra sietina su prigimtine prievole išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šalys savo reikalavimų negrindė tuo, kad išlaikymas, išieškotas vaikui, buvo panaudotas ne vaiko interesams ir dėl to tas išlaikymas turi būti priteistas vaikui iš asmens, panaudojusio išlaikymą ne vaiko interesams, pagal CK 3.203 str. 2 d.
Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria priteista ieškovui V. P. iš atsakovės G. P. 2500 Lt, priteista atsakovei iš ieškovo 1200 Lt, atlikus įskaitymą, priteista ieškovui iš atsakovės 1300 Lt, panaikintina, ieškovo reikalavimas dėl 2500 Lt priteisimo, atsakovės reikalavimas dėl 1200 Lt priteisimo atmestini. Kadangi šalių reikalavimai dėl be pagrindo įgyto turto priteisimo atmestini, todėl panaikintina sprendimo dalis, kuria priteista ieškovui V. P. iš atsakovės G. P. 25 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovė apeliacinės instancijos teismui pateikė dokumentą, iš kurio matyti, kad už advokato atstovavimą apeliacinės instancijos teisme yra apmokėjusi 500 Lt (b.l. 152). Kadangi ieškovo V. P. apeliacinis skundas netenkintinas, todėl atsižvelgiant į Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, į atsakovės atstovo suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, į bylos apimtį ir jos pobūdį, proceso trukmę, į bylos sudėtingumą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, iš ieškovo atsakovei priteistina 200 Lt advokato atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų (CPK 98 str.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. balandžio 3 d. sprendimą pakeisti.
Sprendimo dalį, kuria priteista ieškovui V. P. iš atsakovės G. P. 2500 Lt, priteista atsakovei G. P. iš ieškovo V. P. 1200 Lt, atlikus įskaitymą, priteista ieškovui V. P. iš atsakovės G. P. 1300 Lt, 25 Lt bylinėjimosi išlaidų, panaikinti ir ieškovo reikalavimą dėl 2500 Lt priteisimo, atsakovės reikalavimą dėl 1200 Lt priteisimo atmesti.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei G. P. iš ieškovo V. P. 200 Lt advokato atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų.