- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-07-02
- Bylos Nr.
- 2-183-413/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-01205-2009-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Atsakovas
- Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Valstybės įmonei „Turto bankas“
- Kategorijos
- 42.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Natanga ir Rovisa“ ieškinį atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie žemės ūkio ministerijos, trečiajam asmeniui Valstybės įmonei „Turto bankas“ dėl administracinio akto panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ieškovės reikalavimų ir atsakovės bei trečiojo asmens
2002 m. vasario 28 d. tarp Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau ir Agentūros) ir R. I. firmos „Rovisa“ (2004 m. liepos 20 d. įmonė pertvarkyta į UAB „Rovisa“) buvo pasirašyta Paramos sutartis Nr. SA 8-P27010010 dėl 4 882 538 Lt SAPARD paramos suteikimo. 2002 m. kovo 8 d. tarp Agentūros ir J. L. firmos „Natanga“ (2002 m. gegužės 10 d. įmonė pertvarkyta į UAB „Natanga“) pasirašyta Paramos sutartis Nr. SA 8-P27010007 dėl 4 149 250 Lt SAPARD paramos suteikimo. Jungimo būdu reorganizavus UAB „Rovisa“ ir UAB „Natanga“, UAB „Rovisa“ buvo prijungta prie UAB „Natanga“ ir perleido šiai įmonei visas savo teises bei įsipareigojimus, kylančius iš Paramos sutarties Nr. SA 8-P27010010, o UAB „Natanga“ įsipareigojo tęsti Paramos sutarties Nr. SA 8-P27010010 vykdymą ir prisiimti atsakomybę už tinkamą jos vykdymą.
2008 m. spalio 6 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1509-260/2008 UAB „Natanga ir Rovisa“ iškelta bankroto byla. Nutartis įsiteisėjo 2008 m. lapkričio 28 d.
2009 m. sausio 26 d. Agentūros direktoriaus įsakymu Nr. BR1-52 „Dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2002-02-28 įsakymo Nr. 30 „Dėl SAPARD paramos suteikimo R. I. firmai „Rovisa“ ir 2002-02-28 įsakymo Nr. 35 „Dėl SAPARD paramos suteikimo J. L. firmai „Natanga“ pripažinimo netekusiais galios“ bei 2009 m. vasario 3 d. administraciniu aktu „Dėl paramos sutarties nutraukimo ir paramos grąžinimo“ Nr. BR6-(10.31)-1328, atsakovė nutraukė ieškovei Paramos sutartis motyvuodama tuo, kad BUAB „Natanga ir Rovisa“ pažeidė sutarčių 14 straipsnio 2 dalies 2.4 punkto (nukrypimas nuo projekto), 14 straipsnio 2 dalies 2.12 punkto (nesudarymas sąlygų apžiūrėti vietoje, kaip vykdomas projektas), 15 straipsnio 2 dalies 2.1 punkto (Agentūros teisė atsisakyti Paramos sutarties, paaiškėjus aplinkybėms, nurodytoms Paramos sutarties 14 str.) reikalavimus, ir pareikalavo grąžinti suteiktas 9 031 788 Lt dydžio paramos lėšas.
2009 m. vasario 5 d. Agentūra pareiškė kreditorinį reikalavimą bankroto byloje, kuriuo prašė BUAB „Natanga ir Rovisa“ grąžinti pagal Paramos sutartis atitinkamai suteiktą paramą, t. y. 4 882 538 Lt ir 4 149 250 Lt. 2009 m. kovo 25 d. Agentūra reikalavimo teisę į UAB „Natanga ir Rovisa“ skolą perleido VĮ „Turto bankui“.
2009 m. gegužės 25 d. pranešimu Nr. 748/09 ieškovė BUAB „Natanga ir Rovisa“ informavo Agentūrą, kad atnaujino savo ūkinę veiklą, tačiau atsakovė 2009 m. liepos 21 d. administraciniu aktu „Dėl sprendimo neatnaujinti paramos sutarčių“ atsisakė atnaujinti Paramos sutartis motyvuodama tuo, kad 2009 m. birželio 11 d. atliktos patikros metu buvo nustatyta, jog BUAB „Natanga ir Rovisa“ atnaujino veiklą tik kiaulių skerdimo ceche, tačiau nevykdė mėsos perdirbimo veiklos, t. y. projekto vykdymą atnaujino tik iš dalies.
Šalies argumentai
Nesutikdama su atsakovės 2009 m. liepos 21 d. sprendimu ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti Agentūrą panaikinti 2009 m. liepos 21 d. administracinį aktą „Dėl sprendimo neatnaujinti paramos sutarčių“ ir atnaujinti su BUAB „Natanga ir Rovisa“ sudarytas Paramos sutartis. Savo reikalavimus ieškovės grindė šiais argumentais:
1. Dėl atnaujintos ūkinės komercinės veiklos pagal Paramos sutartį Nr. SA 8-P27010010. Nesutikdama su atsakovės argumentais, kad vykdydama Paramos sutartį Nr. SA 8-P27010010, ieškovė atnaujino ūkinę komercinę veiklą tik kiaulių skerdimo ceche, o mėsos perdirbimo veikla nebuvo vykdoma, ieškovė nurodė, kad BUAB „Natanga ir Rovisa“ užsiima gyvulių skerdimo, mėsos perdirbimo ir gaminių ruošimo veikla, kurios atnaujinimas yra daug laiko užimantis procesas ir negali būti įvykdytas iš karto, kadangi iš pradžių skerdžiami gyvuliai, tik po to yra perdirbama jų mėsa, o galiausiai iš apdorotos mėsos gaminami mėsos gaminiai. Kiaulių skerdimo ceche veikla yra atnaujinta, paskersta virš 16 000 kiaulių, ieškinio padavimo dienai (2009-08-13) pradedami skersti jaučiai, taip pat nuo šiol pradeda veikti rūkyklos, šalto rūkymo būdu pradedamos gaminti dešros, kiti mėsos gaminiai. Taigi didžioji dalis Paramos sutartimi Nr. SA 8-P27010010 finansuotos ūkinės komercinės veiklos yra atnaujinta ir įmonė pradeda veiklą vykdyti visu pajėgumu, dėl ko nepagrįsta atsakovės išvada, kad įmonė veiklos neatnaujino.
2. Dėl ūkinės komercinės veiklos atnaujinimo pagal Paramos sutartį Nr. SA 8-P27010007. Ieškovė paaiškino, kad gyvulių skerdimo, mėsos perdirbimo ir gaminių ruošimo veikla negali būti atnaujinama per vieną dieną, kadangi šis procesas yra sudėtingas ir reikalaujantis laiko, todėl šiuo metu veikla pagal Paramos sutartį Nr. SA 8-P27010007 nėra vykdoma dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl to, kad, sustabdžius įmonės ūkinę komercinę veiklą dėl bankroto bylos iškėlimo procedūrų, pasibaigė TIPK (taršos integruotos prevencijos ir Kontrolės) leidimas, kurį išduoda Regionų aplinkos apsaugos departamentai, bei kiti leidimai, be kurių negalima atnaujinti gyvulių skerdimo ir mėsos perdirbimo veiklos. Šio leidimo suteikimas yra sudėtingas ir ilgai trunkantis procesas. Paraiška dėl leidimo gavimo jau yra paduota atitinkamo regiono aplinkos apsaugos departamentui, o jį gavus - ūkinė komercinė veikla bus atnaujinta. UAB „Natanga ir Rovisa“ yra bankrutuojanti įmonė, be to, Paramos sutartys finansuojamos tiek iš valstybės biudžeto, tiek iš Europos Sąjungos lėšų, todėl, vadovaudamasi viešuoju interesu bei spręsdama klausimą dėl sutarčių vienašalio nutraukimo bei atsisakymo jas atnaujinti, atsakovė turėjo ypatingai rūpestingai nustatyti visas faktines aplinkybes ir tinkamai bei motyvuotai jas įvertinti. Tačiau atsakovė šių aplinkybių neįvertino ir priėmė skubotą bei neteisėtą sprendimą neatnaujinti Paramos sutarčių.
3. Dėl Projekto priežiūros laikotarpio pagal Paramos sutartį Nr. SA 8-P27010010 pasibaigimo. Savo sprendimą neatnaujinti Paramos sutarties Nr. SA 8-P270100010 atsakovė motyvavo tuo, kad projekto priežiūros laikotarpis pasibaigė 2009 m. kovo 17 d., tačiau atsakovė neatskleidė šio projekto priežiūros pabaigos reikšmės bei pasekmių. Pagal Paramos sutarties Nr. SA 8-P270100010 5.2 punktą „Paramos gavėjas be Agentūros sutikimo nekeis savo veiklos, kuriai yra suteikiama parama, pobūdžio penkis metus po paramos suteikimo“. Sutarties 13 straipsnio 1 dalis numato, jog „Europos Komisijos įgalioti asmenys, Agentūra ar jos pavedimu kitos įstaigos bei asmenys turi teisę Kontroliuoti paramos gavėjo finansinę-ūkinę veiklą, o taip pat bet kokias kitas aplinkybes, susijusias su šia sutartimi, penkis metus nuo paskutinio paramos mokėjimo dienos.“ Paskutinis Paramos sutarties Nr. SA 8-P270100010 pagrindu atliktas mokėjimas įvyko 2004 m. kovo 17 d., todėl paramos priežiūros laikotarpis baigėsi 2009 m. kovo 17 d. Šis terminas reiškia sutarties pasibaigimą ir šalių sutartinių santykių pabaigą. Vadinasi, jei sutartis nebūtų 2009 m. sausio 26 d. vienašaliai nutraukta, ji būtų buvusi sėkmingai įvykdyta ir pasibaigusi 2009 m. kovo 17 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004 yra konstatavęs, jog „Vertinant CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus, į kuriuos turi būti atsižvelgiama nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, darytina išvada, kad kuo didesnis yra atotrūkis tarp sutarties neįvykdymo ir pažadėto vykdymo, tuo didesnė yra tikimybė, kad sutarties nevykdymas esant ginčui bus pripažintas esminiu <...>. Nutraukimo pagrindai turi būti realūs, jų tikrumas įrodytas, ir jie turėtu reikšti, kad sutarties tolesnis galiojimas sukeltų nukentėjusiai šaliai sutarties sudarymo metu nenumatytus turtinio ar asmeninio pobūdžio didelius praradimus. Vien tik formalus sutarties esminių nuostatų pažeidimas, jeigu neatsiranda neigiamų pasekmių (žalos) nukentėjusiai šaliai, paprastai leidžia daryti išvadą, kad nebuvo esminio sutarties pažeidimo, o nukentėjusios šalies rėmimasis tokia aplinkybe vienašališkai nutraukiant sutartį reiškia bandymą įrodyti tariamą ar apsimestinį sutarties nutraukimo pagrindą“. Nepaisant ieškovės daugiau nei ketverius metus sėkmingai vykdytų sutartinių įsipareigojimų, atsakovė vienašališkai nutraukė Paramos sutartį Nr. SA 8-P27010010 likus vos 1,5 mėn. iki jos pabaigos, todėl toks mažas atotrūkis nuo sutarties įvykdymo termino pabaigos iki galimo jos pažeidimo negali būti pripažintas esminiu sutarties pažeidimu, tuo labiau, kad patys Paramos sutarčių nutraukimo pagrindai, ieškovės nuomone, yra visiškai nepagrįsti ir neteisėti. Be to, 2009 m. kovo 25 d. atsakovė perleido reikalavimo teisę į 9031788 Lt paramos lėšas VĮ „Turto bankui“. Sprendimas neatnaujinti Paramos sutarčių priimtas 2009 m. liepos 21 d., t. y. po reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymo. Ieškovės nuomone, atsakovė, neturėdama reikalavimo teisės į Paramos sutarčių pagrindu išmokėtas lėšas, negali priimti sprendimų dėl Paramos sutarčių atnaujinimo ar neatnaujinimo.
4. Dėl reikalavimo atnaujinti Paramos sutartis pagrįstumo. Ginčijamas 2009 m. liepos 21 d. atsakovės administracinis aktas „Dėl sprendimo neatnaujinti paramos sutarčių“ yra Agentūros direktoriaus 2009 m. sausio 26 d. įsakymo Nr. BR1-52 „Dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2002 m. vasario 28 d. įsakymo Nr. 30 „Dėl SAPARD paramos suteikimo R. lrtmono firmai „Rovisa“ ir 2002 m. vasario 28 d. įsakymo Nr. 35 „Dėl SAPARD paramos suteikimo J. L. firmai „Natanga“ pripažinimo netekusiais galios bei 2009 m. vasario 3 d. administracinio akto „Dėl paramos sutarties nutraukimo ir paramos grąžinimo“ Nr. BR6-(10.31)-1328, pasekmė. Todėl pripažinus neteisėtu 2009 m. sausio 26 d. direktoriaus įsakymą bei 2009 m. vasario 3 d. Agentūros administracinį aktą, netektų galios ir 2009 m. liepos 21 d. administracinis aktas „Dėl sprendimo neatnaujinti paramos sutarčių“, nes iš neteisės neatsiranda teisė (ex injuria jus non oritur). Ieškovės įsitikinimu, Agentūra neturėjo jokio pagrindo vienašališkam Paramos sutarčių nutraukimui pagal Paramos sutarčių 3 straipsnio 5 dalies 5.2 punktą, pagal kurį paramos gavėjas (ieškovė) įsipareigoja 5 metus nuo paramos gavimo nekeisti savo veiklos pobūdžio. Agentūra savo aktuose konstatavo, kad paramos gavėjas projektų įgyvendinimo vietoje Mažrimų k., Šilalės sav., Šilalės r. nevykdo jokių darbų, o šią aplinkybę agentūra prilygino paramos gavėjo veiklos pobūdžio pakeitimui. Ieškovės nuomone, dėl bankroto (t. y. ne dėl atsakovo sąmoningai sudarytų aplinkybių) atsiradęs ūkinės komercinės veiklos sustabdymas nėra ir negali būti prilyginamas veiklos pobūdžio pakeitimui. Todėl atsakovė negalėjo remtis Paramos sutarčių 14 straipsnio 2 dalies 2.4 punktu, kuris numato, kad agentūra turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, jeigu paramos gavėjas nukrypo nuo projekto, nustojo vykdyti projektą ar nevykdė viso projekto, ir priimti administracinius aktus dėl Paramos sutarčių nutraukimo. Nutraukdama Paramos sutartis pagal šių sutarčių 3 straipsnio 5 dalies 5.2 punktą, atsakovė neatsižvelgė į šiame punkte nurodytą sąlygą, jog „Išimtimi iš šios taisyklės gali būti paramos gavėjo sąmoningai nesudarytos svarbios aplinkybės (sunki liga ar trauma, bankrotas ir pan.), dėl kurių paramos gavėjas negali vykdyti veiklos, ryšium su kuria jis gavo paramą. Negalėdamas pats vykdyti tokios veiklos, paramos gavėjas privalo išnaudoti visas galimybes savo teisiu perėmėjui sudaryti sąlygas tokiai veiklai vykdyti.“ Taigi pačioje Paramos sutartyje nurodyta, kad tuo atveju, jeigu paramos gavėjas be agentūros sutikimo pakeičia savo vykdomos veiklos pobūdį dėl svarbių ir nuo jo valios nepriklausančių priežasčių (pvz.. bankroto), tai toks veiklos pobūdžio pakeitimas nėra laikomas Paramos sutarčių sąlygų pažeidimu ar netinkamu projekto vykdymu.
Atsiliepimas
Atsakovė prašė ieškinį atmesti. Atsiliepimas į ieškinį buvo grindžiamas tokiais argumentais:
1. Dėl teisės kontroliuoti ieškovo veiklą. Paramos sutartys Nr. SA 8-P27010007 ir Nr. SA 8-P27010010 pasirašytos abiejų jos šalių - Agentūros ir ieškovės, taigi visos Paramos sutarčių nuostatos nuo jų pasirašymo momento šalims įgijo įstatymo galią, tapo žinomos ir suprantamos, įskaitant ir Paramos sutarčių nuostatas, kad Paramos gavėjas be agentūros sutikimo nekeis savo veiklos, kuriai yra suteikiama Parama, pobūdžio 5 metus po Paramos suteikimo, t. y. paskutinio paramos mokėjimo. Todėl ieškovė neturėjo pagrindo tikėtis, kad, nustačius Paramos sutarčių sąlygų pažeidimus, jos atžvilgiu nebus taikomos Paramos sutartyse nustatytos sankcijos. Iš Europos Sąjungos lėšų pagal SAPARD programą skiriamos paramos panaudojimą turi teisę kontroliuoti Europos Komisija ir Europos Bendrijų audito rūmai (Daugiametės finansavimo sutarties 3 straipsnis) ir nustatę, kad Lietuvos Respublika nevykdo tam tikrų prievolių pagal sutartį (taip pat ir Paramos gavėjų kontrolės), gali taikyti atitinkamus apribojimus valstybės mastu. Todėl atsakovė, kontroliuodama projektų įgyvendinimą ir tolesnį jų vykdymą, privalo nustatyti visus Paramos sutarčių sąlygų pažeidimus ir taikyti už juos atsakomybės priemones.
2. Dėl susitarimo atnaujinti sutartis ir veiklos atnaujinimo fakto. Agentūros atstovas 2009 m. birželio 23 d. teismo posėdyje nedalyvavo, todėl ieškovės teiginiai, kad teismo posėdyje buvo nuspręsta bylos nagrinėjimą atidėti, kadangi Agentūra ir bankrutuojanti UAB „Natanga ir Rovisa“ susitarė, jog Paramos sutartys bus atnaujintos, jeigu bus atnaujinta ūkinė komercinė veikla, yra nepagrįsti. Agentūra, atsakydama į ieškovės 2009 m. vasario 12 d. prašymą Nr. 271/09, ieškovei 2009 m. kovo 20 d. adresuotame rašte Nr. BR6-(10.31)-4100 pakartotinai nurodė, kad Paramos sutartys nutrauktos dėl atsakovės nustatytų Paramos sutarčių pažeidimų, bei paminėjo, kad, atsiradus naujoms aplinkybėms, t. y. UAB „Natanga ir Rovisa“ atnaujinus ūkinę - gamybinę veiklą, ji gali apie tai informuoti Agentūrą. Rašte atsakovė taip pat nurodė, kad, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, klausimas dėl Paramos sutarčių atnaujinimo gali būti nagrinėjamas iš naujo. Atsižvelgdama į 2009 m. kovo 20 d. rašte Nr. BR6-(10.31)-4100 „Dėl atsakymo į prašymą“ nurodytą informaciją, ieškovė 2009 m. gegužės 25 d. agentūrai pateikė pranešimą Nr. 748/09, kuriame nurodė, kad atnaujino ūkinę komercinę veiklą. Agentūra, gavusi iš ieškovės tokią informaciją, 2009 m. birželio 11 d. atliko užsakomąją patikrą vietoje ir nustatė, kad ieškovė pagal Projektą Nr. P27010010 veiklą atnaujino kiaulių skerdimo ceche, tačiau nevykdo mėsos perdirbimo veiklos, t. y. projekto vykdymas atnaujintas tik iš dalies ir pasibaigus jo priežiūros laikotarpiui (2009 m. kovo 17 d.). Taigi Agentūra neturėjo pagrindo išvadai, kad ieškovė pagal Projektą Nr. P27010010 atnaujino veiklą pilna apimtimi, nes pagal šį Projektą buvo numatyta vykdyti ir mėsos perdirbimo veiklą. Pagal kitą Projektą Nr. P27010007 veikla yra neatnaujinta, be to, pati ieškovė pripažino, kad pagal Projektą Nr. P27010007 veikla nevykdoma dėl objektyvių priežasčių. Taigi Agentūra Patikros ataskaitoje minėtą faktą, kad pagal Projektą Nr. P27010007 veikla neatnaujinta, nurodė teisingai ir pagrįstai.
Atsižvelgdama į užsakomosios patikros ataskaitoje MPR9 Nr. P27010010/17, P27010007/14 užfiksuotus faktus, ieškovė ginčijamu sprendimu paliko galioti Agentūros direktoriaus 2009 m. sausio 26 d. įsakymą Nr. BR1-52 „Dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2002 m. vasario 28 d. įsakymo Nr. 30 „Dėl SAPARD paramos suteikimo R. I. firmai „Rovisa“ ir 2002 m. vasario 28 d. įsakymo Nr. 35 „Dėl SAPARD paramos suteikimo J. L. firmai „Natanga“ pripažinimo netekusiais galios“. Apie tai ieškovė buvo informuota 2009 m. vasario 3 d. raštu Nr. BR6-(10.31)-1328 „Dėl paramos sutarties nutraukimo ir paramos grąžinimo“. Remdamasi nurodytu, atsakovė teigia, kad Agentūra ir ieškovė nei 2009 m. birželio 23 d. Kauno apygardos teismo posėdyje, nei jokiais kitais būdais nebuvo susitarusi dėl Paramos sutarčių atnaujinimo tuo atveju, jei bus atnaujinta ieškovės ūkinė komercinė veikla. Agentūra 2009 m. kovo 20 d. rašte Nr. BR6-(10.31)-4100 „Dėl atsakymo į prašymą“ tik nurodė galimybę, kad, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, klausimas dėl Paramos sutarčių atnaujinimo gali būti svarstomas, tačiau tam būtina, jog ieškovės veikla būtų atnaujinta pagal abu Projektus.
3. Dėl reikalavimo teisės perleidimo. Atsakovės nuomone, nepagrįstos ieškovės abejones, jog Agentūra, perleidusi reikalavimo teisę trečiajam asmeniui VĮ „Turto bankas“, neturėjo teisės priimti sprendimų dėl Paramos sutarčių atnaujinimo ar neatnaujinimo, kadangi Agentūra VĮ „Turto bankas“ perleido tik reikalavimo teises į SAPARD paramos gavėjo UAB „Natanga ir Rovisa“ skolą bei dokumentus, patvirtinančius šią skolą, tačiau neperleido savo teisių ir pareigų, susijusių su SAPARD paramos administravimu.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo prašo ieškinį atmesti remiantis tokiais argumentais:
1. Dėl galimybės atnaujinti sutartis. Sutartyse nėra numatyta jų atnaujinimo procedūra ir sąlygos, kada nutrauktos sutartys gali būti atnaujintos. Sutarčių 14 straipsnio 6 punktas nustato, kad „po Agentūros pranešimo Paramos gavėjui apie savo sprendimą nutraukti Paramos mokėjimą, ši sutartis laikoma nutraukta, jeigu šalys nesusitaria kitaip“. Taigi, ieškovės pranešimas Agentūrai, kad ji atnaujino veiklą, nesudaro pagrindo atnaujinti Sutartis. Šalys nesudarė jokių naujų sutarčių. Sutartys nutrauktos 2009 m. sausio 26 d. agentūros direktoriaus įsakymu Nr. BR1-52, kurį ieškovė ginčija kitoje civilinėje byloje (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-1799-153/2009). Ieškovė šioje byloje ginčija Agentūros 2009 m. liepos 21 d. raštą Nr. BR6-(10.31)-10256, kuris, trečiojo asmens nuomone, nėra naujas sprendimas ir (ar) administracinis aktas dėl nutrauktų Sutarčių teisėtumo, o yra paaiškinamojo pobūdžio atsakymas, nesukeliantis ieškovei naujų teisinių pasekmių, išskyrus tas, kurios atsirado 2009 m. sausio 26 d. agentūros direktoriaus įsakymo Nr. BR1-52 pagrindu.
2. Dėl reikalavimo teisės perleidimo. VĮ „Turto bankas“ 2006 m. sausio 26 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. TP11-(2.13)- 14 ir 2006 m. kovo 26 d. reikalavimo teisių į UAB „Natanga ir Rovisa“ skolą bei dokumentų perdavimo-priėmimo aktu Nr. E9-1(7.5-41) perėmė reikalavimo teisę į UAB „Natanga ir Rovisa“ grąžintiną 9 031 788 Lt skolą. Ši skola yra Sutarčių nutraukimo pasekmė. VĮ „Turto bankas“ neturi teisinio pagrindo atnaujinti nutrauktų sutarčių. Šis ieškinys iš esmės yra apie tas pačias aplinkybes, kurios nagrinėjamos kitoje civilinėje byloje.
Motyvuojamoji dalis
II. Teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Bylos duomenimis, šalys 2002 m. vasario 28 d. ir 2002 m. kovo 8 d. sudarė Paramos sutartis Nr. SA 8-P27010010 ir Nr. SA 8-P27010007, pagal kurias ieškovei buvo suteikta atitinkamai 4 882 538 Lt ir 4 149 250 Lt (iš viso: 9 031 788 Lt) SAPARD paramos lėšų (t. 1, b. l. 12-35). Atsakovės 2009 m. sausio 26 d. direktoriaus įsakymu Nr. BR I-52 konstatuota, kad ieškovė pažeidė 2002 m. vasario 28 d. paramos sutarties Nr. SA 8-P27010010 ir 2002 m. kovo 8 d. paramos sutarties Nr. SA 8-P27010007 3 straipsnio 5 dalies 5.2 punktą bei 13 straipsnio 2 dalį, dėl ko, vadovaujantis Paramos sutarčių 14 straipsnio 2 dalies 2.4 ir 2.12 punktais, šios sutartys minėtu 2009 m. sausio 26 d. įsakymu pripažintos netekusiomis galios (t. 1, b. l. 40). Atsakovei nutraukus sutartis, ji 2009 m. vasario 5 d. raštu Nr. BR6-(2.48) 1328 pareikalavo ieškovę grąžinti pagal Paramos sutartį Nr. SA 8-P27010007 gautą 4 149 250 Lt SAPARD paramą, o pagal Paramos sutartį Nr. SA 8 -P27010010 – 4 882 538 Lt paramą (t. 1, b. l. 38-39). Ieškovė 2009 m. gegužės 25 d. raštu Nr. 748/09 informavo atsakovę, kad 2009 m. gegužės 25 d. bankrutuojanti bendrovė „Natanga ir Rovisa“ atnaujino ūkinę komercinę veiklą (gyvulių skerdimo ir mėsos perdirbimo veiklą) bendrovei nuosavybės teise priklausančiose gamybinėse patalpose, esančiose Šilalės raj. sav., Struikų km. (t.1, b. l. 61). Ginčijamu 2009 m. liepos 21 d. sprendimu Nr. BR6-(10.31)-10256 atsakovė, palikdama galioti savo ankstesnį 2009 m. sausio 26 d. įsakymą Nr. BR1-52 „Dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2002 m. vasario 28 d. įsakymo Nr. 30 „Dėl SAPARD paramos suteikimo R. I. firmai „Rovisa“ ir 2012 m. vasario 28 d. įsakymo Nr. 35 „Dėl SAPARD paramos suteikimo J. L. firmai „Natanga“, pripažinimo netekusiais galios, neatnaujino ieškovei Paramos sutarčių galiojimo (t 1, b. l. 62-63).
Teismų informacinės sistemos LITEKO ir nagrinėjamos bylos duomenimis taipogi nustatyta, kad Kauno apygardos teisme buvo nagrinėjama kita civilinė byla tarp tų pačių šalių dėl atsakovės direktoriaus 2009 m. sausio 26 d. įsakymo Nr. BR1-52 ir 2009 m. vasario 3 d. rašto „Dėl paramos sutarties nutraukimo ir paramos grąžinimo“ Nr. BR6-(10.31)-1328, panaikinimo. Šioje byloje 2013 m. balandžio 12 d. įsiteisėjusiu teismo sprendimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-11/2013), nagrinėjant šalių ginčą dėl Paramos sutarties Nr. SA 8-P27010007 nutraukimo teisėtumo ir gautų pagal šią sutartį 4 149 250 Lt SAPARD paramos lėšų grąžinimo, teismas konstatavo, kad pagal minėtą sutartį „paramos gavėjas turėjo rekonstruoti mėsos perdirbimo įmonės pastatą, įsigyti įrengimus ir vykdyti mėsos perdirbimo gamybą. Nors ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad siekiama veiklą vystyti, tačiau nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme patvirtino, kad mėsos perdirbimo veikla nevykdoma, ką patvirtina ir Agentūros patikra (t. XXX b. l. 230). Byloje nustatyta, kad ieškovė veiklos pagal paramos sutartį Nr. SA 8-P2701007 nevykdo ir Lietuvos valstybė už šio projekto nevykdymą grąžino Europos Sąjungai ieškovei išmokėtas lėšas. Atsakovas nustatęs, kad ieškovė pažeidė paramos sutarties sąlygas – po paramos gavimo 5 metus nevykdė veiklos (sutarties 5 str. 5.2 dalis), nustojo vykdyti projektą ir jo neįvykdė (sutarties 14 str. 2.4 d.), nesudarė sąlygų apžiūrėti vietoje, kaip vykdomas projektas (sutarties 14 str. 2 d. 2.12 p.) – pagrįstai nutraukė paramos sutartį Nr. SA 8-P27010007 ir pareikalavo grąžinti suteiktą 4 149 250 Lt paramą“.
Pagal CPK 18 straipsnį įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas.
Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje DnB Nord bankas v. UAB „Dama“, bylos 3K-3-37/2008; kt.).
Iš ieškovės šioje byloje įrodinėjamų aplinkybių akivaizdu, kad jos buvo įrodinėjimo dalyku ir minėtoje kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tos pačios šalys. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-11/2013) konstatavus, kad Agentūra pagrįstai nutraukė paramos sutartį Nr. SA 8-P27010007 ir pareikalavo iš ieškovės grąžinti jai suteiktą 4 149 250 Lt paramą, pagal 182 straipsnio 2 punkto nuostatas šios teismo išvados ir nustatyti faktai turi prejudicinę reikšmę ir galią nagrinėjamai bylai. Todėl ieškovės reikalavimo dalis panaikinti Agentūros 2009 m. liepos 21 d. sprendimą „Dėl sprendimo neatnaujinti paramos sutarčių“ ir atnaujinti su BUAB „Natanga ir Rovisa“ sudarytas Paramos sutartis, kiek tai liečia 2002 m. kovo 8 d. Paramos sutartį Nr. SA 8-P27010007, yra atmestinas kaip nepagrįstas.
Pasisakydama dėl 2002 m. vasario 28 d. Paramos sutarties Nr. SA 8-P27010010 nutraukimo teisėtumo, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija 2013 m. balandžio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-11/2013, be kita ko, konstatavo, kad „tuo atveju, kai ieškovas (paramos gavėjas) laikinai veiklą buvo nutraukęs, bet ir vėl atnaujino ir toliau tęsia ir ta veikla tęsiasi daugiau kaip 5 metus, atsižvelgiant į veiklos nutraukimo trukmę ir priežastis, dėl kurių veikla buvo pertraukta, pagal paramos sutarties 3 str. 5 d. 5.2 punktą Agentūrai nebuvo pagrindo pripažinti 2002 m. sprendimą ,,Dėl SAPARD paramos suteikimo R. I. firmai ,,Rovisa“ negaliojančiu ir reikalauti gražinti 4 882 538 Lt gautą paramą“. Remiantis nurodytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas panaikino Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 28 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmesti ieškovės BUAB ,,Natanga ir Rovisa“ reikalavimai panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2009 m. sausio 26 d. įsakymą Nr. BRI-52 dalyje dėl pripažinimo netekusiu galios 2002 m. vasario 28 d. įsakymo Nr. 30 ,,Dėl SAPARD paramos suteikimo R. I. firmai ,,Rovisa“ ir 2009 m. vasario 3 d. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos raštą (reikalavimą) UAB ,,Natanga ir Rovisa“ grąžinti 4 882 538 Lt SAPARD paramą, gautą pagal 2002 m. vasario 28 d. paramos sutartį Nr. SA 8-P27010010, ir šioje dalyje ieškovės ieškinį tenkino: 1) panaikino Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2009 m. sausio 26 d. įsakymo Nr. BRI-52 dalį, kuria pripažintas netekusiu galios 2002 m. vasario 28 d. įsakymas Nr. 30 ,,Dėl SAPARD paramos suteikimo R. I. firmai ,,Rovisa“; 2) panaikino Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2009 m. vasario 3 d. raštą (reikalavimą) Nr. BR 6-(10.31)-1328 dalyje dėl UAB ,,Natanga ir Rovisa“ grąžinimo 4 882 538 Lt SAPARD paramos, gautos pagal 2002 m. vasario 28 d. paramos sutartį Nr. SA 8-P27010010. Kitą Kauno apygardos teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą.
Taigi įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo iš esmės patenkintas ieškovės reikalavimas, kiek tai susiję su ieškovės teisių pažeidimu sprendžiant klausimą dėl 2002 m. vasario 28 d. Paramos sutarties Nr. SA 8-P27010010 nutraukimo teisėtumo ir su tuo susijusių pasekmių (SAPARD paramos grąžinimo). CPK 293 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to pateis dalyko ir tuo pačiu pagrindu, <...>. Nagrinėjamos bylos ginčo dalykas (ieškovės reikalavimas panaikinti Agentūros 2009 m. liepos 21 d. sprendimą „Dėl sprendimo neatnaujinti paramos sutarčių“ ir įpareigojimo atnaujinti su BUAB „Natanga ir Rovisa“ sudarytas Paramos sutartis), kaip teigia savo procesiniuose dokumentuose ir pati ieškovė, yra išvestinis ir tiesiogiai susijęs su jos reikalavimu panaikinti atsakovės administracinius aktus dėl Paramos sutarčių nutraukimo ir įpareigojimo grąžinti SAPARD lėšas. Patenkinus (iš dalies) šį ieškovės reikalavimą kitoje civilinėje byloje, nebeliko ginčo ir nagrinėjamoje byloje dėl ieškovės reikalavimo panaikinti atsakovės administracinius aktus, susijusius su 2002 m. vasario 28 d. Paramos sutarties Nr. SA 8-P27010010 nutraukimu. Remiantis nurodytu, yra pagrindas išvadai, kad ginčas tarp šalių yra išspręstas galutinai ir jokie papildomi sprendimai nereikalingi. Todėl civilinė byla dėl ieškovės reikalavimo dalies įpareigoti atsakovę (Agentūrą) panaikinti 2009 m. liepos 21 d. sprendimą Dėl sprendimo neatnaujinti 2002 m. vasario 28 d. Paramos sutarties Nr. SA 8-P27010010 ir įpareigoti atsakovę ją atnaujinti, nutrauktina paminėtu CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 293 straipsnio 3 punktu, teisėjas
nusprendžia:
ieškinį dalyje dėl ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Natanga ir Rovisa“ reikalavimo panaikinti atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie žemės ūkio ministerijos 2009 m. liepos 21 d. sprendimą Dėl sprendimo neatnaujinti 2002 m. kovo 8 d. paramos sutarties Nr. Nr. SA 8-P27010007 ir įpareigojimo ją atnaujinti, atmesti.
Kitoje ieškovės reikalavimų dalyje bylą nutraukti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.