- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-18
- Bylos Nr.
- 2A-833-464/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė (pirm.), Dalia Kačinskienė (pran.), Henrichas Jaglinskis
- Atsakovas
- UAB „JG Property developments“
- Ieškovas
- Ž. B.
- Kategorijos
- 42.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „JG Property developments“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Ž. B. ieškinį atsakovui UAB „JG Property developments“ dėl nepagrįstai gauto atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas Ž. B. 2009-04-22 kreipėsi į Vilniaus m. 2-ąjį apylinkės teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs (b.l.2-4, 49-51) prašė priteisti iš atsakovo UAB „JG Property developments“ nepagrįstai gautą atlyginimą – 25 679,16 Lt, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 770 Lt žyminį mokestį bei išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Nurodė, kad 2007-07-25 sudarė su atsakovu tarpininkavimo paslaugų sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo suteikti ieškovui tarpininkavimo paslaugas parduodant namą su žemės sklypu, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau tekste – ginčo objektas). 2008-03-07 su atsakovo surasta pirkėja I. B. buvo pasirašyta ginčo objekto preliminarioji pirkimo - pardavimo sutartis, o 2008-04-07 – nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis. Pagal 2008-04-07 atsakovo išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą JG Nr. 001128 ieškovas 2008-04-10 sumokėjo atsakovui 25 679,16 Lt atlyginimą. 2008-08-11 su I. B. buvo pratęsti ginčo objekto nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutarties 2.1 p. nustatyti mokėjimo terminai. Nors atsakovas užtikrino, kad pirkėja įvykdys prievoles pagal pirkimo - pardavimo sutartį, pirkėja su ieškovu neatsiskaitė. 2008-11-18 susitarimu ginčo objekto pirkimo - pradavimo sutartis pirkėjos iniciatyva buvo panaikinta, o 2008-12-02 buvo pasirašyta nauja objekto pirkimo - pradavimo sutartis su ieškovo savarankiškai rastais pirkėjais, kurie galutinai atsiskaitė su ieškovu už nekilnojamąjį turtą ir pasirašė jo perdavimo - priėmimo aktą. Kadangi atsakovas sutarties neįvykdė, jam kyla pareiga grąžinti nepagrįstai gautą atlyginimą.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „JG Property developments“ atsiliepimu į ieškinį (b.l. 55-58) su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti atstovavimo išlaidas. Paaiškino, kad 2007-07-25 šalys sudarė tarpininkavimo paslaugų sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo teikti tarpininkavimo paslaugas parduodant ieškovui nuosavybės teise priklausantį namą su žemės sklypu (duomenys neskelbtini). Atsakovas surado namo pirkėją I. B., ši 2008-03-07 su ieškovu sudarė preliminarią namo pirkimo - pradavimo sutartį, įsipareigodama nupirkti namą ir žemės sklypą, o ieškovas jį parduoti. 2008-04-07 ieškovas ir atsakovo surasta pirkėja sudarė nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas pardavė, o pirkėja nupirko namą už 1 170 000 Lt, 2009-04-10 ieškovas sumokėjo atsakovui atlyginimą pagal sutartį. 2009-01-23 atsakovas gavo ieškovo pretenziją, kurioje nurodė, kad pirkėja nenupirko namo, todėl sumokėjo ieškovui 100 000 Lt baudą, skirtą ieškovo nuostolių atlyginimui, bei prašė grąžinti dalį sumokėto atsakovui atlyginimo – 23 484,16 Lt. Pažymi, kad tarpininkavimo paslaugų tiekimo santykiams bei ginčo sutarties aiškinimui ir vykdymui taikytinos komercinio atstovavimo bei atlygintinų paslaugų santykius reglamentuojančios nuostatos. Atsakovas surado pirkėją ieškovo nekilnojamajam turtui, t.y. įvykdė tarpininkavimo paslaugas. Sutarties 1.4 p. apibrėžtos atsakovo funkcijos, atliekant tarpininkavimo paslaugas. Paslaugos laikomos suteiktomis, kuomet pirkėjas pasirašo preliminarią ir/ar pagrindinę pirkimo - pardavimo sutartį, o atlyginimas atsakovui mokamas ne pirkėjui įvykdžius sandorį, o jį pasirašius. Be to, atsakovas neturi prievolės prisiimti atsakomybės už preliminarios ir/ar pagrindinės sutarties įvykdymą ir jo pareigos baigiasi pirkėjui apsisprendus įsigyti turtą pasirašant turto pirkimo - pardavimo sutartį. Atsakovas, būdamas tarpininku, kurio pareigos - surasti ieškovo pageidaujamą pirkėją, neturi galimybės nei teisės nustatyti ieškovo ir pirkėjo valią išreiškiančių sąlygų bei kontroliuoti jų vykdymą. Sutinkamai su sutarties 2.3 p. atsakovas įgijo teisę į atlyginimo gavimą, ieškovui pasirašius pagrindinę namo pirkimo - pardavimo sutartį su atsakovo surastu pirkėju, todėl 25 679,16 Lt atlyginimas jam sumokėtas pagrįstai.
Vilniaus m. 2-asis apylinkės teismas 2009-12-21 sprendimu (b.l. 77-79) ieškovo Ž. B. ieškinį atsakovui UAB „JG Property developments“ patenkino: priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 25 679,16 Lt, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo šios sumos, nuo 2009-05-11 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 770 Lt žyminio mokesčio ir 642 Lt advokato pagalbai apmokėti. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus ir šalių teisme duotus paaiškinimus, sprendė, kad ieškovas pagrįstai ir teisėtai reikalauja priteisti iš atsakovo nepagrįstai gautą atlyginimą – 25 679,16Lt (CK 6.237 str.), kadangi sutarties tikslas – nekilnojamojo turto pardavimas – pasiektas nebuvo. Todėl atsakovui atlyginimas, kuris mokėtinas tuo atveju, kai objektas yra parduodamas, o jo dydis priklauso nuo faktinės objekto pardavimo kainos - 1,86 proc. nuo šios kainos su PVM, nagrinėjamu atveju buvo sumokėtas nepagrįstai.
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „JG Property developments“ apeliaciniu skundu (b.l. 81-87) prašo panaikinti Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2009-12-21 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Tvirtina, jog teismas, vertindamas įrodymus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, numatytas CPK bei suformuotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, nepasisakė dėl tarpininkavimo sutarties ir su jos vykdymu susijusių aplinkybių, įrodinėjamų atsakovo. Teismas, sutapatindamas 2007-07-05 šalių sudarytą tarpininkavimo paslaugų sutartį (toliau tekste – sutartis) su namo pirkimo - pardavimo sutarties vykdymu, netinkamai aiškino sutartį, netinkamai nustatė sutarties šalių tikruosius ketinimus, netyrė ir neanalizavo liudytojo M. G. parodymų apie tarpininkavimo paslaugų apimtį ir turinį, šalių veiksmų vykdant šią sutartį, t.y. padarė eilę CPK 6.193 str. pažeidimų ir dėl to padarė neteisingą išvadą dėl atsakovo teisės į atlyginimą. Sutarties 1.4 p. akivaizdžiai parodo šalių tikruosius ketinimus – atsakovas turi tarpininkauti parduodant namą, o ne parduoti namą, kaip skundžiamame sprendime klaidingai nurodo teismas. Pažymi, kad ieškovo prievolė mokėti sutartyje numatytą atlyginimą buvo sąlyginė, siejama su tam tikrų aplinkybių buvimu, t.y. tinkamu ieškovo paslaugų suteikimu ir ieškovo pasinaudojimu šiomis paslaugomis – sandorio sudarymu (CK 6.30 str. 1 d.). Atsakovo paslaugų teikimas, apibrėžtas sutarties 1.4 p., teikti tarpininkavimo paslaugas sudarant namo pirkimo - pardavimo sutartį, o paslaugų suteikimas, t.y. jų pilnas ir baigtinis atlikimas yra siejamas su preliminarios ir/ar pagrindinės sutarties pasirašymu su atsakovo surastu pirkėju (sutarties 2.3 p.), o ne su pirkėjo ir pardavėjo pasirašytos sutarties įvykdymu. Ieškovo ir namo pirkėjos I. B. sudaryta namo pirkimo - pardavimo sutartis ir jos vykdymas yra savarankiški teisiniai santykiai: ieškovas, sudaręs minėtą namo pirkimo - pardavimo sutartį su I. B., nedelsiant sumokėjo atsakovui atlyginimą už paslaugas, tokiu būdu pripažindamas, kad paslauga pagal sutartį yra pilnai suteikta, o sutartimi siektas ieškovo tikslas – namo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymas – pasiektas. Taigi pilnas atsakovo paslaugų paketas, už kurį yra gaunamas atlyginimas, yra paslaugų teikimas iki surastas pirkėjas nusprendžia įsigyti namą, o ieškovas – parduoti namą šiam konkrečiam pirkėjui, pasirašydami namo pirkimo - pardavimo sutartį. Dėl atsakovo atsakomybės už namo pirkimo - pardavimo sutarties vykdymo nurodė, kad ginčo santykiuose namo pirkimo - pardavimo sutartis nebuvo įvykdyta dėl aplinkybių, kurių atsakovas negalėjo kontroliuoti ir valdyti, ir faktas, kad I. B. nesumokėjo namo pirkimo -pardavimo kainos, jokiu būdu nepatvirtina, kad apelianto paslaugos buvo suteiktos su trūkumais ar nebuvo suteiktos visiškai ir kad atsakovas praranda teisę į atlyginimo gavimą. Nurodo, kad šalys nei žodžiu, nei raštu nebuvo susitarę dėl atlyginimo atsakovui priklausymo nuo sudarytos sutarties įvykdymo (CK 2.154 str. 3 d. 5 p.), t.y. dėl atlyginimo apeliantui priklausomybės nuo to, ar pirkėjas tinkamai įvykdys sutartį. Pažymi, jog teismas nenurodė, kokių paslaugų atsakovas konkrečiai nesuteikė ir kokių sutartinių įsipareigojimų neįvykdė, dėl kurių neįvykdymo jis netektų teisės į atlyginimą.
Atsiliepimas
Ieškovas Ž. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 94-97) prašo Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2009-12-21 sprendimą palikti nepakeistą. Teigia, jog šalių sudaryta sutartis turi būti vertinama kaip vartojimo sutartis, kur vartotojas yra silpnesnioji sutarties šalis. Todėl sutarties sąlygos, dėl kurių abejojama, turi būti aiškinamos vartotojo – ieškovo naudai (CK 6.193 str. 1 d.), kuris sudarė sutartį prisijungimo būdu. Tvirtina, jog iš sutarties 1.1, 1.3, 1.6 bei 2.1 punktų sąlygų akivaizdu, kad sudarydamas sutartį ieškovas siekė gauti tokias paslaugas, kurių rezultatas būtų objekto pardavimas, t.y. nuosavybės perėjimas pirkėjui ir kainos sumokėjimas pardavėjui. Pirkėjo suradimas pagal sutartį – tik sąlyga galutiniam rezultatui – turto pardavimui – pasiekti. Galutinis ir tinkamas paslaugos suteikimas siejamas su objekto pardavimu. Pažymi, kad objekto pardavimo samprata negali būti aiškinama atsietai nuo pirkimo - pardavimo sutarties tikslo – perduoti pardavėjo nuosavybės teisę į daiktą pirkėjui. Tinkamas pardavėjo pareigos perduoti daiktą įvykdymas siejamas su šiomis sąlygomis: daiktas turi būti perduotas pirkėjui valdyti ir turi būti pašalintos bet kokios valdymo teisės kliūtys. Objektas pirkėjai I. B. nebuvo perduotas valdyti ir nuosavybės teisė į jį neperėjo, t.y. sutarties tikslas – objekto pardavimas (nuosavybės teisės perėjimas ir pinigų gavimas) – nebuvo pasiektas. Vadinasi, ginčo sutarties sąlygos nebuvo įvykdytos. Todėl atsakovui kyla pareiga grąžinti nepagrįstai gautą atlyginimą. Pareiga pasiekti tam tikrų rezultatų aiški iš sutarties turinio ir kitų aplinkybių. Sutarties 1.6 p. numatyta, kad jeigu klientas savarankiškai parduos objektą, už suteiktas tarpininkavimo paslaugas atlyginimas paslaugų teikėjui nemokamas. Šiuo sutarties punktu būtent ir susitarta dėl atsakovo atlyginimo priklausomybės nuo galutinio rezultato – objekto pardavimo. Pabrėžia, kad rizika dėl I. B. mokumo jam nebuvo atskleista nei preliminarioje, nei pagrindinėje nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartyje. Priešingai, pirkėjai neatsiskaitant, atsakovas garantavo ir patikino, kad pinigai bus sumokėti, pasiūlė pasirašyti susitarimą dėl atsiskaitymo termino pratęsimo. Atkreipia dėmesį, jog sutarties 1.3 p. nurodyta, kad į objekto pardavimo kainą yra įskaičiuotas paslaugos teikimo atlyginimas už parduotą objektą. Sutarties 2.1 p. numatyta, kad atlyginimas už parduotą objektą yra nuo faktinės objekto pardavimo kainos, kuri paprastai suprantama kaip realiai sumokėta ir gauta pinigų suma, o ne nuo kainos, nurodytos pirkimo-pardavimo sutartyje. Kitoks šios sutarties termino aiškinimas neatitiktų protingumo ir sąžiningumo kriterijų.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis yra laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, kurias apsprendžia apeliaciniame skunde nurodomi nesutikimo su priimtu teismo sprendimu motyvai ir teisiniai argumentai, patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek faktine, tiek teisine prasme.
Byloje nustatyta, kad šalys sudarė susitarimą dėl tarpininkavimo, parduodant ieškovui nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą su žemės sklypu, esančius (duomenys neskelbtini), kuris buvo įformintas rašytiniu dokumentu - 2007-07-25 Tarpininkavimo paslaugų sutartimi (b.l. 5-7). Šia sutartimi atsakovas (paslaugos teikėjas) įsipareigojo už sutartyje nurodytą pageidaujamą ieškovo (kliento) 1 350 000 Lt kainą, į kurią įskaičiuotas ir paslaugos teikėjo atlyginimas už parduotą objektą (1.3 p.), ieškoti potencialių šio objekto pirkėjų bei teikti kitas su tuo susijusias paslaugas (1.4 p.). Ieškovo įsipareigojimai aptarti sutarties 1.5, 1.7 punktuose, tame tarpe sutartyje nustatytomis sąlygomis sumokėti paslaugos teikėjui už parduotą objektą arba už suteiktas paslaugas, jeigu objektas nebuvo parduotas dėl kliento kaltės arba pastarojo iniciatyva nutraukus sutartį prieš terminą. Atsiskaitymo tvarka bei terminai detalizuoti 2.1 – 2.3 sutarties punktuose. Atsakovui tarpininkaujant rasta viena pirkėja – I. B., su kuria ieškovas bei jo sutuoktinė 2008-03-07 pasirašė minėto objekto preliminariąją pirkimo - pardavimo sutartį, sutarę parduoti jį už 1 170 000 Lt kainą (b.l. 8-11), o vėliau, 2008-04-07 sudarė ir pagrindinę pirkimo - pardavimo sutartį (b.l. 12-16). 2008-04-10 ieškovas sumokėjo atsakovui 25 697,16 Lt už tarpininkavimo paslaugą (b.l. 17-18). Tačiau pirkimo – pardavimo sutarties šalys 2008-08-11 susitarimu (b.l. 20-22) nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį dalyje dėl apmokėjimo tvarkos bei terminų pakeitė, nekeisdami objekto pardavimo kainos, o vėlesniu, 2008-11-18 susitarimu (b.l.23-24) namo su žemės sklypu pirkimo - pardavimo sutartį panaikino, kaip nurodyta byloje – pirkėjai neišgalint susimokėti už perkamą turtą. Vėliau šį objektą ieškovas pardavė savarankiškai surastiems pirkėjams už 920 000 Lt kainą (b.l. 26-35).
Vertinant, ar kiekviena iš sutarties šalių įvykdė savo pareigas, kylančias iš tarpininkavimo sutarties (CK 6.2 str.), ir ar apeliantas pagrįstai gavo sutartyje aptarto dydžio procentinį atlyginimą, siejamą su faktine objekto pardavimo kaina (2.1 p.), pirmiausiai aptartinas sudarytosios sutarties pobūdis. Ieškovas kaip savo reikalavimų pagrindu remiasi teisės normomis, reglamentuojančiomis atlygintinių paslaugų teikimą (CK 6.716 str.), o apeliantas (atsakovas) – ir komercinio atstovavimo institutą reglamentuojančiomis teisės normomis (CK 2 knyga, III dalis XII skyrius). Tačiau nagrinėjamojoje situacijoje apeliantas negali būti laikomas prekybos agentu CK 2.152 str. prasme –
jis pats asmeniškai (savo paties ar ieškovo vardu) jokių sutarčių su pirkėjais nesudarinėjo, o veikdamas ieškovo vardu, juolab - nuolat ir už atlyginimą, neplatino, nepardavė ir netarpininkavo sudarant kurių nors ieškovo prekių ar gaminių pardavimo sandorių, kam iš esmės ir yra skirtas šis institutas (CK 2.157 str., 2.163 str.). Šalių sutartiniai santykiai, atsižvelgiant į prisiimtų kiekvienos ginčo šalies įsipareigojimų turinį, labiausiai panašūs į atlygintinio paslaugų teikimo (CK 6 knyga, IV dalis XXXV skyrius) civilinius teisinius santykius. Atlygintinų paslaugų teikimo sutartis pagal savo požymius yra konsensualinė, dvišalė, atlygintinė sutartis. Sutarties šalių – paslaugų teikėjo ir kliento – nesieja nei darbo, nei pavaldumo (subordinacijos) santykiai. Šalių sudarytos paslaugų teikimo sutarties dalykas – nematerialaus pobūdžio paslaugos, nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu. Todėl apelianto skundo nuoroda, kad tarpininkavimo sutarties šalys raštu nebuvo sutarusios dėl CK 2.154 str. 3 d. 5 p. numatytos išlygos taikymo, jog teisė į tarpininko atlyginimą neatsiranda sudarytos sutarties neįvykdymo atveju, teisiškai nekorektiška.
Atlygintinių paslaugų sutarčių, kurių kategorijai priskirtini ir tarpininkavimo atvejai, kaip ir bet kokiais kitais pagrindais atsirandančių prievolių vykdymo principai yra išdėstyti CK 1.5 str., 6.38 str., 6.158 str., 6.200 str., 6.718 str.1 d., t.y. visos sutartys vykdomos sąžiningai, šalims bendradarbiaujant ir kooperuojantis, kiekviena sutartis vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus. Būtent įstatymas tokioje situacijoje įpareigoja paslaugą teikiantį asmenį veikti išimtinai dėl atstovaujamojo interesų pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, nesant tokių nurodymų - vadovaujantis protingumo kriterijais. Kita vertus, ieškovas yra fizinis asmuo, turėjęs ketinimų parduoti šeimos turtą (gyvenamąjį būstą), o apeliantas – profesionalias paslaugas teikiantis juridinis asmuo, todėl sudaryta tarpininkavimo sutartis turi būti vertinama ir vartojimo sutartims būdingų ypatumų aspektu (CK 6.188 str.).
Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą, įrodymų vertinimą bei aiškinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, kas nulėmė teismo neteisingą išvadą dėl tarpininkavimo sutarties neįvykdymo. Teisėjų kolegija tokius apeliacinio skundo argumentus pripažįsta nepagrįstais. Įrodinėjimo tikslas civiliniame procese yra teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CK 176 str. 1 d.). Kai sutarties šalys nesutaria dėl tam tikrų jų sudarytos sutarties sąlygų, teismas tiria aplinkybes, į kurias pagal įstatymą turi būti atsižvelgiama aiškinant sutartį. CK 6.193 str. pirmiausia įtvirtinta tai, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Šis sutarties aiškinimo principas reikalauja atsižvelgti į abiejų šalių ketinimus sudarant sutartį, analizuoti visą sutartį. Sisteminis sutarčių aiškinimo principas reikalauja bet kurią sutarties sąlygą aiškinti atsižvelgiant į visą sutarties kontekstą – sutarties esmę, tikslą, jos sąlygų tarpusavio ryšį (CK 6.193 str. 2 d.). Tai reiškia, kad pagal CK 6.193 str. nustatytas taisykles sprendžiant ginčą dėl sutarties sąlygų, svarbu yra ne tik sutarties tekstas, jame įrašyta (neįrašyta) viena ar kita sąlyga, bet ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu ar kitokiais šalių veiksmais.
Ieškovas, pasirašęs su apeliantu tarpininkavimo sutartį, turėjo aiškų tikslą ir norą ne vien surasti potencialų pirkėją jo parduodamam nekilnojamajam daiktui, bet ir realiai šį objektą parduoti (gauti pardavimo kainą), o apeliantas turėjo komercinį interesą gauti atitinkamą procentą nuo objekto pardavimo kainos kaip atlygį už tarpininkavimo paslaugas (sėkmės mokestį). Kadangi, kolegijos vertinimu, svarbiausiais kiekvienos sutarties (susitarimo) aiškinimo kriterijus yra tokio susitarimo sudarymo tikslas, kitaip tariant - poreikis jį sudaryti, būtent iš to sprendžiama kokios teisės bei pareigos atsiranda šio susitarimo šalims. Ieškovo ketinimus (tikslus) atspindi ir tarpininkavimo paslaugų sutarties formuluotės. Antai 1.5 p. jis įsipareigojo paslaugos teikėjui atlyginimą sumokėti būtent už parduotą objektą, priešingu atveju (objekto nepardavus) sumokėti paslaugos teikėjui už suteiktas paslaugas, vykdant šią sutartį, arba nemokėti atlyginimo tuo atveju, jeigu parduotų turtą savo iniciatyva surastam pirkėjui (sutarties 1.6 p.). Apie paslaugos teikėjo teisę gauti atlyginimą tik objekto pardavimo atveju tiesiogiai pasisakyta ir sutarties 2.1 p. bei 2.2 p. Kolegija pažymi, kad ieškovo ir apelianto turėti sudarant tarpininkavimo susitarimą ketinimai bei interesai negali būti vertinami atsietai, kaip tai traktuoja apeliantas, o apelianto komercinis interesas (gauti atlygį) negali dominuoti ir būti priešpastatomas kitos susitarimo šalies interesui (realiai parduoti objektą). Todėl 2.3 p. nuostatos, iš esmės reglamentuojančios tik atlyginimo tarpininkui sumokėjimo tvarką bei terminus, pačios savaime neapsprendžia ir nepakeičia vienos iš susitarimo šalių - apelianto teisės gauti atitinkamą atlyginimą tik po objekto realaus pardavimo, o kitos šalies (ieškovo) pareigos sumokėti šį atlyginimą tik objekto pardavimo atveju. Kitoks (pažodinis) sutarties atskirų sąlygų aiškinimas, apeliantui tvirtinant, jog tarpininkas negali įtakoti pačios sutarties sudarymo, pirkėjo elgesio, neatsako už pirkėjo nemokumą ar pozicijos dėl perkamo turto pasikeitimą, o pardavimo kainą atitinkantis procentinis mokestis jam turi būti sumokamas bet kuriuo atveju, net ir objekto neperdavus nuosavybėn pirkėjui, yra aiškiai neteisingas ir nesąžiningas, pažeidžiantis ir paslaugos gavėjo (ieškovo) kaip prisijungusios prie sutarties šalies, ir jo kaip vartotojo teises. Pabrėžtina ir tai, kad apelianto teiginiai, jog jis savo tarpininkavimo pareigą – surasti pirkėją – atliko, nėra įtikinami ir teisės požiūriu. Pirkėjas suprantamas kaip asmuo, kažką nupirkęs (įsigijęs nuosavybėn) iš kito asmens (pardavėjo), o ne vien turėjęs ketinimų ar norų tą padaryti (CK 6.305 str. 1 d.); asmens, kaip pirkėjo, teisės visa apimtimi yra realizuojamos ne pasirašius daikto pirkimo - pardavimo sutartį (preliminarią ar pagrindinę), o sumokėjus daikto kainą bei perėmus daikto valdymo, disponavimo įsigytu daiktu ir naudojimosi juo teisę (CK 6.314 str., 6.344 str.). Šiuo konkrečiu atveju tokios aplinkybės neįvyko dėl apelianto surastos pirkėjos nemokumo – perkamo objekto kainos nesumokėjimo, sąlygojusio atsisakymą nuo pirkimo - pardavimo sutarties.
Apelianto skundo argumentus dėl neteisingo tokio pobūdžio sutarties išaiškinimo paneigia ir kasacinio teismo praktika (CPK 4 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl pirkimo – pardavimo sutarčių, kildinamų iš tarpininkavimo teisinių santykių, sudarymo bei reikšmės yra pasisakęs, kad atlygintinių paslaugų teikimo sutarties dalykas nesusijęs su materialaus objekto sukūrimu. Tokios sutarties dalyko išskirtinis požymis yra dar ir tai, kad paslaugos teikėjas negali garantuoti, jog paslaugų sutartis bus įvykdyta. Būtent dėl šios priežasties apeliacinio skundo motyvai, esą apeliantas neprisiėmė sau rizikos ir negarantavo ieškovui už pirkėją dėl pirkimo - pardavimo sutarties sąlygų įvykdymo, kad jo atsakomybė dėl to nekyla, teisiškai nereikšmingi ir nesuponuoja kitokio faktinių aplinkybių vertinimo, nei skundžiamame teismo sprendime. Tarpininkavimo paslaugų sutarties požiūriu kliento įsigyjamas (nuperkamas) (nagrinėjamos bylos atveju – kliento parduodamas) nekilnojamasis daiktas nebepatenka į tarpininkavimo paslaugų sutarties dalyką. Būsimos sudaromos objektų pirkimo – pardavimo sutartys yra savarankiškos, atskiros sutartys, kurios nors ir turi tam tikrą ryšį su šalių sudaryta atlygintinų paslaugų teikimo sutartimi, tačiau jų reikšmingumas pasireiškia vien tuo, kad pagal jų turinį galima spręsti, ar įvykdyta paslaugų teikimo sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-28 nutartis c.b. Nr.3K-3-56/2008). Šiame kasacinio teismo išaiškinimų bei kolegijos jau išdėstytų argumentų kontekste pripažintina, kad šalių sudaryta tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartis iš esmės liko neįvykdyta, nes jos galutinis tikslas – parduoti objektą būtent tarpininko surastam pirkėjui, sutarties galiojimo metu ar jai pasibaigus (2.4 p.) – nebuvo pasiektas. Jeigu paslauga lieka nesuteikta, neatsiranda ir pareigos ją apmokėti. Todėl atlyginimas už tarpininkavimo paslaugą – 1,86 proc. nuo faktinės pardavimo kainos šiuo konkrečiu atveju apeliantui buvo sumokėtas nepagrįstai. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, spręsdamas, kad nepagrįstai apeliantui sumokėta suma turi būti grąžinta (CK 6.237 str. 1 ir 2 dalys). Ieškovo ir I. B. sutartiniai santykiai, nuostolių atlyginimas ar baudos sumokėjimas, į ką nepagrįstai apeliuoja atsakovas, taip pat visiškai neįtakoja jo ir ieškovo tarpusavio sutartinių santykių, nepanaikina atsakovo pareigos grąžinti be teisinio pagrindo gauto atlyginimo.
Skundo netenkinus, iš apelianto valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos – 8,40 Lt (b.l. 102) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš UAB „JG Property developments“ 8 (aštuonis) litus 40 centų pašto išlaidų valstybės naudai.