Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2018-03-01 · Byla Nr. N1-530-1033/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-03-01
Bylos Nr.
N1-530-1033/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-24047-2016-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rolandas Bužinskas
Kaltinamasis
R. D., R. S.
Civilinis ieškovas
R. P., G. P., E. B.
Nukentėjusysis
R. P., R. T.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. N1-530-1033/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24047-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; (S) 1.1.10.1; 1.1.11.11; 1.2.4.4.2.8; 1.2.26.2; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.2.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 1 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas,sekretoriaujant Akvilei Nemanienei, Ievai Janulevičiūtei,dalyvaujant prokurorei Žanetai Žalėnaitei,kaltinamiesiems R. D. ir R. S.,kaltinamųjų gynėjoms advokatėms S. M., E. D.,

Žemesnės instancijos teismas

kaltinamojo R. D. įstatyminei atstovei G. S.,

nukentėjusiems ir civiliniams ieškovams R. P., G. P., E. B.,nukentėjusiojo R. P. atstovui advokatui Z. B.,

Žemesnės instancijos teismas

nukentėjusiajam R. T., jo įstatyminiam atstovui T. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. D., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, 11 klasių išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnį;

R. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. D. 2016 m. gegužės 17 d., apie 21.30 val., viešoje vietoje - namo kieme Vilniuje, (duomenys neskelbtini), stebint kitiems asmenims, priėjo prie R. T. ir koja spyrė jam į veidą, taip sukeldamas nukentėjusiajam R. T. fizinį skausmą, tokiu įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Taip pat R. D. 2016 m. gegužės 22 d., laikotarpiu nuo 04.30 val. iki 05.00 val., veikdamas kartu su R. S. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą tyrimą, Vilniuje, prie (duomenys neskelbtini) sustojimo, priėjo prie R. P., kuriam kaip pretekstą panaudodamas mažareikšmę dingstį, bendrai su R. S. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, kumščiu sudavė ne mažiau dešimties smūgių R. P. į veidą, o R. P. nukritus, toliau jį mušė, bendrai su R. S. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, suduodamas ne mažiau dvidešimties smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, taip iš chuliganiškų paskatų padarydamas nukentėjusiajam R. P. sužalojimus: apatinės lūpos kairės pusės žaizdą, apatinės lūpos kairės pusės ir kairio žando sričių gleivinės žaizdą, abiejų kelių odos nubrozdinimus, nosikaulių lūžį, dešinės čiurnos poodinę kraujosruvą ir dešinio šeivikaulio apatinio galo (išorinės kulkšnies) lūžį, kurie vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, t. y. šiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

R. S. 2016 m. gegužės 22 d., laikotarpiu nuo 04.30 val. iki 05.00 val., veikdamas kartu su R. D. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą tyrimą, Vilniuje, prie (duomenys neskelbtini) sustojimo, priėjo prie R. P., kuriam kaip pretekstą panaudodamas mažareikšmę dingstį, bendrai su R. D. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, kumščiu sudavė ne mažiau dešimties smūgių R. P. į veidą, o R. P. nukritus, toliau jį mušė, bendrai su R. D. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, suduodamas ne mažiau dvidešimties smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, taip iš chuliganiškų paskatų padarydamas nukentėjusiajam R. P. sužalojimus: apatinės lūpos kairės pusės žaizdą, apatinės lūpos kairės pusės ir kairio žando sričių gleivinės žaizdą, abiejų kelių odos nubrozdinimus, nosikaulių lūžį, dešinės čiurnos poodinę kraujosruvą ir dešinio šeivikaulio apatinio galo (išorinės kulkšnies) lūžį, kurie vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, t. y. šiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

Dėl 2016 m. gegužės 17 d. nusikalstamos veikos prieš R. T.

Kaltinamasis R. D. teismo posėdyje savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2017 m. gegužės 17 d. įvyko žodinis konfliktas ir sudavė smūgį R. T.. Nelabai atsimena kaip buvo, įvykio metu buvo blaivus, iš matymo R. T. pažinojo. Ligonių kasai žalą atlygino.

Kaltinamasis R. D. ikiteisminio tyrimo parodė, kad iš jam parodyto 2016 m. gegužės 17 d. vaizdo įrašo prie namo Vilniuje, (duomenys neskelbtini), atpažino save, apsirengusį pilka striuke su tamsios spalvos rankovėmis, R. S., apsirengusį mėlynos spalvos džinsais ir tamsia striuke ir L. M., apsirengusį bordo spalvos kelnėmis. Kitų vaikinų vaizdo įraše neatpažįsta. Neneigia, kad su draugais R. S., L. M. ir kitais, su kuo konkrečiai neatsimena, 2016 metais pavasarį buvo prie namo Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Eidami pro tą namą pamatė iš matymo pažįstamą R. T.. Su R. T. labai norėjo pasikalbėti R. S.. Ką R. S. sakė R. T., negirdėjo, stovėjo R. T. už nugaros ir trenkė R. T. koja į veidą. Negali paaiškinti, kodėl taip pasielgė. Dėl padarytos veikos gailisi (1 t., b. l. 70-71).

Nukentėjusysis R. T. teisme parodė, kad pažįsta R. S. ir R. D.. Įvykis buvo prieš 1,5 metų. Einant namo, prie namų jis buvo užpultas. Kalbėjosi su vaikinu, vėliau buvo spyris į galvą. Jį užpuolė R. S., R. D. ir D., bet neatsimena, kas iš jų sudavė smūgį. Jis kalbėjosi su R. S. ir vienas iš vaikinų ėjo link jo išsitraukęs peilį, jis tada atsitraukė, paskui buvo stiprus smūgis koja iš nugaros. Seniau (prieš įvykį) su R. S. buvo draugai, vėliau nebendravo, nes pasikeitė aplinkybės. R. S. jam nesudavė, nes buvo priešais. Jis nepastebėjo, kas trenkė, nes iš karto užsiėmė už veido ir nematė. Kai rašė pareiškimą policijoje matė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas įvykis, ir žinojo, kas iš asmenų sudavė, tyrimo metu pasakė. Vėliau po to įvykio buvo ramu. Po savaitės buvo susitikimas ir jam buvo pagrasinta, po to, daugiau nesimatė. Teismo salėje nėra to vaikino, kuris grasino. Pagarsinus R. T. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 22-23) ir parodžius nuotrauką (1 t., b. l. 11) paaiškino, kad atpažįsta R. S., peilį laikė L. M., o kas sudavė smūgį nematė.

Nukentėjusysis R. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016 m. gegužės 17 d., apie 21.30 val., ėjo iš PC (duomenys neskelbtini) Vilniuje, (duomenys neskelbtini), link namų Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Prie namo (duomenys neskelbtini) jį pasivijo 5 vaikinai apie 18-19 metų amžiaus, vienas iš jų buvo R. S., kuris paklausė apie kažkokias „strelkes“. Jis pasakė, kad nieko nesupranta, tada R. S. pasakė vienam iš vaikinų jį papjauti. Vaikinas pradėjo artintis prie jo (R. T.) be peilio. R. S. paklausė vaikino, ar jis tikrai papjaus, į ką šis atsakė, kad jam nesvarbu, ką jis darys. Jam pradėjus trauktis nuo vaikino atgal kažkas iš vaikinų, buvusių už nugaros, koja trenkė vieną kartą į veidą, į žandikaulio sritį. Nuo smūgio sąmonės praradęs nebuvo. R. S. pasakė: „viskas einam“ ir jie daugiau nieko nesakydami nuėjo į visuomeninio transporto stotelę (duomenys neskelbtini). Kodėl buvo sumuštas, iki šiol nežino. Po įvykio iškart nuėjo namo ir kitą dieną kreipėsi į Šeškinės polikliniką. Poliklinikoje davė nukreipimą į Žalgirio kliniką, kur jam buvo diagnozuotas veido sumušimas. R. S. pažįsta apie pusę metų, bet kontaktų neturi. Vaikinui, kuris ėjo link jo, yra apie 18 metų amžiaus, vidutinio ūgio ir kūno sudėjimo, šviesūs plaukai, buvo apsirengęs trijų spalvų striukę (balta, mėlyna, raudona), jam nieko nesakė, nemušė ir rodė peilį. Tinklalapyje „Facebook“ rado nuotrauką, kurioje nufotografuoti 8 vaikinai, iš kurių 5 buvo įvykio metu. Pirmoje eilėje pirmas iš kairės yra R. S.. Antroje eilėje ketvirtas yra vaikinas, kuris turėjo jį papjauti. Dar kartu buvo antroje eilėje stovintys antras ir penktas, ir pirmoje eilėje stovintis trečias vaikinas. Smūgį galėjo suduoti pirmoje eilėje trečias ar antroje eilėje antras stovintis vaikinas. Jis tų vaikinų nepažįsta, jie bendravo lietuvių kalba. Visus dalyvius galės atpažinti. Prašo ištirti šį įvykį (1 t., b. l. 22-23).

Nukentėjusiojo įstatyminis atstovas T. G. teisme parodė, kad jis globoja R. T.. Parašė pareiškimą, nes R. T. buvo nepilnametis, kai buvo užpultas. R. T. atėjo į namus ir pasakė, kad jį užpuolė. Kitą dieną nuvažiavo į ligoninę, ten sakė, kad galvos sutrenkimas, todėl nuvažiavo į policiją ir parašė pareiškimą, kad R. sužalojo. Nuotrauką pamatė komisariate ir R. T. pradėjo sakyti, kas ir kur stovėjo. Praėjo daug laiko, todėl R. T. gali jau visko nebeprisiminti.

Apklaustas liudytoju T. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad R. T. yra jo globotinis. Globa įforminta jo (liudytojo) žmonos T. G. vardu, jie kartu gyvena. Kadangi žmona dažnai serga, vaiką atstovauja jis. 2016 m. gegužės 17 d., apie 21.30 val., prie namo Vilniuje, (duomenys neskelbtini), R. T. sumušė nepažįstami vaikinai apie 18-19 metų amžiaus. R. T. parodė „Facebook“ tinklalapyje nuotrauką, kurioje nufotografuoti visi vaikinai. R. T. dėl sumušimo kreipėsi į Žalgirio kliniką. Prašo ištirti šį įvykį. Kartu su pareiškimu pateikė nuotrauką su vaikinais (1 t., b. l. 18-19).

Liudytojas S. S. teisme parodė, kad pažįsta kaltinamuosius R. D. ir R. S., R. T. pažįsta iš matymo. Pagarsinus liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 57), paaiškino, jog neatsimena kas sudavė R. T..

Liudytojas S. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pažįsta R. S., R. D., D. D. ir pažinojo L. M., jie buvo draugai. Paskutiniu metu bendrauja tik su D. D.. Iš parodyto 2016 m. gegužės 17 d. vaizdo įrašo prie namo Vilniuje, (duomenys neskelbtini), atpažino save, R. S., L. M., D. D. ir R. D.. Jis (S. S.), R. S. ir D. D. apsirengęs tamsiomis striukėmis ir mėlynais džinsais, L. M. rudomis kelnėmis, o R. D. pilkomis kelnėmis ir pilku džemperiu su gaubtu ant galvos. R. T. nepažįsta, 2016 m. gegužės 17 d. matė pirmą kartą. Kodėl jie priėjo prie R. T. ir ko norėjo, negali pasakyti, nes neprisimena. Pamena, kad tarp R. S., R. D. ir R. T. buvo susistumdymas, bet nieko konkrečiai pasakyti negali, neatsimena (1 t., b. l. 57).

Liudytojas D. D. teisme parodė, kad giminystės ryšiai jo su kaltinamaisiais nesieja, R. S. ir R. D. pažįsta. R. T. pažįsta iš matymo. Su R. T. teko bendrauti konflikte, buvo su visais. Tarp jo (liudytojo) ir R. T. konflikto nebuvo. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 53), paaiškino, kad jam buvo daromas spaudimas – pareigūnai rodė vaizdo medžiagą ir sakė, kad „jei labiau žiūrėsite, tai pamatysite“ (smūgį). Bet kai jis žiūrėjo vaizdo medžiagą, dėl krūmo smūgio nesimatė.

Liudytojas D. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad iš jam parodytos baltai juodos nuotraukos, kurioje yra 8 vaikinai, pirmoje eilėje (apačioje) iš kairės į dešinę yra šie vaikinai: R. S., jis (D. D.), L., kuriuo pavardės nežino. Antroje eilėje (viršuje) iš kairės į dešinę yra šie vaikinai: J., pavardės nežino, S. S., R. M., R. D. ir L. M.. Negali pasakyti, neatsimena, kas iš nuotraukoje esančių vaikinų nešioja sportinį kostiumą pilkos spalvos. Taip pat jam buvo parodytas 2016 m. gegužės 17 d. vaizdo įrašas, kuriame mato R. S., kuris pirmas priėjo prie iš matymo pažįstamo vaikino vardu R. (R. T.) ir kuris apsirengęs mėlynos spalvos džinsais ir juoda striuke. Vaikinas su juoda striuke ir gaubtu ant galvos bei bordo spalvos kelnėmis yra L. M.. Vaikinas su pilkos spalvos sportiniu džemperiu, kurio rankovės juodos ir pilkos spalvos kelnės yra R. D.. Dar vienas vaikinas, aukštesnis nei R. S., bet apsirengęs panašiai, o būtent juodos spalvos striuke ir mėlynais džinsais yra S. S.. Pats paskutinis, juoda striuke ir mėlynos spalvos džinsais, žaidžiantis telefonu yra jis (D. D.). Jei gerai atsimena, pro namą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), 2016 m. gegužės 17 d. ėjo su draugais iš stotelės ir pamatė R. T.. Kiek atsimena, jiems einant link R. T. kažkas iš vaikinų pasakė, kad R. T. kažkam pagrasino. Dėl ko ir kam grasino, nežino. Jam asmeniškai R. T. negrasino. Kadangi naršė savo telefone, neatkreipė dėmesio koks tarp R. T. ir R. S. buvo pokalbis ir nepastebėjo, ar kas nors iš vaikinų nuskriaudė R. T.. Tik atsimena, kad pasimatymas su R. T. buvo labai trumpas ir jie išėjo, o R. T. nuėjo į priešingą pusę. Tik pažiūrėjęs 2016 m. gegužės 17 d. vaizdo įrašą, suprato, kad R. D. galėjo suduoti R. T. smūgį. Kodėl R. D. taip pasielgė, nežino. Patikslindamas savo pirminius parodymus paaiškino, kad vaizdo įraše sunku suprasti ką tiksliai daro R. D. nukentėjusiojo atžvilgiu, beveik nesimato kas vyksta, nes veiksmas vyksta už krūmo (1 t., b. l. 53, 55).

Liudytojas L. M. (mirė (duomenys neskelbtini)) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad R. M. ir R. D. pažįsta, yra klasiokai, du metus mokosi automechanikų mokykloje. S. S. taip pat pažįsta kažkur nuo 2016 metų vasaros. Maždaug nuo to laiko pažįsta ir R. S.. Parodytoje nuotraukoje iš „Facebook“, kurioje 8 vaikinai, atpažino: R. S., kuris yra pirmoje eilėje pirmas iš kairės; S. S., kuris yra antroje eilėje antras iš kairės; R. M., kuris yra antroje eilėje trečias iš kairės; ketvirtas iš kairės antroje eilėje yra R. D. ir penktas iš kairės antroje eilėje yra jis (L. M.). Nepažįsta vaikinų, kurie yra antras ir trečias iš kairės pirmoje eilėje, ir pirmas iš kairės antroje eilėje. Iš vaizdo įrašo, padaryto prie namo Vilniuje, (duomenys neskelbtini), matė, kad prie vieno iš vaikinų prieina 5 vaikinai. Jis atpažino tik R. S., kuris kalbasi su nukentėjusiuoju (R. T.). Matė, jog nukentėjusiajam suduoda smūgį vaikinas, apsirengęs pilku sportiniu džemperiu su gaubtu ant galvos ir pilkomis sportinėmis kelnėmis. Koks tai vaikinas, pasakyti iš aprangos negali, nemato vaikino veido. Ar tai yra S. S. ar kitas asmuo, nežino. Savęs vaizdo įrašė neatpažįsta. Neprisimena, kad su kitais vaikinais būtų dalyvavęs tame konflikte. Vaikino vardu R. T. nepažįsta, nieko bendro su R. T. neturi. Iš savo draugų nieko negirdėjo, kad kas nors iš draugų būtų sumušęs vaikiną prie namo Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Nežino, kas iš pažįstamų gali turėti aukščiau aprašytą sportinę aprangą pilkos spalvos (1 t., b. l. 51).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1243/2017 (01) nurodyta, kad remiantis R. T. medicinos dokumentais, veido ir galvos sumušimo, galvos smegenų sukrėtimo diagnozės nepagrįstos objektyviais medicininiais duomenimis, todėl kaip sužalojimai nėra vertinami. Dėl šios priežasties nėra pagrindo sveikatos sutrikdymo fakto ir masto nustatymui (1 t., b. l. 33-34).

Apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėtas 2016 m. gegužės 17 d. vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas vaizdas namo kieme Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Pradžia 21:29:59 val. Matyti, kad takeliu tarp dviejų namų, paskui R. T., eina 5 vaikinų grupė. Vaikinas Nr. 1 – R. S., apsirengęs tamsia striuke, mėlynais džinsais, prieina prie R. T. ir stovi nuo R. T. 1,5 metrų atstumu. Paskui R. S. eina vaikinas Nr. 2 – L. M., apsirengęs rudomis kelnėmis, vaikinas Nr. 3 – R. D., apsirengęs pilkos spalvos kelnėmis, pilku džemperiu juodomis rankovėmis ir gaubtu ant galvos. Paskui L. M. eina vaikinas Nr. 4 – D. D., apsirengęs tamsia striuke, mėlynais džinsais, kuris laiko kažką rankose ir vaikinas Nr. 5 – S. S., apsirengęs tamsia striuke, mėlynais džinsais. Visi vaikinai prieina prie R. T., stovinčio ant žalios vejos. Kol R. S. kalbasi su R. T., pastarajam už nugaros stovi R. D.. R. T. pasisuka pasižiūrėti į R. D.. Paskui R. S. prieina labai arti prie R. T., o R. D. iš galo priartėja prie R. T.. R. T., ištiesęs rankas į priekį, pasitraukia nuo R. S. ir atsiduria veidu į R. D.. Tarp R. T. ir R. D. yra krūmas, trukdantis gerai įžiūrėti veiksmą, tačiau matoma, kad tarp vaikinų įvyksta fizinis kontaktas – R. D. kelia koją, po ko R. T. pasilenkia, paskui pakelia galvą, ranka laikydamasis už veido, R. T. pasitraukia nuo vaikinų grupės, kuri nueina priešinga kryptimi (1 t., b. l. 48).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas konstatuoja, kad kaltinamasis R. D. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. 2016 m. gegužės 17 d., apie 21.30 val., viešoje vietoje - namo kieme Vilniuje, (duomenys neskelbtini), stebint kitiems asmenims, priėjęs prie R. T., trenkė koja R. T. į veidą, taip sukeldamas nukentėjusiajam R. T. fizinį skausmą. R. D. kaltė įrodyta nukentėjusiojo R. T. parodymais teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusiojo R. T. atstovo T. G. pareiškimu, parodymais teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, liudytojų D. D., S. S. teisme ir ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, liudytojo L. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, vaizdo įrašu ir apžiūros protokolu, specialisto išvada, kita bylos medžiaga, taip pat paties kaltinamojo R. D. teisme duotais parodymais.

R. D. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį, nes jis viešoje vietoje įžūliu elgesiu, panaudodamas fizinį smurtą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamojo R. D. atsakomybę lengvinančios aplinkybės dėl BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymo yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir gailisi, savo noru atlygino Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą 12,19 Eur žalą dėl R. T. suteiktų gydymo paslaugų. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Dėl 2016 m. gegužės 22 d. nusikalstamų veikų prieš R. P.

Kaltinamasis R. D. teismo posėdyje savo kaltę iš dalies pripažino ir parodė, kad 2016 m. gegužės 22 d. paskambino R. S. ir pasiūlė pasivaikščioti, pasikalbėti. R. S. buvo vakarėlyje. Jie susitiko, vaikščiojo ir kalbėjosi. Kitoje gatvės pusėje ėjo V. A. su A. V., R. P. su draugu. R. S. nenorėjo bendrauti su V. A. ir pradėjo bėgti nuo jos. Tada jis (R. D.) liko vienas ir prie jo prisikabino nukentėjusysis R. P. su draugu, pradėjo pokalbį šalta-nešalta. Jie persimetė žodžiais, po to R. P. priėjo prie jo ir pastūmė. Tada jis trenkė R. P. ir šis nukrito. Staiga atsisukęs pamatė, kad atbėga broliai K. ir D. Ž.. R. S. nelabai matė ir tiesiog išėjo. Nežino dėl ko kilo konfliktas, gal tonas nepatiko. Tiesiogiai prie jo prisikabino, jis buvo vienas, o jie (R. P. ir D. D. R.) dviese. Dar buvo ir panelė, bet jis iš pradžių pagalvojo, kad tai trys vaikinai, o jis tik vienas. Sudavė R. P. vieną kartą į veido sritį – dešinį žandą. Kai R. P. nukrito, jis tiesiog nusisuko, žiūri R. P. draugas yra netoliese, todėl išėjo. Išsigando, nes tuo metu buvo vienas. Vėliau, kai atsisuko, pamatė, kad D. Ž. eina link jo (kaltinamojo), bet nekreipė dėmesio ir per kiemus išėjo namo. Nematė, kaip mušė R. P.. R. S. buvo pabėgęs nuo V. A.. Nematė, kad R. S. būtų sugrįžęs prie R. P.. Dėl savo veiksmų gailisi ir nori atsiprašyti. Nenorėjo, kad taip įvyktų, dėl to labai gailisi. Daugiau niekas nieko nepasakojo, nesigyrė, o jis nesidomėjo ir nesigilino. Buvo susitikęs pasikalbėti su R. S., bet kartu negėrė. Nepamena, ar tai vieną, ar tai porą smūgių sudavė R. P.. R. P. nukrito ir jis pasišalino iš tos vietos. Kai ėjo atgal, tai matė K. ir D. Ž.. Kojomis R. P. jis nespardė. Nematė, kad R. S. būtų sudavęs smūgius, nes buvo pabėgęs nuo V. A.. Civilinį ieškinį sutinka iš dalies atlyginti, suma pakankamai didelė. Jis dirba pagalbiniu darbininku, atlyginimas minimalus.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu R. D. savo kaltę pripažino ir parodė, kad draugauja su R. S., pažįstami apie metus, susitinka apie 3-4 kartus į savaitę. D. D. taip pat pažįsta apie metus, susitinka apie 1-2 kartus į savaitę. Taip pat pažįsta brolius K. ir D. Ž., kontaktinių duomenų neturi, su jais bendrauja tik automechanikų mokykloje. L. M. pažįsta apie metus, susitinka, kai L. M. nedirba. Turi pilką striukę su gobtuvu ir juodos spalvos rankovėmis. Neatsimena, kad 2016 gegužės mėnesį jo (R. D.) draugai nuomotų kokias nors patalpas (duomenys neskelbtini) gatvėje, pats to nedarė. Nei vienas iš draugų negyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje ar šalia. Atsimena, kad 2016 m. gegužės mėnesį, tikslios datos neprisimena, naktį įvyko konfliktas su nepažįstamu vaikinu. Būdamas girtas, neteisingai įvertino vaikino žodžius: „atstok nuo manęs, o tai aš tuoj paskambinsiu kažkam ir tu net namo neužeisi“. Gėrė su tais pačiais draugais, kurie aukščiau yra paminėti. Išgėrė 2-3 stiklinės vermuto. Po žodinio konflikto su nepažįstamuoju, supyko ir trenkė vaikinui apie 4 smūgius į veidą kumščiu. Nuo smūgių vaikinas nukrito. Matė, kad atbėgo broliai Ž., kurie, kiek suprato toliau mušė vaikiną, bet jis (R. D.) to nematė, nes išėjo namo. Nematė, kad vaikiną muštų R. S.. Dėl to, ką padarė, gailisi. Buivydiškių gatvėje nukentėjusiojo kojomis nespardė, rankomis sudavė nedaugiau nei 4 smūgius. Dėl įvykdytos veikos gailisi, labai pergyvena (1 t., b. l. 148; 2 t., b. l. 68).

Kaltinamasis R. S. teismo posėdyje savo kaltės nepripažino. Nurodė, kad pripažįsta tik, kad neiškvietė greitosios pagalbos ir nepadėjo nukentėjusiajam R. P., tačiau jo nemušė ir nematė kaip tai įvyko. Buvo vakarėlyje, paskambino V. A., kuri sakė: „noriu su tavimi būti“, bet jis nenorėjo su ja būti, truputį išgėrė, paskambino R. D. norėdamas susitikti. R. D. atėjo, kartu pasivaikščiojo po (duomenys neskelbtini) teritoriją. Tada pastebėjo, kad ateina V.. Ji pamatė jį, bet jis nuo jos pabėgo, o R. D. liko su dviem vaikinais ir dviem panelėm. Kai jis su kitais draugais išėjo į lauką, pamatė, kad R. D. stovėjo ar nueidinėjo, o R. P. gulėjo ant žemės, po to atsistojo ir bandė suduoti smūgį, bet jis R. P. nuvijo - R. P. norėjo stotis, jis bėgo link R. P., o R. P. bėgo nuo jo, po 6 metrų sustojo. R. P. nukrito dar už 3 metrų nuo jo, kai nukrito pasakė keiksmažodį. R. P. atsistodamas užrėkė: „lochai jūs, eikit n...“, todėl išprovokavo kitus. Kažkurie du vaikinai stovėjo už krūmų ir sudavė porą smūgių, R. P. nukrito, o jis grįžo į vakarėlį. Negali pasakyti, kas sudavė R. P.. Viskas vyko 1-2 minutes. Nežino, gal tai išprovokavo veiksmus. Jis atsimena viską, nebuvo daug išgėręs, muštynėse nedalyvavo, buvo 20 metrų atstumu. Nematė kaip mušė, kai R. P. atsistojo, jis nuvijo jį nuo savo draugo R. D.. R. P. pats bėgdamas nukrito, jis sustojo už 6 metrų, kai R. P. pavijo. R. D. buvo vienas, paskui išbėgo 13 žmonių, buvo pora panelių. Jį (R. S.) daug kas pažinojo iš ten buvusių žmonių, gal dėl to ir minima jo pavardė. Girdėjo, kad buvo kažkoks konfliktas – buvo du vaikinai ir panelė. Tuo metu nemanė, kad reikia R. P. užstoti. Iš dalies gailisi, kad nukentėjusiajam nepadėjo. R. P. per V. sužinojo jų vardus. Kadangi jis R. P. nemušė, tai ir civilinio ieškinio nepripažįsta. Nors R. P. sako, kad negalės gyventi pilnaverčio gyvenimo, lankyti būrelių, tačiau žino, kad R. P. lanko kitą sportą, nuo futbolo perėjo iki muštynių sporto, todėl nosies pertvarą galėjo susilaužyti šiame būrelyje per treniruotes. Atsiprašyti nori iš dalies.

Kaltinamasis R. S. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad 2016 m. gegužės 22 d., apie 04.00 val. – 05.00 val., kartu su R. D., kurį pažįsta apie metus, mokėsi vienoje mokykloje, ėjo (duomenys neskelbtini) gatve. Su R. D. susitiko 2016 m. gegužės 21 d., apie 23.00 val., ir tiesiog vaikštinėjo. Tuo metu buvo išgėręs- namuose gėrė alų, vieną butelį 0,5 l talpos. Ar R. D. buvo girtas, nežino, toks nepasirodė. Jiems einant (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) sustojimo, iš dešinės pusės buvo pėsčiųjų perėja. Kitoje gatvės pusėje per perėją ruošėsi eiti dvi panelės ir vienas vaikinas. Vieną iš merginų pažįsta, jos vardas V.. V. A. pradėjo kreiptis jį (R. S.) vardu, o R. D. pasakė, kad tai ta pati V. A., su kuria jis nenorėjo bendrauti. Tai supratęs pradėjo bėgti, nenorėdamas su ja bendrauti. R. D. liko vienas. Pabėgo apie 40 metrų link (duomenys neskelbtini) gatvės ir sutiko K. ir D. Ž.. Ar Ž. buvo girti, neatsimena. Kartu su broliais Ž. užsuko už pastato, esančio (duomenys neskelbtini) gatvėje šalia kelio. Broliams Ž. pasakė, kad jį vejasi mergina. Kartu su broliais Ž. nutarė grįžti prie R. D.. Tuo metu R. D. stovėjo prie R. P., o dvi panelės stovėjo apie 20 metrų nuo jų. Girdėjo, kad tarp R. D. ir vaikino (R. P.) vyksta žodinis konfliktas. Negirdėjo, kokie žodžiai buvo sakomi, bet kaip R. D. vėliau sakė, kad R. P. grasino R. D.. Paskui pamatė, kad konfliktas peraugo į muštynes, bet kas pirmas ir kam sudavė smūgį, nepastebėjo. Kai prasidėjo muštynes, K. ir D. Ž. nubėgo prie R. D. ir pradėjo mušti R. P.. Jie mušė nukentėjusįjį kumščiais, o kai tas nukrito, spardė kojomis. Kiek matė, R. D. sudavė nukentėjusiajam apie 3 smūgius kumščiais, bet negali pasakyti kur pataikė, buvo tamsu. O broliai Ž. sudavė apie 7-8 smūgius kumščiais ir 3 smūgius kojomis. Smūgiai koja buvo tiesiai į veidą. Suduodant smūgius kojomis, nukentėjusysis bandė stotis, bet nuo kiekvieno sekančio smūgio, vėl nukrisdavo. Jis (R. S.) stovėjo nuo besimušančių vaikinų apie 8-10 metru atstumu ir nieko nedarė, kad sustabdytų muštynes. Neatsimena, kad būtų sudavęs nors vieną smūgį nukentėjusiajam. Kai nukentėjusysis atsistojo, pradėjo bėgti link šalia stovėjusios V. A.. Bėgdamas link V. A., nukentėjusysis surėkė „debilai“ ar panašiai, tiksliai neatsimena, o tada K. Ž. ar D. Ž., supykę šių žodžių, pribėgo prie nukentėjusiojo ir sudavė smūgį kumščiu. Kur pataikė, nematė, nes matomumą užstojo medžiai. Paskui tas pats mušeika pakėlė nukentėjusįjį ir dar kartą sudavė smūgį, kuo, nematė, nuo smūgio nukentėjusysis vėl nukrito. K. Ž. ar D. Ž. sakė, kad matė kraują. Po visko, visi nuėjo savo keliais. D. D. įvykio dieną su jais nebuvo. Papildomai parodė, kad 2016 m. gegužės 22 d. su draugais R. D., broliais Ž. ir kitais, kurių dabar neatsimena, buvo vakarėlyje, kuris vyko pirtelėje Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Iš vakarėlio kartu su R. D. buvo išėjęs pasivaikščioti, tada ir sutiko R. P. su kartu buvusiais asmenimis. Visą kitą papasakojo pirmos apklausos metu ir smulkiau pasakyti negalės. Gerai atsimena, kad nukentėjusiojo tikrai nemušė. Vakarėlyje buvo šiek tiek išgėręs. Gailisi, kad matydamas, kaip mušamas nukentėjusysis, neužstojo jo ir neiškvietė policijos (1 t., b. l. 158-159; 2 t., b. l. 63-64).

Nukentėjusysis R. P. teisme parodė, kad ėjo su draugais Šeškinės mikrorajone, prie parduotuvės susitiko su drauge V. A.. Einant per (duomenys neskelbtini) stotelę, pamatė du einančius jaunuolius (R. D. ir R. S.). Vienas iš jaunuolių (R. S.) pradėjo bėgti, V. A. tą jaunuolį nusivijo, jis (R. P.) su D. D. R. perėjo gatvę. D. D. R. paklausė jo ar nešalta. Tada jis (R. P.) garsiai paklausė R. D. „ar jam nešalta?“. R. D. atsakė: „ar jam pačiam nešalta?“, tada abu susistumdė. Vėliau R. D. kaire ranka trenkė jam į galvą. Pradėjo šaukti, einam į Justiniškes, toliau šaukė, atsisuko ir jie nubėgo į grupelę. R. S. trenkė jam (R. P.) pirmas, vėliau buvo 5-6 smūgiai jam į galvą ir jis nukrito. Matė, kad pribėgę asmenys pradėjo jį spardyti. Po to atsistojęs, jautė, kad šlubuoja. Tada vėl pradėjo jį spardyti, jis atsistojęs bandė eiti, blondinas vaikinas bandė mušti. Kažkas iš kompanijos atėjęs pasakė pasiimti draugę. Jo draugas D. D. R. buvo pabėgęs. Pasibaigus muštynėms D. D. R. atbėgo pas jį. Su V. A. išsiskyrė – ji nuėjo namo, o jis su D. D. R. ėjo pasiimti kuprinės. Jis buvo kruvinas, pasiliko ten pernakvoti. Ryte jautė, kad lūžusi koja – kreiva ir ištinusi. Skambino tėčiui, bet neprisiskambino. Draugai padėjo grįžti iki Fabijoniškių. Paskambino mamai, kad nuvežtų į Santariškių klinikas. Atpažįsta du jį sumušusius asmenis – tai R. S. ir R. D., tikrai žino, su jai nėra pažįstamas. Taip pat atpažino dar du brolius – Ž., blondiną D. Ž.. Gal R. D. nepatiko, kai paklausė ar nešalta. Su R. D. apsistumdė ir pastarasis jam trenkė. R. D. vadino negražiai, pradėjo stumdytis, jis kažką atsakė, dabar neatsimena ką. D. D. R. šaukė, kad jie eina toliau, jis ėjo nusisukęs link D. D. R., tada jam trenkė R. S., po to buvo daug smūgių. Visi, kuriuos jis atpažino, atėjo ir spardė. Spardė į veidą, jis nebuvo labai atsimerkęs, kaltinamieji taip pat spardė. Dėl ko V. A. nusivijo R. S. nesuprato, ryte sužinojo, kad ji pažįsta R. S., taip sužinojo kaltinamųjų pavardes. Po to, kai baigė jį mušti, V. A. stovėjo viena prie medžio. Kiek atsimena A. V. nebuvo. Buvo trise, kitų buvo daugiau. Kai vyko atpažinimas jis sakė, kad mušė ir D. D.. R. D. nepasišalino iš vietos po jam suduoto smūgio. Jei jis atpažino D. D. ikiteisminio tyrimo metu, tai D. D. dalyvavo. Ar D. D. spyrė, ar trenkė, tiksliai pasakyti negali, nes daug kas spardė ir jis tikrai nežiūrėjo kas spardė. Patys sakė, kad gėrė, tai gal tiek prigėrė, kad neatsimena, kada išvažiavo ir, kad jį mušė. R. D. striukė buvo pilkos ir baltos spalvos. Po to jis nelabai matė, kai mušė, kiek R. D. jam sudavė. Broliai Ž., blondinas iš tos grupės, visi atbėgę, jam sudavė į galvą. Pirmas smūgis, iš atbėgusių asmenų, buvo iš R. S.. Jį mušė visi kartu. Kai R. S. sudavė smūgį, pasipylė 4-5 smūgiai ir jis nukrito. Po to, broliai Ž., blondinas spardė. Jis atsistojo ir bandė eiti, bet jie vijosi. Buvo smūgių serija. Nežino jo vardo, bet atpažino. R. D. ir R. S. trenkė į galvos sritį. Viskas įvyko ryte apie 04.30-05.00 val., buvo prietema. Toje vietoje, kur sumušė, medžiai užstoja, buvo praktiškai tamsu. Kai jis stojosi, R. D. vis dar stovėjo, kai pilnai atsistojo, R. S. su dar keliais asmenimis atbėgo ir sudavė jam smūgį. Tuomet visi kiti jam sudavė ir jis nukrito. Nukritusį paspardė. Tuomet jis atsistojo ir vėl bandė pabėgti, tačiau buvo lūžusi koja, jie patempė jį, ir jis nukrito. Jis pats nenukrito. R. S. sudavė į veidą, vėliau dar kartą ir spardė – iš pradžių vieną smūgį, paskui spardė. Atsimena kaip viskas buvo. V. A. daug ką matė iš šono. R. S. anksčiau nepažinojo, jokių konfliktų su juo neturėjo. Iki įvykio vaikinų nepažinojo, tame tarpe ir kaltinamųjų. Dešinės kojos lūžis atsirado nuo spardymo, jį spardė visi kartu. Koja buvo gipse iki birželio pabaigos, gipsą nuėmė dieną prieš Jonines. Jis negalėjo lankyti futbolo, nes skaudėdavo koją, kai bėgiodavo. Iki šiol vaikšto pas daktarus, koją reikės tikrinti po metų. Nori, kad teismas patenkintų civilinį ieškinį, kad priteistų neturtinę žalą, nes likęs randas ant veido, kojos pasekmės yra iki šiol, negali ilgai bėgioti, treniruotėse jautė skausmą, todėl teko mesti futbolą. Teks perdaryti nosies operaciją, gali kvėpuoti tik per vieną šnervę, praleido daug pamokų, dėl to nukentėjo mokslo kokybė.

Nukentėjusysis R. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016 m. gegužės 22 d. ryte, apie 06.00 val., kartu su klasės draugu D. D. R. ėjo į Justiniškių mikrorajoną pasiimti D. D. R. kuprinės, kuri buvo pas kažkokį D. D. R. draugą, kur tiksliai pasakyti negali. Einat Šeškinės mikrorajonu, prie (duomenys neskelbtini) esančios parduotuvės (duomenys neskelbtini) susitiko su drauge V. A.. Kadangi D. D. R. nelabai žinojo kelio, visi trys ėjo link (duomenys neskelbtini) g. esančios (duomenys neskelbtini) stotelės. Matė, kad kitoje kelio pusėje eina du nepažįstami vaikinai (R. S. ir R. D.), iš kurių vienas (R. S.) pradėjo bėgti, o V. A., dėl jam neaiškios priežasties, nusivijo tą nepažįstamą vaikiną (R. S.). Jis su D. D. R. perėjo kelią. Likęs vienas vaikinas (R. D.), apsirengęs juodos spalvos „Adidas“ šortais ir bolonine striuke nuo lietaus (įvairių spalvų), maždaug 16 metų amžiaus, juodų plaukų. D. D. R. nustebęs paklausė jo ar tam vaikinui nešalta. Tai išgirdęs R. D. paklausė jo (R. P.) ar jam pačiam nešalta. R. D. jis atsakė, kad šalta. R. D. vėl jam pasakė, ar jis nori gauti (necenzūrinis žodis). Jis R. D. atsakė, kad nenori kelti jokių konfliktų, nori eiti iki namų. R. D. įsižeidė ir dar labiau susinervino, pradėjo mosikuoti rankomis, keiktis. R. D. stovėjo prie pat ir 2-3 kartus jį pastūmė nuo savęs, po to, vieną kartą iš kairės rankos kumščio sudavė jam į dešinės pusės žandą. Jis nuo R. D. atsitraukė ir jau ėjo link D. D. R., kuris jį pašaukė. R. D. jiems iš paskos pradėjo rėkti, kodėl jie nuo jo bėga. Jie atsisuko ir pamatė, kad link jų bėga kompanija vaikinų, kurių buvo maždaug apie 8. Jis pajuto pirmą smūgį nuo R. S., o paskui jį mušė visi vaikinai. Buvo suduota maždaug 5-6 smūgiai į veidą. Jis nukrito ir maždaug apie 4-5 vaikinai jį spardė kojomis į įvairias kūno vietas – į kojas, pilvą, šonus, šonkaulius. Kiek buvo suduota smūgių tiksliai negali pasakyti. Vieną kartą atsistojo, bandė nuo vaikinų pabėgti maždaug apie 20 metrų, bet vaikinai vėl pasivijo, patempė už marškinių ir jis vėl nukrito ant žolės. Visi vaikinai spardė jį kojomis. Kiek buvo vaikinų pasakyti negali, bet D. D. R. sakė, kad mušė visi vaikinai. Kai atsistojo antrą kartą matė, kad beveik visi vaikinai šalinasi nuo jo. Buvo likę du vaikinai, kurie dar su juo kalbėjo, bet jis jau nieko negirdėjo. Pamatė kitoje kelio pusėje stovėjusį D. D. R. ir ėjo link jo. Dar vienas vaikinas priėjęs prie jo bandė suduoti smūgius, bet jis nuo šio vaikino apsigynė. Tada prie šio vaikino priėjo dar vienas vaikinas, kuris pasakė, kad jau užteks, vos pastovi ant kojų, kad tas vaikinas jo nebemuštų. Tolumoje pamatė V. A. ir ėjo link jos, o D. D. R. atėjo pas juos (V. A. ir R. P.) truputėlį vėliau. Jis su D. D. R. ėjo link Justiniškių mikrorajono – V. A. nuėjo namo. Tik kitą dieną V. A. pasakė, kad jį sumušė R. S. ir R. D. bei D.. V. A. pažįsta R. S., iš kur pažįsta, nežino. R. D. yra tas vaikinas, kuris prie pėsčiųjų perėjos paklausė ar jam nešalta. R. S. (maždaug 18-19 metų amžiaus, apie 185 cm ūgio, juodais plaukais, apsirengęs juodomis kelnėmis ir juoda stiuke) priėjęs sudavė pirmas. D. jokių požymių neįsiminė. Visų vaikinų neatpažins, šiuos tris galėtų. Visi šie vaikinai turi paskyras socialiniame tinkle „Facebook“. Jis „Facebook“ rado R. S. paskyrą, per kurią rado ir kitus du vaikinus. Papildomai parodė, kad 2016 m. gegužės 22 d. ryte, apie 04.30 val. ir 05.00 val., Buivydiškių gatvėje buvo sumuštas grupės iš maždaug 8 vaikinų. Pirmas smūgį kumščiu į veidą sudavė vaikinas R. D. (kuriam iš pažiūros apie 17 metų, apie 180 cm ūgio, liekno kūno sudėjimo, plaukai tamsus, pailgi). R. D. buvo apsirengęs trumpais „Adidas“ šortais, lengva bolonine striuke, kuri iš viršaus buvo baltos spalvos, apačioje įvairių spalvų (mėlynos ir raudonos). Ypatingų veido bruožų nurodyti negali, gali atpažinti tik iš veido bruožų visumos, o po įvykio R. D. nuotraukas matė „Facebook“. Antrą smūgį kumščiu į veidą sudavė vaikinas R. S. (kuriam iš pažiūros 19 metų, apie 175 cm ūgio, tamsių plaukų, plaukai sušukuoti į viršų). R. S. buvo juoda odine striuke iki juosmens, juodomis aptemptomis kelnėmis. Ypatingų veido bruožų nurodyti negali, gali atpažinti iš veido bruožų visumos. Taip pat tarp jį (R. P.) mušusių vaikinų buvo šviesių plaukų vaikinas (kuriam iš pažiūros 16-17 metų, apie 175-177 cm, normalaus kūno sudėjimo), galės atpažinti iš veido bruožų visumos. Vaikinas vilkėjo ryškiai raudonos spalvos megztinį. Kiek vaikinas jam (R. P.) sudavė smūgių tuo metu, kai mušė visi vaikinai, pasakyti negali, bet tada, kai visi vaikinai nuo jo pasitraukė, o jis pradėjo eiti link jo ateinančio draugo D. D. R., vaikinas bandė jam suduoti dar apie 5 smūgius kumščiu į galvą, bet iš jų pataikė tik 2 ar 3 kartus. Taip pat tarp visų vaikinų buvo vaikinas, kurį galėtų atpažinti tik iš veido bruožų visumos, pamena, kad vaikino plaukai buvo tamsūs, akys šiek tiek siauresnės, iš pažiūros apie 17-18 metų. Kitų vaikinų veidų ir bruožų nurodyti negali. Nori paaiškinti, kad iš tų vaikinų, kuriuos apibūdino, gali juos atpažinti iš veido bruožų visumos, nes nemoka apibūdinti veido bruožų, bet kai kuriuos vaikinus gerai atsimena. Be to negali pasakyti, kas konkrečiai kiek smūgių jam sudavė, nes puolė ne vienas ir ne du vaikinai, o visi iš karto, todėl nežiūrėjo kas ir kiek kartų smūgiavo, be to dengėsi veidą ir buvo nukritęs ant žemės net du kartus. Įvykio metu jam buvo suduota ne mažiau nei 30 smūgių, t. y. apie 10-11 smūgių kumščiais į galvą, apie 3-4 spyriai kojomis į galvą, apie 16 spyrių kojomis į kūną ir kojas (1 t., b. l. 83-85, 92-93).

Liudytojas D. D. R. teisme parodė, kad žino, jog R. P. sumušė šeši ar septyni žmonės. Iš viso buvo aštuoni žmonės, du iš jų nemušė. Viskas įvyko Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g., apie 05.00 val. Jis su R. P. ėjo gatve, priėjo du vaikinai (R. D. ir R. S.). V. A. nusivijo R. S.. Tada jie perėjo per gatvę ir R. P. R. D. paklausė, ar jam nešalta. R. D. atsakė, kad ne. Tada R. D. jų paklausė: „ar jiems nešalta?“. Jie pasakė, kad šalta, tada R. D. paklausė: „ar jie nenori gauti į galvą?“. Tada R. D. su R. P. susistumdė ir R. D. trenkė R. P. į veidą. Jis pasakė R. P. nesusidėti su jais ir eiti iš čia. Kai jis su R. P. nueidinėjo, R. D. šaukė, kad sugrįžtų atgal. Kai atsisuko, pamatė, kad atbėga dar apie septyni vaikinai. Jie pradėjo bėgti, bet R. P. pagavo ir pradėjo spardyti. Jis pabėgo. R. S. pirmas atbėgo iš vaikinų grupės ir iš pradžių trenkė kumščiu R. P. į veidą, o R. P. nugriuvus, pradėjo R. P. spardyti. Nepamena ar buvo merginų. Pirmas R. P. trenkė R. D., kai jie susistumdė. R. S. trenkė R. P., kai vaikinai R. P. pagavo. Spardė R. P. kojmis – spardė R. D. ir R. S., kitų vaikinų įvardinti negali. Parodžius gal atpažintų. R. P. trenkė į veidą ir R. P. nukrito, nežino nuo kieno smūgio jis nukrito. Toliau spardė R. P., jis atsikėlė, bet R. P. vėl trenkė į veidą, tada jis vėl pargriuvo, vėl jį paspardė ir nuėjo. Jis (liudytojas) buvo 20 metrų atstumu ir jo tikriausiai nematė. Viskam pasibaigus vaikinai nuėjo. Jis atėjo prie R. P. ir padėjo atsikelti. R. P. sakė, kad skauda koją, šlubavo, veidas buvo kruvinas, iš nosies bėgo kraujas. Iki įvykio kaltinamųjų R. S. ir R. D. nepažinojo. Matė, kaip R. S. atbėgo ir spardė R. P.. Nespardė du vaikinai, kurie buvo atsitraukę. Viskas truko apie 2 minutes. Didžioji dalis vaikinų atliko veiksmus. Visi vaikinai po truputį prisidėjo. Matė asmenis, kurie mušė, tačiau jis (liudytojas) nežino jų vardų, pavardžių. Matė patį mušimo procesą. Teismo salėje nėra tų asmenų, kurie nemušė. R. D. iš įvykio vietos nepasišalino, brolių Ž., nepažįsta. Tą vakarą alkoholinių gėrimų nevartojo, nekvietė greitosios medicinos pagalbos, nes buvo išsigandę, telefonas išsikrovęs, žmonių aplinkui nebuvo.

Žemesnės instancijos teismas

Liudytojas D. D. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad R. P. yra jo klasiokas ir draugas. 2016 m. gegužės 22 d. buvo su R. P. pas draugus (duomenys neskelbtini) gatvėje. 2016 m. gegužės 22 d. kai jau buvo šviesu, su R. P. ėjo į Justiniškių mikrorajoną pas kitus draugus, pas kuriuos buvo palikę daiktus. Kai su R. P. išėjo iš draugų, ar tai R. P. ar tai V. A., R. P. pažįstama, paskambino vienas kitam ir susitarė susitikti prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) Šeškinės mikrorajone. Su V. A. susitiko ryte apie 05.00 val. Jie ėjo pro kiemus link (duomenys neskelbtini) gatvės ir išėjo prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gatvėje. Būnant prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gatvėje, V. A. kitoje kelio pusėje pamatė kažkokį tai savo pažįstamą (R. S.), galimai kažką surėkė ir pradėjo bėgti link R. S., perbėgo per gatvę. Kitoje gatvės pusėje tuo metu ėjo du jam nepažįstami vaikinai (R. S. ir R. D.), iš kurių, kiek suprato, vienas (R. S.) pradėjo bėgti nuo V. A., o kitas (R. D.) liko. Kartu su R. P. taip pat perėjo gatvę ir ėjo link Justiniškių. Jiems praeinat pro likusį R. D., R. P. R. D. paklausė, ar jam nešalta. R. D. atsakė, kad jam nešalta ir paklausė, ar jiems patiems nešalta. Jie paatsakė, kad šalta. Tuomet R. D. paklausė gal nori gauti „į galvą“. Nekreipdami dėmesio jie ėjo toliau, o R. D. pastūmė R. P., o R. P. taip pat pastūmė R. D.. Taip vaikinai tarpusavyje pradėjo stumdytis. Tada R. D. kumščiu trenkė R. P. į veidą. Nuo smūgio R. P. liko stovėti ant kojų. Jie vėl pradėjo eiti toliau, bet R. D. juos šaukė, kad jie sugrįžtų. Tada iš šalia esančio pastato išbėgo dar 7-8 vaikinai. Jie pradėjo bėgti. Vaikinai pasivijo R. P. ir pradėjo mušti. Iš visų vaikinų R. P. nemušė tik du vaikinai. Iš V. A. žodžių žino, kad R. P. mušė R. S., kuris buvo su sporinėmis ilgom kelnėmis (galimai juodos spalvos), tamsių plaukų, apie 170-180 cm ūgio, iš pažiūros apie 17-18 metų). Kiek konkrečiai smūgių ir kuris vaikinas sudavė R. P. jis negali pasakyti, nuo muštynių vietos buvo apie 100 metrų atstumu. Pagalbos nekvietė, nes pasimetė ir išsigando. Muštynių metu matė, kad R. P. buvo pargriautas ant žemės ir spardomas kojomis. Spardė R. P. dauguma vaikinų. Kai muštynės pasibaigė, priėjo prie R. P. ir padėjo jam atsikelti. Vėliau iš R. P. sužinojo, kad jam buvo sulaužyta koja ir nosis (1 t., b. l. 135-136).

Liudytoja V. A. teisme parodė, kad 2016 m. gegužės 22 d., apie 05.30 val., susitiko su draugu R. P., kuris buvo kartu su D. D. R.. D. D. R. matė pirmą kartą. Visi nutarė nueiti pavalgyti į restoraną (duomenys neskelbtini). Ėjo (duomenys neskelbtini) g., tuomet sutiko jos pažįstamą R. S., kuris su draugu R. D. buvo kitoje gatvės pusėje. Pašaukė R. S., tikėdamasi, jog jis atsisuks ir gal pasišnekės, tačiau pamatė, kad R. S. pagreitino žingsnį ir nuėjo į pastatą. Ji perėjo į kitą gatvės pusę R. S. draugo link. Jos draugas R. P. su D. D. R. taip pat perėjo gatvę. Tuo metu įvyko pokalbis tarp R. P. ir R. D.. R. P. paklausė R. D. ar jam nešalta. R. D. susinervino ir pasakė tokį išsireiškimą su lengvu grasinimu. Tarp R. D. ir R. P. įvyko susistumdymas, pirmas pastūmė R. D.. Po kokių trijų pasistumdymų R. P. supyko ir pastūmė R. D. atgal. R. S. nebuvo kai vyko pokalbis ir susistumdymas tarp R. P. ir R. D.. Po susistumdymo pamatė, kaip iš pastato išėjo R. S., kuris pamatęs, kad vyksta susistumdymas, garsiai užrėkė: „o muštynės“. Ir pradėjo bėgti. Paskui R. S. kartu ėjo apie 8-10 vaikinų. Negali pasakyti, kuris iš kaltinamųjų (R. S., R. D.) pirmas sudavė smūgį R. P., neatsimena. Iš baimės pasakė R. P., kad eitų. Šią frazę ji sakė R. P., bet R. S. suprato, kad sako jam. R. S. pasižiūrėjo į ją ir sudavė iš visų jėgų R. P. iš kojos, o R. P. jau gulėjo be jėgų. Tada vaikinai nutarė, kad jau gana ir išėjo. Kai R. P. atsisėdo ir susinervinęs pasakė: „kodėl čia jį prilietė“, kažkoks mažaūgis blondinas, tai išgirdo, apsisuko, vėl grįžo prie R. P., išstūmė R. P. į gatvę ir sudavė tris smūgius į veidą. R. P. jau negalėjo pasipriešinti. Po to jie išsiskirstė. Muštynes matė 5-7 metrų atstumu, buvo jau šviesu. Yra garantuota, kad R. S. smūgiavo R. P., o dėl R. D. nėra tikra. Kai pasakė, kad jau einame, R. S. sudavė iš kojos R. P. lyg į šonkaulius, R. P. dar gulėjo. Kitų ten buvusių asmenų nepažinojo. Po pasistumdymo išlindo R. S., kuris sušaukė muštynes, atbėgo, tada ir prasidėjo visos tos muštynės. Nemano, kad iš nuotraukų galėtų atpažinti mažaūgį blondiną.

Liudytoja V. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad R. P. pažįsta apie 5-6 mėnesius, gyvena netoli vienas kito. 2016 m. gegužės 22 d., apie 05.30 val., susitiko su R. P. Šeškinės mikrorajone, netoli parduotuvės (duomenys neskelbtini). R. P. buvo su draugu D. D. R., kuri matė tą dieną pirmą kartą. Nei R. P., nei D. D. R. nebuvo girti, neklausė iš kur jie ėjo. Kartu su R. P. ir D. D. R. iš Šeškinės mikrorajono ėjo link restorano (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) gatvėje. Ėjo pro (duomenys neskelbtini) gatvę. Jiems būnant prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gatvėje, ji kitoje gatvės pusėje pamatė savo pažįstamą R. S., kuris ėjo su savo draugu R., jo pavardės nežino (R. D.). R. S. pažįsta apie 4-5 mėnesius. Pamačiusi R. S., perbėgo per gatvę, norėdama su juo pasikalbėti, bet R. S. pamatęs ją, pagreitino žingsnį ir užėjo į pastatą, esantį šalia buvusio policijos pastato. Jos draugai taip pat perėjo gatvę ir pradėjo kalbėti su R. D., klausdami ar jam nešalta. Jai atrodo, kad klausimą uždavė D. D. R.. Į klausimą R. D. atsakė maždaug taip: „gal tau ir šalta, tai tuoj gausi ir sušilsi“. R. P. tada atsakė, kad jam pavyzdžiui šalta, o po jo (R. P.) žodžių R. D. pradėjo R. P. stumdyti. R. S. tuo metu prie jų nebuvo. Tuo metu, kiek suprato, D. D. R. išsigando ir kažkur dingo, o pasirodė jau tik po muštynių. Po maždaug trijų pastumdymų, R. P. neiškentė ir pastūmė R. D.. Tuo metu iš pastato, esančio šalia buvusio policijos pastato, išėjo R. S., kuris pamatęs, kad vaikinai (R. P. ir R. D.) stumdosi, pradėjo rėkti: „O muštynes!“. Kartu su R. S. iš to paties pastato išėjo apie 8-10 vaikinų. Iš išėjusių iš pastato vaikinų, nieko nepažįsta. Matė, kad R. P. nuo smūgio nukrito. Kas sudavė tą smūgį, pasakyti negali, nes nematė, vaikinai tiesiog apstojo R. P.. Matė, kad labiausiai R. P. kojomis spardė R. S.. Taip pat R. P. spardė ir kiti vaikinai, bet kas konkrečiai spardė ir kur pataikė, pasakyti negali, nes labai išsigando, o be to, išskyrus R. S. ir R. D., kitų vaikinų nepažinojo. Negalės atpažinti nieko iš vaikinų, kurie spardė R. P.. Ar tarp mušusiųjų R. P. buvo broliai dvyniai (Ž.), pasakyti negali. Mušimas tęsėsi apie 10 minučių, po ko vaikinai nustojo mušti ir nuėjo į tą patį pastatą. R. P. atsisėdo ir paklausė, kodėl jie prie jo prisikabino, gal jie nesveiki. Šiuos R. P. žodžius išgirdo vienas vaikinas (žemo ūgio, šviesių plaukų, vilkėjęs mėlynos spalvos megztinį ilgomis rankovėmis, užsegamą užtrauktuku), kuris sugrįžo prie R. P. ir vėl pradėjo jį mušti. Matė kaip R. P. atsikėlė, o tas žemo ūgio vaikinas ėjo link jo ir pradėjo kumščiais daužyti į veidą. Kiek smūgių sudavė, tiksliai pasakyti negali, gal 3-5 smūgius. Paskui kažkas tą vaikiną pakvietė ir vaikinas paliko R. P. ir išėjo. Visų muštynių metu, stovėjo atokiau, apie 7 metrų atstumu, bijojo, kad jos taip pat nesumuštų ir iš baimės net nesuprato, kad galėjo paskambinti į Bendrosios pagalbos centrą. Kai muštynės pasibaigė, prie jų priėjo D. D. R. ir jie visi kartu nuėjo link restorano (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje. Matė, kad R. P. šlubavo, jam skaudėjo koją, o kitą dieną R. P. jai pranešė, kad sulaužyta koja, lūžo nosies kaulai, susiūtos lūpos (1 t., b. l. 129-130).

Liudytoja A. V. teisme parodė, kad V. A. nakvojo jos namuose. Negalėjo užmigti, todėl nutarė išeiti pasivaikščioti. V. A. sakė, kad einam susitikti su pora draugų. Su V. A. draugais susitiko Šeškinėje, ėjo pro tą vietą, kur šventė R. S. ir R. D.. Sutiko R. S., V. A. ėjo link jo. R. S. pagreitino žingsnį ir nuėjo į pastatą, kur šventė. R. D. buvo lauke. R. P. pradėjo kalbėtis su R. D.. Prasidėjo kalbos kam šalta, kam nešalta, gal sušildyti, kažkaip pradėjo muštis. Tada atbėgo dar žmonių. Visi buvo krūvoje ir mušėsi. Ji nematė kas ten buvo. Bandė įžiūrėti kas ten ir pamatė dvi drauges, ėjo link jų. V. A. partempė ją atgal ir jie pradėjo eiti, R. P. šlubavo. R. P. su D. D. R. nuėjo į stotelę, o liudytoja su V. A. namo. Nematė kas mušė R. P., bet kažkuris iš jų užtvojo. Tada pribėgo dar žmonių, tada dar kiti žmonės, kurie tiesiog žiūrėjo. Spardėsi vieni su kitais, ji tų žmonių nepažįsta. Buvo, kad du žmonės gulėjo, po to, gulėjo tik R. P.. R. S. nematė iš viso. R. D. matė, bet jis ten buvo neilgai. Nelabai suprato kas vyksta. Stovėjo kartu su V. A.. Viskas vyko greitai. Suprato po visko, kas, ką mušė, nes R. P. šlubavo, buvo kruvinas. R. S. nebuvo, kai R. D. aiškinosi su R. P.. Po to nematė, kad R. S. mušė. Neįsivaizduoja kiek asmenų spardė R. P., gal 4-5. Kai pradėjo visi atsitraukinėti, R. D. tada nebuvo. Kai R. P. buvo spardomas, R. D. nematė.

Žemesnės instancijos teismas

Liudytojas K. Ž. teisme parodė, kad nbelabai ką atsimena, nes buvo padauginęs alkoholio. Pagarsinus jo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 28), juos patvirtino ir paaiškino, kad nematė, kas mušėsi. Kažkas lyg tai šaukė, kaip, kad barnis buvo, išėjo pažiūrėti. Gal pataikė ant to momento. Vaikinas bėgo per takelį, kuris vaikinas, nežino. Neklausė draugų kas čia buvo, kas mušėsi, buvo neblaivus. Negali paaiškinti, kodėl teigė, kad jis ten dalyvavo. Jei išgeria, tai nieko neatsimena.

Liudytojas K. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad R. S. pažįsta apie metus, mokosi vienoje mokykloje, bet nebendrauja. R. D. pažįsta, mokosi toje pačioje automechanikos mokykloje, nebendrauja, tik pasisveikina. Teko dalyvauti karu su R. S. ir R. D. viename vakarėlyje, kuris vyko Šeškinės mikrorajone, tikslaus adreso pasakyti negali. Vakarėlis buvo 2016 pavasarį, tikslios datos pasakyti negali. Į vakarėlį pakvietė A. R., kuriam yra 17 metų, kuris buvęs kaimynas ir buvęs klasiokas. Nežino, kokia proga buvo organizuotas vakarėlis. Buvo išnuomotos pirties patalpos. Į vakarėlį atvažiavo apie 19.00 val., kartu su A. R.. Vakarėlyje buvo R. D., R. S., jis (K. Ž.), A. R., brolis D. Ž.. Brolis į vakarėlį atvažiavo vienas, žymiai vėliau. Ar brolis buvo pakviestas į vakarėlį, nežino. Vakarėlyje buvo apie 10-15 žmonių. Išskyrus išvardintus asmenis, daugiau vakarėlyje nieko nepažinojo. Iš vakarėlio išėjo anksti ryte, apie 05.00 val., kartu su broliu. Vakarėlio metu išgirdo, kad lauke vyksta kažkoks triukšmas kartu su D. Ž. išėjo pasižiūrėti kas vyksta. Kas dar išėjo žiūrėti į lauką, nežino, neatsimena. Matė, kad link (duomenys neskelbtini) sustojimo nuo (duomenys neskelbtini) sustojimo bėgo kažkoks vaikinas. Tuo metu netoli (duomenys neskelbtini) sustojimo stovėjo R. D. ir R. S., nuo kurių buvo apie 20 metrų atstumu. Tuo metu niekas, nieko, niekam nesakė, nerėkė. Vėliau sužinojo, kad prie (duomenys neskelbtini) sustojimo įvyko muštynes. Nepažįstamas vaikinas, buvęs pirtyje pasakojo, kad prie R. D. lauke prisikabino du nepažįstami vaikinai ir jie susimušė. Dėl ko prasidėjo muštynės ir kas muštynes pradėjo, nesuprato ir nesigilino. Kiek suprato iš kalbų, R. S. buvo atėjęs R. D. padėti. Vaikino, kurį matė nubėgant, nepažįsta, jo vakarėlyje nebuvo. Kas buvo pirtyje tuo metu, kai išgirdo lauke triukšmą ir kas tuo metu buvo lauke negali pasakyti. Negali nurodyti vaikinų, kurių nepažįsta ir kurie buvo pirtyje požymių, negali nurodyti, kaip jie buvo apsirengę. Nurodė tik tuos, kuriuos pažįsta. Pats tikrai jokiose muštynėse prie pirties nedalyvavo, jose nedalyvavo ir brolis. Nei su R. S., nei su R. D. nėra susipykęs, kad jie galėtų jam keršyti. Kodėl R. D. ir R. S. tvirtina, kad jis ir brolis D. Ž. mušė nukentėjusįjį, paaiškinti negali. Kur muštynių metu buvo A. R., pasakyti negali. Neprisimena ar A. R. ėjo kartu žiūrėti į lauką, kas ten vyksta. Vėliau apie muštynes niekas nekalbėjo (2 t., b. l. 28).

Liudytojas D. Ž. teisme parodė, kad buvo pirtelėje, išėjo į lauką, visi išsilakstė. Kas kur ten davė, neatsimena, nes buvo išgėręs. Muštynių nematė, buvo viduje. Kai išėjo į lauką, visi skirstėsi, kas ten ką mušė, nežino. Konflikte nedalyvavo. Visi laksto, bėgioja, rėkia, viskas jau baiginėjosi. Kažkas bėgo per kelią į kitą pusę. Ten jis jokių smūgių nesudavė. Atsimena, kad buvo išėjęs į lauką, buvo girtas, R. P. nemušė. Nežino kada, bet į lauką išėjo vienas, į namus taip pat išėjo vienas, nežino kur buvo brolis. Nežino kaip kiti galėjo matyti, būtų pasakęs, jei būtų mušęs. Nebūtinai ten spardė jis (liudytojas), daug žmonių buvo.

Liudytojas D. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad R. S. pažįsta, bet beveik nebendrauja. R. D. pažįsta taip pat apie metus ar šiek tiek daugiau, dažniausiai bendrauja mokykloje. Nei su R. S., nei su R. D. nedalyvauja bendruose vakarėliuose. Vieną kartą su jais (R. S. ir R. D.) buvo pirtyje, tai buvo 2016 m. pavasarį, tikslios datos neatsimena. Kartu dar buvo A. R., kuriam apie 17 metų, K. Ž.. Kas užsakė pirtį, nežino. Pirtis buvo užsakyta Šeškinės mikrorajone, priešais (duomenys neskelbtini). Nuo pat pradžios pirtyje nebuvo, atvažiavo apie 02.00 val. nakties pasiimti brolio K. Ž.. Iš vakaro brolis neatsiliepė telefonu, o iš draugų (neatsimena tiksliai iš kurių) sužinojo, kad brolis nuvažiavo į pirtį su draugais Šeškinėje. Kartu su K. Ž. pirtyje buvo iki 07.00 val. ryto. Maždaug po 2 valandų buvimo pirtyje, išgirdo, kad kažkas rėkauja lauke ir išėjo pažiūrėti. Išėjęs į lauką, pamatė, kad vienas nepažįstamas vaikinas bėga nuo R. S. ir R. D.. Kas dar stovėjo šalia R. S. ir R. D., nematė. Tuo metu, kai išeidinėjo į lauką, brolis K. Ž. buvo viduje. Ar brolis buvo vėliau išėjęs, nežino, neatsimena. R. D. pasakojo, kad ant jo (R. D.) ir R. S. pradėjo rėkti du vaikinai ir su vaikinais buvusi panelė, kilo žodinis konfliktas, o paskui ir muštynes. Kas, ką ir kaip mušė, R. D. nepasakojo, o pats nematė ir nieko nemušė. Taip pat nematė, kad brolis ką nors muštų. Nei su R. D., nei su R. S. nėra ir nebuvo susipykęs. Kodėl R. D. ir R. S. sako, kad jis (D. Ž.) ir jo brolis K. Ž. mušė tą dieną nepažįstamą vaikiną, paaiškinti negali, galimai bando kaltę suversti kam nors kitam. A. R. kartu buvo išėjęs į lauką pasižiūrėti koks lauke triukšmas, bet jokiose muštynėse taip pat nedalyvavo. Pažiūrėję, jie (D. Ž. ir A. R.) kartu sugrįžo į pirtį. Kaip buvo apsirengęs, neatsimena, taip pat neatsimena kaip buvo apsirengęs brolis. Pirtyje buvo dar du vaikinai ir 3 ar 4 panelės, kurių nepažįsta. Ar panelės buvo išėjusios į lauką ir stebėjo muštynes, nežino (2 t., b. l. 13-14).

Liudytojas D. D. teisme parodė, kad giminystės ryšiai su kaltinamaisiais nesieja, R. D. ir R. S. pažįsta. Įvykio metu jo nebuvo, tai neturi ką pasakyti. Tą vakarą su visais gėrė, jį (liudytoją) pasiėmė apie 24.00 val. Buvo daromas spaudimas, gal ne taip parašė, jo (liudytojo) tą naktį nebuvo. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 167) paaiškino, jog viskas teisingai – jis naktį nebuvo (duomenys neskelbtini) g., buvo tik iki vakaro 23.00-24.00 val. ir išvažiavo, jį paėmė draugas. Tą rytą visi gali paliudyti, kad jo nebuvo.

Liudytojas D. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016 m. gegužės 22 d. naktį turėjo būti namuose. Ką darė tiksliai tą dieną, pasakyti negali, praėjo nemažai laiko. Žino tiksliai, kad nedalyvavo jokiose muštynėse ir nematė jokių muštynių. R. S. pažįsta apie 2 metus, mokosi vienoje mokykloje. R. D. taip pat pažįsta apie metus. Brolius Ž. pažįsta iš matymo, mokėsi vienoje mokykloje, su jais nebendrauja. Su R. S. ir R. D. dažniausiai susitinka dienos metu. Niekada nebuvo su R. D. ir R. S. naktį Buivydiškių gatvėje. Niekas iš draugų jam nepasakojo nieko konkretaus apie kažkokias muštynes (duomenys neskelbtini) gatvėje, tik minėjo apie kilusį toje gatvėje konfliktą po to. Apie tai aš sužinojo iš R. D. ir R. S., kurie minėjo, kad kilo konfliktas tarp R. D., brolių Ž. ir nepažįstamo vaikino (R. P.), bet nieko neminėjo, kaip tame konflikte pasireiškė R. D. bei broliai Ž. ir dėl ko konkrečiai kilo konfliktas. Kai gavo šaukimą į komisariatą, draugai buvo nustebinti, sužinoję, kad jis taip pat gavo šaukimą atvykti apklausai į Vilniaus m. 6 PK, nors tame konflikte nedalyvavo. Apie konfliktą draugai nieko konkretaus nepasakojo, o pats jų neklausinėjo. Vaikino vardu R. P., kaip jam atrodo, nepažįsta, bent jau vardas ir pavardė nieko nesako. Draugai nepažįstamo vaikino vardo, su kuriuo kilo konfliktas, neminėjo (1 t., b. l. 167).

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė E. B. teisme parodė, kad buvo rytas, ji bėgiojo, kai jai paskambino sūnus R. P.. Jos vaikai gyvena su tėčiu G. P., nes ji ilgą laiką gyveno užsienyje, vaikai labai retai jai paskambina ir skundžiasi. Paskambinęs sūnus pasakė, kad jam labai blogai. Parbėgusi sėdo į automobilį ir išvažiavo į Fabijoniškes. Sūnų atlydėjo draugai. Kai pamatė sūnų, susmuko prie automobilio. Vaikas atrodė tragiškai – veidas visas kruvinas, koja kaip balionas, negalėjo paeiti. Pradėjo verkti, buvo labai baisu. Nuvežė sūnų į Santariškes, ten priėmė, apžiūrėjo, vežė į Žalgirio g., kur siuvo burną, guldė į ligoninę. Sūnus papasakojo, kaip viskas buvo. Kad ėjo ryte draugo kuprinės pasiimti, Vakarę lydėjo. Kad sūnui pirmą smūgį sudavė, ta mergaitė nusivijo kitą berniuką, liko trise. Draugas sakė neprasidėti, jau nueidinėjo, tada kažkas atsiveja, draugas išsigando ir pabėgo, nes kitų buvo daug, o jie tik dviese. Mano, kad visi vaikai turi priimti atsakomybę, tačiau jiems (P. ir jai) pasakė, kad visų kaltinti neverta. Sūnus visus atpažino, todėl nemano, kad tik du kaltinamieji turi prisiimti kaltę. Kaltę turi prisiimti visi, kurie buvo ir spardė, nes smūgių buvo daug. Nesupranta kaip reikia spardyti ir daužyti, kad lūžtų koja. Galima tik įsivaizduoti, kiek laiko vaiką mušė. Neįmanoma tiksliai pasakyti, kiek laiko spardė, nes sūnus buvo praradęs sąmonę, galva buvo sumušta, pasekmės rimtos. Gerai, kad sūnus dar liko gyvas. Iš karto sūnus neįvardijo asmenų, tik grupę žmonių. Kai važiavo į policiją ir rašė pareiškimą, tai sūnus dar nežinojo. Po apžiūrų, sužinojo, kad mušė R. S.. Sūnus sakė, kad spardė 8-10 asmenų, sūnui tą dieną buvo šokas.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė E. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016 m. gegužės 22 d., apie 12.00 val., paskambino sūnus R. P., kuris paaiškino, kad apie 04.00 val. jį sumušė nepažįstami asmenys (duomenys neskelbtini) gatvėje esančioje visuomeninio transporto stotelėje (duomenys neskelbtini). Taip pat paaiškino, kad apie 04.00 val. su draugais D. D. R. ir drauge V. A. ėjo iš (duomenys neskelbtini) gatvėje esančio prekybos centro (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) gatvėje esančios visuomeninio transporto stotelės (duomenys neskelbtini). Eidami netoli (duomenys neskelbtini) stotelės susitiko du jaunuolius, vienas iš jaunuolių pradėjo bėgti, tada sūnaus draugė R. S. nusivijo ir jie liko dviese. Prie jų priėjo likęs R. D.. D. D. R. sūnaus paklausė ar jam nešalta, tada R. D., paklausė ar R. P. pačiam nešalta ir paklausė ar nenori gauti į galvą, jos sūnus atsakė, kad jie su draugu nekonfliktiniai ir tiesiog eina į namus. Tačiau R. D. pradėjo konfliktuoti, trenkė rankos kumščiu per veidą sūnui. D. D. R. pasakė jos sūnui, kad einam, jos sūnus apsisuko ir pradėjo eiti, tada R. D. dar pasakė ko jie čia išsigando. Sūnui su D. D. R. nueidinėjant nuo mušeikos iš krūmų išbėgo apie šeši ar aštuoni jaunuoliai. Vienas iš jų R. S. (kiek sužinojo jos sūnus) trenkė jos sūnui kumščiu per veidą, tada kiti jaunuoliai taip pat pradėjo jos sūnų mušti rankomis ir kojomis, nukritus ant žemės jie toliau jos sūnų mušė. Po įvykio sūnui ligoninėje buvo nustatytas dešinės kojos kulkšnies lūžis, nosies lūžis, susiūta lūpa (1 t., b. l. 78).

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas G. P. teisme parodė, kad 2016 m. gegužės 22 d. rytą išvežė kitą sūnų į varžybas. Apie 10.00 val. paskambino sūnus R. P., tačiau neprisiskambino. Po to sužinojo, kad sūnus ėjo tą rytą apie 05.00 val. su V. ir D. D. R. ir jį sumušė. Pradžioje sūnų sumušė vienas, po to kitas, paskui grupė jaunuolių, kurie iš karto pribėgę spardė. Sūnus asmenų vardų nežinojo. Sūnus bandė keltis, vėl jį pasivijo. Iš sūnaus pasakojimo suprato, kad vijosi broliai ir sūnų pargriovę spardė. Ryte paskambino motinai, kuri sūnų iš draugo paėmė. Sūnus kalbėjosi su D. D. R., tuo metu buvo vienas jaunuolis, kitą jaunuolį nusivijo V.. Sūnus su D. D. R. tarpusavyje kalbėjosi ar vaikinui nešalta, nes jaunuolis buvo su šortais, klausinėjo ar nešalta tokiu laiku. Tas vaikinams matyt pagalvojo, kad klausia jo ir užsikabino. Taip viskas prasidėjo. Vaikinas trenkė pirmas. Sūnus buvo smarkiai sumuštas – uždėtas gipsas, pradėjo blogai gyti, nes kaulas buvo įstatytas blogai, tai naują gipsą dėjo, daug skausmo, operacija, narkozė, veidas kiaurai pradurtas. Teko atsiprašyti iš darbo ir vežioti į mokyklą, tiek į egzaminus, sūnus subintuotas su lazdomis ėjo į mokyklą, kad pabaigtų šią klasę. Dėl ligos nematė vasaros, futbolą pradėjo lankyti rugpjūčio mėnesį, bet ne tiek lankė, kiek treneris darė masažus ir atstatinėjo koją. Dėl reabilitacijos buvo didelės eilės. Sūnui birželį nuėmė gipsą, teko patiems viską daryti, nes reabilitacija buvo galima tik nuo rudens. Šiuo metu sūnus lanko kitą sporto šaką, sūnui pakrypusi nosis, reikės kreiptis dėl nuotraukos, nors rašo, kad nosis atstatyta normaliai. Kreipsis dėl sūnaus kojos, nes buvo dar nepilnametis, kaulai nesubrendę, todėl gali būti iki galo nesugiję. Sakė, kad po 1,5 metų apžiūrės ar viskas gerai. Trauma atsiliepė – sūnus dėl operacijos nelankė mokyklos, o tuo metu reikėjo laikyti testus, atsiskaitinėti, laikyti įskaitas, ruoštis egzaminams. Sūnus nespėjo, mokymosi rezultatai suprastėjo. Kai tyrėja vykdė apklausą, sūnus atpažino vaikinus, du brolius ir blondiną, 5-6 asmenys neatpažinti. Daug kartų buvo kalbėta, kodėl neįtraukti būtent kiti asmenys, kurie mušė sūnų. Buvo atsakyta, kad sūnus nenurodė, kuris tiksliai mušė, ir negali įrodyti, kad mušė. Nesupranta, kam tos nuotraukos atpažinti, jei vaikinai nėra traukiami. Prašo tenkinti ieškinį, nes padaryta moralinė žala. Prieš 1,5 mėn. darė nosies nuotrauką, sakė, kad yra iškrypusi pertvara dėl sumušimo, bus daroma operacija, kojos patinsta, teko nenorom mesti futbolo treniruotes. Taip pat prašo priteisti iš kaltinamųjų turėtas 700 eurų advokato išlaidas.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 1554/2016 (01) patvirtina, kad remiantis R. P. apžiūros ir medicinos dokumentų duomenimis, R. P. nustatytos apatinės lūpos kairės pusės žaizda, apatinės lūpos kairės pusės ir kairio žando sričių gleivinės žaizda, abiejų kelių odos nubrozdinimai, nosikaulių lūžis, padaryti kietu buku daiktu (daiktais), dešinės čiurnos poodinė kraujosruva ir dešinio šeivikaulio apatinio galo (išorinės kulkšnies) lūžis padaryti kietu, buku daiktu arba dėl dešinės pėdos rotacijos pagal savo išilginę ašį, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2016-05-22). Nustatyti sužalojimai yra panašaus makromorfologinio vaizdo, todėl galėjo būti padaryti neilgai trukus vienas po kito. Nustatyti sužalojimai visumoje nebūdingi vienkartiniam griuvimui ant kieto paviršiaus. Sužalojimai visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Atskirai apatinės lūpos kairės pusės žaizda, apatinės lūpos kairės pusės ir kairio žando sričių gleivinės žaizda, abiejų kelių odos nubrozdinimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 110-111).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo nustatyta, kad R. P. atpažino R. S., kaip asmenį sudavusį kumščiu jam antrą smūgį į veidą, kai pirmą smūgį kumščiu sudavė į veidą R. D. (vardą sužinojo iš V. A.). Ar R. S. daugiau jį mušė pasakyti negali, nes prie jo buvo gal 8 vaikinai, kurie mušė kumščiais ir spardė. R. S. atpažino iš šukuosenos, plaukų spalvos, veido bruožų (1 t., b. l. 94-96).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo nustatyta, kad R. P. atpažino R. D., kaip asmenį, kuris pirmas kumščiu sudavė jam į veidą. R. D. atpažino iš šukuosenos, būtent pailgų plaukų ir veido bruožų visumos. Iš visų jį mušusių vaikinų R. D. buvo agresyviausias. Ar toliau jį mušė, nežino, mušė visi, jis net negalėjo visų suduotų smūgių įsidėmėti (1 t., b. l. 97-99).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo nustatyta, kad R. P. atpažino D. D., kaip asmenį, kuris buvo su aštuoniais jį mušusiais vaikinais, kadangi jį mušė, kiek suprato, visi vaikinai, negali pasakyti kiek konkrečiai smūgių jam sudavė D. D. ir kur pataikė. D. D. atpažino pagal šukuoseną, tamsius plaukus ir veido bruožų visumą (1 t., b. l. 100-102).

Iš asmens parodymo atpažinti protokolo nustatyta, kad R. P. atpažino D. D. kaip asmenį, kuris buvo prie (duomenys neskelbtini) sustojimo, kuomet jį mušė daug vaikinų. D. D. konkrečių veiksmų nurodyti negali. D. D. atpažino iš veido bruožų visumos (1 t., b. l. 175-178).

Iš asmens parodymo atpažinti protokolo nustatyta, kad R. P. atpažino K. Ž. iš veido bruožų visumos. Nurodė, kad būtent K. Ž. 2016 m. gegužės 22 d. buvo toje vietoje, kur buvo mušamas nepažįstamų vaikinų. Negali teigti, kad K. Ž. jį mušė (2 t., b. l. 37-40).

Iš asmens parodymo atpažinti protokolo nustatyta, kad R. P. atpažino D. Ž.. Nurodė, kad būtent D. Ž. 2016 m. gegužės 22 d. buvo toje vietoje, kur buvo mušamas nepažįstamų vaikinų. Negali pasakyti ar D. Ž. jį mušė (2 t., b. l. 41-44).

Iš 2017 m. birželio 5 d. prokurorės Ž. Žalėnaitės nutarimo atskirti ikiteisminius tyrimus, nustatyta, kad atskirtas ikiteisminis tyrimas nenustatytų asmenų atžvilgiu. Ikiteisminį tyrimą pavesta atlikti Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6 PK ir šio komisariato pareigūnai įpareigoti apie priimtą nutarimą pranešti suinteresuotiems asmenims (2 t., b. l. 45-52).

Iš 2017 m. birželio 9 d. prokurorės Ž. Žalėnaitės nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą įtariamųjų atžvilgiu nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-24047-16 nutrauktas D. D., D. Ž. ir K. Ž. atžvilgiu, nes nėra surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių jų kaltę padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje (2 t., b. l. 53-57).

Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad R. S. ir R. D. 2016 m. gegužės 22 d., laikotarpiu nuo 04.30 val. ir 05.00 val., Vilniuje, prie (duomenys neskelbtini) sustojimo, veikdami kartu su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, sumušė nukentėjusįjį R. P. dėl chuliganiškų paskatų, t. y. R. S. ir R. D., veikdami bendrai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, sudavė nukentėjusiajam R. P. kumščiu ne mažiau dešimties smūgių į veidą ir ne mažiau dvidešimt smūgių rankomis ir kojomis R. P. į įvairias kūno vietas, padarydami kūno sužalojimus, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Kaltinamieji savo kaltės pilnai nepripažino. Kaltinamasis R. D. savo kaltę pripažino tik iš dalies, t. y. teisme nurodė, kad nukentėjusiajam trenkė vieną kartą, ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad supykęs sudavė nukentėjusiajam ne daugiau 4 smūgių, tačiau tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu neigė, jog spardė kojomis. Be to, skiriasi ir R. D. nurodytos įvykio faktinės aplinkybės teisme ir ikiteisminio tyrimo metu. Kaltinamasis R. S. savo kaltės nepripažino. Jis pripažino tik aplinkybę, kad neužstojo nukentėjusiojo ir neiškvietė pagalbos, tačiau pagalbos neiškvietimu jis ir nebuvo kaltinamas, tokia aplinkybė jam nebuvo inkriminuota. R. S. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu teigė, jog nukentėjusiojo nemušė, muštynėse nedalyvavo, muštynes stebėjo 20 metrų atstumu. Taip pat skiriasi ir R. S. nurodytos įvykio faktinės aplinkybės teisme ir ikiteisminio tyrimo metu. Tačiau kaltinamųjų R. D. ir R. S. kaltė įrodyta nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės E. B. protokolu-pareiškimu, parodymais teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusiojo R. P. parodymais teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. P. parodymais teisme, atpažinimo protokolais, liudytojų V. A. ir D. D. R. parodymais teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, specialisto išvada, teritorinės ligonių kasos civiliniu ieškiniu dėl sužaloto R. P. gydymo išlaidų. Kaltinamojo R. D. parodymus, kad jis tik vieną kartą sudavė nukentėjusiajam ir pasišalino iš įvykio vietos, nukentėjusiojo nespardė, bei kaltinamojo R. S. parodymus, kad jis nukentėjusiojo nemušė, teismas vertina kritiškai ir laiko jų gynybine pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Be to, tokie kaltinamųjų parodymai prieštarauja kitiems bylos duomenims. Visų pirma tiek pats nukentėjusysis, tiek liudytojai V. A. ir D. D. R., kurie matė įvykį, nuo pat pradžių nuosekliai teigė, kad pirmą smūgį sudavė R. D., kuris po suduoto smūgio niekur nepasišalino. R. S., nukentėjusiajam suduodant pirmą smūgį, nebuvo įvykio vietoje, tačiau jis kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis netrukus atbėgo ir dalyvavo muštynėse. Nukentėjusysis patvirtino, kad antrąjį smūgį į veidą jam sudavė R. S., po ko pasipylė daug smūgių rankomis į galvą, o nukritus ant žemės, jautė spyrius iš visur. Saugodamasis nuo smūgių rankomis dengėsi, todėl negalėjo matyti ir skaičiuoti, kas ir kiek jam smūgių sudavė. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojas D. D. R., kuris matė, kaip R. S. iš visos kompanijos pribėgo pirmas ir trenkė kumščiu nukentėjusiajam į veidą, o nukentėjusiajam nugriuvus, pradėjo visi spardyti. Kad nukentėjusįjį spardė R. S. ir R. D., patvirtino liudytojas D. D. R., liudytoja V. A. nurodė, kad nukentėjusįjį tikrai spardė R. S., tačiau dėl R. D. nebuvo tikra. Taip pat liudytojai patvirtino, kad ne mažiau kaip 8 asmenys mušė ir spardė R. P.. Nukentėjusiojo, liudytojų D. D. R. ir V. A. parodymus atitinka ir specialisto išvada, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti neilgai trukus vienas po kito. Liudytojų K. Ž., D. Ž., D. D. parodymus teismas vertina kritiškai ir jais nesivadovauja, kadangi šiems asmenims taip pat buvo pareikšti įtarimai ikiteisminio tyrimo metu dėl nukentėjusiojo R. P. sumušimo, todėl duodami parodymus jie buvo patys suinteresuoti neigti aplinkybes dėl nukentėjusiojo sumušimo. Liudytojos A. V. parodymais teismas nesivadovauja, nes ji konkrečiai negalėjo įvardinti kas mušė R. P., tik patvirtino, kad matė, kaip prie R. P. buvo pribėgę daug vaikinų, jie buvo krūvoje ir mušėsi. Po muštynių R. P. buvo kruvinas ir šlubavo. Matė, kad nukentėjusįjį spardė gal 4-5 vaikinai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad R. S. ir R. D. savo veiksmais įvykdė jiems inkriminuotą nusikaltimą, jų veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kadangi nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą dėl chuliganiškų paskatų. Už šią nusikalstamą veiką baudžiamasis įstatymas numato vienintelę bausmę – laisvės atėmimą iki penkerių metų.

Kaltinamųjų R. S. ir R. D. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių dėl 2016 m. gegužės 22 d. nusikaltimo padarymo nėra.

Bausmių skyrimas, kardomosios priemonės

Skiriant bausmę R. D. atsižvelgiama į padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį (padaryti du tyčiniai nusikaltimai, iš kurių vienas nesunkus, kitas - apysunkis, smurtinis), jų padarymo aplinkybes (dėl mažareikšmės priežasties smurtavo prieš nepilnamečius nukentėjusius), į pasekmes (vienam nukentėjusiajam sukeltas fizinis skausmas, kitam nesunkai sutrikdyta sveikata) ir padarytą žalą, kuri atlyginta tik dėl pirmos veikos, į kaltinamojo asmenybę (jam 19 metų, nusikaltimus padarė būdamas 17 metų, anksčiau neteistas, vieną kartą baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi, dirba), taip pat į tai, kad dėl 2016-05-17 nusikalstamos veikos yra dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir nėra sunkinančių aplinkybių, todėl teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam R. D. BK 284 straipsnio sankcijoje numatytą bausmę - laisvės apribojimą, kurio terminas artimesnis minimaliam, o pagal 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto sankciją numatytą bausmę - laisvės atėmimą, jos dydį nustatant mažesnį už tokios bausmės vidurkį (BK 41 str., 50 str. 2 d., 91 str.). Tačiau atsižvelgiant aukščiau nurodytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, kaltinamajam R. D. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas gali būti atidėtas, kadangi yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 92 str.). Atidėdamas bausmės vykdymą teismas skiria R. D. BK 82 straipsnyje numatytas auklėjamojo poveikio priemones.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės R. D. bendrinamos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės laisvės atėmimo bausmės pridedant švelnesnės laisvės apribojimo bausmės dalį, skaičiuojant dvi laisvės apribojimo dienas už vieną laisvės atėmimo dieną (BK 65 str.1 d. 1 p.).

Nors kaltinamojo R. D. gynėja prašė atleisti ginamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį, tačiau teismas mano kad šio prašymo nėra pagrindo tenkinti, nes kaltinamasis pilnai nepripažino BK 138 str. 2 dalies 8 punkte numatytos nusikalstamos veikos, neatlygino nė dalies žalos nukentėjusiajam R. P. ar kitiems nukentėjusiems, nedidelę turtinę žalą atlygino tik Vilniaus teritorinei ligonių kasai dėl R. T. gydymo išlaidų, savo kaltę visiškai pripažino tik dėl pirmos nusikalstamos veikos (R. T. sumušimo), antrą nusikalstamą veiką prieš R. P. pripažino iš dalies, šią veiką padarė praėjus labai trumpam laiko tarpui (5 dienoms) nuo pirmos veikos įvykdymo, abi veikos susijusios su fiziniu smurtu ir sunkėja, todėl teismas mano, kad šiuo atveju negalima taikyti BK 93 straipsnio 1 dalies nuostatų dėl R. D. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Skiriant bausmę R. S. atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį (padarytas tyčinis apysunkis smurtinis nusikaltimas), jo padarymo aplinkybes (dėl mažareikšmės priežasties ne kartą smūgiavo nukentėjusiajam R. P.), į pasekmes (nukentėjusiajam nesunkiai sutrikdyta sveikata) ir padarytą žalą, kuri nėra atlyginta, nukentėjusįjį atsiprašė iš dalies (dėl to, kad neiškvietė pagalbos), savo kaltės nepripažino, į kaltinamojo asmenybę (jis yra 21 metų, nusikaltimą padarė būdamas 19 metų, anksčiau neteistas, tačiau 2016 m. gegužės 25 d. pripažintas įtariamuoju ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-24374-16 dėl vagystės pagal BK 178 str. 2 d., duomenų apie ikiteisminio tyrimo nutraukimą byloje nėra (2 t., b. l. 71), baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi, dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai), taip pat į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, todėl teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirtina BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, kurios dydis mažesnis už tokios bausmės vidurkį. Tačiau atsižvelgiant nurodytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, kaltinamajam R. S. laisvės atėmimo bausmės vykdymas gali būti atidėtas, nes yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 str.). Kaltinamajam nustatytini atitinkami draudimai ir įpareigojimai, suteikiant galimybę pasitaisyti neizoliuojant jo nuo visuomenės.

Ikiteisminio tyrimo metu R. D. ir R. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 149-150, 160), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Civiliniai ieškiniai

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 12,19 Eur turtinei žalai atlyginti dėl nukentėjusiojo R. T. gydymo išlaidų (1 t., b. l. 38-41). Civilinio ieškovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, savo ieškinį palaiko (2 t., b. l. 138-139). R. D. pateikė mokėjimo nurodymą, patvirtinantį, kad 2017 m. rugpjūčio 21 d. jo motina G. S. sumokėjo Vilniaus teritorinei ligonių kasai 12,19 Eur (2 t., b. l. 151). Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus teritorinei ligonių kasai 12,19 Eur turtinė žala atlyginta, todėl civilinis ieškinys dėl 12,19 Eur žalos priteisimo paliktinas nenagrinėtu.

Taip pat civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė kitą civilinį ieškinį dėl 323,00 Eur turtinės žalos atlyginimo dėl nukentėjusiojo R. P. gydymo išlaidų (1 t., b. l. 115-119). Civilinio ieškovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, ieškinį palaiko (2 t., b. l. 138-139; 3 t., b. l. 91). Šis civilinis ieškinys yra pagrįstas dokumentais, žala atsirado dėl neteisėtų R. D. ir R. S. veiksmų ir iki šiol nėra atlyginta, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, žala priteistina solidariai iš R. D. ir R. S. (BPK 109 str., CK 6.6 str., 6.249 str. 1 d., 6.263 str., 6.279 str.).

Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai R. P., G. P. ir E. B. pareiškė bendrą civilinį ieškinį 15000 Eur neturtinei žalai ir bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Nukentėjusysis R. P. prašo priteisti jam 12000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 700 Eur advokato atstovavimo išlaidų, G. P. (nepilnamečio nukentėjusiojo tėvas) prašo priteisti 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti ir E. B. (nepilnamečio nukentėjusiojo motina) prašo priteisti 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti (2 t., b. l. 145-150; 3 t., b. l. 105). Ieškinyje R. P. nurodė, kad dėl R. S. ir R. D. padarytos nusikalstamos veikos jam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Dėl daugybės suduotų smūgių į įvairias kūno vietas patyrė didžiulį fizinį skausmą, pažeminimą. Dėl padarytų sužalojimų patyrė didžiulius nepatogumus, kai kurias žaizdas teko siūti, veidas buvo ištinęs, nosis ištinusi ir persikreipusi, skaudėjo visas sužalotas vietas. Praėjus kelioms dienoms teko iškęsti skausmingą nosies atstatymo operaciją, tačiau padariniai – skausmas ir jautrumas yra išlikę. Išėmus siūles liko žaizdų žymės. Dėl kelių odos nubrozdinimo, išorinės kulkšnies lūžio sukeltų skausmų teko vartoti daug nuskausminamųjų vaistų, koja buvo sugipsuota, negalėjo paeiti. Daugkartiniai lankymaisi gydymosi įstaigose, perrišimai, vaistų vartojimas, pastovus skausmas, bendravimo galimybių sumažėjimas. Dėl patirtų sužalojimų iki dabar negali gyventi pilnaverčio gyvenimo, vis dar lankosi pas gydytojus, judant skauda sužalotą koją. Padaryti sužalojimai kardinaliai pakeitė gyvenimą ir jo kokybę – atsisakė sporto karjeros, nes teko nutraukti futbolo treniruotes, kurias lankė nuo 2009 metų. Negali ne tik sportuoti, bet ir gyventi įprasto aktyvaus gyvenimo būdo. Mokėsi gimnazijos 2 klasėje ir po sužalojimų suprastėjo mokymosi rezultatai, nes dėl sužalojimų praleido daug pamokų. Labai pergyvena dėl galimybės ateityje gyventi pilnavertį gyvenimą, nes yra reali tikimybė, kad kojos negalės valdyti kaip anksčiau. Kiti sužalojimai dalinai užgijo, tačiau dešinysis šeivikaulis (išorinės kulkšnies) skauda iki šiol, pagal gydytojų nurodymus, reikia tausoti koją, mažinti jos apkrovimą, vengti pritūpimų, atsiklaupimo, ilgo stovėjimo, rekomenduojama vengti sunkaus darbo. Visa tai sukelia didelius nepatogumus, skausmą ir realų pavojų visą gyvenimą likti suluošintam ir nebevaldyti kojos, kaip valdė anksčiau. Ieškinyje G. P. ir E. B. nurodė, kad sužalojimų padarymo metu jų sūnus R. P. buvo nepilnametis, todėl dėl sūnui nesunkiai sutrikdytos sveikatos yra padaryta neturtinė žala ir tėvams. Jie kaip tėvai dėl sūnui padarytų sužalojimų labai išgyveno, buvo sukrėsti. Pergyvena dėl sūnaus ateities, nes yra kulkšnies lūžio galimai negalės gyventi pilnaverčio gyvenimo ateityje, yra reali tikimybė, kad nebegalės kojos valdyti kaip anksčiau. Ši žinia tiesiog sukrėtė ir sukėlė didelius išgyvenimus, baimę, kad sūnus visam gyvenimui gali likti suluošintas. 2017 m. rugpjūčio 17 d. pažyma iš VšĮ futbolo akademijos (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad dėl kojos skausmų ir tinimų po treniruočių, R. P. negalėjo tęsti treniruočių šioje sporto šakoje, todėl jam teko išeiti iš komandos ir pasirinkti kitą sporto šaką, nors iš R. P. buvo galima tikėtis gerų rezultatų. (duomenys neskelbtini) gimnazijos pažyma apie mokslą patvirtina, kad dėl patirtų traumų R. P. nuo 2016 m. gegužės 23 d. iki 2016 m. birželio 1 d. praleido 17 pamokų.

Pagal BPK 109 straipsnį kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta tiek turtinė, tiek neturtinė žala ir dėl to pareikšti civilinį ieškinį. Šioje byloje dėl R. P. sužalojimo yra kalti kaltinamieji R. S. ir R. D., jie žalą padarė bendrai, todėl turi pareigą atlyginti nukentėjusiems turtinę ir neturtinę žalą solidariai (CK 6.6 str., 6.263 str. 1 ir 2 d., 6.279 str. 1 d.).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. CK 6.520 straipsnio 2 dalis numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal teismų praktiką absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams; žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 3 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos 10.1, 10.3 punktai).

Byloje nustatyta, kad kaltinamieji R. S. ir R. D. padarė nukentėjusiajam R. P. kūno sužalojimus, įvertintus nežymiu sveikatos sutrikdymu ir nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Kaltinamieji su civiliniu ieškiniu nesutiko, kaltinamasis R. D. teigė, kad ieškinys yra per didelis, o kaltinamasis R. S. iš viso ieškinio nepripažino, teigdamas, kad jokio nusikaltimo jis nepadarė. Įvertinęs aplinkybių visumą teismas pripažįsta, kad dėl neteisėtų kaltinamųjų veiksmų nukentėjusysis R. P. patyrė fizinį skausmą, emocinį sukrėtimą, pažeminimą, dvasius išgyvenimus, bendravimo, sporto galimybių sumažėjimą ir kitus nepatogumus, todėl atsiradusios pasekmės jo fizinei ir dvasinei sveikatai yra pagrindas konstatuoti, kad buvo padaryta neturtinė žala tiek pačiam nukentėjusiajam, tiek ir jo tėvams, kurie rūpinasi, yra atsakingi už savo vaiko gerovę, išgyvena dėl sūnui padarytų sužalojimų. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, nepilnamečiam nukentėjusiajam tyčiniais veiksmais padarytų sužalojimų sunkumą ir pasekmes, į kaltinamųjų amžių, darbingumą, į tai, kad savanoriškai jie neatlygino nukentėjusiems nė dalies žalos, teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, kad nukentėjusiųjų R. P., G. P. ir R. B. prašoma 15000 Eur neturtinė žala yra per didelė, todėl mažintina ir iš kaltinamųjų R. S. ir R. D. priteistina R. P. naudai - 6000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, G. P. ir E. B. naudai - po 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.250 str.).

Šioje byloje nukentėjusįjį R. P. pagal susitarimą atstovavo advokatas Z. B. (2 t., b. l. 141) ir nukentėjusysis turėjo 700 Eur advokato atstovavimo išlaidų (3 t., b. l. 105). BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiajam R. P. advokato išlaidos susidarė dėl kaltinamųjų neteisėtų veiksmų, nukentėjusysis buvo priverstas siekti savo teisių gynybos teisme, šios išlaidos nėra didelės pagal advokato suteiktas paslaugas (ieškinio surašymą, atstovavimą visuose teismo posėdžiuose, konsultavimą), taip pat į tai, kad kaltinamieji yra jauno ir darbingo amžiaus, dirba, kiekvieno iš jų atsakomybės dydžio negalima nustatyti, todėl 700 eurų išlaidos nemažinamos ir ši suma priteisiama solidariai iš abiejų kaltinamųjų.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmena su 2016 m. gegužės 17 d. vaizdo įrašu (2 t., b. l. 202A), pridėta prie bylos, paliktina saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 115, 297-298 straipsniais, 304-307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

R. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, ir paskirti bausmę – laisvės apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo metu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje ar mokytis.

R. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti R. D. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 92 straipsniu, R. D. bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą, elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant visą šį laiką nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, be šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, tęsti darbą ar registruotis darbo biržoje arba mokytis, bei atlyginti priteistą turtinę žalą.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

R. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, R. S. bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, tęsti darbą ar registruotis darbo biržoje arba mokytis, bei atlyginti priteistą turtinę žalą.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti solidariai iš R. D. ir R. S. Vilniaus teritorinei ligonių kasai 323,00 Eur (tris šimtus dvidešimt tris eurus) turtinės žalos atlyginimo.

Civilinių ieškovų R. P., G. P. ir E. B. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti solidariai iš R. D. ir R. S.: R. P. - 6000 Eur (šešis tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo ir 700 Eur (septynis šimtus eurų) advokato atstovavimo išlaidų; G. P. - 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo; E. B. - 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Daiktinį įrodymą – CD laikmeną su vaizdo įrašu palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Rolandas Bužinskas