- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-13
- Bylos Nr.
- eII-1482-1078/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01532-2025-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ieva Narbutaitė
- Kategorijos
- 17.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.9.10Pirmosios instancijos teismo sprendimai (ANK 635 str.)
dalyvaujant Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus (toliau – ir Institucija) atstovui V. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Ž. R., gim. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Institucijos 2025 m. spalio 1 d. nutarimo Nr. 0239-ANR_N-161400-2025 (toliau ir – Nutarimas) administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. 25279036138, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos 2025 m. spalio 1 d. nutarimu Nr. 0239-ANR_N-161400-2025 Ž. R. nubausta už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 415 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta 180 Eur bauda, už tai, jog ji, 2025 m. birželio 20 d., 14.44 val., nevykdė pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančią transporto priemonę „Renault Master“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (nusižengimo padarymo vieta nurodoma Panevėžys–Aristava–Sitkūnai Kėdainių rajono sav. Magistraliniai keliai Panevėžys–Aristava–Sitkūnai, 35,163 km).
Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Ž. R. (toliau – ir Pareiškėja) skundas, kuriuo ji nesutinka su jos atžvilgiu priimtu Nutarimu. Pareiškėjos skunde nurodoma, jog bauda turėjo būti paskirta ne 180 Eur, o 120 Eur, kadangi tai yra ANK 415 straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodytas minimumas ir ji niekada anksčiau nebuvo bausta už nevykdymą pareigos apdrausti automobilį civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Be to, transporto priemonė priklauso įmonei (duomenys neskelbtini), o civilinės atsakomybės privalomasis draudimas yra atliekamas per draudimo kompaniją. Draudimo sutartis sudaroma vieneriems metams, numatant keturis mokėjimus kas tris mėnesius. Draudimo bendrovė, pasibaigus trijų mėnesių terminui, privalo atsiųsti pranešimą dėl naujo mokėjimo ir automatiškai pratęsti draudimą. Pagal sutarties sąlygas 2025 m. birželio 20 d. draudimas turėjo būti automatiškai pratęstas, nustatant naują 272,22 Eur įmoką, turėjo būti atsiųstas pranešimas su priminimu. Tačiau draudimo kompanija nepranešė apie naują įmoką ir nepratęsė draudimo, nors galiojanti metinė sutartis buvo sudaryta. Dėl to už neapdraustą transporto priemonę atsakinga draudimo bendrovė. 2025 m. birželio 21 d. gavo pranešimą iš (duomenys neskelbtini), kad negali naudoti transporto priemone eisme, nes pasibaigė privalomasis draudimas, todėl tą pačią dieną paskambino į (duomenys neskelbtini), kur bendrovės atstovai atsiprašė, jog neatsiuntė pranešimo ir nepratęsė draudimo.
Atsiliepimas
Institucija teismui pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, jog nesutinka su Pareiškėjos pateiktu skundu ir prašo jo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad iš byloje esančių duomenų matyti, kad nutarime nurodytu metu ir vietoje, kelyje įrengtas prietaisas užfiksavo transporto priemonę „Renault Master“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dalyvaujant viešajame eisme, kuri buvo neapdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Minimos transporto priemonės savininkas yra (duomenys neskelbtini), kurios direktorė yra Ž. R. Kadangi transporto priemonė „Renault Master“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo fiksavimo metu valdytojo teise priklausė (duomenys neskelbtini), o Ž. R. yra šios įmonės direktorė ir buvo atsakinga už transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą, todėl ji buvo patraukta administracinėn atsakomybėn. Remiantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro duomenimis matyti, kad transporto priemonė „Renault Master“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo apdrausta iki 2025 m. birželio 19 d., o pasibaigus šiam draudimui, transporto priemonė apdrausta buvo tik nuo 2025 m. birželio 23 d.
Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas palaikė teismui pateiktą atsiliepimą atsiliepime nurodytais motyvais, prašė Pareiškėjos skundo netenkinti ir palikti nepakeistą skundžiamą nutarimą.
Pareiškėja Ž. R., būdama tinkamai informuota apie teismo posėdžio laiką ir vietą, į teismo posėdį neatvyko, prašymo atidėti skundo nagrinėjimą nepateikė, neatvykimo priežasčių nenurodė. Esant nustatytoms aplinkybėms, vadovaujantis ANK 629 straipsnio 1 dalimi, 630 straipsnio 3 dalimi, skundas nagrinėjamas nedalyvaujant Ž. R.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
ANK 415 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimą ir (ar) pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones nevykdymą.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad Ž. R. skundžiamu nutarimu pagrįstai ir teisėtai pripažinta padariusi ANK 415 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir jos veika kvalifikuota tinkamai.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal KET 226 punktą, dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja (įskaitant transporto priemones, turinčias leidimą nuvykti į transporto priemonių techninės apžiūros įmonę atlikti privalomosios techninės apžiūros) ir kurių valdytojai yra apsidraudę privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius.
Kelių eismo taisyklių 227 punkte numatyta, kad viešajame eisme dalyvaujančių motorinių transporto priemonių, priekabų reikiamą techninę būklę, registravimą ir privalomąjį draudimą užtikrina transporto priemonės valdytojas.
Lietuvos Respublikos saugos eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) 25 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja, ir kurių valdytojai yra apsidraudę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.
Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – ir TPVCAPDĮ) 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. Transporto priemonės, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota. TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už draudimo sutarties sudarymą šio įstatymo 43 straipsnio nustatyta tvarka atsako transporto priemonės savininkas.
Iš byloje esančių duomenų neginčijamai nustatyta, jog „Renault Master“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė yra (duomenys neskelbtini), kurios direktorė yra Ž. R.
Transporto priemonė „Renault Master“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo apdrausta iki 2025 m. birželio 19 d. bei nuo 2025 m. birželio 23 d. Taigi, laikotarpiu nuo 2025 m. birželio 20 d. iki 2025 m. birželio 22 d. ši transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.
Pabrėžtina, jog TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalyje yra imperatyviai nustatyta, kad už draudimo sutarties sudarymą atsako transporto priemonės savininkas, o šiuo atveju – įmonės direktorė Ž. R. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonė „Renault Master“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo padarymo metu, t. y. 2025 m. birželio 20 d. priklausė (duomenys neskelbtini), kuri buvo ir šios transporto priemonės valdytoja, o Ž. R. yra šios įmonės direktorė, ji būtent ir buvo atsakinga už transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą ar jos tinkamą vykdymą. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog skundžiamu Nutarimu Ž. R. buvo pagrįstai nubausta už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 415 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamojoje praktikoje ne kartą yra pasisakyta, kad įmonės vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus, o šiuo atveju akivaizdu, kad Pareiškėja, būdama įmonės direktorė, nesielgė atidžiai, nestebėjo, kada baigiasi jos įmonei priklausančios transporto priemonės civilinės atsakomybės privalomasis draudimas.
Pareiškėja teismui pateiktame skunde nurodo, jog už neapdraustą transporto priemonę atsakinga draudimo bendrovė, kadangi draudimas turėjo būti pratęstas automatiškai arba atsiųstas pranešimas, tačiau teismas su šiais Ž. R. teiginiais neturi pagrindo sutikti. Kaip teisingai nurodė Institucijos atstovas teismo posėdžio metu bei yra nurodoma Institucijos teismui pateiktame atsiliepime, Ž. R., būdama įmonės direktorė, turėjo būti atidi ir stebėti transporto priemonės „Renault Master“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties galiojimo pabaigą ir šia sutartimi suteikiamo draudimo galiojimą. Pažymėtina, kad, kaip minėta, pareiga rūpintis, kad eisme dalyvaujanti transporto priemonė savalaikiai būtų apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, yra numatyta ne tokią paslaugą teikiančiam subjektui, t. y. draudimo bendrovei, o būtent transporto priemonės savininkui (valdytojui). Šiuo gi atveju žalos, atsiradusios dėl galimai draudimo paslaugas teikiančios bendrovės sutartinių įsipareigojimų netinkamo vykdymo, klausimas galėtų būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka.
Už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 415 straipsnio 1 dalyje, padarymą atsakingiems už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims galima skirti nuo 120 Eur iki 240 Eur baudą. Šiuo atveju, atsižvelgus į tai, jog byloje nebuvo nustatyta atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, Institucija Ž. R. skyrė lygią vidurkiui baudą – 180 Eur. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo nustatyta, jog, nors praeityje Ž. R. ir buvo traukta administracinėn atsakomybėn, tačiau ji nebuvo bausta už analogiško administracinio nusižengimo padarymą (ANK 415 straipsnio 1 dalis). Taip pat iš į bylą pateiktos Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (dėl automobilio „Renault Master“ apdraudimo) matyti, kad joje nurodytas galiojimo laikas yra nuo 2025 m. kovo 20 d. iki 2026 m. kovo 19 d., kas patvirtina, jog transporto priemonė nusižengimo padarymo laiku buvo neapdrausta dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, o ne dėl piktybinio pareiškėjos neveikimo. Taigi, teismo įsitikinimu, šiuo atveju Pareiškėjos veiksmai nelaikytini piktybišku elgesiu, sąmoningu bei sistemingu teisės normų pažeidinėjimu, o vertintini kaip pavienis ir atsitiktinis atvejis, dėl to paskirta nuobauda šiuo konkrečiu atveju laikytina pernelyg griežta. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes bei teisingumo ir protingumo kriterijus, bauda švelnintina, jos dydį nustatant lygų sankcijos minimumui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,
nutaria:
Ž. R. skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus 2025 m. spalio 1 d. nutarimą Nr. 0239-ANR_N-161400-2025 ir Ž. R. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti 120 Eur (vieno šimto dvidešimt eurų) baudą.
Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.