- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-17
- Bylos Nr.
- e2A-2032-392/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Kairevičius (pran.), Ona Gasiulytė, Rūta Petkuvienė
- Atsakovas
- A. S.
- Ieškovas
- Valstybinės miškų tarnybos
- Kategorijos
- 3.3.1Apeliacinis procesas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Virginijaus Kairevičius, teisėjų Onos Gasiulytės ir Rūtos Petkuvienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo A. S. apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinės miškų tarnybos ieškinį atsakovui A. S. dėl neteisėtu medžių kirtimu ir miško paklotės naikinimu padarytos žalos aplinkai atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas Valstybinė miškų tarnyba kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iš atsakovo A. S. priteisti 3 066,27 Eur už neteisėtu medžių kirtimu ir miško paklotės naikinimu aplinkai padarytą žalą. Nurodė, kad atsakovas 2014 m. sausio – vasario mėn. UAB „Siesarties energija“ nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kadastrinis Nr. 8115/0002:187, esančiame Siesarties k., Lyduokių sen., Ukmergės r., Ukmergės miškų urėdijos Želvos girininkijos 133 kvartalo 26 taksaciniame sklype, neturėdamas leidimo kirsti mišką, organizavo ir įvykdė neteisėtą plyną kirtimą II miškų grupės miške (Siesarties kraštovaizdžio draustinyje) ir miško paklotės sunaikinimą. Iš viso plynai iškirsta 0,5266 ha, neteisėtai iškertant 39,957 m³ medienos, bei sunaikinta 667 m² miško paklotės. Tokiais veiksmais atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 str. 5 ir 6 d. nuostatas, Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 20 ir 31.1. punktus bei Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo 3 punkto reikalavimus bei padarė 3 066,27 Eur žalą aplinkai. Dėl šių neteisėtų veiksmų A. S. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 62¹ str. 1 d., 68 str. 1 d. ir jam paskirta 3 000 Lt (868 Eur) dydžio administracinė bauda bei konfiskuotas motorinis pjūklas, tačiau nutarimą apskundus, Ukmergės rajono apylinkės teismas 2015-06-05 nutartimi A. S. skundą tenkino iš dalies, sumažindamas baudą iki 579 Eur, netaikant motorinio pjūklo konfiskacijos. Atsakovas aplinkai padarė 3 066,27 Eur žalą, kurios per nustatytą terminą nesumokėjo.
Atsiliepimas
Atsakovas A. S. atsiliepimu teismo prašė ieškovo ieškinį atmesti. Nurodė, kad UAB „Siesarties energija“ nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kadastrinis Nr. 8115/0002:187, esančiame adresu Siesarties k., Lyduokių sen., Ukmergės r., 2014 m. sausio – vasario mėn. atliko miško valymo darbus. Pripažino, kad leidimo kirsti mišką neturėjo. Organizavo ir įvykdė miško valymą 0,4599 ha miško plote, kuriame augo menkaverčiai medžiai, sutvarkė miško paklotę, šioje vietoje malonu lankytis, taip pat toliau vyksta natūralūs gamtos procesai. Atsakovo nuomone, jis pagerino kraštovaizdį, padarė gamtą prieinamą visuomenei, miško sklypo būklė jau atkurta ir net ženkliai geresnės kokybės nei buvo anksčiau. Taip pat pažymėjo, kad jo padaryta žala nėra didelė, ją visą yra ištaisęs, pažeidimas neturi viešajam interesui didelės reikšmės, priešingai, teritorija yra išvalyta ir atnaujinta, nesukėlė didelio visuomenės nepasitenkinimo.
Žemesnės instancijos teismas
Ukmergės rajono apylinkės teismas 2016-03-24 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo A. S. 2 500 Eur neteisėtu medžių kirtimu ir miško paklotės naikinimu aplinkai padarytą žalą ieškovo Valstybinės miškų tarnybos naudai. Taip pat priteisė iš atsakovo A. S. 56 Eur žyminį mokestį valstybės naudai. Nurodė, kad žemės sklypo, kadastrinis Nr. 8115/002:187, nuosavybės teise priklausančio UAB „Siesarties energija“, pagrindinė naudojimo paskirtis yra miškų ūkio. Žemės sklypui nustatytos specialios naudojimo sąlygos: ryšių linijų apsaugos zonos, elektros linijų apsaugos zonos, kraštovaizdžio draustiniai, paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos, pelkės ir šaltinynai, miško naudojimo apribojimai. Į bylą pateikta Privataus miško žemės sklypo patikrinimo 2014-03-12 pažyma patvirtina, kad minėtame miško žemės sklype buvo nustatytas neteisėtas miško kirtimas. Dėl šio neteisėto miško kirtimo atsakovui A. S. 2014-10-12 pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 621 str. 2 d. ir 68 str. 1 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Valstybinės miškų tarnybos nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 12.2.5-11 AM 082090 A. S. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 62¹ str. 2 d. ir 68 str. 1 d. nustačius, kad jis 2014 m. sausio – vasario mėn. savavališkai, neturėdamas Valstybinės miškų tarnybos išduoto leidimo kirsti mišką, UAB „Siesarties energija“ nuosavybės teise priklausančiame miške, esančiame Siesarties k., Lyduokių sen., Ukmergės r., Ukmergės miškų urėdijos, Želvos girininkijos 133 kvartalo 26 taksaciniame sklype, kadastrinis Nr. 8115/2:187, plynai iškirto 0,4599 ha miško (133 vnt. žalių medžių, kurių rūšis ir kelmų skersmuo nurodyti 2014 m. kovo 12 d. Privataus miško žemės sklypo patikrinimo pažymoje), savavališkai iškirto 30,086 m³ medienos, o Želvos girininkijos 133 kvartalo 26 sklypo 0,067 ha plote plynai iškirto medžius ir sunaikino miško paklotę (iškirstų medžių tūris 9,871 m³, sunaikintos miško paklotės plotas – 667 m²), kirsdamas žalius medžius ir naikindamas miško paklotę pažeidė Miškų įstatymo 9 str. 5 d., 6 d., Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-07-24 nutarimu Nr. 799 „Dėl privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų patvirtinimo“ 20 punkto reikalavimus. Atsakovas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje apskundė Ukmergės rajono apylinkės teismui, kuris skundą tenkino iš dalies, sumažindamas paskirtą administracinę baudą iki 579 Eur, netaikant motorinio pjūklo konfiskavimo, tačiau svarbu tai, kad A. S. savo neteisėtais veiksmais pažeidė Miškų įstatymo 9 str. 5 d., 6 d., Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-07-24 nutarimu Nr. 799 „Dėl privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų patvirtinimo“ 20 punkto reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 62¹ str. 2 d., 68 str. 1 d. Atsakovas aplinkybių, kad jis neturėdamas leidimo kirsti mišką, organizavo ir įvykdė neteisėtą miško kirtimą, neginčija, tačiau nesutinka padaręs žalą aplinkai, kadangi mano, jog jis atliko miško valymo darbus, sutvarkė aplinką ir pagerino kraštovaizdį. Teismas tokį atsakovo subjektyvų aplinkybių vertinimą, kurį byloje grindė ir liudytojo A. M. parodymais, laikė teisiškai nepagrįstu.
Teismas taip pat nustatė, kad privatus miško sklypas Nr. 8115/0002:187, esantis Ukmergės miškų urėdijos Želvos girininkijos 133 kvartalo 26 taksaciniame sklype, yra Siesarties kraštovaizdžio draustinyje, miškas priskiriamas II miškų grupės miškams, todėl atsakovas, plynai iškirsdamas mišką iškertant 39,957 m³ medienos bei tuo pačiu sunaikindamas 667 m² miško paklotės, kuri pagal Miškų įstatymo 2 str. 10 d. laikytina miško ištekliais, padarė žalą miškui kaip aplinkos objektui. Aplinkybė, kad atsakovas pripažino, jog būtent jis organizavo ir įvykdė plyną kirtimą II miškų grupės miške, patvirtina tiesioginį priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos aplinkai. Tai, jog atsakovas savo veiksmus vertina kaip teritorijos sutvarkymą, kuris, atsakovo nuomone, nepadarė žalos gamtai, nesudaro teisinio pagrindo atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės.
Tuo atveju, kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobūdį objektams, jos dydis nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas. Šiuo atveju ieškovas, atsižvelgdamas į tai, kad kirtimas privačiame miško sklype įvykdytas iki 2014-03-04, žalą aplinkai apskaičiavo vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-12 nutarimu Nr. 521 patvirtinta tvarka „Dėl fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo tvarkos bei fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos miško valdytojų, savininkų ir naudotojų mišku, turtui ar interesams atlyginimo dydžių patvirtinimo“. Žalos aplinkai (miškui) 2014-10-20 perskaičiavimas patvirtino, kad žala už iškirstus medžius ir sunaikintą miško paklotę sudarė 10 587,20 Lt (3 066,27 Eur). Žalos dydžio atsakovas nenuginčijo. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas atliko neteisėtus medžių kirtimus bei sunaikino miško paklotę vedinas gražių tikslų – sutvarkyti aplinką šalia savo gyvenamosios teritorijos, bei protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str. 4 d.), padarė išvadą, kad buvo pagrindas mažinti prašomos priteisti žalos sumą iki 2 500 Eur.
Atsakovas teisme ginčijo ieškovo reikalavimą pervesti priteistos žalos sumą į Valstybinės miškų tarnybos sąskaitą. Teismas pažymėjo, kad pagal Miškų įstatymo 23 str. 2 d. 2 p., pareikšti ieškinius dėl neteisėta veika padarytos žalos turi teisę valstybiniai miškų pareigūnai, kai žala yra padaroma miškui, kaip aplinkos objektui. Pagal Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-03-06 įsakymu Nr. D1-249, 5 punktą, lėšos, įstatymų nustatyta tvarka išieškotos iš fizinių ir juridinių asmenų už neteisėta veika miškuose padarytą žalą aplinkai, pervedamos į Aplinkos apsaugos rėmimo programą. Esant nustatytam teisiniam reglamentavimui, priteista 2 500 Eur suma, pervestina į ieškovo nurodytą sąskaitą, ieškovą įpareigojant išieškotas lėšas pervesti į Aplinkos apsaugos rėmimo programą.
Šalies argumentai
Atsakovas (apeliantas) A. S. apeliaciniu skundu prašo teismo panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016-03-24 sprendimą ir ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismas nepagrįstai pripažino, kad pagal Miškų įstatymo 2 str. 10 d. apeliantas padarė žalą miškui kaip gamtos objektui. Apelianto nuomone, nėra tiesioginio priežastinio ryšio tarp jo veiksmų ir žalos gamtai, kadangi atlikti darbai buvo naudingi, bet ne žalingi gamtai. Apelianto nuomone, teismas taip pat neįvertino aplinkybės, kad kliūčių atkurti teritoriją ir geresnės kokybės negu buvo, nėra. Taip pat teismas nenustatė, jog buvo padaryta žala gamtai. Apeliantas organizavo ir vykdė miško valymą miško plote, kuriame augo menkaverčiai medžiai (baltalksniai, gluosniai, uosiai bei didžioji žemės dalis buvo apaugusi želdynais). Apeliantas iškirto nuvirtusius ir bebrų apgraužtus medžius. Visi darbai buvo atlikti siekiant sutvarkyti aplinką gyventojams, poilsiautojams bei atskleisti gamtos grožį.
Atsiliepimas
Ieškovas Valstybinė miškų tarnyba atsiliepimu prašo teismo apeliacinį skundą atmesti, o ginčijamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliantas savo atliktus veiksmus vertina kaip aplinkos sutvarkymą, todėl pastarojo atlikti veiksmai, apelianto nuomone, negali būti vertinami kaip žala gamtai. Ieškovas su minėtais apelianto argumentais nesutinka. Pažymi, kad žemės sklypas, kadastrinis Nr. 8115/0002:187, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis miškų ūkis yra Siesarties kraštovaizdžio draustinyje ir priskiriamas II miškų grupės miškams. Minėtam žemės sklypui yra nustatytos specialios naudojimo sąlygos. Kraštovaizdžio draustiniuose yra saugomos visos juose esančios vertybės, o apeliantas, neturėdamas leidimo, sunaikino visus miško elementus, atliko miško stumdymo darbus, taip sunaikindamas miško paklotę, kurioje vyrauja natūrali žolinė augmenija. Atsakovo teigimu, kiekvienas asmuo turi laikytis įstatymo numatytų elgesio taisyklių ir nepadaryti žalos kitam.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 ir 2 d., bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Byloje nustatyta, kad, apeliantas 2014 m. sausio – vasario mėn. UAB „Siesarties energija“ nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kadastrinis Nr. 8115/0002:187, esančiame Siesarties k., Lyduokių sen., Ukmergės r., Ukmergės miškų urėdijos Želvos girininkijos 133 kvartalo 26 taksaciniame sklype, neturėdamas leidimo kirsti mišką, organizavo ir įvykdė neteisėtą plyną kirtimą II miškų grupės miške (Siesarties kraštovaizdžio draustinyje) ir sunaikino miško paklotę. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, matyti, kad A. S. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 62¹ str. 2 d., 68 str. 1 d. ir 2014-10-24 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 12.2.5- 11 AM 082090 jam paskirta administracinė nuobauda – 3 000 Lt (868,00 Eur) bauda už neteisėtą miško iškirtimą ir miško paklotės sunaikinimą. Taip pat buvo konfiskuotas motorinis pjūklas STIHL MS 231. Ukmergės rajono apylinkės teismas 2015-06-05 nutartimi administracinėje byloje Nr. 11-4-627/2015 A. S. skundą dėl minėto nutarimo tenkino iš dalies ir pakeitė 2014-10-24 nutarimą, paskirdamas A. S. 579 Eur administracinę baudą ir nutarė nekonfiskuoti motorinio pjūklo.
Valstybinė miškų tarnyba, vadovaudamasi Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-04-12 nutarimu Nr. 521 ,,Dėl fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos miško valdytojų, savininkų ir naudotojų miškui, turtui ar interesams atlyginimo dydžių patvirtinimo”, 2.1., 3.1 punktais, šios tvarkos priedo 1.2.1., 4 punktais, apskaičiavo, jog iš viso padaryta žala aplinkai sudaro 3 066,27 Eur. Atsakovas žalos neatlygino, todėl Valstybinė miškų tarnyba kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo, ir teismas 2016-03-24 sprendimu priteisė 2 500 Eur žalos atlyginimą.
Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.). Šiuo atveju, nagrinėjamoje byloje yra aktualus deliktinės civilinės atsakomybės institutas. CK 6.245 str. 4 d. numatyta, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais. Pagrindinės sąlygos deliktinės atsakomybės taikymui yra neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala (CK 6.246 str., 6.247 str., 6.248 str., 6.249 str.). Nagrinėjamu atveju, apeliantas savo neteisėtais veiksmais, t. y. neteisėtu medžių kirtimu ir miško paklotėss naikinimu, pažeidė įstatymuose numatytą pareigą elgtis rūpestingai ir padarė žalą gamtai. Dėl savo veiksmų yra kaltas atsakovas.
Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad jo atlikti veiksmai nesukėlė žalos gamtai, priešingai – apelianto veiksmai buvo skirti gamtos puoselėjimui. Taip pat apeliantas nurodė, kad tarp minėtų veiksmų ir žalos gamtai nėra priežastinio ryšio. Teisėjų kolegija, su minėtais apelianto argumentais nesutinka. Atkreiptinas dėmesys, jog žemės sklypas, kadastrinis Nr. 8115/0002:187, esantis Siesarties k., Lyduokių sen., Ukmergės r., yra Siesarties kraštovaizdžio draustinyje. Šio sklypo pagrindinė paskirtis yra miškų ūkio. Minėtam žemės sklypui, Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 ,,Dėl specialios žemės ir miško naudojimo sąlygų“, yra nustatytos specialios naudojimo sąlygos. Kraštovaizdžio draustiniuose yra saugomos visos jose esančios vertybės. Taigi, akivaizdu, jog jokie gamtą keičiantys veiksmai be atitinkamų institucijų leidimų negalimi. Tuo tarpu, apeliantas, kaip jau minėta, neturėdamas leidimų, organizavo ir įvykdė plyną kirtimą II miškų grupės miške. Taip pat sunaikino miško paklotę, kuri turi didelę reikšmę miško dirvožemio procesams ir miškui, kadangi miško paklotė, pagal Miškų įstatymo 2 str. 7 d., yra priskiriama prie miško išteklių, todėl, akivaizdu, jog šiuo atveju jokie veiksmai be leidimų negali būti vykdomi nei miško, nei jo išteklių atžvilgiu. Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog apeliantas, plynai iškirsdamas mišką iškertant 39,957 m³ medienos bei tuo pačiu sunaikindamas 667 m² miško paklotės, kuri, kaip jau minėta, laikytina miško ištekliais, padarė žalą miškui kaip aplinkos objektui. Minėti veiksmai patvirtina tiesioginį priežastinį ryšį tarp apelianto neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos aplinkai. Tuo tarpu, apelianto argumentai, jog minėti apelianto veiksmai turi būti vertinami kaip aplinkos sutvarkymas, neturi jokios reikšmės nagrinėjamu atveju ir nesudaro teisinio pagrindo atleisti apeliantą nuo atsakomybės.
Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes konstatuoja, kad apelianto apeliacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti apeliacine tvarka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., 331 str., teisėjų kolegija
nutaria:
A. S. apeliacinį skundą atmesti.
Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.