Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-07-07 · Civilinė byla Nr. 2S-1245-565/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2012-10-08Vilniaus apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2015-07-07Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-07-07
Bylos Nr.
2S-1245-565/2015
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-00491-2011-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Burdulienė
Atsakovas
P. M.
Kategorijos
  • 110.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1245-565/2014Teisminio proceso Nr. 2-01-3-00491-2011-4Procesinio sprendimo kategorija: 110.3. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. liepos 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo P. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 19 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-01-13 nutartimi taikė atsakovui P. M. nuosavybės teise priklausančio kilnojamojo, nekilnojamojo turto ir piniginių lėšų areštą, arešto mastas – 41 961,44 Lt. Teismas 2013-05-28 nutartimi pakeitė 2011-01-13 nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą, leisdamas atsakovui atlikti 0,1097 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 0,1901 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), teritorijų planavimo procedūras – sudaryti detaliuosius planus ir įregistruoti juos nekilnojamo turto registre.

Atsakovas prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-12 ir 2013-05-28 nutartimis pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones (jų mastą) ir leisti atlikti žemės sklypų, esančių, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), detalaus planavimo procedūras – leisti sudaryti žemės sklypo (nenurodant kurio sklypo, jo unikalus Nr.) padalinimo sutartį remiantis 2014-11-18 Nacionalinės žemės ūkio tarnybos prie ŽŪM Klaipėdos rajono skyriaus sprendimu ir ją įregistruoti nekilnojamo turto registre.

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Swedbank lizingas“ nesutiko su atsakovo prašymu, nurodydamas, kad pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-03-15 sprendimą už akių iš atsakovo buvo priteista 41 961,44 Lt dydžio skola su palūkanomis, bylinėjimosi išlaidos, tačiau atsakovas iki šiol teismo sprendimo neįvykdė, nepateikė siūlymų dėl skolos grąžinimo, todėl sprendimo nevykdymo grėsmė yra išlikusi. Skolininkas suinteresuotas vykdyti teritorijų planavimo procedūras dviejuose areštuotuose žemės sklypuose, juos padalinti į keturis žemės sklypus, įregistruoti VĮ Registrų centre, sukuriant visiškai naujus nekilnojamojo turto vienetus, kuriems nebūtų taikomi jokie apribojimai, o skolininkas galėtų nevaržomai disponuoti naujai įregistruotais žemės sklypais. Todėl prašymo patenkinimas neužtikrintų kreditoriaus interesų apsaugos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-03-19 nutartimi atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmetė.

Teismas nurodė, kad vienam iš 5 areštuotų žemės sklypų (0,0906 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)), areštas panaikintas kreditoriaus sutikimu pagal teismo 2014 06 30 nutartį.

Pagal Nacionalinės žemės ūkio tarnybos prie ŽŪM Klaipėdos rajono skyriaus 2014-11-18 raštą leidžiama pertvarkyti du žemės sklypus į keturis, tačiau pertvarkomų žemės sklypų unikalūs Nr. nenurodyti, pareiškėjas prašyme kalba apie žemės sklypą vienaskaita, todėl prašymas yra neaiškus. Be to, VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2015-01-06 sprendime nurodyta, kad vienas žemės sklypas nuosavybės teise priklauso atsakovui, o kitas – V.V.

Teismas sprendė, kad atsakovas aiškiai nepagrindė laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo reikalingumo, neaiškiai suformulavo prašymą. Teismas 2013-05-28 nutartimi leido atlikti dviejų žemės sklypų (0,1097 ha žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 0,1901 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)) teritorijų planavimo procedūras – sudaryti detaliuosius planus ir įregistruoti juos nekilnojamo turto registre. Teismas neprivalėjo raštu aiškinti, kad registravimas nekilnojamo turto registre atliekamas laikantis įstatymo reikalavimų, nes pareiškėjas turi atstovą. Todėl pareiškėjui (atsakovui) tenka pareiga pašalinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-03-15 sprendime nurodytus įstatymų pažeidimus. Be to, kreditorius nesutinka su tokiu atsakovo prašymu, nurodydamas, kad sukūrus visiškai naujus nekilnojamojo turto vienetus, po įregistravimo VĮ Registrų centre jiems nebūtų taikomi jokie apribojimai, kas sudarytų sąlygas skolininkui nevaržomai disponuoti naujai įregistruotais žemės sklypais. Teismas konstatavo, kad atsakovas sieka mažinti areštuoto turto mastą, nors nėra atsiskaitęs su kreditoriumi ir jokių siūlymų dėl atsiskaitymo nepateikė. Skolininkas nenurodė, koką įtaką turės žemės sklypų padalinimas skolininko daiktinėms (nuosavybės) teisėms ir jo prievolės kreditoriui vykdymui. Teismas sprendė, kad esant kreditoriaus prieštaravimui, skolininkas turi derinti savo veiksmus dėl skolos grąžinimo su kreditoriumi, siekiant nepažeisti kreditoriaus interesų. Skolininkas nepagrįstai savo prašymą sieja su laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimu, nes detalaus planavimo procedūrų atlikimas susijęs su daikto teisinio statuso pasikeitimu, todėl atsakovui, turėjusiam atstovą, tai turėjo būti žinoma.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas P. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-19 nutartį ir prašymą išspręsti iš esmės. Skundą grindžia šiais argumentais.

Atsakovas pateikė prašymą pakeisti pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą, kadangi teismas 2013-05-28 nutartimi leido atlikti žemės sklypų: 0,1097 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 0,1901 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), teritorijų planavimo procedūras – sudaryti detaliuosius planus ir įregistruoti juos nekilnojamojo turto registre. Šios nutarties pagrindu buvo sklypai padalinti, suformuoti sklypų kadastriniai duomenys ir patvirtinti atsakingos institucijos sprendimu. Tačiau teismas neatskleidė prašymo esmės, nes turėjo nustatyti, kad tos pačios sudėties teismas 2013-05-28 nutartimi nustatė, kad sklypų suskirstymas į mažesnius ne mažina jų vertę, o didina. Sklypų vertė tik padidina skolininko galimybes atsiskaityti su kreditoriumi ir kreditorius tam neprieštaravo, todėl teismas leido atsakovui atlikti teritorijų planavimo procedūras. Teismas buvo nenuoseklus savo paties sprendimuose, t.y. 2013-05-28 nutartimi leidęs atlikti detalaus teritorijų planavimo procedūras, skundžiama nutartimi neleido šio proceso užbaigti, nors teisiniai faktai, susiję su sklypų padalijimu, jau yra įvykę. Teismas neteisingai vertino, kad, atlikus sklypų padalijimą, pasinaikins jų areštai, nes sklypai ir toliau liks areštuoti, be to, atsakovas nesiekia areštų panaikinimo.

Atsiliepimo į atskirąjį skundą ieškovas nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmos instancijos teismo 2015-02-19 nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatė.

Bylos duomenimis, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-01-13 nutartimi taikė atsakovui P. M. nuosavybės teise priklausančio kilnojamojo, nekilnojamojo turto ir piniginių lėšų areštą, uždraudžiant disponuoti ir kitaip suvaržyti turtą, arešto mastas – 41 961,44 Lt. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-03-15 sprendimu už akių visiškai patenkino ieškovo ieškinį ir priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 41 961,44 Lt skolą, 5 procentų metines procesines palūkanas ir 1 259 Lt bylinėjimosi išlaidas. Teismas 2013-05-28 nutartimi pakeitė 2011-01-13 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, leisdamas atsakovui atlikti 0,1097 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 0,1901 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), teritorijų planavimo procedūras – sudaryti detaliuosius planus ir įregistruoti juos nekilnojamo turto registre.

Atsakovas prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-12 ir 2013-05-28 nutartimis pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir leisti atlikti žemės sklypų, esančių, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), detalaus planavimo procedūras – leisti sudaryti žemės sklypo padalinimo sutartį remiantis Nacionalinės žemės ūkio tarnybos prie ŽŪM Klaipėdos rajono skyriaus 2014-11-18 sprendimu ir ją įregistruoti nekilnojamo turto registre. Ieškovas UAB „Swedbank lizingas“ su atsakovo prašymu nesutiko, Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama 2015-03-19 nutartimi atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmetė.

CPK 148 str. 1 d. nustatyta, kad teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Keičiant teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, būtina atsižvelgti į tai, ar yra tikslinga keisti jau pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones; pagrindas jas keisti yra konkretūs faktai, leidžiantys daryti išvadą, kad, nepakeitus šių priemonių, gali būti pažeisti ginčo šalių interesai. Taigi asmuo, prašantis pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, turi pareigą įrodyti būtinybę keisti anksčiau pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovas neįrodė būtinumo keisti laikinąsias apsaugos priemones.

Tiek atsakovo prašyme, tiek atskirajame skunde išdėstyti teiginiai dėl poreikio pakeisti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Be to, kreditorius (ieškovas) UAB „Swedbank lizingas“ nesutiko su atsakovo prašymu, nurodydamas, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-03-15 sprendimo už akių nevykdymo grėsmė yra išlikusi, o skolininkas (atsakovas) suinteresuotas vykdyti teritorijų planavimo procedūras dviejuose areštuotuose žemės sklypuose, juos padalinti į keturis žemės sklypus, įregistruoti VĮ Registrų centre, sukuriant visiškai naujus nekilnojamojo turto vienetus, kuriems nebūtų taikomi jokie apribojimai, ir skolininkas galėtų nevaržomai disponuoti naujai įregistruotais žemės sklypais. Iš bylos duomenų matyti, kad civilinė byla, kurioje buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, yra išnagrinėta, joje priimtas įsiteisėjęs teismo 2011-03-15 sprendimas, kurio pagrindu yra pradėti priverstinio skolos išieškojimo veiksmai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, yra vadovaujamasi ekonomiškumo ir interesų pusiausvyros principais, taip pat bendraisiais protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 str. 1 d., 148 str. 1 d.). Atsakovo prašymo patenkinimas šiuo atveju neužtikrintų kreditoriaus interesų apsaugos, dėl kurios ir yra pritaikytas iki šiol galiojantis atsakovo sklypų areštas, todėl prašymo patenkinimas pažeistų paminėtus teisės principus.

Atsakovo teigimu, teismas jau nustatė, kad sklypų suskirstymas į mažesnius didina jų vertę, 2013-05-28 nutartimi leido atlikti detalaus teritorijų planavimo procedūras, tačiau skundžiama nutartimi neleido šio proceso užbaigti, nors teisiniai faktai, susiję su sklypų padalijimu, jau yra įvykę. Su tokiais argumentais apeliacinės isntancijos teismas nesutinka. Skolininkas nepagrįstai savo prašymą sieja su laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimu, nes, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, detalaus planavimo procedūrų atlikimas susijęs su daikto teisinio statuso pasikeitimu, kurio šiuo atveju atsakovas ir siekia. Be to, kaip minėta, asmuo, prašantis pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, turi pareigą įrodyti būtinybę keisti anksčiau pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovo argumentai, kad jis savo prašymu nesiekia sklypų arešto panaikinimo ir yra suinteresuotas areštuoto sklypo vertės didinimu (prievolės kreditoriui įvykdymu) yra nekonkretūs, neįrodyti, todėl pagrįstai keliantys abejonių dėl atsakovo sąžiningo siekio įvykdyti teismo 2011-03-15 sprendimą.

Prašomų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimai turėtų būti išimtinai sietini su įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo padidėjimu, tačiau nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad šioje proceso stadijoje atsakovo prašymas yra nepagrįstas ir neįrodytas.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad atsakovo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo tenkinti skundo ir panaikinti ar pakeisti apskųstąją Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-19 nutartį (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Rūta Burdulienė