Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-06-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-312/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-06-27
Bylos Nr.
1A-312/2011
Teisminio proceso Nr.
1-05-1-07032-2007-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Linas Žukauskas, Regina Gaudutienė, Linas Šiukšta (pran.)
Nuteistasis
D. L., K. T.
Advokatai
Gediminas Skaistys
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-312/2011Teisminio proceso Nr. 1-05-1-07032-2007-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.17.3; 1.2.17.5 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. birželio 27 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Šiukštos (pranešėjas),

teisėjų: Reginos Gaudutienės, Lino Žukausko,sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei,dalyvaujant prokurorui Gintautui Gudžiūnui,gynėjui advokatui Gediminui Skaisčiui,nuteistajam D. L.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. L. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. vasario 28 d. nuosprendžio, kuriuo D. L. nuteistas pagal:

- BK 199² str. 1 d. (dėl 48000 vnt. pakelių cigarečių „Prima“ neteisėto gabenimo) laisvės atėmimu 3 metams ir 6 mėnesiams;

- BK 201 str. 2 d. (dėl neteisėto etilo alkoholio gabenimo) laisvės atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams;

- BK 199² str. 1 d. (dėl neteisėto 40000 vnt. pakelių cigarečių „Saint George Lights“ gabenimo) laisvės atėmimu 3 metams ir 8 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p. paskirtas bausmes subendrinus apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, D. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

Iš nuteistojo D. L. priteista 35,82 Lt proceso išlaidų valstybei.

Konfiskuota nusikaltimo priemonė automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su dviem rakteliais, saugomi VSAT prie LR VRM Šiaulių rinktinės Mažeikių užkardoje.

Šioje byloje pagal BK 235 str. 1 d. taip pat nuteista K. T.. Dėl jos nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. L. nuteistas už neteisėtą akcizais apmokestinamų prekių gabenimą bei neteisėtą techninio etilo alkoholio skiedinių turint tikslą realizuoti gabenimą. Šias nusikalstamas veikas jis padarė tokiomis aplinkybėmis.

2007 m. gegužės 29 d., 11 val., Mažeikių miesto ribose, kolektyvinių sodų bendrijoje „Rasa“ automobiliu „Renault Master“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotu M. R. vardu, D. L., pažeisdamas nustatytą tvarką, t. y. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2, 2.1. ir 2.1.1. punktų reikalavimus, kurie Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžia gabenti tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, neteisėtai gabeno akcizais apmokestinamas prekes: Rusijos Federacijos banderolėmis paženklintus 48000 vnt. pakelių cigarečių „Prima“ be filtro, kurių bendra vertė viršija 250 MGL dydžio sumą ir sudaro 109920 Lt, ir neteisėtai gabeno, turėdamas tikslą realizuoti 2454,600 litro techninio etilo alkoholio skiedinių, kurių tūrinė etilo koncentracija yra 95,8 %.

Be to, 2007 m. liepos 24 d., 15 val., Mažeikių r. Pievėnų ir Tučių kaimuose automobiliu „Mercedes Benz 207“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotu B. L. vardu, D. L., pažeisdamas nustatytą tvarką, t. y. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2, 2.1. ir 2.1.1. punktų reikalavimus, kurie Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžia gabenti tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, neteisėtai gabeno akcizais apmokestinamas prekes: Rusijos Federacijos banderolėmis paženklintus 40000 vnt. pakelių cigarečių „Saint George Lights“, kurių bendra vertė viršija 250 MGL dydžio sumą ir sudaro 100 800 Lt.

Šalies argumentai

Nuteistasis D. L. apeliaciniame skunde nurodo, kad nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes nuosprendyje minimų nusikaltimų jis nepadarė. Dėl 2007 m. gegužės 29 d. padarytų nusikalstamų veikų jis davė nuoseklius parodymus, kad tą dieną jis negalėjo padaryti kaltinime nurodytų nusikaltimų, nes buvo darbe, šventė savo gimtadienį. Šią aplinkybę patvirtina darbo tabeliai bei K. T.. Jo parodymus patvirtino ir liudytojas A. Š., kurio parodymai paneigia liudytojo M. R. parodymus. Tam, kad būtų patikrintas jo nurodomas alibi, prašė apklausti konkrečius žmones, tačiau to nebuvo padaryta nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme. Ši byla yra VSAT pareigūnų keršto jam pasekmė, nes 2006 m. spalio 19 d. VSAT pareigūnai S. B. ir A. V. buvo jį užpuolę ir apiplėšę – pagrobę jo automobilį, pinigus ir vairuotojo pažymėjimą. 2007 m. sužinojęs, kad per tą apiplėšimą jo prarasti daiktai yra VSAT Mažeikių užkardoje, kreipėsi ten dėl daiktų grąžinimo, bet atiduoti daiktus buvo piktybiškai vengiama. Tokius pareigūnų veiksmus jis skundė prokurorui ir už tai VSAT pareigūnai jam atkeršijo iškeldami šią baudžiamąją bylą. Kadangi per nurodytus 2006 m. spalio 19 d. įvykius jis buvo praradęs vairuotojo pažymėjimą ir automobilį, į darbą važinėjo pakeleivingais automobiliais. Taip buvo ir 2007 m. gegužės 29 d., į darbą jis vyko su persėdimais. Nuo Plungės iki Rietavo jį pavežė kažkoks žalios spalvos autobusas, o po šios kelionės jis pasigedo savo rankinės su asmens dokumentais ir UAB „Patrimpas“ priklausančiais pinigais. Galimai tas pats autobusas tą dieną ir buvo sulaikytas Mažeikiuose su nelegaliomis prekėmis. Remdamiesi autobuse rastais jo dokumentais pareigūnai surašė parodymus apie pabėgusį nusikaltėlį, kurį VSAT specialios paskirties būrio pareigūnai liudytojai R. Š., V. G. ir P. K. tariamai atpažino kaip jį (D. L.). Šie liudytojai apie pabėgusį iš įvykio vietos asmenį ikiteisminio tyrimo metu davė labai vienodus parodymus, lyg nurašytus vienus nuo kitų. Teisme šie liudytojai davė visai kitokius parodymus, jie buvo nenuoseklūs, nelogiški ir prieštaringi. P. K. ir R. Š. teigė jį (nuteistąjį) pažinę, kai jis išlipo iš autobuso, o V. G. teigė, kad iš viso nebuvo įmanoma matyti, kaip nusikaltėlis išlipa iš autobuso, nes pats autobusas užstojo vaizdą. R. Š. ir V. G. teigė bėglį matę iš 15 metrų, o P. K. iš 2 m atstumo. Liudytojas V. G. nurodė, kad persekiodami bėglį, apibėginėjo pelkę, o liudytojas P. K. apie jokią pelkę neužsiminė. Ji nepavaizduota ir liudytojo V. G. parodymų patikrinimo įvykio vietoje protokole. Nors visi liudytojai teigė atpažinę jį (D. L.), bet niekas negalėjo nurodyti, kaip bėglys buvo apsirengęs. Bėglys buvo su kepure ir ją pametė, bet ji jam (D. L.) nepriklauso. Be to, šie liudytojai teigė, kad jų persekiojamas asmuo pabėgo perplaukdamas Ventos upę, o jis (D. L.) plaukti nemoka. Autobusiuko savininko liudytojo M. R. parodymai taip pat yra prieštaringi. Pirminiuose parodymuose jis teigė jo nepažįstąs, autobusą jis nusipirkęs sau ir kažkam jį pardavęs, o vėliau aiškino, kad šie jo parodymai yra melagingi, nes jo (D. L.) bijojo, kadangi šis grasino nužudyti ir sudeginti liudytojo namus. Teisme minėtas liudytojas jau nurodė, kad jo santykiai su juo (D. L.) yra geri. Be to, jis keitė parodymus ir dėl autobuso įregistravimo savo vardu aplinkybių, t.y. iš pradžių teigė, kad autobusą įregistravo savo vardu paprašytas jo (D. L.), o teisme parodė, kad to jo prašė liudytojo uošvis A. Š.. Niekas netyrė paties M. R. dalyvavimo nusikaltimo padaryme, nesiaiškino jo galimų giminystės ryšių su VSAT pareigūnu S. B. (apie tai nurodo liudytojas A. Š.), kas paaiškintų mįslingą kontrabandinio krovinio dingimą iš VSAT Mažeikių užkardos sandėlio. VSAT OVS pareigūnas savo tarnybiniame pranešime nurodė, jog jis (D. L.) kontrabandinį krovinį pristatė kažkokiai V. P., tačiau šios aplinkybės nepasitvirtino. Teismas, jo kaltę grįsdamas nenuosekliais ir nelogiškais liudytojo M. R. ir VSAT pareigūnų parodymais, buvo šališkas ir nelogiškas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nepagrįstai jį pripažino kaltu ir dėl 2007 m. liepos 24 d. padarytos nusikalstamos veikos. Tos dienos kontrabandinio krovinio sulaikymo operacijoje dalyvavę VSAT Šiaulių rinktinės OVS pareigūnai S. B., A. S. ir A. V. teigia, jog laukdami pasaloje Pievėnų k., Mažeikių r., pirma pastebėjo keliu pro Pievėnų kaimą pravažiuojantį automobilį „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį esą vairavo tuometinė jo sugyventinė A. S., dabartinė jo žmona A. L.. Po to pastebėjo važiuojantį autobusą „Mersedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį tariamai vairavo jis. Pareigūnai autobusą persekiojo, o jam sustojus, vairuotojas pabėgo. Pareigūnai pabėgusį vairuotoją atpažino kaip jį. Tą pačią dieną, apie 14 val., pasienio pareigūnai sulaikė jo žmoną, kuri važiavo ne automobiliu „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o automobilyje Mercedes Benz su kažkokia moterimi. Sulaikymo metu A. S. patyrė psichologinį smurtą ir fizinę prievartą. Duomenys apie sumušimą yra baudžiamojoje byloje. S. B. dėl šio įvykio yra iškelta baudžiamoji byla, o jo žmona pripažinta nukentėjusiąja. VSAT pareigūnai A. S., tuo metu krūtimi maitinančios motinos ir sirgusios menstruacijomis, piktybiškai neišleido namo maitinti kūdikio, nesuteikė jai jokios pagalbos dėl menstruacinio kraujavimo, neišsiaiškinę jos ryšių su nuteistuoju, pralaikė iki 24 val. ir privertė pasirašyti pačių pareigūnų sugalvotą bei surašytą parodymų protokolą. Vėliau sumuštą, išniekintą ir pažemintą parvežė namo, išleido kieme ir išvažiavo. Pareigūnai į namus, kuriuose jis buvo, neužėjo, nors vėliau teigė, jog jo ieškojo. Be to, pareigūnai dar suklastojo A. S. sulaikymo protokolą, nurodydami, kad ji buvo sulaikyta 18 ar 19 val. ir namo parvežta 24 val. Tačiau faktą apie pareigūnų nurodomą sulaikymo pradžios valandą paneigia tai, kad moteriai, sulaikytai kartu su A. S., greitoji medicinos pagalba dėl pablogėjusios sveikatos į VSAT Mažeikių užkardą buvo iškviesta apie 16 val. Tą pačią dieną buvo sulaikytas ir V. J., vairavęs jam priklausantį automobilį „Audi 100“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jam buvo pareikšti įtarimai esą jis buvo perdavęs automobilį A. S. žinodamas, kad bus daroma nusikalstama veika. Vėliau buvo nustatyta, kad automobilio jis niekam nebuvo davęs ir įtarimai jam buvo panaikinti. Todėl visiškai neaišku, kokį automobilį matė pareigūnai 2007 m. liepos 24 d. Pievėnų kaime. Taigi, patvirtinama, kad automobilio „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pievėnų kaime nebuvo, nes jis stovėjo V. J. kieme, o taip pat A. S. negalėjo minimo automobilio vairuoti ir nevairavo. Jis (D. L.) taip pat nebuvo Pievėnų kaime, nevairavo autobuso „Mersedes Benz 207“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nes, kaip seka iš B. L. parodymų, autobusas dar iki įvykio buvo parduotas, o jis pats (D. L.) tuo metu buvo darbe. Šis faktas patvirtinamas darbo laiko apskaitos tabeliais, tačiau pareigūnams ir teismui jokių oficialių dokumentų nereikėjo. Nebuvo papildomai apklaustas ir B. L., jo parodymais apie tai, kad jis autobusą „Mercedes Benz 207“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pardavęs, teismas nesirėmė, bet šį autobusą nutarė konfiskuoti, nors byloje nėra jokių duomenų, kad B. L. būtų žinojęs, jog autobusas bus panaudotas nusikalstamai veikai daryti. Todėl logiška būtų šį automobilį, savininkui mirus, grąžinti jo žmonai Z. L..

Ikiteisminis tyrimas buvo vilkinamas, daromi įvairūs pažeidimai, o jo skundai dėl to nebuvo tiriami. Byloje yra duomenys, kad VSAT OVS pareigūnai S.B. ir A. S. jį gąsdino, terorizavo, davė įvairiausių pasiūlymų tam, kad jis prisiimtų kaltę dėl 2007 m. liepos 24 d. įvykio. Bylą nagrinėjant teisme teisėjas neleisdavo užduoti klausimų, tyčiojosi iš jo žemaitiškos kalbos, buvo matyti išankstinis nusistatymas, negatyvi pozicija, o valstybės skirtas advokatas jo visiškai negynė. Prašo apeliacinio teismo išreikalauti teisiamojo posėdžio garso įrašą. Jo nuomone, ši byla yra pareigūnų kerštas už rašytus ant jų skundus dėl 2006 m. spalio 19 d. įvykių. Prašo panaikinti dėl jo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, konfiskuotą automobilį „Mersedez Benz 207“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą B. L. vardu, jam dabar mirus, grąžinti Z. L., nepriteisti iš jo 35,82 Lt proceso išlaidų.

Teismo posėdyje nuteistasis D. L. prašo jo apeliacinį skundą patenkinti ir jį išteisinti, nuteistojo gynėjas prašo nuteistojo D. L. apeliacinį skundą patenkinti. Prokuroras prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino išnagrinėtų įrodymų visumą, todėl pagrįstai pripažino D. L. kaltu ir priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Kvalifikuojant nusikalstamas veikas ir skiriant bausmę baudžiamuosius įstatymus taip pat pritaikė tinkamai.

Nuteistasis D. L. apeliaciniame skunde nurodo, kad nuosprendis yra neteistėtas ir nepagrįstas, nes nusikalstamų veikų jis nepadarė, o ši baudžiamoji byla iškelta Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams jam kerštaujant. Jis davė nuoseklius parodymus apie tai, kad 2007 m. gegužės 29 d. jis negalėjo padaryti kaltinime nurodyto nusikaltimo, nes buvo darbe, šventė savo gimtadienį. Tai, jo nuomone, patvirtina darbo tabeliai bei K. T.. Jo kaltę teismas grindė nenuosekliais ir nelogiškais liudytojo M. R. bei VSAT pareigūnų prieštaringais parodymais. Visi šie apelianto argumentai yra nepagrįsti ir atmetami, jie buvo paneigti ir pačiame skundžiamame nuosprendyje.

Žemesnės instancijos teismas

Nors nuteistasis D. L. iš tikrųjų viso bylos ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu kaltės nepripažino ir savo dalyvavimą nusikalstamų veikų padaryme neigė, tačiau teismas pagrįstai atmetė nuteistojo parodymus, o priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį savo išvadas pagrindė visuma teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų. Kad nuteistasis D. L. 2007 m. gegužės 29 d. neteisėtai gabeno akcizais apmokestinamas prekes, t. y. Rusijos Federacijos banderolėmis paženklintus 48000 pakelių cigarečių „Prima“ be filtro, o taip pat neteisėtai gabeno, turėdamas tikslą realizuoti 2454,600 litro techninio etilo alkoholio skiedinių, patvirtina ne tik liudytojų V. G., R. Š., P. K., A. S., M. R. parodymai, bet ir įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolas, specialistų išvados, telefoninių skambučių išklotinės ir kiti bylos duomenys. Visi įrodymai yra išdėstyti ir aptarti nuosprendyje, o jų visuma paneigia visus nuteistojo apeliacinio skundo argumentus ir versijas.

D. L. kaltę pirmiausia patvirtina teisme apklaustų VSAT Šiaulių rinktinės pareigūnų liudytojų V. G., R. Š. ir P. K. parodymai apie tai, kad vykdydami tarnybinę pareigą, 2007 m. gegužės 29 d. jie turėjo stebėti kelią Tirkšliai-Mažeikiai. Iš OVS pareigūnų jie turėjo informaciją, kad tuo keliu turi važiuoti galimai D. L. vairuojamas automobilis „Renault Master“, o juo gali būti vežamos kontrabandinės cigaretės. Ta informacija pasitvirtino. Visi trys šie pareigūnai tarnybiniame automobilyje atokiau nuo kelio laukė pravažiuojančio automobilio „Renault”, jį pastebėję vijosi, tačiau automobiliui įvažiavus į Mažeikių m. sodų bendrijos „Rasa“ teritoriją, jo vairuotojas iššoko iš automobilio ir jį palikęs nubėgo į mišką. Pareigūnams bėglio pasivyti nepavyko, tačiau visi trys liudytojai atpažino iš automobilio iššokusį asmenį, tai buvo D. L.. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad liudytojai apie iš įvykio vietos pabėgusį asmenį ikiteisminio tyrimo metu davė labai vienodus parodymus, lyg nurašytus vienus nuo kitų, o teisme jie davė visai kitokius parodymus, kurie buvo nenuoseklūs, nelogiški ir prieštaringi. Liudytojai skirtingai nurodė atstumą, iš kurio matė bėglį, jie neįsidėmėjo, kaip bėglys buvo apsirengęs, V. G. parodė, kad bėglys apibėgo pelkę, o jos nėra pažymėta plane. Tokie apelianto argumentai yra nepagrįsti ir atmetami. Natūralu, kad liudytojų V. G., R. Š. ir P. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra labai panašūs, kadangi visi trys šie pareigūnai turėjo bendrą užduotį, kartu buvo įvykio vietoje, o apie tas pačias įvykio aplinkybes parodymus davė praėjus tik 2 dienoms po įvykio. Tuo tarpu teisme jie buvo apklausti praėjus 3,5 m. laiko po įvykio, tačiau ir teisme jų parodymai iš esmės yra tokie patys. Šių liudytojų teisme duoti parodymai buvo išdėstyti nuosprendyje. Esmines įvykio aplinkybes šie liudytojai parodė vienodai, t. y. kad jie matė nubėgantį nuo autobusiuko asmenį, jį atpažino, ir tai tikrai buvo D. L.. Šie liudytojai patvirtino ir jų teisme perskaitytus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Tai, kad liudytojas V. G. parodė apie toje vietovėje buvusią pelkę, kurios iš tikrųjų ten nėra, šio liudytojo parodymų nesumenkina, nes pelke liudytojas galėjo pavadinti tiesiog drėgnesnę vietą, kurių Ventos upės prieigose galėjo būti. Suprantama ir tai, kad liudytojai galėjo neįsidėmėti, kaip bėglys buvo apsirengęs, nors V. G. ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme parodė apie įsimintinesnę aprangos detalę – raudoną kepuraitę, kuri ir buvo rasta įvykio vietos apžiūros metu. Apie šią kepuraitę ikiteisminio tyrimo metu parodė ir liudytojas P. K.. Liudytojai V. G. ir R. Š. parodė, kad bėglį matė iš 10-15 m atstumo, o liudytojas P. K. parodė, kad atpažino D. L. tuo metu, kai tik šis iššoko iš autobusiuko, nes už 2 metrų sustojo jų tarnybinis automobilis. Nors liudytojai ir nurodė kažkiek skirtingą atstumą, iš kurio matė nubėgantį automobilio „Renault“ vairuotoją, tačiau tai neduoda pagrindo jų parodymus laikyti nepatikimais. Nei šių liudytojų tarpusavio parodymuose, nei jų pačių ikiteisminio tyrimo ir teisme duotuose parodymuose jokių esminių prieštaravimų nėra, todėl teismui jų parodymais netikėti nebuvo pagrindo. Nekyla abejonių ir dėl to, kad šie liudytojai D. L. galėjo atpažinti, nes visi trys liudytojai teisme parodė, kad D. L. ne kartą buvo matę. V. G. parodė, kad jam ne kartą teko D. L. sulaikyti ir konvojuoti, R. Š. parodė, kad nuteistąjį buvo kelis kartus sulaikęs su kontrabandinėmis cigaretėmis sodo namelyje, garaže, o liudytojas P. K. D. L. ne kartą matė, kai šis lankėsi užkardoje. Tai patvirtina, kad atpažinti nuteistąjį D. L. iš nedidelio atstumo ir dienos metu pareigūnams nebuvo sunku. Kadangi šių liudytojų parodymai atitinka kitais įrodymais nustatytas bylos aplinkybes, teismas jais nuosprendyje rėmėsi pagrįstai. Šių liudytojų parodymus patvirtina ir kiti įrodymai.

Tą pačią dieną liudytojų V. G., R. Š. ir P. K. persekiotas automobilis, kurį palikęs vairuotojas pabėgo, buvo apžiūrėtas, o jame rasti D. L. priklausantys daiktai. Tai patvirtina, kad jį vairavo būtent D. L.. Iš įvykio vietos ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti protokolo (t. 1, b. l. 9-31) matosi, kad 2007 m. gegužės 29 d. buvo apžiūrėtas Mažeikių m. kolektyvinių sodų bendrijos „Rasa“ teritorijoje stovintis pilkos spalvos automobilis „Renault Master“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o 10 m atstumu nuo jo link miško rasta raudonos spalvos kepurė. Automobilio durelėse esančioje dėtuvėje rastos darbinės pilkai baltos pirštinės, o peleninėje pridėta popieriukų, į kuriuos buvo supakuoti saldainiai, pirštinės ir popieriukai paimti ir supakuoti atskiruose paketuose. Automobilyje taip pat rasta rankinė, su joje esančiais daiktais. Automobilio krovinių skyriuje sukrautos dėžės su jose sudėtomis Rusijos Federacijos banderolėmis paženklintomis cigaretėmis „Prima“ bei plastikiniai indai su melsvos spalvos skysčiu, turinčiu alkoholio kvapą. Detaliau automobilyje rastų daiktų apžiūra buvo atlikta šį automobilį pristačius į VSAT prie LR VRM Šiaulių rinktinės Mažeikių užkardą. Apžiūrėjus dėžes su cigaretėmis nustatyta, kad automobilyje „Renault Master“ buvo sukrauta 96 dėžės po 500 vnt. pakelių Rusijos Federacijos banderolėmis paženklintų cigarečių „Prima“, iš viso 48000 vnt. pakelių šių cigarečių. Iš automobilio iškrovus dalį dėžių su cigaretėmis, po dėžėmis rasti sukrauti 75 plastmasiniai apie 30 l talpos indai su melsvos spalvos skysčiu, turinčiu alkoholio kvapą. Taip pat detaliau buvo atlikta ir rankinėje esančių daiktų apžiūra. Joje rasta: D. L. Lietuvos Respublikos piliečio pasas, dėklas, kuriame sudėti automobilio „Renault Master“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentai: registracijos liudijimas, jo techninės apžiūros talonas ir kiti automobilio dokumentai. Taip pat rankinėje rasta dvi užrašų knygutės, piniginė su pinigais 8400 Lt, devynių raktų ryšulys, 4 mobiliojo ryšio telefonai su SIM kortelėmis.

Nuteistasis D. L. apeliaciniame skunde nurodo, kad 2007 m. gegužės 29 d. niekaip negalėjo būti įvykio vietoje, nes tą dieną nuo 9-9.30 val. iki 15 val. buvo darbe, Rietavo TV patalpose. Apie tai nuteistasis parodė ir apklausiamas teisme. Jis parodė, kad tą dieną buvo jo gimtadienis ir per pietus su bendradarbe K. T. gėrė šampaną. D. L. teisme taip pat parodė, kad yra labai išsiblaškęs. 2007 metais į darbą jis vykdavo pakeleivingomis mašinomis, 2007 m. gegužės 29 d. taip pat su persėdimais keliavo pakeleivingomis mašinomis. Važiavo iš Mažeikių į Plungę, po to į Rietavą. Gali būti, kad jį ir pavežė autobusiukas „Renault“, kuriame jis galimai ir paliko savo rankinę, o joje buvo pasas, pinigai, raktai nuo namų ir nuo darbo. Galėjo būti ir užrašų knygutė. Tačiau teismas pagrįstai nepatikėjo tokiais nuteistojo parodymais, o nuosprendyje išdėstė ir jų atmetimo motyvus. Kad D. L., tą dieną į darbą vykdamas pakeleivingu galimai „Renault“ automobiliu, jame galėjo palikti savo dokumentus, pirmiausia paneigia jau nurodytų liudytojų V. G., R. Š. ir P. K. parodymai apie tai, kad jų persekiojamame automobilyje „Renault Master“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo tik vienas asmuo, kuris iššoko iš automobilio ir pabėgo. Liudytojai jį atpažino ir tai buvo D. L.. Šių liudytojų parodymus patvirtina, o nuteistojo versiją apie savo daiktų palikimą jį pavėžėjusiame autobusiuke paneigia ir jau nurodyto 2007 m. gegužės 29 d. įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolo duomenys apie automobilyje surastą ne tik D. L. priklausančią rankinę, bet ir durelių dėtuvėje rastas darbines pirštines bei peleninėje rastus saldainių popieriukus. Šie daiktai buvo ištirti, o biologinio tyrimo specialisto išvada (t.4, b. l. 57-61) patvirtina, kad ant tyrimui pateiktų nurodytų pirštinių bei saldainių popieriukų rastas žmogaus biologinių pėdsakų genotipas sutampa su D. L. genotipu. Tai reiškia, kad tyrimui pateiktos darbinės pirštinės priklausė D. L., todėl nuteistojo parodymai apie jų palikimą pakeleivingo automobilio durelių dėtuvėje yra neįtikinami. Tokią nuteistojo versiją paneigia ir tai, kad automobilyje „Renault Master“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) surastoje D. L. priklausančioje rankinėje, be kitų jo asmeninių daiktų, buvo rasti ir šio automobilio dokumentai. Tai rodo, kad šį automobilį tikrai vairavo D. L., o liudytojo M. R. parodymai patvirtina, kad faktiškai šis automobilis ir priklausė nuteistajam. Nors nuteistasis teisme parodė, kad sulaikyto autobusiuko „Renault“ registravime nedalyvavo ir nesikreipė dėl to į jokį asmenį, tokius jo parodymus paneigė liudytojas M. R..

Teisme apklaustas liudytojas M. R. parodė, kad automobilį „Renault Master“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įregistravo savo vardu prašant D. L., o tam tarpininkavo jo buvęs uošvis A. Š., nes jis pats su D. L. nebendravo. Iki tol D. L. žinojo tik iš matymo, nes šis atvažiuodavo pas jo uošvį, kuris remontuodavo automobilius. Tą automobilį jis matė tik kokias 5 minutes. Jis tik pasirašė ir išvažiavo, o automobilio technine apžiūra bei draudimu rūpinosi A. Š.. Po to, kai buvo sulaikytas autobusiukas „Renault“, D. L. buvo pas jį atvykęs ir prašė sakyti, kad tą automobilį kažkam pardavė, bet tas žmogus neatvažiavo jo perregistruoti. Dar D. L. sakė, kad jo „nekištų“, nes tas automobilis pagautas su kontrabanda, o jame likę jo dokumentai ir pasas. Sakė, kad važiavo pats, bėgo ir pabėgo nuo policijos. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad liudytojo M. R. parodymai yra prieštaringi, o juos paneigia liudytojo A. Š. parodymai. Pirminiuose parodymuose M. R. teigė jo nepažįstąs, autobusą jis nusipirkęs sau ir kažkam jį pardavęs, o vėliau aiškino, kad šie jo parodymai yra melagingi, nes liudytojas jo bijojo, kadangi šis grasino nužudyti ir sudeginti liudytojo namus. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matosi, kad esant liudytojo M. R. prieštaringiems parodymams, teisme buvo perskaityti visi šio liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (t. 1. b. l. 114-115, t. 4, b. l. 47-48). Liudytojas teisme pripažino, kad 2007 m. birželio 4 d. jis buvo davęs neteisingus parodymus apie tai, kad nepažįstamam vyrui turguje pardavė automobilį „Renault Master“, tačiau jis neatvažiavo jo perrašyti savo vardu, taip pat tos apklausos metu jis buvo parodęs, kad D. L. nepažįsta. Tačiau teisme liudytojas M. R. paaiškino ir tokių parodymų davimo priežastį. Parodė, kad bijojo D. L., nes turėjo žmoną, mažą vaiką. Jam D. L. netiesiogiai pasakė apie degančius namus, kad baigiasi blogai už pasakojimą policijai. Iš to jis suprato, kad už policijai pasakytą teisybę jam gali blogai baigtis. Tačiau tokius parodymus jis paneigė dar ikiteisminio tyrimo metu 2009 m. gruodžio 2 d. vykusios apklausos metu, o tie jo parodymai iš esmės atitinka jo teisme duotus parodymus, t. y. kad automobilį „Renault“, A. Š. tarpininkaujant, jis užregistravo savo vardu, tačiau faktiškai jam jis nepriklausė ir juo nesinaudojo. Nuteistasis apeliaciniame skunde dar nurodo, kad niekas netyrė paties M. R. dalyvavimo nusikaltimo padaryme. Tačiau tokie jo argumentai taip pat nepagrįsti, nes jau tą pačią 2007 m. gegužės 29 d. liudytojai V. G., R. Š. ir P. K. atpažino automobilį „Renault Master“ vairavusį D. L., o tame automobilyje D. L. daiktų suradimas tik patvirtino, kad tame automobilyje krovinį neteisėtai gabeno būtent D. L.. Liudytojo M. R. parodymai patvirtina ne tik tai, kad automobilis „Renault Master“faktiškai priklausė D. L., bet ir tai, kad 2007 m. gegužės 29 d. šį automobilį vairavo būtent D. L.. Apeliantas skunde nurodo, kad M. R. parodymus paneigia liudytojo A. Š. parodymai, tačiau ir šie argumentai yra nepagrįsti.

Teisme apklaustas liudytojas A. Š. parodė, kad automobilį „Renault“ M. R. pirko sau ir pasirašinėjo pirkimo dokumentus, o jis (A. Š.) šį automobilį tik padėjo užregistruoti „Regitroje“, praeiti techninę apžiūrą, taip pat pats jį apdraudė. Į „Regitrą“ su M. R. ėjo kartu, nes jis geriau išmano apie automobilius. Liudytojas A. Š. neigė D. L. prašymu tarpininkavęs ir prašęs M. R. savo vardu užregistruoti automobilį „Renault“, tačiau kodėl pats tą automobilį draudė ar dėl kokių priežasčių M. R. galėtų jį apkalbėti, paaiškinti negalėjo. Šio liudytojo parodymais teismas pagrįstai nesivadovavo nuosprendyje, nes jie neatitiko ne tik liudytojo M. R. parodymų, bet ir kitais įrodymais nustatytų bylos aplinkybių.

Nuteistojo D. L. versiją, kad jis 2007 m. gegužės 29 d. negalėjo dalyvauti nusikalstamų veikų padaryme, nes tą dieną nuo 9 iki 15 val. buvo darbe, paneigia ir byloje esančios skambučių išklotinės bei tarnybinis pranešimas. Mobiliojo ryšio telefonų Nr. 8 690 14800 ir Nr. 8 639 61910, paimtų jau nurodytos 2007 m. gegužės 29 d. įvykio vietos ir daiktų apžiūros metu iš automobilyje rastos D. L. priklausančios rankinės, skambučių išklotinės bei tarnybinis pranešimas (t. 5, b. l. 12-41, 77-79) patvirtina, kad 2007 m. gegužės 29 d. nuo 1.06 val. iki 11.09 val. šių abonentų maršrutas pagal konkrečias celių vietas yra nuo Marijampolės m. iki Nevarėnų mstl., esančio netoli Tirkšlių k. Mažeikių r. Dėl to, kad byloje buvo surinkta pakankami nuteistojo D. L. kaltę pagrindžiančių duomenų, kuriuos teismas pagrįstai pripažino įrodymais, nebuvo reikalo išreikalauti ir darbo tabelių. Nors nuteistojo versiją, kad 2007 m. gegužės 29 d. jis buvo darbe, iš tikrųjų patvirtino toje pačioje Rietavo kabelinėje TV administratore dirbanti K. T., tačiau ji šioje byloje už melagingų parodymų, užtikrinančių D. L. alibi, davimą yra nuteista ir nuosprendžio apeliacine tvarka net neskundė. Be kitų aplinkybių, teisme ji parodė, kad D. L. pažįsta nuo 1987 m., jie yra grupės draugai. Taip pat nuteistoji K. T. parodė, kad Rietavo kabelinėje TV dirba trise: direktorius D. L., ji ir samdoma buhalterė. Darbo tabelius pildo ji, o po to juos elektroniniu paštu perduoda buhalterei, kuri gyvai dirbančio žmogaus nemato, tik tabelyje. Šiuos tabelius pasirašo direktorius ir buhalterė. Iš nuteistosios K. T. parodymų matosi, kad ji buvo D. L. gera pažįstama ir pavaldinė, pati pildė tabelius, o atsižvelgiant ir į tai, kad ji, duodama melagingus parodymus, užtikrino D. L. alibi, akivaizdu, kad buhalterei perduotuose tabeliuose ji galėjo pažymėti, jog kaltinime nurodytais laikotarpiais D. L. dirbo. Todėl darbo tabeliuose pažymėta informacija galimai neatspindėtų tikrosios padėties. Bet kuriuo atveju tokie tabeliai, vertinant juos kartu su kitais įrodymais, nepaneigtų D. L. dalyvavimo nusikalstamų veikų padaryme. Dėl to, kad byloje yra pakankamai nuteistojo D. L. kaltę pagrindžiančių įrodymų, pagrįstai buvo atmestas ir nuteistojo prašymas apklausti kitus liudytojus, kurie patvirtintų, kad jis 2007 m. gegužės 29 d. negalėjo dalyvauti kaltinime nurodytų nusikalstamų veikų padaryme. D. L. gimęs gegužės 29 d., natūralu, kad vakare su kitais asmenimis jis galėjo švęsti savo gimtadienį, tačiau tai nepaneigia jo dalyvavimo nusikaltimuose, kurie padaryti tą dieną, apie 11 val. ryto.

D. L. kaltę patvirtina ir specialisto išvada Nr. 40-9-ISI-1084. Joje nurodyta, kad 2007 m. gegužės 29 d. įvykio vietos ir daiktų apžiūros metu automobilyje „Renault Master“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rastose talpyklose esantis alkoholio kvapą turintis skystis yra techninio etilo alkoholio skiediniai, kurių tūrinė etilo koncentracija yra 95,8 % (t. 3, b. l. 103-112). Tyrėjo A. S. tarnybiniame pranešime (t. 4, b. l. 111-117) nurodytas bendras rasto techninio etilo alkoholio skiedinių kiekis yra 2454,6 l. Toks kiekis etilo alkoholio skiedinių patvirtina, kad jis buvo gabenamas turint tikslą jį realizuoti. Įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolo duomenys patvirtina, kad automobilyje „Renault Master“, Nr. valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo rasta 48000 vnt. pakelių cigarečių „Prima“ be filtro, paženklintų Rusijos Federacijos banderolėmis, o Muitinės departamento prie LR finansų ministerijos rašte (t. 1, b. l. 7-8) nurodyta, kad mažiausia šių cigarečių pakelio kaina yra 2,29 Lt. Tai reiškia, kad D. L. neneteisėtai gabentų akcizais apmokestinamų prekių bendra vertė yra 109920 Lt, o tai viršija baudžiamojo įstatymo numatytą 250 MGL dydžio sumą.

Nuosprendyje ir šioje nutartyje išdėstyti ir aptarti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad D. L. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis 2007 m. gegužės 29 d neteisėtai gabeno akcizais apmokestinamas prekes - Rusijos Federacijos banderolėmis paženklintus 48000 vnt. pakelių cigarečių „Prima“ be filtro, kurių bendra vertė viršija 250 MGL dydžio sumą bei neteisėtai, turint tikslą realizuoti, gabeno 2454,6 l etilo alkoholio skiedinių. Šios nuteistojo D. L. nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 199² str. 1 d. ir BK 201 str. 2 d.

Nuteistasis D. L. apeliaciniame skunde ginčija ir savo kaltę dėl 2007 m. liepos 24 d. padarytos nusikalstamos veikos - neteisėto akcizais apmokestinamų prekių - Rusijos Federacijos banderolėmis paženklintus 40000 vnt. pakelių cigarečių „Saint George Lights“ gabenimo. Nurodo, kad ir šios nusikalstamos veikos nepadarė, Pievėnų kaime nebuvo, nevairavo automobilio „Mercedes Benz 207“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nes, kaip seka iš B. L. parodymų, tas autobusas dar iki įvykio buvo parduotas, o jis pats (D. L.) tuo metu buvo darbe. Šioje dalyje apeliantas plačiai dėsto ir argumentus, visiškai nesusijusius su jo kaltės įrodymais. Jis nurodo apie tai, kaip 2007 m. liepos 24 d. buvo sulaikyta jo tuometinė sugyventinė A. S. ir kaip ji patyrė psichologinį smurtą ir fizinę prievartą, kaip tariamai buvo klastojamas jos apklausos protokolas. Apelianto argumentai dėl prieš A. S. (L.) naudoto smurto šioje nutartyje nebus aptariami, nes jie nėra susiję su D. L. šioje byloje pareikštais kaltinimais. Teisme apklaustos A. L. (S.) parodymus teismas pagrįstai atmetė, nes jos parodymus paneigė kiti įrodymai. Be to, akivaizdu, kad ši liudytoja yra suinteresuota bylos baigtimi. Tuo tarpu nuteistojo skundo argumentai dėl jo 2007 m. liepos 24 d. padarytos nusikalstamos veikos yra nepagrįsti ir atmetami.

Nors nuteistasis dėl 2007 m. liepos 24 d. padarytos nusikalstamos veikos neteisėtai gabenant akcizais apmokestinamas prekes - Rusijos Federacijos banderolėmis paženklintas cigaretes „Saint George Lights“ kaltu ir nepripažino, jo kaltę patvirtina liudytojų S. B., A. S. bei A. V. parodymai, įvykio vietos ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, apžiūros protokolai, specialistų išvados ir kiti įrodymai.

VSAT prie LR VRM Šiaulių rinktinės pareigūnai liudytojai S. B., A. S. ir A. V. teisme parodė, kad jie turėjo operatyvinę informaciją, jog bus gabenamos kontrabandinės cigaretės, buvo nurodyti duomenys ir apie tai, kad cigaretes gabens D. L.. Visi trys liudytojai, būdami pasaloje Pievėnų k., pastebėjo pravažiavusį tamsios spalvos automobilį „Audi 100“, už jo vairo buvo A. S., dabar ji L. Jai pravažiavus, pasirodė baltas „Mercedes Benz 207“, kurį vairavo D. L.. Jį stabdė garso ir šviesos signalais, tačiau automobilis nestojo. Jie važiavo jam iš paskos, nes jis neleido jo aplenkti, važiavo pavojingai manevruodamas, ties Tučių I-uoju kaimu automobilis „Mercedes Benz 207“ nuvažiavo nuo kelio į griovį ir D. L. pasileido bėgti į krūmus. Jį vijosi S. B. ir A. S. apie 1 km., bet pavyti nepavyko, nes D. L. įbėgo į mišką. A. V. pasiliko saugoti paliktą automobilį „Mercedes Benz“, o prie jo sugrįžę S. B. ir A. S. automobilyje matė sukrautas kontrabandinės cigaretes su rusiškomis banderolėmis. Liudytojas S. B. teisme parodė, kad paskui D. L. bėgo labai arti, tarp jų buvo keli geri žingsniai, daugiausia 10 m atstumas, jam nekilo abejonių, kad bėgo D. L.. D. L. jis pažįsta nuo 2000 metų, kaip asmenį, vežantį kontrabandines cigaretes ir spiritą. D. L. nuo pareigūnų pabėgo ir 2007 m. gegužės, ir liepos mėnesiais. Per tų įvykių tarpą jis galėjo ir po savaitės vėl vežti, toks jo gyvenimo būdas, be suėmimo, kitaip nebuvo galimybės jo sutramdyti. D. L. yra iškelta „krūvos“ bylų, jis neprisipažįsta ir išėjęs į laisvę jis nepasikeis. Liudytojas A. S. teisme parodė, kad tada, kai jie vijosi D. L., buvo dienos metas, šviesu, jis tikrai yra įsitikinęs, kad tai buvo D. L.. Jis vilkėjo sportinį kostiumą, švarkas buvo šviesus treninginis, per petį buvo užsimetęs rankinę. Liudytojas A. V. teisme parodė, kad iš automobilio iššoko vienas asmuo ir nubėgo į krūmus, matė, kad tai buvo D. L., jis mūvėjo treningines kelnes, ar buvo su galvos apdangalu, nepamena. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad ši baudžiamoji byla jam iškelta VSAT pareigūnams kerštaujant už jo rašytus ant jų skundus dėl 2006 m. spalio 19 d. įvykių, o byloje yra duomenų, kad VSAT OVS pareigūnai S. B. ir A. S. jį gąsdino, terorizavo, davė įvairiausių pasiūlymų tam, kad jis prisiimtų kaltę dėl 2007 m. liepos 24 d. įvykio. Tokie nuteistojo argumentai yra nepagrįsti ir atmetami. Visų pirma, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad nuteistajam D. L. būtų daromas koks nors poveikis. Be to, pats nuteistasis niekada savo kaltės taip ir nepripažino. Tai, kad nuteistasis skundė pareigūnų veiksmus kitose ir šioje byloje, taip pat negali būti pagrindu netikėti liudytojais apklaustų VSAT pareigūnų parodymais. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme liudytojai buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, jie parodymus davė pasirašę priesaiką. Be to, nuteistojo kaltę, be liudytojų parodymų, patvirtina ir kiti bylos duomenys, kurie buvo ištirti teisme ir pagrįstai pripažinti įrodymais.

Įvykio vietos ir daiktų, turinčių reikšmę nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, apžiūros protokolų duomenimis (t. 2, b. l. 6-15) nustatyta, kad VSAT pareigūnų S. B., A. S. ir A. V. persekiotu automobiliu „Mercedes Benz 207“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo gabenamos Rusijos Federacijos banderolėmis paženklintos cigaretės „Saint George Lights“. Jame buvo rasta 80 dėžių, o kiekvienoje iš jų po 500 pakelių šių cigarečių. Automobilio salone taip pat rasti automobilio „Mercedes Benz 207“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentai, iš kurių matosi, kad jo savininkas yra B. L.. Šios apžiūros metu taip pat buvo rastos ir paimtos DNR tyrimui atlikti dvi poros darbinių pirštinių, taip pat paimtas nuo vairuotojo sėdynės ir automobilio foninis kvapas. Specialisto išvada (t. 4, b. l. 57-61) patvirtino, kad ant vienos iš pirštinių poros, paimtas 2007 m. liepos 24 d. automobilio „Mercedes Benz 207“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu rastų žmogaus biologinių pėdsakų genotipas sutampa su D. L. genotipu. Atlikus odorologinį tyrimą, specialisto išvada (t. 4, b. l. 27-29) patvirtino, kad kvapų pėdsake, paimtame iš automobilio „Mercedes Benz 207“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo vairuotojo sėdynės, rastas D. L. kvapas. Taigi įvykio vietos ir daiktų, turinčių reikšmę nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti apžiūros protokolų duomenys bei nurodytų specialistų išvados patvirtino liudytojų S. B., A. S. ir A. V. parodymus apie tai, kad automobilį „Mercedes Benz“ vairavo ir iš įvykio vietos pabėgo D. L.

Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad automobilio „Mercedes Benz 207“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2007 m. liepos 24 d. jis negalėjo vairuoti, nes jo tėvas B. L. jį jau buvo pardavęs. Tačiau tokie jo argumentai jau buvo paneigti pačiame skundžiamame nuosprendyje. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matosi, kad liudytojas B. L. teisme nebuvo apklaustas, tačiau jam mirus, vadovaujantis BPK 276 str. nuostatomis, buvo perskaityti jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu 2007 m. liepos 24 d. liudytoju apklaustas B. L. buvo parodęs, kad turėjo automobilį „Mercedes Benz 207“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau tų pačių metų liepos 22 d. jį pardavė nepažįstamam asmeniui už 5000 Lt. Tą diena buvo sekmadienis, nedirbo „Regitra“, todėl nesutvarkė automobilio pardavimo dokumentų, tačiau šis automobilis jam nebepriklauso ir pretenzijų dėl jo jis neturi. Tokie liudytojo B. L. parodymai teismo pagrįstai buvo įvertinti kaip pagalba sūnui siekiant šiam išvengti atsakomybės, o paties nuteistojo D. L. parodymus – kaip jo gynybinę versiją siekiant išvengti atsakomybės už padarytą nusikaltimą.

Įvertinus visus išdėstytus įrodymus, kolegijai nekyla jokių abejonių, kad kaltinime nurodytu laiku automobiliu „Mercedes Benz“ 40000 pakelių cigarečių „Saint George Lights“ su rusiškomis banderolėmis gabeno būtent nuteistasis D. L.. Šiaulių teritorinės muitinės rašte Nr. S1-19.9-5065 nurodyta, kad 40000 pakelių cigarečių „Saint George Lights“ su filtru vertė yra 100800 Lt (vieno pakelio vertė yra 2,52 Lt). Tai patvirtina, kad D. L. neteisėtai gabentų prekių vertė yra didesnė už 250 MGL dydį, todėl nuteistojo padaryta nusikalstama veika yra teisingai kvalifikuota pagal BK 199² str. 1 d.

Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo ir apie ikiteisminio tyrimo metu ir teisme padarytus BPK pažeidimus. Jis nurodo, kad ikiteisminis tyrimas buvo vilkinamas, daromi įvairūs pažeidimai, o jo skundai dėl to nebuvo tiriami. Bylą nagrinėjant teisme teisėjas neleisdavo užduoti klausimų, tyčiojosi iš jo žemaitiškos kalbos, buvo matyti išankstinis nusistatymas, negatyvi pozicija, o valstybės skirtas advokatas jo visiškai negynė. Tokie apelianto argumentai taip pat yra nepagrįsti ir atmetami. Iš bylos matosi, kad nuteistojo D. L. skundą, kuriuo buvo prašoma ikiteisminį tyrimą šioje byloje nutraukti kaip nepagrįstą ir dėl per ilgai trunkančio ikiteisminio tyrimo išnagrinėjusi Mažeikių rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja 2010 m. liepos 2 d. nutartimi atmetė, nustačiusi, kad ikiteisminis tyrimas užtruko dėl objektyvių priežasčių, o nutraukti ikiteisminį tyrimą taip pat nėra pagrindo. Pagal D. L. skundą šios nutarties teisėtumą ir pagrįstumą patikrinęs aukštesnysis teismas ją paliko galioti. Todėl teigti, kad ikiteisminis tyrimas šioje buvo vilkinamas arba kad nebuvo tiriami nuteistojo skundai, nėra pagrindo. Kitų ikiteisminio tyrimo metu padarytų procesinių pažeidimų savo skunde neįvardijo ir pats apeliantas. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matosi, kad D. L. teisės nagrinėjant bylą teisme taip pat nebuvo pažeistos. Jam buvo išaiškintos jo teisės, numatytos BPK 272 str. 1 d., 22 str., 261 str. 6 d., 246 str. 1 d., o teisiamojo protokolo duomenys rodo, kad šiomis teisėmis kaltinamasis D. L. pasinaudojo. Jau antrojo teismo posėdžio metu D. L. atsisakė ir valstybės skirto gynėjo paslaugų bei pateikė kito advokato V. Falkausko orderį, o bylos nagrinėjimas dėl šio gynėjo užimtumo kitose bylose buvo atidėtas. Iš teisiamojo posėdžio protokolo taip pat matosi, kad pats kaltinamasis buvo ne kartą įspėtas dėl netinkamo elgesio teismo posėdžio metu, tačiau tai negali būti laikoma teismo išankstiniu nusistatymu ar negatyvia pozicija D. L. atžvilgiu. Iš bylos ir skundžiamo nuosprendžio matosi, kad teismas, nepažeisdamas BPK 20 str. reikalavimų, išnagrinėjo ir įvertino visus tiek nuteistąjį D. L. kaltinančius, tiek ir jį teisinančius įrodymus. Nuosprendžio aprašomoji dalis atitinka BPK 305 str. 1 d. nurodytus reikalavimus. Joje išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, taip pat motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teisėjų kolegija visus įrodymus įvertino dar kartą ir jokių esminių BPK pažeidimų taip pat nenustatė.

Skiriant bausmę teismas vadovavosi BK 41 str. 2 d. numatyta bausmės paskirtimi ir BK 54 str. 2 d. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Nuteistojo D. L. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Vertinant kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes didelę reikšmę turi padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis. BK 201 str. 2 d. numatyta nusikalstama veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 4), tuo tarpu BK 199² str. 1 d. numatyta nusikalstama veika yra priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 5 d.). D. L. nuteistas už vieną apysunkį ir du sunkius nusikaltimus. Visas šias nusikalstamas veikas padaręs D. L. pažeidė nustatytą ekonomikos ir verslo tvarką, o tokiu pažeidimu yra padaroma žala ne tik legaliam verslui, bet ir valstybei. Teisminė praktika rodo, kad šiuo metu ženkliai padidėjęs tokių nusikaltimų skaičius daro ypač didelę žalą šalies ekonomikai, verslo tvarkai, o tuo pačiu ir valstybės interesams, tai patvirtina padidintą tokio pobūdžio nusikaltimų pavojingumą. D. L. neteisėtai gabentų cigarečių vertė abiem atvejais ženkliai viršijo BK 199² str. 1 d. numatytą 250 MGL dydžio sumą, o jo gabento techninio etilo alkoholio kiekis viršija įstatymo numatytą kiekį beveik 50 kartų. Tai rodo padidintą ne tik nusikalstamų veikų, bet ir paties kaltininko asmenybės pavojingumo laipsnį. Skiriant bausmę buvo įvertinta ir nuteistojo asmenybė. Nors D. L. yra jauno amžiaus, turi mažamečių vaikų, tačiau jis jau yra teistas, o teistumas neišnykęs. Iš bylos matosi, kad D. L. buvo teistas nusikalstamas veikas, numatytas BK 201 str. 2 d., už kurias jam buvo paskirtos bausmės – baudos. Iš to D. L. nepadarė jokių išvadų ir neišnykus teistumui vėl padarė tokį patį apysunkį, o kartu ir du sunkius nusikaltimus. Ankstesnis teistumas, o taip pat ir tai, kad šioje byloje vykstant ikiteisminiam tyrimui po 2 mėnesių jis padarė dar vieną analogišką nusikaltimą, rodo apie susiformavusias nuteistojo nuostatas daryti nusikaltimus ekonomikai ir verslo tvarkai. Nors BK 199² str. 1 d. ir BK 201 str. 2 d. sankcijos numato ir baudas, ir terminuoto laisvės atėmimo bausmes, įvertinus konkrečias D. L. padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes bei jo asmenybę, teismas pagrįstai už visas nusikalstamas veikas paskyrė būtent terminuoto laisvės atėmimo bausmes, artimas įstatymų sankcijose numatytų bausmių vidurkiui. Ir už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, ir galutinė subendrinta bausmė negali būti laikomos per griežtomis ir jas švelninti pagrindo nėra.

Nuteistasis apeliaciniame skunde prašo konfiskuotą automobilį „Mercedes Benz 207“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą jo tėvo B. L. vardu, šiam mirus, grąžinti jo motinai Z. L., kadangi nenustatyta, kad B. L. žinojo, jog autobusas bus panaudotas nusikalstamai veikai daryti. Taip pat prašo nepriteisti iš jo 35,82 Lt proceso išlaidų. Šie apelianto argumentai taip pat nepagrįsti, kadangi ir kitus nuosprendžio klausimus teismas išsprendė tinkamai.

Nuteistojo apeliacinio skundo argumentai dėl automobilio „Mercedes Benz 207“ yra prieštaringi. Neigdamas savo kaltę nuteistasis parodė, kad šiuo automobiliu kaltinime nurodytu laiku jis negalėjo važiuoti, kadangi šis automobilis dar iki nusikaltimo įvykio jo tėvui jau nepriklausė. Tačiau taip pat jis nurodo, kad nenustačius, jog jo tėvas B. L. žinojo, kad tas automobilis bus panaudotas nusikalstamai veikai daryti, todėl prašo jį grąžinti jo motinai. Nors motyvų dėl automobilio „Mercedes Benz 207“, konfiskavimo teismas nuosprendyje neišdėstė, pats teismo sprendimas, kolegijos nuomone, yra pagrįstas. BK 72 str. 2 d. nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad automobilį „Mercedes Benz 207“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuteistasis D. L. panaudojo kaip priemonę nusikalstamai veikai daryti. Todėl teismas šį automobilį konfiskavo pagrįstai.

BPK 103, 105 straipsniuose nurodyta, kad liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti, taip pat ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Iš 2011 m. sausio 13 d. teisiamojo posėdžio protokolo matosi, kad jame dalyvavo ir liudytoju buvo apklaustas A. S., o Šiaulių apygardos teismo 2011 m. sausio 13 d. pažymą (t. 6, b. l. 80) patvirtina, kad A. S. kelionės išlaidoms atlyginti buvo išmokėta 35,82 Lt, pinigus pervedant į liudytojo nurodytą banko sąskaitą. Todėl teismas pagrįstai pripažino liudytojo A. S. kelionės išlaidas vykstant į teismo posėdį proceso išlaidomis ir nuosprendžiu šias išlaidas nusprendė išieškoti iš nuteistojo D. L..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

nutaria:

Nuteistojo D. L. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Linas ŠiukštaTeisėjai Regina GaudutienėLinas Žukauskas