Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Viktorija Teišerskienė išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro Simono Genio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje M. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbuotoju, teistas: 1) Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2021 m. spalio 28 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, jam paskirta 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda bei paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metus bei turto konfiskavimas, išieškant konfiskuotino turto (automobilio „BMW 530D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 2 130 Eur; 2) Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. gegužės 28 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 243 straipsnį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, jam paskirta 10 MGL (500 Eur) dydžio bauda, paskirtų baudų nesumokėjęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. Z. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę ir vairavo motorinę transporto priemonę būdama neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas: M. Z., žinodamas, kad jis Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2021 m. spalio 28 d. baudžiamuoju įsakymu yra nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 3 metus naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), tyčia vengė atlikti šią teismo jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – 2024 m. liepos 4 d., apie 21.14 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemones neblaiviems, vairavo automobilį „BMW 7ER REIHE“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,42 promilių neblaivumas.

Kaltinamasis M. Z. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltu padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas prisipažino visiškai, parodė, kad 2024 m. liepos 4 d., apie 18 val. atvažiavo iš Jurbarko į Klaipėdos miestą jo močiutei D. Z., gim. (duomenys neskelbtini), priklausančiu automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobiliu naudojasi jo tėvas, todėl minėtas automobilis buvo laikomas pas tėvą kieme, adresu (duomenys neskelbtini). Jis (kaltinamasis) 2021 m. buvo teistas už tai, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, jam paskirta 3 000 Eur bauda, kurią moka po truputį, nes visos paskirtos baudos sumokėti neturi galimybės. Taip pat jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metus, nors jis vairuotojo pažymėjimo niekada nėra turėjęs. Jis taip pat yra teistas 2024 m. už tai, kad nesilaikė jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, vairavo automobilį, sukėlė eismo įvykį ir pasišalino iš įvykio vietos, už tai jam teismas skyrė baudą. 2024 m. liepos 4 d. ryte išgėrė dvi skardines 0,5 l talpos alaus (alkoholį buvo vartojęs ir iš vakaro), tačiau nesijautė neblaivus, todėl nusprendė nuvažiuoti į Klaipėdą pas pažįstamą I.. Namuose tėvo nebuvo, susirado automobilio „BMW“ raktelius ir niekam nieko nesakęs išvažiavo į Klaipėdą. Klaipėdoje susitiko su I., su ja alkoholio nevartojo. Jis automobilyje buvo pasidėjęs nusipirktą 0,7 l talpos butelį viskio „Alita“. Būnant prie jūros tarp jo ir I. kilo žodinis konfliktas dėl jų santykių, todėl susinervinęs nuėjo prie automobilio ir nieko nesakęs I., norėdamas nusiraminti, per pusę valandos išgėrė visą butelį turėto viskio. Vėliau kartu su I. nusprendė nuvažiuoti į degalinę, I. neturi vairuotojo pažymėjimo bei nemoka vairuoti, todėl už vairo sėdo jis. Bevažiuojant juos sustabdė policijos pareigūnai. Patikrinus jo blaivumą, pirmu pūtimu nustatytas 2,46 prom. neblaivumas, po 15 minučių – 2,42 prom. neblaivumas. Jis labai gailisi, kad sėdo už vairo išgėręs bei pažeidė jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Prašo ikiteisminį tyrimą baigti priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis:

2021 m. spalio 28 d. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų baudžiamuoju įsakymu;

2024 m. liepos 4 d. neblaivumo nustatymo aktu;

2024 m. liepos 4 d. įvykio vietos apžiūros protokolu;

2024 m. liepos 5 d. AB „Regitra“ duomenimis;

2024 m. liepos 8 d. liudytojos D. Z. apklausos protokolu;

2024 m. liepos 8 d. nutarimu automobilį grąžinti savininkei D. Z.;

2024 m. liepos 9 d. vaizdo įrašų apžiūros protokolu;

2024 m. liepos 10 d. liudytojo A. Ž. apklausos protokolu;

2024 m. liepos 15 d. Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus raštu;

2024 m. liepos mėn. VšĮ ,,Emprekis“ duomenimis.

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų ir aptartų duomenų visumą, teismas pripažįsta esant įrodyta, kad kaltinamasis M. Z. įvykdė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. M. Z. nusikalstamas veikas padarė veikdamas tiesiogine tyčia – jis suvokė, kad vairuoja transporto priemonę būdamas neblaivus, suprato pavojingą šių savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti, be to, jis, suprasdamas jam teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės esmę ir pobūdį, vis dėlto vairavo transporto priemonę, nors jam tai daryti buvo uždrausta, taip vengė atlikti jam teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Tokios veikos tinkamai kvalifikuotos pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį.

Kaltinamojo M. Z. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl jų nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis M. Z. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 12 straipsnis). Kaltinamasis anksčiau teistas, nusikalto neišnykus teistumui už analogiško nusikaltimo padarymą, todėl yra recidyvistas (BK 27 straipsnis), baustas administracine tvarka už įvairius nusižengimus, tarp jų ir už automobilio vairavimą neturint teisės vairuoti, paskirtų baudų nesumokėjęs, dirba. Teismas, įvertinęs aptartus padarytas nusikalstamas veikas, kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, sprendžia, jog BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies ir 243 straipsnio sankcijose numatytą bausmės rūšį – areštą, jo dydį nustatant atsižvelgiant į BK 49 straipsnio 3 dalies nuostatas. Paskirtos bausmės subendrintinos tarpusavyje BK 63 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje, 5 dalies 1 punkte nustatyta tvarka, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir kaltinamajam skirtina galutinė subendrinta bausmė. Kadangi yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, M. Z. skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Siekdamas sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo bei paveikti jį, kad laikytųsi įstatymų, atsižvelgdamas į tai, kad M. Z. nusikalto vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,42 prom. neblaivumas, teismas sprendžia, kad kaltinamajam paskirtos bausmės paskirtį įgyvendinti padės baudžiamojo poveikio priemonė, reglamentuota BK 68 straipsnyje, – uždraudimas naudotis specialia teise. BK 68 straipsnyje numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Todėl kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 5 metus (BK 68 straipsnio 2 dalis), jį taikant visą arešto atlikimo laiką ir 5 metus po arešto atlikimo.

BK 72 straipsnyje reglamentuota baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Pagal šio straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal šio straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Kaip jau minėta, M. Z. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,42 prom. neblaivumas, todėl transporto priemonė „BMW 7ER REIHE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) turėtų būti konfiskuojama, kaip darant nusikalstamą veiką panaudota priemonė, kadangi be transporto priemonės panaudojimo išvis neįmanomas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymas. Tačiau nustatyta, kad minėtas automobilis priklauso trečiajam asmeniui – D. Z., nėra duomenų, kad ji būtų perdavusi jai priklausančią transporto priemonę kaltinamajam, žinodama, kad šis vairuos būdamas neblaivus, todėl nėra pagrindo jos konfiskuoti. BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Iš AB „Regitra“ duomenų matyti, kad D. Z. transporto priemonę „BMW 7ER REIHE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nusipirko 2023 m. spalio mėnesį už 4 950 Eur, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo išieškotina minėto automobilio vertę atitinkanti pinigų suma – 4 950 Eur į valstybės biudžetą.

Kaltinamajam M. Z. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki bausmės vykdymo pradžios, bausmę pradėjus vykdyti, naikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

M. Z. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti jį areštu 60 (šešiasdešimčiai) parų.

M. Z. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir nuteisti jį areštu 30 (trisdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę M. Z. paskirti areštą 60 (šešiasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu M. Z. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę jam paskirti areštą 40 (keturiasdešimčiai) parų.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio M. Z. sulaikymo vykdant šį įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą dienos.

Išaiškinti M. Z., kad jis ne vėliau kaip per 7 (septynias) dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo atvykti atlikti arešto bausmės į Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimą.

Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmės datą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, M. Z. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 5 (penkerius) metus vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, šį draudimą taikant visą arešto bausmės atlikimo laiką ir 5 (penkerius) metus po arešto atlikimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 5 dalimi, M. Z. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – išieškoti iš jo konfiskuotino turto (automobilio „BMW 7ER REIHE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 4 950 Eur į valstybės biudžetą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.