Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjas Romanas Klišauskas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje iš esmės ginčas kilo dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimo Nr. (8.3Mr)ATP-C-2022-06552 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ (b. l. 6, 35-36), kuriuo pareiškėjui atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos medžiaga nustatyta, jog pareiškėjas 2022 m. lapkričio 17 d. Tarnybos Klaipėdos skyriui pateikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą (b. 1. 17-18), kuriame nurodė, jog antrinė teisinė pagalba reikalinga civilinėje byloje Nr. e2-10831-1048/2022.

2022 m. lapkričio 29 d. Tarnyboje gauta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) pateikta informacija (b. l. 31), kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI-466-386/2015 1240,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas iš pareiškėjo yra tęsiamas, likusi neišieškota skola 2022 m. lapkričio 28 d. duomenimis yra 1121,09 Eur.

Skundžiamu sprendimu, vadovaujantis VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 11 punktu, 18 straipsnio 2 ir 4 dalimis, nuspręsta atsisakyti teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą.

Nesutikdamas su Skundžiamu sprendimu, pareiškėjas kreipėsi į Ginčų komisiją, kuri 2022 m. gruodžio 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 3-5).

Ginčo teisinius santykius, susijusius su antrinės teisinės pagalbos skyrimu reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas. VGTPĮ 1 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įstatymas nustato valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), nagrinėdamas šios kategorijos bylas, ne kartą yra akcentavęs, kad teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia (žr., pvz., LVAT 2012 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1681/2012, 2016 m. vasario 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2478-442/2016, 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4709-415/2019, 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4913-502/2019 ir kt.).

VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalyje įtvirtinti antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindai, vienas iš jų – antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies (VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 11 punktas). Ši teisės norma aiškiai apibrėžia antrinės teisinės pagalbos teikimo apribojimo pagrindą, kuris gali būti taikomas esant dviem sąlygoms: pirma, pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje ir antra – iki nurodyto termino jis neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies. Šio pagrindo taikymas nėra siejamas tik su VGTPĮ 19 straipsnio nuostatomis. VGTPĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 7 dalies 11 punktas netaikomas antrinės teisinės pagalbos teikimui baudžiamosiose bylose.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2016 m. vasario 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2478-442/2016 pažymėjo, jog VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 11 punktas gali būti taikomas nepriklausomai nuo to, kokiu pagrindu remiantis asmeniui kitoje byloje buvo nustatytos apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidos arba jų dalis, kurių asmuo neapmokėjo.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir KT) 2018 m. spalio 11 d. priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ Nr. KT20-N11/2018, kuriuo pripažino, kad VGTPĮ (2013 m. gegužės 9 d. redakcija; Žin., 2013, Nr. 54-2675) 11 straipsnio 7 dalies 11 punktas tiek, kiek pagal jame nustatytą teisinį reguliavimą antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjui tokia pagalba buvo suteikta kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų tos pagalbos išlaidų arba jų dalies, tais atvejais, kai asmeniui tokia pagalba yra itin sunkiai prieinama dėl finansinių priežasčių ir ją užtikrinti baudžiamojoje byloje būtina teisingumo interesais, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 2, 6 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui. Atskleisdamas bylai reikšmingą VGTPĮ nustatytą valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimo teisinį reguliavimą, KT minėtame nutarime aptarė VGTPĮ nuostatas, kuriose buvo minima ir antrinės teisinės pagalbos teikimo tvarka administracinio nusižengimo bylose, tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog konstitucinės justicijos byloje KT ginčijamo teisinio reguliavimo atitiktį Konstitucijai tyrė tiek, kiek pagal jį antrinė teisinė pagalba neteikiama baudžiamojoje byloje.

Po KT 2018 m. spalio 11 d. nutarimo Lietuvos Respublikos Seimas 2018 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 2, 11, 12, 13, 14, 15, 18, 19, 21, 22, 23, 24, 29, 30, 31, 32, 34 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymą (toliau – ir Pakeitimo įstatymas), kuriuo inter alia (be kita ko) pakeitė VGTPĮ 11 straipsnio 10 dalį ir papildė jį 11 dalimi, jas išdėstant taip:

1.1. „10. Tarnyba turi teisę išimtiniais atvejais, atsižvelgdama į šio straipsnio 11 dalyje nurodytą pareiškėjo prašymą ir įvertinusi konkretaus pareiškėjo individualią situaciją, suteikti antrinę teisinę pagalbą, nepaisydama to, kad yra šio straipsnio 7 dalies 3, 4, 5, 11, 15 punktuose nustatyti antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindai.“;

2. „11. Kai tarnyba, vadovaudamasi šio straipsnio 7 dalies 3, 4, 5, 11, 15 punktais, priima sprendimą atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą, pareiškėjas turi teisę kreiptis į tarnybą su motyvuotu rašytiniu prašymu dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo ir pateikti šį prašymą pagrindžiančius dokumentus ir (ar) informaciją. Individuali pareiškėjo situacija vertinama atsižvelgiant į gyvenimo lygį ir pareiškėjo turtinę padėtį, galimybes veiksmingai savarankiškai sau atstovauti, išlaidas advokato pagalbai, bylos, kurioje prašoma suteikti antrinę teisinę pagalbą, sudėtingumą ir turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydį, pareiškėjo procesinę padėtį byloje ir galimus neigiamus padarinius pareiškėjui. Šiuo atveju tarnyba sprendimą priima teisingumo ministro nustatyta tvarka.“.

Taigi, pagal VGTPĮ 11 straipsnio 10, 11 dalyse nustatytą teisinį reguliavimą, Tarnybai atsisakius suteikti antrinę teisinę pagalbą (inter alia vadovaujantis šio straipsnio 7 dalies 11 punktu), asmuo gali kreiptis su motyvuotu rašytiniu prašymu dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo. Įvertinusi asmens individualią situaciją (gyvenimo lygį ir pareiškėjo turtinę padėtį, galimybes veiksmingai savarankiškai sau atstovauti, išlaidas advokato pagalbai, bylos, kurioje prašoma suteikti antrinę teisinę pagalbą, sudėtingumą ir turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydį, jo procesinę padėtį byloje ir galimus neigiamus padarinius), išimtiniais atvejais Tarnyba turi teisę suteikti antrinę teisinę pagalbą nepaisydama to, kad asmeniui tokia pagalba buvo suteikta kitoje byloje ir iki nurodyto termino jis neapmokėjo nustatytų tos pagalbos išlaidų arba jų dalies.

Byloje nėra rašytinių įrodymų patvirtinančių tai, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-466-386/2015 yra įvykdytas. Nors pareiškėjas 2022 m. lapkričio 28 d. pranešime (b. l. 30) nurodo, kad mano, jog skola yra padengta, tačiau tai patvirtinančių rašytinių įrodymų nei Tarnybai, nei teismui nepateikė. Iš VMI pateiktos informacijos nustatyta, kad pareiškėjas Skundžiamo sprendimo priėmimo metu nebuvo visiškai apmokėjęs antrinės teisinės pagalbos teiktos kitose bylose išlaidų. Teismas neturi pagrindo abejoti minėtuose rašytiniuose įrodymuose pateiktų duomenų teisingumu.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas siekė, jog jam būtų suteikta antrinė teisinė pagalba civilinėje, o ne baudžiamojoje byloje. Tai reiškia, kad VGTPĮ 11 straipsnio 8 dalies reikalavimai pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeisti ir atsakovės priimtas Sprendimas neprieštarauja KT doktrinai. Darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pagrįstai buvo taikytos VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto nuostatos. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas papildomai kreipėsi į Tarnybos Klaipėdos skyrių su motyvuotu prašymu dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo, todėl nėra pagrindo išvadai, jog pareiškėjo konstitucinė teisė gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą yra pažeista.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyti administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 punktas) ir administracinio sprendimo motyvai (6 punktas). LVAT ne kartą yra konstatavęs, jog VAĮ nuostatomis siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis ir faktinis pagrindai, taip pat motyvai (LVAT 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010, 2018 m. balandžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A871-525/2018).

Teismo vertinimu, Skundžiamu sprendimu VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto pagrindu teisėtai ir pagrįstai atsisakyta pareiškėjui teikti antrinę teisinę pagalbą, sprendimas yra aiškiai ir išsamiai motyvuotas, todėl iš esmės atitinka VAĮ 10 straipsnyje numatytus administraciniam sprendimui keliamus bendruosius reikalavimus, jo panaikinti nėra pagrindo.

Ginčų komisija, nagrinėdama pareiškėjo skundą dėl Skundžiamo sprendimo panaikinimo, teisingai įvertino kilusiam ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir aplinkybes, todėl Ginčų komisijos 2022 m. gruodžio 29 d. sprendimas paliktinas nepakeistu.

Įvertinus nurodytas teisines ir faktines bylos aplinkybes, konstatuojama, jog pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo J. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.