Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2008-12-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-445-417-2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-12-12
Bylos Nr.
1A-445-417-2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Stasys Valužis (pirm.), Eduardas Maškevičius, Valentinas Janonis
Nuteistasis
M. M.
Advokatai
Antanas Lekstutis
Kategorijos

Pranešėjas Eduardas Maškevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-445-417/2008

Teisėja Adolfina Simaitienė Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.3.1.

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2008 m. gruodžio 12 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Valužio,

teisėjų Valentino Janonio, Eduardo Maškevičiaus,sekretoriaujant Irinai Fiodorovai,dalyvaujant prokurorei Veronikai Poškuvienei ,gynėjui advokatui Antanui Lekstučiui. ,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-09-09 nuosprendžio, kuriuo M. M. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. trejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. (2005-06-23 Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. X-272, įsigal. 2005 m. birželio 30 d. redakcija) trejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. dvejų metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., bausmės, paskirtos už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d., 182 str. 1 d., subendrintos apėmimo būdu ir paskirta trejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., ši bausmė subendrinta su bausme, paskirta už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., iš dalies jas sudedant, ir paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė penkeri metai laisvės atėmimo.

Skundžiamu nuosprendžiu taip pat kaltu pagal BK 180 str. 1 d., 214 str. 1 d. (2005-06-23 Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. X-272, įsigal. 2005 m. birželio 30 d. redakcija) bei 182 str. 1 d. pripažintas ir A. U. , tačiau dėl jo apeliacinis skundas nepaduotas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M. (taip pat ir A. U. ) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK BK 180 str. 1 d., 214 str. 1 d. (2005-06-23 Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. X-272, įsigal. 2005 m. birželio 30 d. redakcija) bei 182 str. 1 d. už tai, kad 2007 m. gegužės 26 d., apie 0.30 val., prie duomenys neskelbtini, namo, Klaipėdoje, A. U. vieną kartą kumščiu trenkė A. D. į galvą, šiam nukritus ir praradus sąmonę, A. U. iš jo rūbų kišenių ištraukė 250 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6230“, kurį pasiėmė M. M. , ir 40 Lt vertės piniginę, kurioje buvo 70 Lt. Tokiu būdu A. U. ir M. M. pagrobė svetimo turto už 360 Lt sumą.

Be to, 2007 m. gegužės 26 d., apie 0.30 val., prie Taikos pr. 111 namo, Klaipėdoje, A. U. , šalia būnant M. M. , iš A. D. kelnių kišenės ištraukė AB „Hansabankas“ mokėjimo kortelę „V. E. “, Nr. duomenys neskelbtini, išduotą A. D. vardu, tą pačią dieną laikotarpiu nuo 3.58 val. iki 4.30 val. UAB „Lietuva Statoil“ „Taikos“ degalinėje, esančioje Taikos pr. 61, Klaipėdoje, A. U. , M. M. būnant netoliese, šią mokėjimo kortelę 4 kartus pateikė kasininkui ir atsiskaitė už 206,39 Lt vertės prekes. Tęsdami nusikalstamą veiką, tą pačią dieną 5.49 val. UAB „Lietuva Statoil“ „Smiltelė“ degalinėje, esančioje Taikos pr. 112A, Klaipėdoje, A. U. , M. M. būnant netoliese, tą pačią mokėjimo kortelę pateikė kasininkui ir atsiskaitė už 2,99 Lt vertės prekes. Tęsiant nusikalstamą veiką, tą pačią dieną, laikotarpiu nuo 5.53 val. iki 6.22 val., UAB „Lietuva Statoil“ „Jūrininkai“ degalinėje, esančioje Jūrininkų pr. 31, Klaipėdoje, A. U. , M. M. būnant netoliese, tą pačią mokėjimo kortelę 5 kartus pateikė kasininkui ir atsiskaitė už 315,22 Lt vertės prekes. Tęsdami nusikalstamą veiką, tą pačią dieną, laikotarpiu nuo 6.47 val. iki 6.49 val., UAB „Lietuva Statoil“ „Žiedas“ degalinėje, esančioje Vilniaus pl. 1 A, Klaipėdoje, A. U. , M. M. būnant netoliese, tą pačią mokėjimo kortelę 2 kartus pateikė kasininkui ir atsiskaitė už 122,18 Lt vertės prekes. Tęsdami nusikalstamą veiką, tą pačią dieną 7.19 val. „I. V. “ parduotuvėje, esančioje Taikos pr. 28, Klaipėdoje, A. U. , M. M. būnant netoliese, tą pačią mokėjimo kortelę 2 kartus pateikė kasininkui ir atsiskaitė už 7,48 Lt vertės prekes. Tęsdaminusikalstamą veiką, tą pačią dieną, laikotarpiu nuo 7.59 val. iki 8.04 val., parduotuvėje „H. M. “, esančioje Taikos pr. 61, Klaipėdoje, A. U. , M. M. būnant netoliese, tą pačią mokėjimo kortelę 3 kartus pateikė kasininkui ir atsiskaitė už 54,76 Lt vertės prekes. Tęsdami nusikalstamą veiką, tą pačią dieną, laikotarpiu nuo 8.37 val. iki 8.43 val., UAB „Lietuva Statoil“ „Sendvaris“ degalinėje, esančioje Tilžės g. 56A, Klaipėdoje, A. U. , M. M. būnant netoliese, tą pačią mokėjimo kortelę 3 kartus pateikė kasininkui ir atsiskaitė už 185,69 Lt vertės prekes. Tęsdami nusikalstamą veiką, tą pačią dieną 14.04 val. parduotuvėje „Grūstė 14“, esančioje Debreceno g. 61, Klaipėdoje, A. U. tą pačią mokėjimo kortelę pateikė kasininkui, norėdamas atsiskaityti už 1,29 Lt vertės prekes, tačiau kortelė buvo užblokuota ir A. U. ją išmetė. Tokiu būdu A. U. ir M. M. apgaule savo naudai įgijo A. D. priklausančio turto už 894,71 Lt.

Šalies argumentai

Nuteistasis M. M. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-09-09 nuosprendį dėl per griežtos bausmės ir nepagrįstai iš jo priteisto civilinio ieškinio. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę neatsižvelgė į tai, kad nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo ir visiškai prisipažįsta kaltu, be to, šių aplinkybių nepagrįstai nepripažino apelianto atsakomybę lengvinančiomis.

M. M. pažymi, kad jis būdamas daug išgėręs arba apsvaigintas psichotropinėmis priemonėmis nesuprato, ką daro. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad A. U. stengėsi kiek ilgiau būti kartu, ragino vis daugiau gerti jo duoto alaus. Nuteistojo manymu, A. U. į minėtą alų galėjo įpilti psichiką trikdančių medžiagų ir taip apsvaiginęs, kontroliuoti jo (M. M. ) elgesį bei sukelti tokią psichinę būseną, dėl kurios jis nesiorientuotų aplinkoje ir taptų nuo A. U. priklausomas. Apelianto manymu, šį jo spėjimą patvirtina ir tai, kad paprastai išgėręs keturis butelius alaus stipriai neapsvaigsta, juolab nepraranda atminties.

Pažymi, kad ir liudytojas V. Š. taip pat nenurodė, kad jis(M. M. ) buvo su A. U. , kai šis atsiskaitinėjo svetima mokėjimo kortele. Nuteistasis M. M. atkreipia dėmesį, jog ir vaizdo įrašuose taip pat jo nematyti. M. M. nuomone, tikėtina, kad lombarde telefoną pardavė A. U. pasinaudojęs jo dokumentais.

Nurodytos aplinkybes, nuteistojo nuomone, leidžia teigti, kad jis nedalyvavo A. U. nusikalstamose veikose, todėl yra pagrindas atnaujinti įrodymų tyrimą ir apklausti tyrėją bei degalinės operatorius bei paskirti jam(M. M. ) psichiatrinę ekspertizę, kadangi net du kartus gydėsi N. V. psichiatrinėje ligoninėje. Pažymi, kad apie tas įvykių aplinkybes, kurias atsimena, nuoširdžiai viską papasakojo ir gailisi dėl įvykdyto nusikaltimo.

Nuteistasis ir jo gynėjas prašo skundą tenkinti.

Prokurorė prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nors nuteistasis M. M. savo kaltę dėl įvykdytų nusikalstamų veikų padarymo kartu su A. U. ir neigia, tačiau jo kaltė visiškai įrodyta pirmosios instancijos teismo ištirtų ir tinkamai įvertintų faktinių bylos duomenų visuma.

Apelianto M. M. apeliacinio skundo argumentą, jog A. U. jam į paduotą alaus butelį pripylė jo psichiką paveikusių priemonių, dėl to jis neatsimena įvykio aplinkybių, paneigia faktiniai bylos duomenys.

M. M. 2008-01-14 apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2007 m. gegužės mėnesį, tikslios datos ir laiko neatsimena, ties prekybos centru „Žardė“ sutiko savo pažįstamą A. U. . M. M. pats nusipirko 3–4 butelius alaus. Ir jie kartu vaikščiojo, kalbėjosi(t. 1, b. l. 127–129). To, kad alų gerti davė A. U. , nei M. M. , nei A. U. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme nenurodė. O apie alų, į kurį tariamai buvo įpiltos psichiką veikiančios medžiagos, M. M. nurodė tik pateikdamas apeliacinį skundą. Kolegijos nuomone, toks apelianto elgesys aiškiai rodo jo siekimą palengvinti savo teisinę padėtį. Pažymėtina, kad byloje taip nėra ir duomenų, jog iki nusikaltimo padarymo apeliantas M. M. būtų sirgęs psichikos liga, dėl kurios įvykio metu negalėjo suprasti įvykių eigos. Atkreiptinas dėmesys, jog pats nuteistasis apeliaciniame skunde nurodė aplinkybę, kad išgėręs keturis butelius alaus niekada nesijaučia girtas ir juolab nepraranda atminties. Todėl vertinant šiuos apeliacinio skundo argumentus, kolegija konstatuoja, kad jie nėra pagrįsti jokias byloje esančiais faktiniais bylos duomenismis, be to, ir apeliantas M. M. nepateikė teismui jokių duomenų, kurie būtų pagrindas manyti, kad dėl psichikos sutrikimo įvykio metu jis negalėjo visiškai suvokti pavojingo veikos pobūdžio ar valdyti savo veiksmų. Byloje taip pat nėra įrodymų dėl to, kad apeliantas būtų gydytas dėl psichikos sutrikimų.

Nors, kaip matyti iš nuteistųjų ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamojo posėdžio metu nurodytų įvykių aplinkybių, būtent, jog A. U. kaltina M. M. vartojus smurtą prieš nukentėjusįjį, o M. M. – A. U. , tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog šiuo atveju nėra svarbu, kuris konkrečiai iš nuteistųjų nuvertė nukentėjusįjį ant žemės, kuris pastarajam spyrė į galvą, o kuris ištraukė pagrobtąjį turtą. Baudžiamasis įstatymas nereikalauja, kad keliems asmenims padarant nusikaltimą bendrininkaujant ( BK 24 str. 1 d.) visi bendrininkai padarytų visus veiksmus, aprašytus BK 180 str. dispozicijoje. Nusikaltimo bendrininku ir, skyrium imant, vykdytoju laikomas ir tas asmuo, kuris visiškai realizavo plėšimo objektyviuosius požymius (grobė turtą ir vartojo smurtą), ir tas, kuris bent iš dalies realizavo kai kuriuos objektyviuosius plėšimo požymius, aprašytus BK 180 str. 2 d. (tik grobė turtą arba tik vartojo smurtą). Pažymėtina, kad nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamajame posėdyje davė nuoseklius ir aiškius parodymus, kurių tikrumu apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti. Kadangi iš faktinių bylos duomenų akivaizdu, kad abu nuteistieji savo konkliudentiniais veiksmais, t. y. vienas kitam pamerkdami akį ir taip leisdami suprasti tolimesnių veiksmų seką, pritarė vienas kito elgesiui, todėl teisėjų kolegijos nuomone, M. M. pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo pripažintas kaltu dėl nukentėjusiojo A. D. apiplėšimo. Pažymėtina, kad jei, kaip teigia apeliantas, plėšimas buvo padarytas be jo valios, suvokęs, kas įvyko, jis turėjo visas galimybes tiek pats kreiptis į teisėsaugos institucijas, tiek jau sulaikytas išsamiai papasakoti savo įvykių versiją. Tačiau akivaizdu, kad tik teisiamajame posėdyje dėl savanaudiškų priežasčių pasirinko kaltės neigimo poziciją.

Atmestinas kaip nepagrįstas ir nuteistojo M. M. apeliacinio skundo argumentas, jog pagrobtąjį nukentėjusiojo telefoną lombarde galėjo užstatyti ir A. U. pasinaudodamas M. M. dokumentais. M. M. papildomai apklaustas 2008-04-22 ikiteisminio tyrimo metu neabejodamas patvirtino, jog pats asmeniškai lombarde užstatė iš A. D. pagrobtąjį telefoną (t. 1, b. l. 148). Be to, tą pačią aplikybę M. M. patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu(t. 2, b. l. 135). Tad abejoti šių parodymų tikrumu teisėjų kolegija neturi pagrindo.

Teisėjų kolegija pažymi tai, kad liudytojas V. Š. tiesiogiai neįvardijo įvykio naktį kartu su A. U. buvusio apelianto M. M. , tai nėra pagrindas abejoti apelianto dalyvavimu apiplėšiant nukentėjusįjį. Be to, pažymėtina, kad minėtas liudytojas, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad degalinėje „Statoil“, esančioje Taikos pr. 61, Klaipėdoje, kartu su A. U. buvo ir dar vienas vaikinas, kuris tiesiog stovėjo nuošaliau(t. 1, b. l. 54). Tai ar liudytojas įvykių naktį matė apeliantą M. M. ar ne, kolegijos nuomone, neturi jokios įtakos vertinant nuteistojo veiką.

Nors apeliantas M. M. ikiteisminio tyrimo metu ir prisipažino visiškai kaltu dėl padarytojo nusikaltimo, tačiau, kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo, jis savo parodymus pakeitė, taip siekdamas suklaidinti teismą ir palengvinti savo padėtį. Todėl tokia nuteistojo M. M. pozicija negali būti traktuojama kaip prisipažinimas dėl padarytos veikos, ir negali būti pripažinta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

Baudžiamojo proceso įstatymo 109 str. nuostatos reglamentuoja, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos padarymo patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Iš šios nuostatos išeina, kad jei asmuo kaltas dėl žalos, padarytos nusikaltimu, atsiradimo, jis turi teisę šią žalą atlyginti savanoriškai arba žalos atlyginimas gali būti priteistas iš kaltojo asmens.

Kadangi dėl nukentėjusiojo A. D. apiplėšimo kaltais pripažinti ir A. U. , ir apeliantas M. M. , atitinkamai abiem tenka solidarioji žalos atlyginimo prievolė. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė sprendimą iš A. U. ir M. M. priteisti nukentėjusiajam turtinės žalos atlyginimo.

Apylinkės teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, nuosprendyje nurodė motyvus, dėl kurių M. M. veika kvalifikuojama kaip plėšimas, todėl apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia teismo padarytų išvadų. Bylos aplinkybės įvertintos tinkamai, tinkamai kvalifikuota apelianto M. M. veika, todėl tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais teismui nėra pagrindo. Kadangi M. M. apylinkės teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės nežymiai griežtesnės nei BK 180 str. 1 d., BK 214 str. 1 d. (Lietuvos Respublikos 2005-06-23 įstatymo Nr. X-272, įsigal. 2005 m. birželio 30 d. redakcija) ir 182 str. 1 d. sankcijose nustatytų laisvės atėmimo bausmės vidurkis, paskirtoji bausmė nėra aiškiai per griežta ir dar labiau ją švelninti kolegija neturi pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR BPK 326 str. 1 d. 1 p. teisėjų kolegija

nutaria:

nuteistojo M. M. skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Stasys ValužisTeisėjai Valentinas JanonisEduardas Maškevičius