Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. M. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. AS14-295/2006 pagal pareiškėjos A. M. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, trečiajam suinteresuotam asmeniui 305 – ajai gyvenamųjų namų statybos bendrijai dėl žalos atlyginimo ir įpareigojimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 3 straipsnio 1 dalimi, nurodė, jog administraciniai teismai nesprendžia bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos teismams (ABTĮ 16 str. 1 d.). Teismas pažymėjo, jog pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 22 straipsnio 1 dalį ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, bankroto, restruktūrizavimo ir kitų privatinių teisinių santykių priskiriami nagrinėti bendrosios kompetencijos teismams. Teismas nurodė, jog pareiškėja siekia, kad jai būtų atlyginta Vilniaus miesto savivaldybės padaryta žala (reikalavimas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę skirti suremontuotą butą Senamiestyje kyla iš ginčo dėl žalos atlyginimo). Pareiškėjos teigimu, žala jai padaryta Vilniaus miesto valdybai 1995 m. kovo 30 d. priėmus potvarkį Nr. 838V, taip pat atlikus kitus neteisėtus veiksmus, susijusius su leidimu 305 – ajai gyvenamųjų namų statybos bendrijai panaudoti savo lėšas remontuoti pastatą, esantį (duomenys neskelbtini). Kadangi visus minėtus veiksmus, su kuriais pareiškėja sieja žalos atsiradimą, Vilniaus miesto savivaldybė atliko realizuodama ne viešojo administravimo įgaliojimus, o įgyvendindama pastato, esančio (duomenys neskelbtini), savininko teises bei veikdama kaip civilinių teisinių santykių dalyvis, teismo nuomone, keliamas ginčas yra civilinės teisinės prigimties, todėl nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

III.

IV.

Pareiškėja 2006 m. gruodžio 7 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. AS14-295/2006 vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 9, 10 ir 12 punktais. Prašymas grindžiamas šiais argumentais:

1. Analogiško turinio ir reikalavimų bylas Vilniaus apygardos administracinis teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nagrinėję iš esmės ir jiems neiškilo bylos teismingumo klausimas (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2002 m. vasario 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I3-52/2002, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. birželio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-291/2002). Siekiant užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą (ABTĮ 13 str.), procesas gali būti atnaujintas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu.

2. Teismai padarė esminį materialinės teisės normų pažeidimą jas taikant, turėjusį esminės įtakos priimant neteisėtas abiejų instancijų teismų nutartis (ABTĮ 153 str. 2 d. 10 p.), nes vadovaujantis ABTĮ 21 straipsnio 2 dalimi ir CPK 36 straipsnio 2 – 4 dalimis privalėjo kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją išspręsti ginčo rūšinio teismingumo klausimą. Ginčus dėl teismingumo reguliuoja ABTĮ 21 straipsnis, todėl nepagrįstai vadovautasi ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu.

3. Bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas (ABTĮ 153 str. 2 d. 9 p.), nes teisėja Sigita Rudėnaitė negalėjo dalyvauti nagrinėjant šią bylą, kadangi ji nagrinėjo civilinę bylą, kurios pasekmė yra jai padaryta turtinė ir neturtinė žala. Teisėja yra suinteresuota, kad byla nebūtų nagrinėjama administraciniame teisme.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

Prašymas atmestinas. Procesą atsisakytina atnaujinti.

Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas ABTĮ 23 skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka (ABTĮ 153 str. 1 d.).

Pareiškėja prašo atnaujinti procesą pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 9, 10 ir 12 punktus.

Procesas gali būti atnaujinamas pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 9 punktą, jeigu bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas (ABTĮ 46, 47 str.). Pareiškėja abejoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjos S. Rudėnaitės nešališkumu, kadangi ji dalyvavo nagrinėjant civilinę bylą Vilniaus apygardos teisme, kurią išsprendus jai buvo padaryta šioje byloje prašoma atlyginti žala. Iš pareiškėjos pridėtų dokumentų matyti, kad sprendimą išnagrinėjus civilinę bylą iš esmės priėmė ne ši teisėja, o kita teisėja (S. Rudėnaitė sprendė ieškinio užtikrinimo priemonių taikymo klausimą). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo abejoti teisėjos S. Rudėnaitės nešališkumu, todėl prašymas atnaujinti procesą pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 9 punktą yra nepagrįstas.

Procesas gali būti atnaujinamas pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktą, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį. Tačiau šį proceso atnaujinimo pagrindą pareiškėja grindžia ne materialinės teisės normų, o procesinės teisės normų (ABTĮ 21 str., 37 str. 2 d. 2 p.) pažeidimu. Atsižvelgiant į tai, prašymas atnaujinti procesą vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktu yra nepagrįstas.

Procesas gali būti atnaujinamas pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punktą, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. Prašydama atnaujinti procesą šiuo pagrindu, pareiškėja remiasi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2002 m. vasario 1 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I3-52/2002 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. birželio 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A11-291/2002 (apeliacinės instancijos teismo nutartis priimta dėl nurodyto pirmosios instancijos teismo sprendimo). Kaip matyti, šie procesiniai sprendimai yra priimti 2002 m. Pastaruoju metu tokio pobūdžio bylos, atsižvelgiant į Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo spręsti suformuotą praktiką (pvz., 2006 m. vasario 10 d. nutartis byloje Z. S. vs Panevėžio miesto savivaldybės administracija, 2006 m. kovo 31 d. nutartis byloje A. Š. vs Kauno miesto savivaldybė ir kt. ir pan.), nagrinėtinos bendrosios kompetencijos teisme. Šiuo atveju žala pareiškėjai buvo padaryta dėl atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės veiklos civilinių teisinių santykių srityje, t. y. nekilnojamojo turto valdymo, o ne viešojo administravimo srityje (ABTĮ 15 str. 1 d. 3 p.). Esant tokioms aplinkybėms, prašymas atnaujinti procesą pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punktą yra nepagrįstas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, galima daryti išvadą, jog pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl atmestinas, o procesą administracinėje byloje atsisakytina atnaujinti (ABTĮ 159 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos A. M. prašymą atmesti.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. AS14-295/2006 pagal pareiškėjos A. M. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, trečiajam suinteresuotam asmeniui 305 – ajai gyvenamųjų namų statybos bendrijai dėl žalos atlyginimo ir įpareigojimo.

Nutartis neskundžiama.