Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė, sekretoriaujant Jovitai Jasionytei, dalyvaujant pareiškėjui G. A., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. A. skundą atsakovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje atsakovas nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad pareiškėjas 1992-08-26 buvo priimtas į policijos rezervą, su juo pasirašyta sutartis ir išduotas tarnybinis pažymėjimas bei uniforma (b. l. 19-20). Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas nuo 1992-08-26 iki 1994-03-31 dirbo Vilniaus m. 3 policijos komisariato savivaldybių policijoje; nuo 1994-04-01 pareiškėjas paskirtas Vilniaus m. vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos jaunesniuoju inspektoriumi. Šiuo metu pareiškėjas eina Lietuvos kelių tarnybos viršininko pareigas.

2011-07-27 pareiškėjas kreipėsi į Departamentą, prašydamas perskaičiuoti jo vidaus tarnybos stažą, įskaičiuojant faktinį buvimo policijos rezerve laikotarpį, t. y. nuo 1992-08-26 iki 1994-04-01 (b. l. 17-18).

Remiantis Departamento Personalo valdybos viršininko 2011-10-27 tarnybiniu pranešimu, į pareiškėjo vidaus tarnybos ir tarnybos Lietuvos valstybei stažą siūloma įskaičiuoti laikotarpį nuo 1992-08-26 iki 1994-03-31 (b. l. 28-30).

Nustatyta, kad Departamentas 2011-12-02 raštu Nr. 5-S-5419 kreipėsi į Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo departamentą pateikti nuomonę dėl buvimo policijos rezerve įskaitymo į vidaus tarnybos ir tarnybos Lietuvos valstybei stažą, atsižvelgiant į Policijos rezervo nuostatų 16 p., kai pateikiamas ne dirbtų dienų, bet valandų per mėnesį skaičius (b. l. 32-34). 2012-01-19 Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos departamentas raštu Nr. 12D-67 nurodė, jog sprendžiant klausimą dėl laikotarpių, įskaitytinų į vidaus tarnybos stažą, turi būti vadovaujamasi Vidaus tarnybos statuto 37 str. 1 d. 1 p. nuostatomis, kad įskaitomas faktinis tarnybos laikas nuo paskyrimo į pareigūno pareigas ar kario statuso įgijimo dienos. Teisės aktai nenumato galimybės stažą skaičiuoti valandomis (b. l. 35).

2012-02-09 Departamento Darbo apmokėjimo sistemos policijoje tobulinimo, vienkartinių materialinių pašalpų ir butpinigių mokėjimo, tarnybinių butų skyrimo komisija (toliau – ir Komisija), išnagrinėjusi pareiškėjo pateiktus dokumentus bei Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos departamento 2012-01-19 raštą Nr. 12D-67, nutarė siūlyti neįskaičiuoti į pareiškėjo vidaus tarnybos stažą faktinio buvimo policijos rezerve laiką (b. l. 38). Pareiškėjas apie šį sprendimą informuotas 2012-02-14 raštu Nr. 5-S-649 (b. l. 39).

Nagrinėjamoje byloje turi būti sprendžiamas klausimas dėl to, ar yra pagrindas įskaityti pareiškėjo buvimo policijos rezerve laiką į jo vidaus tarnybos stažą.

2003 m. balandžio 29 d. Vidaus tarnybos statuto Nr. IX-1538 37 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad vidaus tarnybos stažas pareigūnui skaičiuojamas tarnybos pradžia laikant jo priėmimo į vidaus tarnybą datą, į vidaus tarnybos stažą papildomai įskaitant (tarp jų ir laikotarpius, buvusius iki 1990 m. kovo 11 d.) faktinį tarnybos vidaus reikalų, krašto apsaugos, valstybės saugumo, prokuratūros sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos, jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse bei Lietuvos muitinėje laiką nuo paskyrimo į pareigūno pareigas ar kario statuso įgijimo dienos.

Pareiškėjas į vidaus tarnybos stažą siekia įskaityti laikotarpį nuo 1992-08-26 iki 1994-04-01, kai pareiškėjas buvo įtrauktas į policijos rezervą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011-06-23 nutartyje adm. byloje Nr. A261-2249/2011 konstatavo, kad šiuo metu nėra teisės akto, kuriuo remiantis būtų galima tarnybą policijos rezerve įskaičiuoti į vidaus tarnybos stažą, reglamentuojamą Vidaus tarnybos statuto 37 str., todėl būtina vadovautis Vidaus tarnybos statuto 3 str. 8 p., numatančiu, kad pagal teisėtų lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms principą preziumuojama, jog asmenys, pasirinkdami vidaus tarnybą, yra įsitikinę, kad valstybė užtikrins savo pačios nustatytas pareigūnų teises ir socialines garantijas, todėl pagal šį Statutą bei kitus įstatymus pareigūnų teisėtai įgyta teisė į tam tikras socialines garantijas turi būti taikoma visam jų tarnybos laikui.

Iki 2003 m. balandžio 30 d. galiojusio Policijos įstatymo (1990 m. gruodžio 11 d. redakcija Nr. I-851) 5 str. 2 d. numatė, kad policijos pareigūnas yra Lietuvos Respublikos pilietis, tarnaujantis policijoje, užimantis tam tikras pareigas ir vykdantis policijos funkcijas <...>; 5 str. 4 d. buvo nustatyta, kad policijos pareigūnai yra ir Lietuvos policijos akademijos klausytojai, taip pat policijos rezerve esantys asmenys, kai jiems pavesta vykdyti viešosios tvarkos palaikymo pareigas.

Policijos įstatymo 31 str. 1 d. numatė, kad policijos rezervą sudaro inter alia tinkantys tarnybai policijoje Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie pasižada sąžiningai ir dorai vykdyti jiems patikėtas pareigas. Šio straipsnio 2 d. numato, kad piliečiai, esantys policijos rezerve, gauna nustatyto pavyzdžio pažymėjimus, yra mokomi, aprūpinami apranga ir amunicija valstybės lėšomis. Tarnybos metu jie vykdo policijos pareigūnų funkcijas, turėdami bendrąsias jų teises bei pareigas. Įtraukimo į policijos rezervą sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos policijos rezervo nuostatai, kuriuos tvirtina Vyriausybė.

Vyriausybės 1991 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 152 (negalioja nuo 2002 m. rugpjūčio 31 d.) patvirtintų Lietuvos Respublikos policijos rezervo nuostatų 4 p. nustatė, kad rezervas finansuojamas iš savivaldybių biudžetų policijos nuovadoms išlaikyti skirtų lėšų. Rezervo nariai kviečiami atlikti tarnybą teritorinio policijos komisariato komisaro teikimu, priėmus atitinkamam miesto (rajono) savivaldybės nutarimą (15 p.). Rezervo nariai per metus gali būti kviečiami atlikti tarnybą ne ilgiau kaip 60 parų (16 p.). Tarnybos metu jiems mokamas pareiginis policijos pareigūno atlyginimas iš savivaldybių biudžetų policijos nuovadoms išlaikyti skirtų lėšų (17 p.). Nuostatų 18 p. numatė, kad rezervo nariai, atlikdami tarnybą policijoje, vykdo policijos pareigūnų funkcijas, turi bendrąsias jų teises ir pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos policijos įstatyme. Rezervo nariams, atliekantiems tarnybą, taip pat mokymo metu taikomos Lietuvos Respublikos policijos įstatymo numatytos socialinės garantijos (22 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje 2011-06-23 nutartyje adm. byloje Nr. A261-2249/2011 padarė išvadą, kad asmuo, būdamas policijos rezerve ir atlikdamas jam pavestas policijos pareigūnų funkcijas, įgijo socialines garantijas, kurios, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 3 str. 8 p., taikomos visam jo tarnybos laikui ir vėlesniu teisiniu reguliavimu negali būti paneigtos.

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas buvo policijos rezervo narys ir vykdė jam pavestas policijos pareigūno funkcijas. Atsakovo teigimu, ginčo laikotarpio negalima įskaityti į vidaus tarnybos stažą, nes nėra galimybės nustatyti, kiek dienų per mėnesį pareiškėjas dirbo. Pažymėtina, kad pareiškėjo buvimo policijos rezerve laikotarpis yra konkrečiai apibrėžtas – nuo 1992-08-26, kai pasirašyta sutartis su Vilniaus miesto vyriausiuoju policijos komisariatu, duota priesaika (b. l. 19), iki 1994-03-31, t. y. paskutinė diena iki paskiriant pareiškėją Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos jaunesniuoju inspektoriumi. Pareiškėjo asmens kortelėje atlyginimams priskaičiuoti (b. l. 26-27) nurodytas tarnybinis atlyginimas, mokėtas pareiškėjui ginčo laikotarpiu pagal mėnesius ir atitinkamą mėnesį darbo valandų skaičių. Teismo vertinimu, minėti duomenys tik patvirtina faktą, jog pareiškėjui už policijos pareigūno funkcijų atlikimą buvo mokamas atlyginimas, tačiau neturi būti pagrindas sprendžiant dėl pareiškėjo stažo įskaitymo, priešingas aiškinimas prieštarautų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuluotai išvadai dėl socialinių garantijų taikymo visam asmens tarnybos laikui. Kaip minėta, policijos komisariatas sutartimi įsipareigojo užtikrinti Policijos įstatyme ir kituose norminiuose aktuose, reglamentuojančiuose policijos veiklą, numatytas policijos pareigūnų socialines garantijas. Pareiškėjas, pasirašęs sutartį, davė priesaiką, išduota uniforma, jis įsipareigojo vykdyti policijos veiklą reglamentuojančius teisės aktus, t. y. pareiškėjas ginčo laikotarpiu atitiko policijos pareigūno statusą. Dėl to teismas daro išvadą, kad laikotarpis nuo 1992-08-26 iki 1994-03-31 laikytinas pareiškėjo vidaus tarnybos stažu.

Pareiškėjas, formuluodamas skundo dalyką, nurodo, kad skundžiamas raštas, kuriuo Departamentas informavo pareiškėją apie Komisijos atsisakymą įskaičiuoti rezervo laikotarpį į vidaus tarnybos stažą, yra administracinis sprendimas, ir prašo jį panaikinti.

Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatos patvirtina, kad kreiptis į administracinį teismą galima dėl neteisėto viešojo admnistravimo subjekto veiksmo, dėl įpareigojimo atlikti veiksmą, dėl sprendimo panaikinimo arba dėl įpareigojimo priimti administracinį sprendimą (ABTĮ 15 str., 22 str., 88 str.). Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 str. 14 p. nustatyta, kad individualus teisės aktas yra vienkartinis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei. Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1, 2 d. yra nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos; individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka.

Atsižvelgiant į paminėtas nuostatas, darytina išvada, kad esminis individualaus administracinio akto požymis – konkrečių teisinių pasekmių nustatymas tam tikram asmeniui arba jų grupei. Todėl ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims sukelia atitinkamas teisines pasekmes. Pareiškėjo prašomu panaikinti skundžiamu raštu pareiškėjui nėra nustatomos teisės ar pareigos, yra atsisakoma atlikti veiksmus. Teisės akto priskyrimo administraciniam aktui klausimas yra sprendžiamas ne vien pagal teisės akto pavadinimą, jame nurodytą apskundimo tvarką, ar jame vartojamas sąvokas, bet pagal tikrąjį teisės akto turinį, nustatomą pagal administraciniam sprendimui būdingus požymius.

Ginčijamame rašte buvo nurodyta informacija dėl atsisakymo atlikti veiksmus, todėl teisme turi būti reiškiamas reikalavimas tik dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1, 2 p., 127 str.,

nusprendė:

pareiškėjo G. A. skundą tenkinti iš dalies.

Įpareigoti Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos perskaičiuoti G. A. vidaus tarnybos stažą, įskaitant į vidaus tarnybos stažą faktinį pareiškėjo buvimo policijos rezerve laikotarpį, t. y. laikotarpį nuo 1992-08-26 iki 1994-03-31.

Kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.