- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2016-10-07
- Bylos Nr.
- 1-164-446/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-44281-2016-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vilma Raščiuvienė
- Kaltinamasis
- A. J.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.5Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.13Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Raščiuvienė, išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Kelmė) prokurorės Dianos Vileikienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 01-1-44281-16, kurioje
A. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Šilalės rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, nevedęs, pensinio amžiaus, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), teistas:
1) Kelmės rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnį viešaisiais darbais 10 mėnesių, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 30 valandų per mėnesį visuomenės labui;
2) Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį viešaisiais darbais 9 mėnesiams, įpareigojant per bausmės laiką neatlygintinai dirbti 40 valandų per mėnesį visuomenės labui; pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalį viešaisiais darbais 6 mėnesiams, įpareigojant per bausmės laiką neatlygintinai dirbti 40 valandų per mėnesį visuomenės labui; pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalį viešaisiais darbais 6 mėnesiams, įpareigojant per bausmės laiką neatlygintinai dirbti 40 valandų per mėnesį visuomenės labui; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant, ir galutinė bausmė paskirta viešieji darbai 1 metams, įpareigojant per bausmės laiką neatlygintinai dirbti 40 valandų per mėnesį visuomenės labui; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta viešieji darbai 8 mėnesiams, įpareigojant per bausmės laiką neatlygintinai dirbti 40 valandų per mėnesį visuomenės labui, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis A. J. 2016 m. rugsėjo 17 d. apie 18 val. 45 min. (duomenys neskelbtini), namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia vieną kartą spyrė savo marčiai R. B. į kairę koją, tuo nukentėjusiai sukėlė fizinį skausmą.
Kaltinamasis A. J., kai jam buvo pranešta apie įtarimą padarius Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, kaltę pripažino ir paaiškino (48, 68-69 b. l.), kad R. B. yra jo sūnaus A. B. žmona. 2016 m. rugsėjo 17 d., apie 14 val., į namus atėjo sūnus Artūras su žmona Rosita. Atsinešė alaus, kurį gėrė jis, jo žmona R. B., sūnus, marti Rosita. Vėliau dar atėjo kaimynas K. B.. Kai jau jautėsi apsvaigęs nuo alkoholio, kiek buvo valandų neprisimena, tačiau jau galėjo būti vakaras, marčiai pasakė, kad ši yra „barakūda“, dar galėjo pasakyti kelis necenzūrinius žodžius. Ant marčios pyksta, nes apie ją yra girdėjęs įvairių negerų kalbų. Kai jis taip pasakė Rositai, Artūras jam kelis kartus spyrė į kairį šoną ir į galvą. Kiek tiksliai kartų įspyrė, neprisimena, tačiau daugiau nei vieną kartą. Dėl to skauda šoną. Jis nuėjo į lovą. Prie jo priėjo Rosita ir pasakė, kad iškvies policiją. Jis pasakė, kad skambintų. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai ir jį išvežė į policijos komisariatą. Rositai jis nespyrė, ši prisigalvoja. Papildomai parodė, kad K. B. konflikto, kilusio tarp jo ir marčios, nematė, nes jau buvo išėjęs. A. B. yra biologinis sūnus. Įvykio metu jis jautėsi apsvaigęs nuo alkoholio, todėl gali būti, kad kai kurias aplinkybes prisimena ne tiksliai arba neprisimena. Nors pirmoje apklausoje sakė, kad savo marčiai Rositai nespyrė, tačiau taip sakydamas pamelavo, norėjo išvengti atsakomybės. Jis marčiai spyrė, tačiau kiek kartų ir kur pataikė, neprisimena, buvo susinervinęs ir girtas. Labai gailisi, kad taip pasielgė, marčios atsiprašė ir susitaikė. Tiksliai neprisimena, ar sūnus Artūras jam spyrė ar pastūmė norėdamas nuraminti. Pirmos apklausos metu sakė, kad sūnus jam spyrė ir į šoną ir į galvą, tačiau iš tikrųjų tai neprisimena ar spyrė. Buvo supykęs, kad iškvietė policiją, todėl taip ir pasakė, kad sūnus jam spyrė. Gailisi dėl to. Sūnui jokių pretenzijų neturi, jokių sužalojimų nepatyrė. Dėl girtumo neprisimena, ar tuo metu skaudėjo.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo A. J. kaltė įrodyta.
Nukentėjusioji R. B. parodė, kad 2016 m. rugsėjo 17 d. apie 13 val. ji kartu su vyru atvažiavo pas šio tėvus į svečius ir šventė vestuvių metines. Apie 18 val. 45 min. uošvis A. J. ją pradėjo vadinti įvairiais necenzūriniais žodžiais. Tuomet jai spyrė į kairę koją. Smūgis buvo stiprus ir jai skaudėjo. Po to, kai ji gulėjo lovoje, Antanas jai spyrė į veidą ir pataikė į kairę veido pusę. Vyras A. B. puolė raminti ir uošvį nuo jos nustūmė. Papildomai nukentėjusioji parodė, kad 2016 m. rugsėjo 17 d. apie 13 val. kartu su vyru A. B. atvažiavo pas šio tėvus A. J. ir R. B. į svečius. Su savimi atsivežė alkoholinių gėrimų, kuriuos keturiese ir gėrė. Trumpam buvo atėjęs ir K. B., kuris netrukus išėjo. Vakare, dabar jau valandų neprisimena, nes tuo metu buvo apsvaigusi nuo alkoholio, uošvis prie jos pradėjo kabinėtis, išvadino įvairiais necenzūriniais žodžiais, todėl ji uošvį taip pat išvadino įvairiais žodžiais. Uošvis pradėjo kolioti, kai jam nebedavė gerti alaus. Uošvis išėjo į kitą kambarį ir padėjo ją vadinti įvairiais žodžiais, kolioti, todėl ji supykusi nuėjo pas uošvį ir taip pat pradėjo kolioti bei sakyti, kad neturi teisės įžeidinėti. Po to, kiek prisimena, tuo metu, kai sėdėjo ar gulėjo lovoje, uošvis jai vieną kartą spyrė į veidą. Uošvis koja vos vos lietė veidą, ji dėl to fizinio skausmo nejuto, jokios žymės neliko. Ji atsistojo ir norėjo išeiti pasakyti apie tai vyrui, kuris tuo metu dar buvo virtuvėje, kai Antanas jai vieną kartą spyrė į koją ir pataikė į kairės kojos čiurną. Tuomet pajuto didelį fizinį skausmą ir pakvietė Artūrą, kuris iš karto atėjo ir pradėjo žodžiais raminti savo tėvą. Tame kambaryje, kuriame vyko konfliktas, nėra šviesos, todėl nematė ar Artūras sudavė, ar pastūmė tėvą. Nematė, kaip viskas pasibaigė, nes tuo metu labai skaudėjo koją ir ji nekreipė dėmesio, ką daro vyras ar Antanas. Šlūbčiodama nuėjo į virtuvę. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai ir medikai. Policija išsivežė Antaną, ją apžiūrėjo medikai. Medikai subintavo kairės kojos čiurną, kurią vis dar labai skaudėjo. Į ligoninę ji nevyko. Pas ekspertus nevyko ir nenori, kad būtų skiriama užduotis dėl sužalojimo nustatymo, nes sužalojimas nežymus. Dėl sutrenkimo buvo tik sutinusi koja ties čiurna. Uošviui jokių pretenzijų nebeturi, nes jis atsiprašė, paaiškino, kad buvo girtas, todėl pasikarščiavo, žadėjo taip daugiau nebesielgi. Ji atleido ir abu susitaikė, jokio civilinio ieškinio nereikš, sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas (8, 25 b. l.).
Liudytoja R. B. parodė, kad ji apie 29 metus gyvena kartu su sugyventiniu A. J.. Jie gyvena (duomenys neskelbtini). Turi bendrą sūnų A. B., kuris yra biologinis A. J. sūnus, tik pavardės jų skirtingos. 2016 m. rugsėjo 17 d. apie 13 val. sūnus Artūras kartu su žmona R. B. atvažiavo į svečius. Sūnus u žmona gyvena (duomenys neskelbtini). Sūnus ir marti atsivežė alaus ir šampano, kurį keturiese gėrė virtuvėje. Vėliau prie jų prisijungė K. B., kuris truputį pabuvo ir išėjo. Kol buvo B. jokių konfliktų nebuvo kilę, todėl jis nieko nematė. Apie 18 val. 45 min. ji jau buvo vidutiniškai apsvaigusi nuo alkoholio, todėl nuėjo prigulti. Antanas, Artūras ir Rosita pasiliko toliau gerti alkoholį. Nematė, kas vyko tarp jų toliau. Girdėjo, kad sklinda triukšmas, tačiau nėjo žiūrėti, kas vyksta. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai. Kas iškvietė policiją, nežino. Policijos pareigūnai sulaikė ir išsivežė Antaną. Nežino, ar kas nors kam nors sudavė smūgius (28 b. l.).
Liudytojas A. B. parodė, kad 2016 m. rugsėjo 17 d., apie 13 val. kartu su žmona R. B. atvažiavo į svečius pas savo tėvus A. J. ir R. B.. Atsivežė alkoholinių gėrimų, kuriuos visi keturi pas tėvus namuose, virtuvėje gėrė. Jau buvo visi apsvaigę nuo alkoholio, kai tėvas pradėjo kabinėtis prie jo žmonos, išvadino ją įvairiais necenzūriniais žodžiais. Tuo metu jie buvo kambaryje. Kur buvo mama ir ar ji matė konfliktą, nežino. Žmona netylėjo ir atgal atsikirto. Jis tuo metu dar buvo virtuvėje, tačiau išgirdęs triukšmą nuėjo pažiūrėti, kas vyksta. Tuo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, todėl nelabai gerai viską prisimena. Jis puolė į tarpą norėdamas išskirti. Kad tėvas būtų sudavęs Rositai neatsimena, todėl negali to nei patvirtinti, nei paneigti. Neatsimena dėl girtumo. Galbūt jis ir galėjo tėvą pastumti, kad nelįstų prie Rositos, tačiau tėvui nespyrė. Kodėl tėvas sako, kad jis spyrė, nežino. Tėvas buvo apsvaigęs nuo alkoholio, gal jam taip pasirodė, kad spyrė. Jam tėvas smūgių nesudavė. Kiek prisimena, tėvą rankomis pastūmė ir šis nuvirto į lovą. Konfliktas pasibaigė. Rosita tuo metu iškvietė policijos pareigūnus, kurie netrukus atvažiavo ir tėvą išsivežė. Taip pat buvo atvažiavusi ir greitoji pagalba. Medikai apžiūrėjo Rositą, kuriai buvo sužeista kojos čiurna. Rosita į ligoninę nevažiavo. Rosita paaiškino, kad jai tėvas spyrė į koją ir pataikė į čiurną, skundėsi, kad skauda ir dabar vaikšto dar šlubuodama (31 b. l.).
Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo bei forolentelės (7-13 b. l.) matyti, kad 2016 m. rugsėjo 17 d. R. B. kreipėsi į Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK prašydama nubausti jos vyro tėvą (uošvį) A. J., kuris 2016 m. rugsėjo 17 d. apie 18 val. 45 min., (duomenys neskelbtini), namuose, konflikto metu jai spyrė koja į kairę koją bei spyrė iš kojos į kairę veido pusę, tuo sukėlė fizinį skausmą. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos apžiūra – (duomenys neskelbtini), esančio buto kambarys, kuriame buvo smurtaujama, ant lovų matosi netvarkingai sumesti rūbai, skudurai, visame bute baisi netvarka, išmėtyti daiktai, rūbai, šiukšlės.
Asmens blaivumo testai (23, 33 b. l.) patvirtina, kad nukentėjusiajai R. B. 2016 m. rugsėjo 17 d. 22 val. 23 min. buvo nustatytas 2,16 promilių girtumas, o kaltinamajam A. J. 2016 m. rugsėjo 17 d. 20 val. 36 min. – 1,21 promilių girtumas.
Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Aptartų duomenų visuma patvirtina, kad kaltinamasis A. J. tyčia vieną kartą spyrė savo marčiai R. B. į kairę koją, tuo nukentėjusiai sukėlė fizinį skausmą, todėl kaltinamojo tokia atitinka Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalies dispoziciją.
Kaltinamojo A. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Kaltinamasis A. J. padarė nesunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą savo marčios atžvilgiu, abiem esant neblaiviems, nukentėjusiajai jokių ilgalaikių neigiamų pasekmių nesukelta, nukentėjusioji nurodė, kad turtinė ir neturtinė žala jai nepadaryta, civilinio ieškinio nereikš. Kaltinamasis A. J. savo kaltę pripažino visiškai (48, 68-69 b. l.), neprieštarauja, kad procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (87-92 b. l.). Pagal Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Skiriant bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, kitus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 ir 61 straipsniuose. Atsižvelgiant į tai, kad A. J. kaltinamas nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymu bei į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – visiškai prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui, taip pat į tai, kad jis niekur nedirba, yra pensinio amžiaus (85-86 b. l.), teistas, teistumas neišnykęs (71-80 b. l.), baustas administracine tvarka, nuobaudos galiojimas yra pasibaigęs (81-82 b. l.), prokurorės siūloma bausmės rūšis – laisvės apribojimas – pripažįstama tinkama Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams pasiekti, todėl kaltinamajam A. J. skirtina prokurorės siūloma 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „c“ papunkčiu, 66 straipsniu, į laisvės apribojimą įskaitomas laikino sulaikymo laikotarpis nuo 2016 m. rugsėjo 17 d. 20 val. 30 min. iki 2016 m. rugsėjo 19 d. 13 val. 30 min. (38-39, 51-52 b. l.), t. y. 2 dienos, santykiu 1:2, dvi laikino sulaikymo dienas prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms. Kadangi A. J. ikiteisminio tyrimo metu visiškai prisipažino kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos ikiteisminis tyrimas yra užbaigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu. Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad teismas vietoje BK 48 straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytų draudimų ar įpareigojimų nuteistam asmeniui gali paskirti kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui. Kadangi A. J. smurtinius veiksmus panaudojo prieš savo marčią, namuose, todėl tikslinga jam dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Tokie įpareigojimai yra tarpusavyje suderinami, jų įvykdymu gali būti padaryta teigiama įtaka A. J. elgesiui (Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnis, 54 straipsnis, 64¹ straipsnis).
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paskirta Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Ingos Baltrušaitienės 2016 m. rugsėjo 19 d. nutarimu (53-55 b. l.), kaltinamajam A. J. paliktina ir panaikintina įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu
nusprendžia:
A. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir galutinę bausmę paskirti laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 7 dalimi ir 72² straipsniu, įpareigoti A. J. per 6 (šešis) mėnesius atlikti smurtinį elgesį keičiančias programas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2016 m. rugsėjo 17 d. iki 2016 m. rugsėjo 19 d., t. y. dvi dienas, jas prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms.
Kardomąją priemonę A. J. iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Išaiškinti A. J., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.