- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-21
- Bylos Nr.
- ATP-480-719/2016
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Artūras Ridikas
- Advokatai
- Marius Navickas
- Kategorijos
- 3.26.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėjas Raimundas Rakauskas Administracinio teisės pažeidimo byla
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2016 m. spalio 21 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Artūras Ridikas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs B. J., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pažeidėjas), atstovo advokato Mariaus Navicko apeliacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – Institucija) 2016 m. birželio 29 d. nutarimu Pažeidėjas buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 171³ straipsnio 1 dalį ir jam buvo paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas. Pažeidėjas buvo nubaustas už tai, kad jis, būdamas (duomenys neskelbtini) (toliau – Perkančioji organizacija) viešojo pirkimo komisijos pirmininku, 2015 m. birželio 12 d. vykusio posėdžio metu patvirtino pirkimo sąlygas: 1) kuriose nebuvo nustatytas visais atvejais tikrinant tiekėjų kvalifikaciją privalomas kvalifikacijos reikalavimas, nurodytas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – Viešųjų pirkimų įstatymas) 33 straipsnio 1 dalies 3 punkte (dėl fizinio asmens ar tiekėjo dalyvio teistumo už nusikalstamą bankrotą); 2) kurių lentelės Nr. 2 15.9, 15.13 ir 15.19 punktuose buvo nustatyti nepagrįsti, neproporcingi pirkimo objektui ir dirbtinai ribojantys konkurenciją tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai; 3) kurių 1 priedo 5 ir 16 punktai nebuvo tikslūs, aiškūs ir išsamūs, t. y. pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, 32 straipsnio 2 dalį, 85 straipsnio 2 dalį, 87 straipsnio 1 dalį, Perkančiosios organizacijos supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių (toliau – Taisyklės) 27 ir 52 punktus.
2. Šį nutarimą Pažeidėjas apskundė apylinkės teismui, kuris skundžiama nutartimi Pažeidėjo skundo netenkino ir Institucijos nutarimą paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu Pažeidėjo atstovas prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Jis cituoja skundžiamą nutartį ir nurodo, kad 2015 m. birželio 12 d. vykusio Perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo komisijos posėdžio metu Viešųjų pirkimo įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 3 punkte nebuvo įtvirtintas privalomas kvalifikacijos reikalavimas, kad fizinis asmuo arba tiekėjo, kuris yra juridinis asmuo, dalyvis neturėtų galiojančio teistumo už nusikalstamą bankrotą. Toks reikalavimas įsigaliojo tik 2015 m. birželio 17 d. Todėl Pažeidėjas negalėjo būti patrauktas atsakomybėn už veiką, kurios įstatymas nedraudė jos atlikimo metu. Be to, Pažeidėjo atstovas teigia, kad socialinės globos namų gyventojai yra itin pažeidžiami, jiems tiekiamas maitinimas turi atitikti teisės aktais keliamus reikalavimus ir negali nutrūkti, todėl būtina, kad tiekėjas turėtų atitinkamos patirties, būtų finansiškai stiprus ir patikimas, o Perkančioji organizacija neturi tapti kokio nors rinkos naujoko, neturinčio atitinkamos patirties, eksperimento dalyviais. Didelis paslaugos teikimo patikimumo poreikis sudarė pagrindą kelti itin aukštus reikalavimus tiekėjams. Nepaisant to, Pažeidėjas ir Perkančioji organizacija reagavo į pagrįstas dalyvių pretenzijas ir atitinkamai koregavo (lengvino) pirkimo sąlygas, todėl nėra pagrindo teigti, kad pirkimo sąlygos buvo diskriminacinės ar nepagrįstai griežtos ir dirbtinai ribojančios konkurenciją, o skundžiamoje nutartyje išdėstyti teiginiai apie nepagrįstus, neproporcingus pirkimo objektui ir dirbtinai ribojančius konkurenciją reikalavimus tiekėjams yra formalūs bei nepagrįsti bylos medžiaga. Taip pat Pažeidėjo atstovas nurodo, kad palikdamas Institucijos nutarimą galioti toje dalyje, kurioje Pažeidėjas buvo nubaustas už techninės specifikacijos 5 ir 16 punktų patvirtinimą, teismas išėjo už Institucijos nutarimo ribų, nes šio nutarimo aprašomojoje (motyvuojamoje) dalyje iš viso nebuvo pasisakyta dėl techninės specifikacijos 5 ir 16 punktų (patalpų einamasis remontas), nė vienam iš dalyvių dėl šių punktų klausimų nekilo, todėl minėtų punktų turinys nesudaro Pažeidėjui inkriminuoto pažeidimo sudėties. Kartu Pažeidėjo atstovas teigia, kad nė vienam viešojo pirkimo dalyviui konkurso sąlygos neturėjo įtakos jų teisių apimčiai, nė vienam nesuteikė daugiau teisių prieš kitus ir neturėjo įtakos viešojo pirkimo rezultatui, visos pagrįstos dalyvių pretenzijos buvo tenkinamos ir visi dalyviai atitiko sąlygas, todėl Pažeidėjui inkriminuoti pažeidimai yra formalūs, nesukėlę ir negalėję sukelti pasekmių, kas reiškia, jog administracinė atsakomybė Pažeidėjui negalėjo būti taikoma. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes atstovas mano, kad skundžiama nutartis yra neteisėta, nepagrįsta, todėl ji turi būti panaikinta.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija su skundu nesutinka ir prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, o apeliacinio skundo netenkinti.
4.1. Institucija cituoja galiojančius teisės aktus, teismų praktiką viešųjų pirkimų bylose ir nurodo, kad Perkančiosios organizacijos viešasis pirkimas prasidėjo kai Institucija gavo Perkančiosios organizacijos pateiktą skelbimą apie pirkimą. Įvertinusi informacijos apie viešąjį pirkimą paskelbimo dieną (2015 m. liepos 14 d.) ir kitas aplinkybes Institucija mano, kad Perkančiosios organizacijos skelbimas apie pirkimą Institucijai anksčiausiai galėjo būti pateiktas 2015 m. liepos 9 d., kas rodo, jog pirkimo sąlygose turėjo būti nustatytas Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas visais atvejais tikrinant tiekėjų kvalifikaciją privalomas kvalifikacijos reikalavimas. Kadangi tokio kvalifikacijos reikalavimo pirkimo dokumentuose nebuvo, o už tinkamą pirkimo sąlygų parengimą buvo atsakinga pirkimo komisija, kurios pirmininku buvo Pažeidėjas, pastarasis buvo patrauktas atsakomybėn už minėto reikalavimo nesilaikymą.
4.2. Be to, Institucijos manymu, nustatant kvalifikacijos reikalavime pinigų sumos dydį (460000 eurų be PVM), visiškai nebuvo atsižvelgta į Institucijos rekomendaciją pirkimo sutarties trukmei esant ilgesnei nei vieneri metai (šiuo atveju pirkimo sutarties trukmė – 3 metai) nustatyti atitinkamai mažesnę vidutinių metinių pajamų reikšmę (pavyzdžiui, jei pirkimo sutarties trukmė yra 3 metai, rekomenduotina nustatyti, kad vidutinės metinės pajamos būtų ne mažesnės kaip 0,5 pirkimo objekto vertės). Kartu Pažeidėjas išskyrė globos namuose maitinamus subjektus kaip specifinius, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad subjektas, teikiantis maitinimo paslaugas kituose juridiniuose asmenyse, negalėtų suteikti kokybiškų ir pirkimo sąlygose nurodytų teisės aktų nuostatas atitinkančių paslaugų Perkančiojoje organizacijoje, todėl, Institucijos įsitikinimu, pirkimo sąlygose įtvirtintas reikalavimas, susijęs su tiekėjo patikimumu, finansiniu stiprumu ir maitinimo patirties dydžiu buvo nepagrįstas ir deklaratyvus. Taip pat Institucija nurodo, kad pirkimo sąlygų lentelės Nr. 1 15.4 ir 15.5 punktuose buvo nustatyti reikalavimai, susiję su tiekėjo įsipareigojimų įvykdymu mokesčių ir socialinio draudimo įmokų mokėjime, o pirkimo sąlygų lentelės Nr. 2 15.9, 15.11 ir 15.12 punktuose – reikalavimai, susiję su vidutine metine apyvarta tos veiklos, su kuria susijęs pirkimo objektas ir kritinio likvidumo bei bendrojo mokumo koeficientais, kurie leidžia įsitikinti tiekėjų finansine, ekonomine būkle. Todėl pirkimo sąlygose nustatytas reikalavimas tiekėjui turėti sąskaitoje 180000 eurų buvo neproporcingas. Institucija mano, kad pirmiau paminėti Perkančiosios organizacijos tiekėjams nustatyti reikalavimai buvo pertekliniai, prieštaraujantys lygiateisiškumo, nediskriminavimo bei proporcingumo principams ir galėjo riboti dėl šių reikalavimų viešajame pirkime negalėjusių sudalyvauti tiekėjų konkurenciją.
4.3. Taip pat Institucija atsiliepime teigia, kad techninės specifikacijos 5 ir 16 punktų reikalavimai buvo suformuluoti neaiškiai, neišsamiai, dėl to kilo elementarūs praktiniai klausimai, kaip šie punktai turėtų būti vykdomi. Pažeidėjas apie tai buvo informuotas administracinio teisės pažeidimo protokole, šis pažeidimas nurodytas ir Institucijos nutarime. Taip pat apie šiuos pažeidimus Pažeidėjas žinojo nuo pat administracinės teisenos pradžios, jis su administracinio teisės pažeidimo protokolu buvo susipažinęs. Todėl Pažeidėjo apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad Institucijos nutarime nebuvo pasisakyta dėl techninės specifikacijos 5 ir 16 punktų (patalpų einamasis remontas) pažeidimo ir tai eliminuoja Pažeidėjo atsakomybę šioje dalyje.
4.4. Atsižvelgdama į šias aplinkybes Institucija mano, kad apeliacinis skundas nepagrįstas ir prieštaraujantis teisės aktams bei formuojamai teismų praktikai, o skundžiama nutartis motyvuota, objektyvi, teisėta ir pagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
5. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
6. Visų pirmiausia apygardos teismas pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje yra nurodyta, jog Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Ši nuostata yra glaudžiai susijusi su kitu teismų praktikoje įtvirtintu principu – teismų sprendimuose turėtų būti tinkamai nurodyti motyvai, kuriais jie yra pagrįsti. Sprendimo argumentavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (EŽTT sprendimas byloje Nr. 4968/99, Hirvisaari v. Finland). Kita vertus, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nustatyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT sprendimas byloje Nr. 20772/92, Helle v. Finland).
7. ATPK 256 ir 257 straipsniuose suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu bei teisine sąmone. Proceso šalys turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jos reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareikšti savo nuomonę dėl įrodymų galios. Tačiau nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija bylą nagrinėjančiam organui nėra privaloma. Todėl klausimų, kuriuos faktinius bylos duomenis laikyti įrodymais, o kuriuos atmesti, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos, o kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje konkrečioje byloje ir ar skundas tenkintinas, sprendimas yra tik skundą nagrinėjančio teismo (teisėjo) kompetencija. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės.
8. Pažeidėjas šioje byloje buvo nubaustas už kelių veikų padarymą, t. y. už tai, kad 2015 m. birželio 12 d. vykusio posėdžio metu patvirtino pirkimo sąlygas: 1) kuriose nebuvo nustatytas visais atvejais tikrinant tiekėjų kvalifikaciją privalomas kvalifikacijos reikalavimas, nurodytas Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 3 punkte; 2) kurių lentelės Nr. 2 15.9, 15.13 ir 15.19 punktuose buvo nustatyti nepagrįsti, neproporcingi pirkimo objektui ir dirbtinai ribojantys konkurenciją tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai; 3) kurių 1 priedo 5 ir 16 punktai nebuvo tikslūs, aiškūs ir išsamūs.
9. Dėl pirkimo sąlygose neįtvirtinto privalomo kvalifikacijos reikalavimo
9.1. ATPK 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, padaręs administracinį teisės pažeidimą, atsako pagal įstatymus, galiojančius teisės pažeidimo padarymo metu ir padarymo vietoje.
9.2. Pažeidėjas buvo kaltinamas ir nubaustas už tai, kad 2015 m. birželio 12 d. vykusio posėdžio metu patvirtino pirkimo sąlygas, kuriose nebuvo šiuo metu galiojančiame Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyto privalomo tiekėjų kvalifikacijos reikalavimo.
9.3. Šiuo metu galiojančio Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad perkančioji organizacija atmeta paraiškas ir pasiūlymus, jeigu tiekėjas fizinis asmuo arba tiekėjo, kuris yra juridinis asmuo, dalyvis, turintis balsų daugumą juridinio asmens dalyvių susirinkime, turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už nusikalstamą bankrotą. Tačiau toks reikalavimas įsigaliojo tik nuo 2015 m. birželio 17 d., t. y. po posėdžio, kurio metu buvo patvirtintos Perkančiosios organizacijos pirkimo sąlygos, praėjus 5 dienoms. Iki 2015 m. birželio 17 d. galiojusi Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio redakcija nenumatė apribojimų dalyvauti pirkime tiekėjui fiziniam asmeniui arba tiekėjo juridinio asmens dalyviui, turinčiam balsų daugumą juridinio asmens dalyvių susirinkime, turinčiam neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už nusikalstamą bankrotą.
9.4. Asmuo negali būti baudžiamas už negaliojančio (neįsigaliojusio, netekusio galios ir pan.) teisės akto reikalavimų nevykdymą, todėl šiuo konkrečiu atveju Pažeidėjas už tai, kad 2015 m. birželio 12 d. vykusio posėdžio metu patvirtino pirkimo sąlygas, kuriose nebuvo tuo metu dar negaliojusiame Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyto privalomo tiekėjų kvalifikacijos reikalavimo, buvo nubaustas nepagrįstai.
9.5. Savaime suprantama, kad nuo 2015 m. birželio 17 d. įsigaliojus Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 3 punktui Perkančiosios organizacijos pirkimas turėjo vykti laikantis minėtos teisės normos reikalavimų. Tačiau būtina pažymėti, jog Pažeidėjas nebuvo kaltinamas po 2015 m. birželio 17 d. padaręs kokią nors veiką, susijusią su Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų nesilaikymu (pateikęs Institucijai paskelbti pirkimo sąlygas, kuriose nebuvo įtvirtintas minėtas reikalavimas; tikrindamas tiekėjų kvalifikaciją nesivadovavęs minėta teisės norma ar pan.). Pažeidėjas buvo kaltinamas minėtos teisės normos nesilaikymu tik iki jos įsigaliojimo. Nagrinėdamas Pažeidėjo apeliacinį skundą apygardos teismas negali savarankiškai išplėsti Pažeidėjui pateikto kaltinimo ir taip apsunkinti jo teisinę padėtį.
9.6. Todėl skundžiama nutartis ir Institucijos nutarimas keičiami iš jų šalinant tai, jog Pažeidėjas ATPK 171³ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą padarė 2015 m. birželio 12 d. vykusio posėdžio metu patvirtindamas pirkimo sąlygas, kuriose nebuvo nustatytas visais atvejais tikrinant tiekėjų kvalifikaciją privalomas kvalifikacijos reikalavimas, nurodytas Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
10.1. Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad perkančiosios organizacijos nustatyti minimalūs kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos; jie turi būti pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui <...>.
10.2. Institucijos direktoriaus 2003 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 1S-10 patvirtintų Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinių rekomendacijų (toliau – Rekomendacijos) 19.2 punkte įtvirtinta, kad vienas iš rekomenduojamų kandidatų ir dalyvių ekonominę ir finansinę būklę apibūdinantys kriterijų yra vidutinės metinės visos veiklos pajamos per pastaruosius 3 finansinius metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei 3 finansinius metus). Rekomenduojama šio kriterijaus reikšmė – vidutinės metinės visos veiklos pajamos 1,5 karto didesnės už pirkimo objekto (pasiūlymo) vertę. Nustatydama šio kriterijaus reikšmę perkančioji organizacija atsižvelgia ir į numatomos sudaryti pirkimo sutarties trukmę. Jei pirkimo sutarties trukmė ilgesnė nei metai, rekomenduojama nustatyti atitinkamai mažesnę vidutinių metinių bendrųjų visos veiklos pajamų reikšmę, tuo tarpu, jei pirkimo sutartis trumpalaikė – didesnę. Pavyzdžiui, jei pirkimo sutarties trukmė yra treji metai, rekomenduotina nustatyti, kad vidutinės metinės visos veiklos pajamos būtų ne mažesnės kaip 0,5 pirkimo objekto (pasiūlymo) vertės.
10.3. Iš byloje esančios 2015 m. birželio 2 d. pirkimo komisijos posėdžio protokolo matyti, jog preliminari pirkimo vertė buvo 460000 eurų (79 b. l.). Todėl vykdant Rekomendacijų 19.2 punkto reikalavimus ir įvertinus numatytą sutarties su pirkimą laimėsiančiu tiekėju galiojimo laiką (3 metai) Perkančiosios organizacijos pirkimo sąlygų 2 lentelės 15.9 punkte numatytos vidutinės tiekėjo metinės maitinimo paslaugų pajamos turėjo būti apie 230000 eurų.
10.4. Apygardos teismo vertinimu, patvirtindamas pirkimo sąlygas, kurių 2 lentelės 15.9 punkte buvo numatytos dvigubai didesnės už rekomenduojamas ir dėl to akivaizdžiai nepagrįstos bei neproporcingos tiekėjo vidutinės metinės maitinimo paslaugų pajamos, Pažeidėjas nesilaikė Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 2 dalies reikalavimų bei dirbtinai ribojo konkurenciją.
10.5. Todėl visiškai pagrįstai už tokią veiką Pažeidėjas buvo patrauktas atsakomybėn ir nubaustas pagal ATPK 171³ straipsnio 1 dalį.
11.1. Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo ir Institucijos nutarimo matyti, jog Pažeidėjas taip pat buvo kaltinamas ir nubaustas už tai, kad 2015 m. birželio 12 d. vykusio posėdžio metu patvirtino pirkimo sąlygas, kurių 2 lentelės 15.13 punkte buvo nustatytas reikalavimas tiekėjams būti įvykdžius arba vykdyti bent vieną globotinių maitinimo sutartį socialinės globos namuose ir/arba dietinio maitinimo sutartį asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, išdalinant maistą ne mažiau kaip 135 asmenims per dieną, kurios vertė yra ne mažesnė kaip 0,7 pasiūlymo vertės.
11.2. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog 2015 m. birželio 12 d. vykusio posėdžio metu buvo patvirtintos pirkimo sąlygos, kurių 2 lentelės 15.13 punkte tiekėjams buvo nustatyti griežtesni reikalavimai – tiekėjai turėjo būti įvykdę arba vykdyti bent vieną globotinių maitinimo sutartį vien tik socialinės globos namuose (66 b. l.). Tokios pirkimo sąlygos buvo paskelbtos viešai (57 b. l.). Kaip matyti, minėto posėdžio metu patvirtintose pirkimo sąlygose nebuvo nustatytas reikalavimas tiekėjams būti įvykdžius arba vykdyti bent vieną dietinio maitinimo sutartį asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Minėtas reikalavimas buvo patvirtintas vėlesniame, 2015 m. liepos 22 d. posėdyje (26 b. l.). Tačiau Pažeidėjas nebuvo kaltinamas dėl to, kad minėtą reikalavimą jis patvirtino kuriame nors kitame, nei 2015 m. birželio 12 d. vykusiame posėdyje.
11.3. Akivaizdu, jog Pažeidėjui pateiktas kaltinimas dalyje, jog jis 2015 m. birželio 12 d. vykusio posėdžio metu patvirtino pirkimo sąlygas, kurių 2 lentelės 15.13 punkte buvo numatytas reikalavimas tiekėjams būti įvykdžius arba vykdyti bent vieną dietinio maitinimo sutartį asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, neatitinka nustatytų faktinių bylos aplinkybių, todėl Institucijos nutarimas ir skundžiama nutartis šioje dalyje keičiami iš kaltinimo pašalinant minėtą aplinkybę.
11.4. Tačiau įvertinęs 2015 m. birželio 12 d. posėdyje patvirtintą pirkimo sąlygų 2 lentelės 15.13 punkte įtvirtintą kitą reikalavimą – reikalavimą tiekėjams būti įvykdžius arba vykdyti bent vieną globotinių maitinimo sutartį socialinės globos namuose, išdalinant maistą ne mažiau kaip 135 asmenims per dieną, kurios vertė yra ne mažesnė kaip 0,7 pasiūlymo vertės, apygardos teismas sutinka su Institucijos pozicija, kad toks reikalavimas yra perteklinis ir ribojantis konkurenciją. Pavyzdžiui, apygardos teismo vertinimu, įmonė, kasdien turinti patirties maitinant ne mažiau kaip 200 asmenų, tarp jų išdalinant maistą, pavyzdžiui, 120 globotinių socialinės globos namuose, galėjo įvykdyti ir Perkančiosios organizacijos keliamus reikalavimus. Taip pat išdalinti maistą Perkančiojoje organizacijoje gyvenantiems globotiniams galėjo ir maisto gaminimo bei jo dalinimo ikimokyklinio ugdymo ar bendrojo ugdymo mokyklose, laisvės atėmimo vietose ir panašią patirtį turinčios kitos įmonės. Tačiau pagal 2015 m. birželio 12 d. vykusio posėdžio metu patvirtintų pirkimo sąlygų 2 lentelės 15.13 punktą tokios įmonės formaliai nebūtų atitikę Perkančiosios organizacijos keliamų kvalifikacinių reikalavimų.
11.5. Akivaizdu, jog aptartas reikalavimas užkirto kelią dalyvauti pirkime kitoms įmonėms, galėjusioms įvykdyti Perkančiosios organizacijos keliamus reikalavimus. Pažymėtina ir tai, jog Pažeidėjas iš esmės pats pripažino, jog 2015 m. birželio 12 d. vykusio posėdžio metu patvirtintų pirkimo sąlygų 2 lentelės 15.13 punktas neatitiko teisės aktų keliamų reikalavimų, todėl vėlesniame, 2015 m. liepos 22 d. posėdyje pakeitė jį pagal pretenziją pateikusio tiekėjo reikalavimus (31 b. l.). Todėl už minėto reikalavimo patvirtinimą Pažeidėjas pagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ir nubaustas pagal ATPK 171³ straipsnio 1 dalį.
12.1. Pagal administracinio teisės pažeidimo protokolą ir Institucijos nutarimą seka, kad Pažeidėjas, be kita ko, buvo kaltinamas ir nubaustas už tai, kad 2015 m. birželio 12 d. vykusio posėdžio metu patvirtino pirkimo sąlygas, kurių 2 lentelės 15.19 punkte buvo nustatytas reikalavimas tiekėjams turėti sąskaitoje 180000 eurų.
12.2. Apygardos teismo manymu, ne visos įmonės savo sąskaitose laiko tokias pinigų sumas, kai kurios iš jų, vietoje atitinkamų pinigų sumų laikymo sąskaitose, verčiau investuoja jas į savo veiklos tobulinimą (atnaujina įrangą, remontuoja patalpas, gerina darbuotojų darbinę aplinką, plečia savo veiklą ir pan.), dirbančio personalo tobulinimą (siunčia juos į įvairius mokymus, stažuotes) ir naudoja jas kitais tikslais, susijusiais su įmonės rodiklių gerinimu. Tokios įmonės gali suteikti ne prastesnės kokybės paslaugas už įmones, kurios savo sąskaitose laiko nurodytas pinigų sumas. Tačiau tokioms įmonėms, neturinčioms savo sąskaitose 180000 eurų, vien tik dėl pirkimo sąlygų 2 lentelės 15.19 punkte nustatytų reikalavimų, buvo užkirstas kelias dalyvauti pirkime.
12.3. Atsižvelgiant į tai, ypatingai į pirkimo objekto vertę ir į numatytos sudaryti sutarties galiojimo laiką, apygardos teismo manymu, 2 lentelės 15.19 punkte nustatytas reikalavimas tiekėjams turėti sąskaitoje 180000 eurų buvo akivaizdžiai perteklinis, jis nebuvo pagrįstas, proporcingas ir ribojo konkurenciją. Todėl už minėto reikalavimo patvirtinimą Pažeidėjas taip pat pagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ir nubaustas pagal ATPK 171³ straipsnio 1 dalį.
13.1. Pažeidėjas, be kita ko, buvo nubaustas ir už tai, kad jis 2015 m. birželio 12 d. vykusio posėdžio metu patvirtino pirkimo sąlygas, kurių 1 priedo 5 ir 16 punktai nebuvo tikslūs, aiškūs ir išsamūs.
13.2. Susipažinus su paminėtais punktais matyti, kad juose įtvirtinti reikalavimai tiekėjui perimti visas su gyventojų maitinimu susijusias išlaidas, išsinuomoti perkančiosios organizacijos patalpas su jose esančia maisto ruošimo įranga, o taip pat užtikrinti patalpų ir maisto ruošimo įrenginių bei kitų virtuvės reikmenų atnaujinimą, remontą. Akivaizdu, jog tokie reikalavimai buvo būtini siekiant užtikrinti kokybišką paslaugos teikimą, o taip pat ir tai, kad Perkančioji organizacija dėl tiekėjo veikos nepatirtų papildomų išlaidų (pavyzdžiui, remontuojant ar atnaujinant tiekėjo sudėvėtus (sugadintus) virtuvės įrankius, užtikrinant maisto ruošimo patalpose higienos reikalavimų laikymąsi ir pan.).
13.3. Be to, šiuose punktuose buvo nustatyti tik bendrieji reikalavimai, o dėl konkrečių šių punktų reikalavimų vykdymo sąlygų su tiekėju tiksliai ir išsamiai sutarti buvo numatyta sudarant atitinkamas sutartis (paslaugų teikimo sutartį, patalpų ir įrangos nuomos sutartį ir pan.).
13.4. Apygardos teismo vertinimu, minėti punktai buvo pakankamai aiškūs ir konkretūs, todėl Pažeidėjas nepagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ir nubaustas už tai, kad jis 2015 m. birželio 12 d. vykusio posėdžio metu patvirtino pirkimo sąlygas, kurių 1 priedo 5 ir 16 punktai nebuvo tikslūs, aiškūs ir išsamūs. Skundžiama nutartis ir Institucijos nutarimas keičiami minėtą dalį pašalinant iš kaltinimo.
14. Apibendrindamas visas pirmiau paminėtas aplinkybes apygardos teismas konstatuoja, jog Pažeidėjas, būdamas Perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo komisijos pirmininku, 2015 m. birželio 12 d. vykusio posėdžio metu patvirtino pirkimo sąlygas, kurių lentelės Nr. 2 15.9, 15.13 ir 15.19 punktuose buvo nustatyti nepagrįsti, neproporcingi pirkimo objektui ir dirbtinai ribojantys konkurenciją tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai, t. y. pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, 32 straipsnio 2 dalį, todėl jis pagrįstai buvo pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ATPK 171³ straipsnio 1 dalį.
15. Kartu apygardos teismas pažymi, jog ATPK 171³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėtis yra formali. Tai reiškia, kad asmens atsakomybei pagal šią teisės normą pakanka nustatyti tik patį Viešųjų pirkimų įstatymo ar jį įgyvendinančių teisės aktų pažeidimą. Todėl Pažeidėjo atstovo apeliacinio skundo teiginys, jog Pažeidėjo veika neturėjo įtakos nė vieno viešojo pirkimo dalyvio teisių apimčiai, nė vienam iš jų nesuteikė daugiau teisių prieš kitus ir pan. negali eliminuoti Pažeidėjo atsakomybės už jo padarytą veiką.
16. Kiti pirmiau neaptarti atstovo apeliacinio skundo argumentai yra neesminiai ir jie įtakos Pažeidėjo veikos kvalifikavimui ir jo atsakomybės individualizavimui neturi.
17. Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį pakeisti.
Panaikinti Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutarties ir Viešųjų pirkimų tarnybos 2016 m. birželio 29 d. nutarimo dalis, kuriomis pripažinta, jog B. J. ATPK 171³ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą padarė 2015 m. birželio 12 d. vykusio posėdžio metu patvirtindamas pirkimo sąlygas:
- kuriose nebuvo nustatytas visais atvejais tikrinant tiekėjų kvalifikaciją privalomas kvalifikacijos reikalavimas, nurodytas Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 3 punkte;
- kurių 2 lentelės 15.13 punkte buvo numatytas reikalavimas tiekėjams būti įvykdžius arba vykdyti bent vieną dietinio maitinimo sutartį asmens sveikatos priežiūros įstaigoje;
- kurių 1 priedo 5 ir 16 punktai nebuvo tikslūs, aiškūs ir išsamūs.
Kitą Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.