- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-04-26
- Bylos Nr.
- 1A-200-48-2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Romas Aikevicius (pirm.), Kestutis Dargužis, Regina Cemnolonskiene
- Nuteistasis
- D. K.
- Advokatai
- Darius Jurgutis
Kauno apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisejo Romo Aikeviciaus, teiseju Reginos Cemnolonskienes, Kestucio Dargužio, sekretoriaujant Vilmai Marciukaitytei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šeckuvienei, gynejui advokatui Dariui Jurguciui, nuteistajam D. K., teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo D. K. ir jo gynejo apeliacinius skundus del Kaišiadoriu rajono apylinkes teismo 2006m. sausio 31d. nuosprendžio, kuriuo D. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 290 str. laisves atemimo bausme 6 menesiams.
Vadovaujantis LR BK 64 str.1 ir 2d., prie 2006-01-31 teismo nuosprendžiu paskirtosios laisves atemimo bausmes pilnai prideta 2002-06-18 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos ir 2003-09-09 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi pakeistos ir neatliktos laisves atemimo bausmes dalis-1diena laisves atemimo ir galutine bausme paskirta laisves atemimas 6 menesiams ir 1 dienai.
Aprašomoji dalis
nustate:
D. K. nuteistas už tai, jog atlikdamas laisves atemimo bausme Pravieniškiu 2-uose pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, (duomenys neskelbtini) r., 2006m. sausio 6d., apie 9.15 val. drausmes komisijos posedžiu patalpoje, esancioje (duomenys neskelbtini) kontroliniame praleidimo punkte Nr. (duomenys neskelbtini), drausmes komisijos posedžio metu, nepadoriais žodžiais ižeide valstybes tarnautoja –Apsaugos ir priežiuros skyriaus viršininka R. T., ejusi savo pareigas, numatytas (duomenys neskelbtini) Apsaugos ir priežiuros skyriaus viršininko pareigybes aprašyme, patvirtintame (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2004 12 15 isakymu Nr.1.07-143, 28p.
Šalies argumentai
Nuteistasis D. K. apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas neteisingai, šališkai vertino byloje surinktus irodymus, neatsižvelge i prieštaringus liudytoju parodymus duotus teisme, kurie skyresi nuo ju parodymu, duotu ikiteisminio tyrimo metu. Teigia, jog ikiteisminio tyrimo metu liudytojai, kurie dave palankius nukentejusiajam parodymus, minejo tik du nukentejusiji ižeidžiancius žodžius „meningitas“ ir „debilas“, o bylos nagrinejimo teisme metu tie patys liudytojai nurode jau daugiau nukentejusiji ižeidžianciu žodžiu. Apeliantas teigia, jog tyrejas R. L. jo atžvilgiu buvo šališkas, nes buvo pažeista jo teise i gynyba, nebuvo suteikta galimybe iškviesti liudytojus, D. J. ir M. N., kurie viska mate ir girdejo, nes buvo incidento metu. Nuteistasis taip pat nurodo, jog teismo proceso metu liudytojai, dave parodymus turejo likti teismo posedžio saleje, taciau jie nepagristai buvo išleisti iš sales, ir galejo susitikti su dar nedavusiais parodymus liudytojais. D. K. mano, jog teismas jo atžvilgiu buvo šališkas, kadangi liudytojo A. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai prieštaravo jo parodymams duotiems teisme, prieštaravimai tarp šiu parodymu pašalinti nebuvo. Nurodo, jog ivykio diena i komisija nuteistaji pristates burio viršininkas V. M., pasiule komisijai skirti jam nuobauda-neleisti apsipirkti maisto parduotuveje, taciau komisijai su tokiu pasiulymu nesutikus, buvo paskirta drausmine nuobauda-10 paru baudos izoliatoriuje, o ivykus konfliktui su nuteistuoju V. O., jam buvo paskirta griežtesne nuobauda- 26 paros KTP už nepagarba drausmes komisijai. Nurodo, jog nutarimas skirti nuobauda 10 paru baudos izoliatoriuje, iš bylos dingo. Nuteistasis mano, jog už incidenta su kitu nuteistuoju buvo nubaustas du kartus. Jis taip pat nurodo, jog jam nebuvo leista susipažinti su baudžiamaja byla, nebuvo pranešta apie bylos užbaigima.
Nuteistasis D. K. apeliaciniame skunde prašo atsižvelgti i byloje padarytus pažeidimus ir ji išteisinti.
Nuteistojo gynejas apeliaciniame skunde nurodo, jog teismo nuosprendis yra nepagristas. Gynejas teigia, jog buvo varžoma nuteistojo teise i gynyba, nebuvo konkreciai suformuluotas kaltinimas, nuteistojo kalte buvo grindžiam vien tik liudytoju ir nukentejusiojo parodymais, kurie skyresi nuo parodymu, duotu ikiteisminio tyrimo metu, ir jie turejo buti vertinami kritiškai. Nurodo, jog baudžiamojoje byloje nera aišku, del kokiu nuteistojo pasakytu ižeidžianciu žodžiu buvo pradetas ikiteisminis tyrimas, nes pranešime tik nurodoma, jog nuteistasis pareiguna ižeide nepadoriais žodžiais, taciau kokie tai žodžiai-nenurodyta, tokiu budu buvo pažeista nuteistojo teise i gynyba, nes tokiu atveju, nei nuteistasis, nei jo gynejas negalejo išdestyti argumentu, kuriais galetu irodyti, jog tokiu žodžiu pasakyta iš viso nebuvo, arba pasakyti žodžiai, nebuvo ižeidžiantys. Nuteistojo gynejas nurodo, jog nukentejusysis R. T. bei jo kolegos-liudytojai, ikiteisminio tyrimo metu nurode, jog nuteistasis ji pavadino „debilu“ ir „meningitu“, taciau teismo posedžiu metu mineti asmenys tvirtino, jog nuteistasis D. K. R. T. atžvilgiu vartojo žymiai daugiau nepadoriu žodžiu.
Nuteistojo gynejas apeliaciniame skunde prašo Kaišiadoriu rajono apylinkes teismo nuosprendi panaikinti ir priimti nauja, D. K. išteisinanti nuosprendi.
Teiseju kolegija, išklausiusi proceso dalyviu nuomones: nuteistojo ir jo gynejo, prašiusiu skunda patenkinti, prokurores, prašiusios skunda atmesti, sprendžia, kad nuteistojo ir jo gynejo apeliaciniai skundai atmestini.
Nuteistojo skundo argumentas, kad byla išnagrinejo šališkas pirmosios instancijos teismas, yra neteisingas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje ir Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje itvirtinta asmens, kaltinamo padarius nusikaltima, teise, kad jo byla viešai ir teisingai išnagrinetu nepriklausomas ir nešališkas teismas. Šias nuostatas detalizuojantys LR BPK 58, 59 straipsniai pateikia aplinkybiu saraša, kurioms esant teisejas negali buti laikomas nešališku ir galinciu byloje priimti objektyvu sprendima. Minetose teises normose itvirtintas nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi buti subjektyviai nešališkas, t.y. nei vienas teisejas negali asmeniškai tureti išankstinio nusistatymo, ar buti tendencingas. Asmeninis nešališkumas preziumuojamas, jei nera tam prieštaraujanciu irodymu. Antra, teismas turi buti nešališkas objektyviaja prasme, t.y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinancias bet kokia su tuo susijusia abejone. Vertindama subjektyviuosius aspektus teiseju kolegija pažymi, kad byloje nera jokiu duomenu, kurie galetu rodyti konkretaus teisejo asmenini tendencinguma. Vertinant objektyviuosius aspektus, turi buti nustatyti realus faktai, keliantys abejones del teisejo nešališkumo. Šiuo požiuriu nuteistasis teismo šališkuma ižvelgia per tendencinga irodymu vertinima, akcentuodamas, kad apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas tik gynybai nepalankiais nukentejusiojo T. T., liudytoju: A. D., V. C., A. N., A. K., G. V., M. B., V. M., M. S., A. B. parodymais duotais teisme, kurie skyresi nuo ikiteisminio tyrimo metu duotu parodymu.
Nuteistasis D. K. neneigia, kad išeidamas iš kabineto, kuriame posedžiavo drausmine komisija ir susistumdydamas su nuteistuoju V. O., pavartojo jo atžvilgiu ižeidžiancius žodžius „debilas“ ir „meningitas“. Nurode, jog pareiguno R. T. atžvilgiu ižeidžianciu ir necenzuriniu žodžiu nevartojo.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentejusysis T. T., bei liudytojai: A. D., V. C., A. N., A. K., G. V., A. D., M. B., V. M. ir M. S., apklausiami ikiteisminio tyrimo pareiguno, tvirtino, jog nuteistasis D. K. išeidamas pro duris nukentejusiojo T. T. atžvilgiu vartojo necenzurinius žodžius, pavadindamas ji „debilu“ ir „meningitu“, o kai nuteistaji sugražino atgal i kabineta-jis vel pradejo R. T. atžvilgiu vartoti necenzurinius žodžius, taciau kokius, nenurode.
Nagrinejant byla pirmosios instancijos teisme nukentejusysis ir aukšciau išvardinti liudytojai jau tvirtino, jog nukentejusiojo atžvilgiu buvo vartojama žymiai daugiau necenzuriniu žodžiu. Iš teisiamojo posedžio protokolo matyti, kad nukentejusysis ir liudytojai teisme nurode skirtingus ižeidžiancius žodžius, kuriuos pasake nuteistasis D. K. nukentejusiojo T. T. atžvilgiu, nei duodami parodymus ikiteisminio tyrimo pareigunui. Nuosprendyje teismas remesi nukentejusiojo ir aukšciau išvardintu liudytoju parodymais tvirtindamas, kad šie parodymai nuo ikiteisminio tyrimo pradžios yra nuoseklus, sutampa tarpusavyje, ir teismas jais netiketi neturi pagrindo.
Palyginus nukentejusiojo T. T. ir liudytoju: V. C., A. D., A. N., A. K., G. V., A. D., M. B., V. M., M. S., A. B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 14-15, 18-33 ir 36-39) ir bylos teisme nagrinejimo metu (b.l. 152-157) del pavartotu necenzuriniu žodžiu, matyti kad jie nesutampa: teisme išvardinta daugiau nuteistojo pasakytu necenzuriniu žodžiu ant nukentejusiojo T. T. kaip nurodyta ikiteisminio tyrimo nukentejusiojo ir liudytoju apklausos protokoluose.
Motyvuojamoji dalis
Teiseju kolegija konstatuoja, jog nuteistojo D. K. kalte grindžiama necenzuriniu žodžiu pavartojimu nukentejusiojo T. T. atžvilgiu (tai nurodyta ir kaltinamajame akte) ir kiek tu žodžiu bei kokiu konkreciai buvo panaudota kaltes nustatymui neturi reikšmes, todel vien pasakytu necenzuriniu žodžiu skaiciaus nesutapimas nukentejusiojo ir liudytoju parodymuose, duotuose ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, neduoda pagrindo šiuos parodymus vertinti kritiškai ir jais nesivadovauti. Tuo labiau, kad nukentejusiojo ir aukšciau nurodytu liudytoju parodymai del D. K. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybiu ir, kad ši veika buvo nukreipta i nukentejusiji T. T., nuo ikiteisminio tyrimo pradžios yra nuoseklus ir vienodi.
Pirmosios instancijos teismas teisingai nuosprendyje kritiškai vertino liudytoju A. P., A. M., E. B., V. O. parodymus, kaip nora padeti D. K. išvengti atsakomybes, kadangi mineti liudytojai negalejo nurodyti necenzuriniu žodžiu, kuriuos nurode D. K..
Tokiu budu, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje teisingai nuteistojo E. K. parodymus ivertino kaip siekima išvengti atsakomybes už padaryta nusikalstama veika.
Nuteistasis teigia, kad ikiteismini tyrima atliekantis pareigunas R. L. buvo jo atžvilgiu šališkas, jam nebuvo pranešta apie ikiteisminio tyrimo pabaiga, jis nesusipažino su bylos medžiaga, teismas neiškviete apklausai jo gynybos liudytoju, D. J. ir M. N., tuo pažeisdamas jo teise i gynyba.
Net ir sutinkant su nuteistojo argumentu, kad jam nebuvo pranešta apie ikiteisminio tyrimo pabaiga ir todel buvo pažeista jo teise susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis, šis LR BPK 181 straipsnio pažeidimas nera esminis, kadangi D. K. su ikiteisminio tyrimo duomenimis susipažino teisme (b.l. 159), jo gynejas pareiške prašymus, del kuriu teismas prieme sprendima. Daugiau nuteistojo ar jo gynejo prašymu, tame tarpe iškviesti papildomus liudytojus, byloje nera užfiksuota, todel nuteistojo skundo argumentas, kad teismas nekreipe demesio i jo prašyma iškviesti gynybos liudytojus, atmetamas.
Taip pat byloje nera duomenu, patvirtinanciu ikiteismini tyrima atlikusio vyr. specialisto R. L. šališkuma nuteistojo atžvilgiu. Nuteistasis D. K., nesutikdamas su pareiguno R. L. veiksmais, galejo pasinaudoti LR BPK 62 str. nustatyta tvarka ir apskusti ikiteismini tyrima atliekancio pareiguno veiksmus prokurorui, taciau iš bylos medžiagos matyti, jog jis šia teise nepasinaudojo.
Iš teisiamojo posedžio protokolo matyti, jog nagrinejant byla teisme, atvyke liudytojai buvo pašalinti iš teismo posedžio sales, o apklausti liudytojai, proceso dalyviams neprieštaraujant, buvo išleidžiami iš posedžiu sales.
Teisiamojo posedžio pirmininkas imasi priemoniu, kad teismo apklausti liudytojai teismo patalpose nesusižinotu su neapklaustais liudytojais.(LR BPK 264str.). Byloje nera duomenu, jog, apklausiant liudytojus teisme, buvo pažeisti LR BPK 264 str. reikalavimai. LR BPK normos nedraudžia liudytoja po apklausos išleisti iš teismo posedžio sales, jai tam neprieštarauja kiti proceso dalyviai. Todel nuteistojo skundo motyvai, kad teismas, po apklausos išleisdamas liudytojus iš sales, pažeide jo teise i gynyba, atmetamas.
Taip pat byloje nera duomenu, jog nuteistajam D. K. už drausmes pažeidimus butu paskirta drausmine nuobauda-10 paru baudos izoliatoriuje. Iš drausmines komisijos posedžio protokolo (b.l.8) matyti, jog už elgesio taisykliu pažeidima jam buvo paskirta viena drausmine nuobauda-perkelimas i kameru tipo patalpas 26 dienoms. Kitu duomenu byloje nera. Todel skundo argumentas, kad nuteistasis už ta pati pažeidima buvo 2 kartus nubaustas, nepagristas ir atmestinas.
Del aukšciau išdestytu aplinkybiu teiseju kolegija nelaiko, kad pirmosios instancijos teismas nuteistojo D. K. atžvilgiu buvo šališkas bei padare esminius LR BPK pažeidimus, todel priimtas nuosprendis yra teisetas ir pagristas teisme patikrintais irodymais.
Rezoliucinė dalis
nutare:
nuteistojo D. K. ir jo gynejo apeliacinius skundus atmesti.