- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-14
- Bylos Nr.
- e2S-65-613/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Seselskytė
- Atsakovas
- D. V.
- Advokatai
- Asta Mačernytė
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės daugiabučio namo savininkų bendrijos „Pavasaris“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės daugiabučio namo savininkų bendrijos „Pavasaris“ ieškinį atsakovei D. V. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė daugiabučio namo savininkų bendrija (toliau – DNSB) „Pavasaris“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 4 310,00 Eur žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 3 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės DNSB „Pavasaris“ ieškinį atsakovei D. V. dėl skolos priteisimo.
3. Teismas nustatė, kad ieškovės vardu pasirašo ir procesinį dokumentą teismui teikia advokatė Asta Mačernytė. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad advokatei yra suteikta teisė būti ieškovės atstove teisme, tačiau nėra suteikta teisė pasirašyti ieškovės ieškinį ir jį pateikti teismui.
4. Kadangi procesinį dokumentą ieškovės vardu pasirašė ir padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo, teismas ieškovės ieškinį atsisakė priimti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu.
5. Pažymėjo, kad teismo atsisakymas priimti ieškinį nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu ieškiniu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 4 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovė DNSB „Pavasaris“ prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti ieškinį, ir ieškinį priimti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
6.1. Nutartis atsisakyti priimti ieškinį priimta formaliu pagrindu.
6.2. Mano, kad pirmosios instancijos teismas galėjo ir turėjo nustatyti terminą pašalinti trūkumus, o ne atsisakyti priimti ieškinį.
6.3. Teikia įrodymus, kad ieškinys yra tinkamai pasirašytas, prideda atstovavimo sutartį, kuri pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikta dėl žmogiškosios klaidos, prašo ieškinį priimti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
8. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, atskirąjį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
9. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti ieškinį, teisėtumas ir pagrįstumas.
10. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Asmuo savo pažeistas teises gali ginti, įgyvendindamas konstitucinę teisę kreiptis į teismą (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis). Tačiau teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu.
11. Nagrinėjamoje byloje ieškinį dėl skolos priteisimo pateikė DNSB „Pavasaris“. Ieškovės vardu ieškinį pasirašė ir pateikė teismui advokatė Asta Mačernytė. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad atstovė neturi įgaliojimų veikti DNCB „Pavasaris“ vardu, ieškinį atsisakė priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Atskirajame skunde ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti terminą trūkumams pašalinti, o ne atsisakyti priimti ieškinį formaliu pagrindu.
12. Pažymėtina, kad teismas, gavęs procesinį dokumentą, be šio dokumento formos ir turinio atitikties proceso įstatymo nustatytiems reikalavimams, ex officio privalo patikrinti, ar nėra esminių procesinių kliūčių pradėti civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą. CPK 137 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinti atsisakymo priimti ieškinį (ar kitą procesinį dokumentą, kuriuo inicijuojamas civilinės bylos pradėjimas) pagrindai. Šių pagrindų sąrašas yra baigtinis, o tai reiškia, kad teismo atsisakymas pradėti (iškelti) civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą gali būti grindžiamas tik pirmiau nurodytoje proceso įstatymo normoje įtvirtintais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-690/2018) Vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalimi, teismas atsisako priimti ieškinį šiais pagrindais: 1) ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka; 2) ieškinys neteismingas tam teismui; 3) suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos; 4) yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį; 5) teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu; 6) šalys yra sudariusios susitarimą perduoti tą ginčą spręsti arbitražui; 7) pareiškimą padavė neveiksnus tam tikroje srityje fizinis asmuo; 8) pareiškimą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo.
13. Taigi, ieškovas privalo kreiptis į teismą su ieškiniu, kuris ne tik turi atitikti procesiniams dokumentams keliamus formos ir turinio reikalavimus, numatytus CPK 111 ir 135 straipsniuose, bet ir turi turėti teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos.
14. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Konstitucijos nuostatos įtvirtina tik teisę kreiptis į teismą, bet nenustato šios teisės įgyvendinimo tvarkos. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, tai pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškinio pateikimas. Jeigu ieškinys neatitinka CPK 111 ir 135 straipsniuose numatytų reikalavimų, teismas nustato pareiškėjui terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Tais atvejais, kai ieškovas (pareiškėjas) iš esmės pažeidžia kreipimosi į teismą tvarką, teismas atsisako priimti ieškinį (pareiškimą). Prie tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kai teismas privalo atsisakyti priimti pareiškimą, yra ir CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta aplinkybė – įgaliojimo vesti bylą kito asmens vardu neturėjimas.
15. Civilinės bylos medžiaga ir išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad nesant įrodymų, kad advokatei yra suteikta teisė pasirašyti ieškovės ieškinį ir jį pateikti teismui, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti DNSB „Pavasaris“ pateiktą ieškinį kaip paduotą neįgalioto vesti bylą asmens CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu.
Dėl procesinės bylos baigties
16. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimą, pagrįstai atsisakė priimti ieškovės ieškinį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti, dėl to ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.