Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. R., suinteresuoto asmens UAB „Svit projektai“ atstovui V. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi R. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) piliečio, dirbančio (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), deklaravusio gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 4 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. R., būdamas 2016 m. spalio 20 d. baustas pagal LR ATPK 126 straipsnio 1 dalį, 2017 m. lapkričio 10 d. apie 3.50 val. Vilniuje, Ateities g. 20, vairavo automobilį „Renault“, valst. Nr (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,50 promilių girtumas, neturėdamas teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemonę. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus LR ANK 424 straipsnio 4 dalyje, 427 straipsnio 1 dalyje (2016 03 17 įstatymo Nr. XII-2254 redakcija, galiojusi iki 2017-12-01).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas R. R. teismo posėdyje pripažino padaręs nurodytą nusižengimą, paaiškino, kad darbuotojai grįžo iš darbų, jiems sugedo mašina. Jam paskambino, pasakė, kad mašina Ateities g. ir paprašė padėti mašiną saugiai nugabenti, kad ji nestovėtų ant kelio. Jis buvo svečiuose, buvo išgėręs. Jis atvažiavo padėti. Darbuotojai nuėjo benzino, o pats atsisėdo už vairo ir bandė užvesti mašiną. Privažiavo iš galo pareigūnai, paklausė, ar reikia padėti. Jautėsi jo alkoholio kvapas, todėl davė jam pūsti į alkotesterį. Automobilį „Renault“, valst. Nr (duomenys neskelbtini) jam buvo paskolinę UAB „Svit projektai“ darbuotojai važiuoti į darbus. Susitarimas buvo žodinis. Automobilį buvo paėmę darbuotojai, statybininkai. Jam buvo pasibaigęs terminas atėmimo teisės vairuoti. Jis per dvidešimt metų vairavimo nebuvo baustas už vairavimą neblaiviam. Anksčiau mašina buvo aikštelėje, o jis buvo „Čili picoje“. Perstatė mašiną ir kažkas paskambino, nes galvojo, kad nori važiuoti. Abu incidentai įvyko prie namų. Automobilio iš saugojimo aikštelės nepasiėmė, buvo atvykę tik statybininkai pasiimti savo daiktus iš automobilio. Dėl automobilio konfiskavimo neprieštarauja. Prašo bausti, bet palikti teisę vairuoti, kad galėtų uždirbti pinigus. Be pažymėjimo negali vykdyti savo darbų. Jeigu tai įmanoma, sutinka su maksimalia bauda. Samdytis asmeninį vairuotoją jam brangu.

Teismo posėdyje suinteresuoto asmens UAB „Svit projektai“ atstovas V. K. paaiškino, kad įmonė UAB „Svit projektai“ pagal sutartį samdė „Rugijos“ konsultacinę įmonę, kurios direktorius atsiuntė statybos darbams atlikti R. R., davė savo transporto priemonę jam naudotis. „Rugija“ buvo vykdytojai, „Svit projektai“ užsakovai. Kadangi jie neturėjo savos transporto priemonės, tai „Svit projektai“ laisva valia davė savo. Dėl transporto priemonės buvo žodinis susitarimas, kad leis naudoti jų automobilį tam laikotarpiui, kol įsigis savo, nes reikia darbus atlikti. Jie neturėjo kuo važiuoti, o mašina stovėjo nenaudojama. Mašina naudojosi 2-3 mėnesius. Kiek matė, tai pats R. R. vairavo įmonės automobilį. Nesakė, kad jis buvo anksčiau baustas už tai, kad vairavo neblaivus. Tokios informacijos UAB „Svit projektai“ neturėjo. Po lapkričio 10 d. R. R. paskambino, kad mašina sugedusi ir negali važiuoti, bet po dienos buvo gautas laiškas iš policijos, kad ji sulaikyta, kaip suprato, kad už vairavimą neblaiviam. Mašina buvo pastatyta į aikštelę Minsko pl. Davė R. R. įgaliojimą atsiimti mašiną ar jos atsisakyti, bet reikėjo sumokėti 160 eurų. Jis tų pinigų neturėjo, tai mašinos nepaėmė iš aikštelės, mašina stovi aikštelėje. Gali teismas ją konfiskuoti. Jos atsiiminėti nėra prasmės, nes daugiau sumokės už saugojimą, nei ji verta.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė dėl nurodyto nusižengimo padarymo visiškai įrodyta administracinio nusižengimo bylos medžiaga: administracinio nusižengimo protokolu Nr. 10NP-128002353-17, policijos pareigūno R. M. tarnybiniu pranešimu, alkoholio kiekio matuoklio duomenimis, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu. pažeidėjo rašytiniu paaiškinimu, jo teismo posėdyje duotais parodymais.

Policijos pareigūno R. M. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2017 m. lapkričio 10 d. patruliuojant apie 3.50 val. pastebėjo Ateities gatve link Baltupių važiuojantį automobilį „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris įtartinai manevravo važiuojamąja kelio dalimi, taip sukeldamas įtarimą, kad gali būti neblaivus. Ateities g. 20 apie 3.51 val. automobilis buvo sustabdytas patikrinimui. Nustatyta, jog automobilį vairavo R. R., kuris pateikė automobilio dokumentus, jis prisipažino, jog yra išgėręs truputį alaus ir neturi vairuotojo pažymėjimo. Bendraujant su R. R., iš jo burnos sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, jis teigė, kad gėrė alų pas draugą. Patikrinus alkotesterio pagalba, jam buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis (1,50 promilių). (b.l. 4)

Byloje esančiame administracinio nusižengimo protokole nurodoma, jog R. R. sutinka su padarytu nusižengimu (b. l. 2).

Alkoholio kiekio matuoklio „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARKB 0266 rodmenimis, pagal kuriuos R. R. nustatytas 1,50 promilių girtumas (b.l. 5), po Lietuvos Metrologijos inspekcijos patikros sertifikate Nr. 0629794 numatytos paklaidos – 1,47 promilių girtumas (b.l. 6).

Iš pažymos apie R. R. baustumą administracine tvarka nustatyta, jog jis 2016 m. spalio 20 d. nutarimu baustas už LR ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 5 dalį numatytų teisės pažeidimų padarymą 350 eurų bauda bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 14 mėnesių, nuobaudos tebegalioja, jų vykdymas nesibaigęs.

Dėl R. R. veiksmų kvalifikavimo

Teismas pažymi, jog R. R. yra patrauktas administracinėn atsakomybėn už ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą. Pagal šią straipsnio dalį administracinę atsakomybę užtraukia vairavimas esant neblaiviam, kai nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ir kai vairuotojas neturi teisės vairuoti transporto priemonės ar tos konkrečios rūšies transporto priemonės arba tokia teisė iš vairuojančio asmens yra atimta. Policijos pareigūnų tarnybiniame pranešime nurodoma, jog automobilis „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo R. R. buvo sustabdytas dėl to, jog įtartinai manevravo važiuojamąja kelio dalimi (b. l. 4), taigi policijos pareigūnai užfiksavo vairavimo faktą. Taip pat alkotesteriu nustatyta, jog R. R. vairavo automobilį neblaivus, kadangi jam nustatytas 1,5 promilių neblaivumas (b. l. 5). 2017 m. lapkričio 10 d. dar nebuvo pasibaigęs teisės vairuoti transporto priemones terminas, kadangi pagal 2016 m. spalio 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimą teisė vairuoti transporto priemones jam buvo atimta 1 metų ir 2 mėnesių laikotarpiui, t. y. nuo 2016 m. spalio 20 d. iki 2017 m. gruodžio 19 d. (b. l. 8).

Taigi, byloje surinkti duomenys patvirtina, jog R. R. padarė jam inkriminuotą ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Be to, R. R. taip pat padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 427 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią straipsnio dalį administracinę atsakomybę užtraukia transporto priemonių vairavimas esant neblaiviam kai nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ir kai toks asmuo jau buvo baustas už ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, jei nepraėjo vieneri metai nuo paskirtos nuobaudos įvykdymo. Taigi, pagal šią normą yra baudžiama už administracinių nusižengimų pakartotinumą. R. R. 2016 m. spalio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu (b. l. 8) buvo nubaustas už ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto draudimo vairuoti neblaiviam, kai nustatomas lengvas neblaivumo laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), t. y. už tokį nusižengimą, kuris savo turiniu yra identiškas vienam iš administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje, alternatyviųjų požymių. Byloje nėra duomenų, jog R. R. būtų sumokėjęs minėtu nutarimu jam paskirtą baudą (b. l. 8). Dėl šių priežasčių teismas, vadovaudamasis LR ANK 617 straipsnio 2 dalimi, tikslina, kad jis taip pat padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 427 straipsnio 1 dalyje. Kadangi nuo 2017-12-01 įsigaliojusi šios normos redakcija numato specialųjį subjektą – asmenį, neturintį teisės vairuoti transporto priemonių, kuriam sankcija nustato didesnę baudą nei asmeniui, kuris nusižengimą padaro, turėdamas šią teisę, t.y, griežtina R. R. aplinkybes atitinkančio subjekto teisinę padėtį, o nagrinėjamas nusižengimas padarytas iki 2017 m. gruodžio 1 d., teismas vadovaujasi švelnesne įstatymo redakcija, patvirtinta 2016 03 17 įstatymu Nr. XII-2254, galiojusia nuo 2017-01-01 iki 2017-12-01.

Dėl nuobaudos skyrimo

Už ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas nuo 1 100 iki 1 500 eurų dydžio bauda. Už ANK 427 straipsnio 1 dalyje (2016 03 17 įstatymo Nr. XII-2254 redakcija, galiojusi iki 2017-12-01) numatyto administracinio nusižengimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas nuo 850 iki 1 500 eurų dydžio bauda.

Pagal ANK 34 straipsnio 2 dalį baudos dydis nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų ANK bendrojoje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis bauda. Nagrinėjamu atveju R. R. padarė du administracinius nusižengimus, susijusius su eismo saugumu, jie padaryti tiesiogine tyčia. R. R. administracine tvarka jau yra baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 8). Jo atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino padaręs administracinius nusižengimus ir dėl jų nuoširdžiai gailėjosi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismų praktikoje pažymima, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-17-648/2018). Laikytina, jog atsižvelgiant į bylos aplinkybes tokią teisingą pusiausvyrą išlaikytų ANK 424 straipsnio 4 dalies ir 427 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytų baudų vidurkius atitinkančių baudų skyrimas.

Teismas taip pat pažymi, jog tais atvejais kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis ANK straipsnius ar straipsnio dalis, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų (ANK 38 straipsnio 2 dalis).

Dėl teisės vairuoti atėmimo

Pagal ANK 427 straipsnio 2 dalį šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki ketverių metų. Administracinio nusižengimo padarymo metu dar nebuvo pasibaigęs teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas pagal 2016 m. spalio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimą, duomenų apie tai, kad R. R. teisę vairuoti transporto priemones būtų įgijęs po šio termino pasibaigimo, byloje nėra. Pažymėtina, jog pagal dabartinę teismų praktiką, ta aplinkybė, jog asmuo neturi teisės vairuoti transporto priemones, nepaneigia galimybės jo atžvilgiu taikyti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą (Vilniaus apygardos teismo 2017-02-15 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-62-1020/2017).

Teismas taip pat pažymi, jog R. R. nurodomi argumentai, kad be pažymėjimo jis negali vykdyti savo darbų, pažymėjimas jam reikalingas norint uždirbti pinigus ir kad samdytis vairuotoją būtų brangu nėra tokie, kurie lemtų teismo apsisprendimą neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Teismas konstatuoja, jog darbinėje sferoje patiriami sunkumai ir nepatogumai yra natūrali padaryto nusižengimo pasekmė. Kiekvienas suaugęs ir gyvenimiškos patirties turintis asmuo privalo suvokti, jog dėl teisės pažeidimų padarymo gali kilti ir atitinkama teisinė atsakomybė, kuri gali būti ir pakankamai griežta. Priešingu atveju, jei už teisės pažeidimus nebūtų skiriamos atitinkamos poveikio priemonės, galėtų įsivyrauti atsainumo, nebaudžiamumo jausmas. R. R. jau buvo baustas už vairavimą esant neblaiviam, už tai jam buvo atimta teisė vairuoti. Tačiau nepaisant to, suvokdamas galinčią kilti teisinę atsakomybę ir jos pasekmes vis viena pakartotinai padarė nusižengimą, už kurį jau buvo baustas.

Todėl vadovaujantis ANK 427 straipsnio 2 dalimi R. R. yra skiriamas teisės vairuoti atėmimas 3 metų ir 6 mėnesių terminui.

Dėl automobilio konfiskavimo

ANK 424 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog už šio straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. ANK 427 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti transporto priemonės konfiskavimą. ANK 29 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas. Pagal ANK 29 straipsnio 4 dalį už ANK 424 straipsnio 4 dalyje ir 427 straipsnyje numatytus administracinius nusižengimus gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas, jeigu: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo.

Nagrinėjamu klausimu aktualioje teismų praktikoje pažymima, kad daikto, priklausančio trečiajam asmeniui, konfiskavimui pritaikyti būtina nustatyti, jog savininkas su jam priklausančiu daiktu nesielgė taip rūpestingai, jog kiti asmenys jo negalėtų panaudoti priešingai visuomenės interesams (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-23-2012, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 19 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-36-655/2018). Šioje administracinio nusižengimo byloje nustatyta, jog automobilis „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas VF1B56HKC11601394, kurį vairuojant buvo padaryti administraciniai nusižengimai, nuosavybės teise priklauso UAB „Svit projektams“. Teismo posėdyje UAB „Svit projektų“ atstovas paaiškino, kad žodiniu susitarimu laisva valia davė minėtą transporto priemonę įmonės „Rugija“ darbuotojui R. R. naudotis. Byloje nėra jokių duomenų, kad UAB „Svit projektai“ būtų kontroliavę transporto priemonės naudojimą, todėl darytina išvada, kad jos panaudojimas priklausė išimtinai nuo R. R. valios. Todėl laikytina, jog transporto priemonės savininkė UAB „Svit projektai“ nebuvo pakankamai rūpestinga ir atidi, kad transporto priemonė nebūtų panaudojama priešingai visuomenės interesams, todėl automobilis „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas VF1B56HKC11601394 yra konfiskuojamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 25 str., 27-29 str., 32 str., 34 str., 35 str., 38 str., 617 str., 646 str., 664 str., 667 str., 675 str., 676 str., teismas

nutarė:

pripažinti R. R., a/k (duomenys neskelbtini) kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą LR ANK 424 straipsnio 4 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 1300 (vieno tūkstančio trijų šimtų) eurų baudą;

pripažinti R. R., a/k (duomenys neskelbtini) kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą LR ANK 427 straipsnio 1 dalyje (2016 03 17 įstatymo Nr. XII-2254 redakcija, galiojusi iki 2017-12-01), ir skirti jam administracinę nuobaudą – 1175 (vieno tūkstančio vieno šimto septyniasdešimt penkių) eurų baudą.

Vadovaujantis LR ANK 38 straipsnio 2 dalimi, subendrinti R. R. paskirtąsias nuobaudas ir paskirti galutinę nuobaudą – 1300 (vieno tūkstančio trijų šimtų) eurų baudą.

Vadovaujantis LR ANK 27 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 28 straipsniu, 427 straipsnio 2 dalimi, skirti R. R. administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trejiems metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis LR ANK 27 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 29 straipsniu, 424 straipsnio 5 dalimi, 427 straipsnio 3 dalimi, skirti R. R. administracinio poveikio priemonę - konfiskuoti automobilį „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN VF1B56HKC11601394.

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 kalendorinių dienų nuo šio nutarimo išsiuntimo ar išdavimo administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas išsiuntimo ar išdavimo dienos į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB „Citadelė“ banko Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, banko kodas 72900; AB Luminor banko Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100 arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 banko kodas 21400; AB SEB banko Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440; AB Šiaulių banko Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800; Danske Bank A/S Lietuvos filialo Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000; AB „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, UAB Medicinos banko Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, įmokos kodas 1001 (mokėjimo pavedime, laukelyje unikalus mokėjimo kodas, nurodant bylos numerį A15.-4-576/2018 ir ROIK Nr. 17074721345).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.