Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Kaminsko ir Inos Kirkutienės,

dalyvaujant pareiškėjui M. F., jo atstovei Lolitai Tarasevičiūtei

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. F. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Darbdavys nesilaikė terminų dėl įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą, todėl pareiškėjas neteko galimybės susirasti darbą ir pakeisti turimą leidimą laikinai gyventi. Pažymi, kad pareiškėjas iki šiol nežino, kada jis buvo atleistas iš pareigų, kadangi darbdavys apie tai jo neinformavo, todėl pats atleidimas iš darbo yra neteisėtas.

Pažymi, kad pareiškėjas atleistas iš darbo buvo 2023-08-23, t .y. skundo padavimo dienai nėra suėjęs 6 mėnesių terminas, kai pareiškėjas yra bedarbis, todėl atsakovas negalėjo pareiškėjui panaikinti leidimo laikinai gyventi.

Migracijos departamentas, išnagrinėjęs minėtą prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau - Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu bei 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2023 m. gegužės 11 d. priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2024-05-19.

Motyvuojamoji dalis

Įstatymo 50 straipsnis numato leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktas numato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus šios dalies 18 ir 21 punktuose nurodytus atvejus, kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4¹ ar 16 punktą, turi bedarbio statusą ne ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės) arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų.

Migracijos departamentui 2023 m. spalio 19 d. vykdant užsieniečių kontrolę Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - Sodra) informacinėje sistemoje patikrino duomenis apie pareiškėjo įsidarbinimą ir nustatė, kad UAB „Vidimas“ su pareiškėju darbo sutartį nutraukė 2023 m. rugpjūčio 31 d., jokiose kitose Lietuvos Respublikos įmonėse pareiškėjas nedirbo, nuo 2023 m. rugsėjo 7 d. pareiškėjas vykdo individualią veiklą.

Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatomis, Migracijos departamentas priėmė ginčijamą sprendimą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi.

Pareiškėjas skunde teigia, kad Migracijos departamentas priimdamas ginčijamą sprendimą netinkamai taikė Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatas, nes nuo pareiškėjo atleidimo iki ginčijamo sprendimo priėmimo nepraėjo 6 mėnesiai.

Su minėtais pareiškėjo teiginiais atsakovas nesutinka. Pažymi, kad pareiškėjui leidimas laikinai gyventi buvo išduotas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto, o ne 40 straipsnio 1 dalies 4¹ punkto ar 16 pagrindu, todėl nėra Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytų išimčių ginčijamo sprendimo nepriimti. Pareiškėjo teiginiai, kad jis buvo atleistas iš UAB „Vidimas“ einamų pareigų 2023 m. rugpjūčio 23 d. (o ne 2023 m. rugpjūčio 31 d.) prieštarauja Sodros duomenims ir UAB „Vidimas“ Migracijos departamentui pateiktai informacijai.

Pareiškėjo skundo teiginiai, kad pareiškėjas buvo atleistas nesilaikant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 57 straipsnio nuostatų, prieštarauja UAB „Vidimas“ Migracijos departamentui pateiktai informacijai, kad pareiškėjas UAB „Vidimas“ direktoriaus 2023 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. ATL- 2023/64 buvo atleistas nuo 2023 m. rugpjūčio 31 d. pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 36 straipsnio 3 dalies nuostatas (nesuėjus 3 mėnesių išbandymo laikotarpio terminui, nes darbuotojas netinka sulygtam darbui).

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 36 straipsnio 3 dalis numato, kad pripažinęs, kad išbandymo rezultatai nepatenkinami, darbdavys iki išbandymo termino pabaigos gali priimti sprendimą nutraukti darbo sutartį, apie tai raštu įspėjęs darbuotoją prieš tris darbo dienas iki darbo sutarties pasibaigimo, ir nemokėti išeitinės išmokos.

Mano, kad ginčijamas sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos. Ginčijamame sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl manome, kad ginčijamas sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo nuostatas, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovė skundą palaikė, prašydami jį pilnai patenkinti, atsakovo atstovas prašė teismo skundą atmesti, kaip nepagrįstą.

Teismas k o nstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo pareiškėjui buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi darbo pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, jog pareiškėjas 2023 m. vasario 15 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi darbo UAB „Vidimas“ (toliau – ir Bendrovė) pagrindu (Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 44 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Šiuo pagrindu pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini).

Migracijos departamentas, patikrinęs duomenis apie pareiškėją Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje (toliau – ir SODRA), nustatė, kad Bendrovė su pareiškėju darbo sutartį nutraukė 2023-08-31, jokiose kitose Lietuvos Respublikos įmonėse pareiškėjas nedirbo, nuo 2023-09-07 vykdo individualią veiklą. Migracijos departamentas, įvertinęs visus duomenis, priėmė 2023 m. spalio 23 d. sprendimą Nr. 23S189372 panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes darbo sutartis su asmeniu nutraukta.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Migracijos departamento Sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą .

Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktas numato, kad leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus šios dalies 18 ir 21 punktuose nurodytus atvejus, kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 ar 16 punktą, turi bedarbio statusą ne ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės) arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų.

Pareiškėjas skunde teigia, kad atsakovas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, netinkamai taikė Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 p. nuostatas, nes nuo pareiškėjo atleidimo iki ginčijamo Sprendimo priėmimo nepraėjo 6 mėnesiai. Pareiškėjui leidimas laikinai gyventi buvo išduotas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 p. pagrindu, o ne 40 straipsnio 1 dalies 4/ p. ar 16 p. pagrindu, todėl nėra Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6p. numatytų išimčių nepriimti ginčijamo Sprendimo. Kaip seka iš bylos medžiagos, UAB „Vidimas“ direktoriaus 2023-08-31 įsakymu Nr.ATL-2023/64 pareiškėjas buvo atleistas iš darbo 2023-08-31 pagal LR Darbo kodekso 36 straipsnio 3 d. (nesuėjus 3 mėnesių išbandymo laikotarpio terminui, nes darbuotojas netinka sulygtam darbui). Tai, kad pareiškėjas buvo atleistas iš darbo Bendrovėje nuo 2023-08-31 patvirtina ir Sodros duomenys. DK 36 straipsnio 3 d. numatyta, kad pripažinęs, jog išbandymo rezultatai nepatenkinami, darbdavys iki išbandymo termino pabaigos gali priimti sprendimą nutraukti darbo sutartį, apie tai raštu įspėjęs darbuotoją prieš 3 darbo dienas iki darbo sutarties pasibaigimo ir nemokėti išeitinės pašalpos.

Pareiškėjas verčiasi individualia veikla, tačiau toks faktas nepaneigia Migracijos departamento sprendimo išvadų apie įstatyminį pagrindą leidimo gyventi Lietuvoje panaikinimui.

Iš anksčiau nurodyto teisinio reguliavimo ir pateiktų įrodymų, konstatuotina, kad aplinkybės nustatymas, jog Bendrovė su pareiškėju darbo sutartį nutraukė, buvo teisėtas imperatyvaus pobūdžio pagrindas panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, todėl Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teisėtai ir pagrįstai ginčijamu Sprendimu panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi. Tokia išvada darytina įvertinus Migracijos departamento atliktus veiksmus – patikra oficialiose informacinėse sistemose, kurios metu nustatytų duomenų pakako Sprendimui priimti. Migracijos departamentas pareiškėjo atveju neturėjo diskrecijos teisės netaikyti minėtų Įstatymo nuostatų.

Pažymėtina, kad Įstatymo 50 straipsnyje yra nustatyti savarankiški leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai. Nustatęs bent vieną šių pagrindų, Departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Departamentas neturi dispozityvumo teisės ir privalo laikytis Įstatymo reikalavimų, t. y. nustatęs, kad užsienietis faktiškai nebeatitinka Įstatyme nustatytų sąlygų, privalo panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu. Taigi, Departamentas rėmėsi ginčijamo Sprendimo metu egzistavusiais duomenimis, kad darbo sutartis su pareiškėju nebuvo sudaryta (leidimo laikinai gyventi Lietuvoje teisinis pagrindas). Taip pat pažymėtina, jog jokiose kitose Lietuvos Respublikos įmonėse pareiškėjas šiuo metu nedirba, tačiau Sodros duomenimis nuo 2023 m. rugsėjo 7 d. vykdo individualią veiklą, tačiau ir šie faktai Migracijos departamento Sprendime priimtų išvadų nepaneigia.

Pažymėtina, jog sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas yra vertinamas pagal ginčijamo sprendimo priėmimo metu turėtus dokumentus ir informaciją. Taigi, sprendimai buvo pagrįsti objektyviais Migracijos departamento tuo metu turėtais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos. Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis.

Atkreiptinas dėmesys, jog VAĮ nustato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės aktų reikalavimus, taip pat su gero administravimo principu, kurių viešojo administravimo subjektas privalo laikytis (žr., pvz., 2014 m. kovo 19 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-662-839/14). Esminiais pažeidimais pripažįstami viešojo administravimo subjekto veiksmai, kai priimtame akte tinkamai neindividualizuojamos teisės normos, apsiribojama vien tik nuorodomis į bendro pobūdžio teisės akto nuostatas pateikimu ir pan.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegijos įsitikinimu, ginčijamame sprendime faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl darytina išvada, kad Migracijos departamento 2023 m. spalio 23 d. sprendimas Nr. 23S189372, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nėra teisinio pagrindo panaikinti Migracijos departamento Sprendimo.

Esant nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi, teismas,

nusprendžia:

Pareiškėjo M. F. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.