Šiaulių apygardos teismo nutartis

2019-06-25 · Civilinė byla Nr. e2S-445-569/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-06-25
Bylos Nr.
e2S-445-569/2019
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-03162-2019-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lina Muchtarovienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-445-569/2019 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03162-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.2; 3.3.2.3 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 25 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „MP ir partneriai“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gegužės 15 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „MP ir partneriai“ ieškiniu kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus, prašydama iškeldinti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „EDSENA“ iš negyvenamųjų patalpų – mechaninių dirbtuvių, esančių (duomenys neskelbtini).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį kaip neteismingą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams. Pasiūlė ieškovei kreiptis į Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmus.

3. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl daiktinių teisių, todėl bylos nagrinėjimui turi būti taikomos išimtinį teismingumą reglamentuojančios teisės normos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 31 straipsnio 1 dalyje, pagal kurias ieškinys dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą pareiškiamas nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

4. Atskiruoju skundu ieškovė BUAB „MP ir partneriai“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gegužės 15 d. nutartį ir įpareigoti pirmosios instancijos teismą priimti ieškovės BUAB „MP ir partneriai“ ieškinį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Pirmosios instancijos teismas, nutardamas atsisakyti priimti ieškovės ieškinį atsakovei UAB „Edsena“ kaip neteismingą Šiaulių apylinkės teismui, neteisingai įvertino bylos faktines aplinkybes bei neteisingai išaiškino ir taikė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) ir CPK normas.

4.2. ĮBĮ 14 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta speciali teismingumo taisyklė, nustatanti rūšinio teismingumo taisyklės išimtį. Šioje normoje nurodoma, jog ieškiniai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kiti administratoriaus reikalavimai bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės skolininkams nagrinėjami teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą.

Žemesnės instancijos teismas

4.3. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovės buveinės adresas yra (duomenys neskelbtini), konstatuotina, kad ieškovės pateiktas ieškinys yra teismingas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškinys yra teismingas Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmams.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

6. Byloje sprendžiamas klausimas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti bankrutavusios įmonės ieškinį kaip neteismingą.

7. Teisės kreiptis į teismą tvarką nustato CPK normos. Teismingumas yra numatytas kaip viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurios buvimą ar nebuvimą teismas privalo aiškintis ex officio ieškinio priėmimo metu. Jeigu iškėlus bylą tame teisme, paaiškėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles, teismas nutartimi perduoda bylą nagrinėti teismui, kuriam byla yra teisminga.

8. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju ieškinys pareikštas dėl ginčo dėl daiktinių teisių, todėl, vadovaujantis CPK 31 straipsnio 1 dalimi, ieškinys dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą turi būti reiškiamas nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies vietos teismui. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino bylos faktines aplinkybes bei neteisingai išaiškino ir taikė ĮBĮ ir CPK normas. Teigia, kad ĮBĮ 14 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta speciali teismingumo taisyklė, nustatanti rūšinio teismingumo taisyklės išimtį. Kadangi ieškovės buveinės adresas yra (duomenys neskelbtini), konstatuotina, jog ieškovės pateiktas ieškinys yra teismingas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams.

9. ĮBĮ 14 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad ieškiniai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kiti administratoriaus reikalavimai bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės skolininkams nagrinėjami teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą.

10. Vien tai, kad ieškinį bankrutuojančios įmonės vardu pareiškė administratorius, savaime nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog toks ieškinys yra teismingas ĮBĮ 14 straipsnio 3 dalyje nurodytam teismui. Kiekvienu atveju teismingumą apsprendžia ieškovo pareikštų materialinių teisinių reikalavimų pobūdis. (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-21-285/2015)

11. Iš pateikto ieškinio matyti, kad ieškovė reiškia ieškinį atsakovei UAB „EDSENA“ dėl iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų, kuriuo prašo iškeldinti atsakovę UAB „EDSENA“ su visu atsakovei priklausančiu turtu iš negyvenamųjų patalpų – mechaninių dirbtuvių, esančių (duomenys neskelbtini). Ieškinyje nurodoma, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso butas, kuris buvo išnuomotas atsakovei, tačiau, pasibaigus nuomos sutarčiai, atsakovė neperdavė ieškovei gyvenamųjų patalpų. Ieškiniu neprašoma priteisti atitinkamų sumų ar pripažinti sandorį negaliojančiu, todėl ĮBĮ 14 straipsnio 3 dalies nuostatos šiuo atveju netaikytinos.

12. Iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų, priklausomai nuo šalis siejančių materialinių teisių santykių turinio, gali būti pažeistų daiktinių teisių gynimo būdas ir prievolinis teisinis pažeistų teisių gyvenimo būdas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-790/2003). Kadangi nagrinėjamu atveju šalių nesieja prievoliniai teisiniai santykiai, ginčo dėl iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų nagrinėjimo turinį ir ribas lemia CK Ketvirtosios knygos normos dėl savininko teisių apsaugos.

13. CK 4.98 straipsnyje nustatyta, jog savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Atsakovės iškeldinimas iš ieškovei (savininkui) priklausančių patalpų laikomas pažeistų daiktinių teisių gynimo būdu, nes šio reikalavimo esmė yra be sutarties ar kitokio teisinio pagrindo užimamų gyvenamųjų patalpų atlaisvinimas. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2006)

14. CPK 31 straipsnis reglamentuoja išimtinį teismingumą. Minėto straipsnio 1 dalis numato, kad ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą pareiškiami nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes bei įstatymo nuostatas, apeliacinės instancijos teismas vertina, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šiuo atveju ginčas kilo dėl daiktinių teisių, todėl bylos nagrinėjimui turi būti taikomos išimtinį teismingumą reglamentuojančios teisės normos, įtvirtintos CPK 31 straipsnio 1 dalyje.

15. Ieškovė prašo iškeldinti atsakovę UAB „EDSENA“ iš negyvenamųjų patalpų – mechaninių dirbtuvių, esančių (duomenys neskelbtini), atsižvelgiant į tai, pagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovės ieškinys neteismingas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams ir ieškovei pasiūlė kreiptis į Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmus.

16. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis apeliantės atskirojo skundo motyvais, nėra įstatyme numatytų pagrindų. Atsižvelgiant į tai, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas. (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas)

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gegužės 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Lina Muchtarovienė