- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-28
- Bylos Nr.
- e2YT-7316-998/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Bučienė
- Pareiškėjas
- A. N.
- Suinteresuotas asmuo
- R. G. N., valstybės įmonė „Turto bankas“
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. N. pareiškimą dėl praleisto termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys R. G. N., valstybės įmonė „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą J. S. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.
Pareiškėja nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos sutuoktinis J. S. N. J. S. N. testamento nebuvo sudaręs, todėl jo turtas paveldimas pagal įstatymą. Ji ir sutuoktinis J. S. N. turėjo dvi dukteris R. N. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. N. G., gim. (duomenys neskelbtini). R. N. M. 2020 m. lapkričio 8 d. mirė, vaikų neturėjo. Pareiškėja nurodo, kad J. S. N. palikimą paveldėti turi teisę ji ir jos dukra R. G., tačiau R. G. į tėvo palikimą nepretenduoja, nėra jo priėmusi ir nepageidauja to daryti, norėtų, kad J. S. N. palikimą paveldėtų mama, pareiškėja A. N.. Pareiškėja nurodo, kad po sutuoktinio mirties per 3 mėnesius į notaro biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes manė, kad butas, kurį su sutuoktiniu turėjo, jau yra registruotas jos vardu, kito bendro turto neturėjo ir manė, kad butas automatiškai lieka jai ir dėl palikimo priėmimo jai nebereikia kreiptis. Pareiškėjos teigimu, 2020 m. ji išgyveno didžiulį stresą dėl artimųjų netekčių – Airijoje mirė jos brolis, kuris neturėjo šeimos ir reikėjo rūpintis jo palaikų repatrijavimu į Lietuvą, laidojimu, mirė sutuoktinis, mirė sutuoktinio brolis, kurį ji prižiūrėjo, staiga Airijoje mirė dukra Reda, todėl teisės aktų reikalavimais dėl sutuoktinio palikimo priėmimo ji detaliau nepasidomėjo. 2021 m. pavasario pabaigoje draugė paklausė, ar ji susitvarkė paveldėjimo dokumentus, ir tik tada sužinojo, kad nors butas ir registruotas jos vardu, vis tiek turi susitvarkyti dokumentus pas notarą, tačiau notaras pareiškimo dėl palikimo priėmimo jau nepriėmė, nes buvo pasibaigęs terminas pareiškimui paduoti. Pareiškėja nurodo, kad J. S. N. mirties dieną priklausė 1/2 dalis santuokos metu įgyto buto su priklausiniais, esančių (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į pareiškimą suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ prašo pareiškėjos pareiškimą dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo nagrinėti teismo nuožiūra ir VĮ „Turto banko“ atstovui nedalyvaujant.
Apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką byloje dalyvaujantiems asmenims pranešta tinkamai, suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ į teismo posėdį neatvyko, informavo, jog nagrinėjant bylą nedalyvaus.
Teismo posėdyje pareiškėja palaikė pareiškimą jame išdėstytais pagrindais bei motyvais ir prašė jį tenkinti.
Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo Rima G. N. prašė pareiškimą tenkinti. Nurodė, kad yra pareiškėjos dukra. Paaiškino, jog mama nežinojo, jog reikia priimti palikimą, buvo labai sunkus metas, daug įtampos. Patvirtino, jog į paveldimą turtą nepretenduoja.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė J. S. N., kuris buvo pareiškėjos A. N. vyras, suinteresuoto asmens R. G. N. tėvas. J. S. N. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su sutuoktine A. N. priklausė nekilnojamas turtas. Pareiškėja praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į notarą, todėl prašo jį pratęsti.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 5.50 straipsnio 1 dalis numato, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis yra laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pažymėtina, kad CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas palikimui priimti nėra naikinamasis, todėl vadovaujantis CK 5.57 straipsnio 1 dalimi, teismas gali praleistą terminą pratęsti, jeigu pripažįsta, jog terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatymas nenumato, kokios termino praleidimo priežastys yra laikytinos svarbiomis, todėl šį klausimą kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjos A. N. sutuoktinis buvo J. S. N. A. N. ir J. S. N. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir kitas nekilnojamas turtas. J. S. N. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai A. N. dėl teisinių žinių stokos nebuvo žinomas faktas, jog palikimą reikia priimti per 3 mėnesius. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėja 2020 m. patyrė didelė nervinę įtampą, mirus jos artimiesiems. Dėl minėtų aplinkybių, pareiškėja praleido terminą palikimui priimti, todėl teismui nekyla abejonių dėl objektyvių priežasčių, kodėl buvo praleistas 3 mėnesių terminas palikimui priimti. Atkreiptinas dėmesys, jog įstatyminė įpėdinė (vaikas) R. G. N. neprieštarauja, jog mama paveldėtų tėvui priklausantį turtą.
Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, nurodytas aplinkybės, nėra pagrindo spręsti, jog nustatytu terminu nesikreipdama į notarą pareiškėja elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai. Teismas daro išvadą, kad pareiškėjos nurodytos priežastys (teisinių žinių stoka bei artimųjų netektis) ir susiklosčiusios aplinkybės galėjo lemti, jog nebuvo spėta laiku realizuoti savo teisės per įstatyme nustatytą terminą.
Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų trečiųjų asmenų teisėtus interesus.
Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, taip pat atsižvelgiant į tai, kad ginčo byloje nėra, konstatuotina, kad terminas J. S. N. palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas (CK 5.57, 1.5 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576-582 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjai A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įstatymo nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po vyro J. S. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mirties, priimti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.