- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-15
- Bylos Nr.
- N-444-2118-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 11 d. nutarimo A. T. (A. T.) administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro (toliau – ir Institucija) pareigūnas surašė A. T. administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl to, kad jis 2009 m. birželio 18 d., 14 val. 15 min., Klaipėdoje, nuo Taikos pr. – Baltijos pr. žiedinės sankryžos iki Taikos pr. 117, chuliganiškai vairavo automobilį BMW, sukeldamas pavojų savo ir kitų žmonių saugumui, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 4, 9 punktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos 2009 m. liepos 1 d. nutarimu A. T. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124² straipsnio 2 dalį paskirta 1 500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 18 mėnesių.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. rugsėjo 11 d. nutarimu A. T. skundą tenkino, Institucijos 2009 m. liepos 1 d. nutarimą panaikino ir bylą nutraukė. Nurodė, kad chuliganišku vairavimu turi būti keliamas pavojus eismo ar asmenų saugumui. Teismas pabrėžė, kad kaltinimas grindžiamas išimtinai administracinio teisės pažeidimo protokolu bei identiškais pareigūnų tarnybiniais pranešimais. Teismo vertinimu, nebuvo įrodytos chuliganiškos KET pažeidimo padarymo paskatos, nepateikti įrodymai, patvirtinantys, jog savo veiksmais A. T. kėlė pavojų eismo, savo ar kitų asmenų saugumui. Teismas sprendė, kad A. T. veikoje nenustatyta pažeidimo, numatyto ATPK 124² straipsnio 2 dalyje, įvykis ir sudėtis (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.). Be to, nurodė, kad nepaneigta, jog byla Institucijoje buvo išnagrinėta pažeidžiant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens procesines teises, įtvirtintas ATPK 272 straipsnyje. Nors A. T. yra ne Lietuvos Respublikos pilietis ir nesupranta lietuvių kalbos, nei surašant protokolą, nei priimant nutarimą vertėjas nedalyvavo. Teismas konstatavo, kad procesinių normų nesilaikymas suvaržė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teises.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti teismo nutarimą ir priimti naują sprendimą. Mano, kad byloje nustatyta, jog A. T. vairuodamas automobilį keitė važiavimo kryptį, pavojingai manevravo, važiavo žymiai didesniu greičiu nei kiti eismo dalyviai, tuo keldamas piliečių pasipiktinimą. Nurodo, kad A. T. buvo pasirašytinai supažindintas su savo teisėmis. Pažymi, kad A. T. teismo posėdžio metu pripažino, kad su juo buvo kalbama rusų kalba ir jis viską suprato. Tai, kad A. T. pamatė iš galo važiuojantį automobilį, kuriame buvo filmuojama, nesuteikia teisės pažeidinėti Kelių eismo taisyklių. Teismas sumenkino tarnybinių pranešimų įrodomąją galią, ir nutarimą priėmė vadovaudamasis tik A. T. parodymais. Institucijos manymu, teismas pripažino, jog KET pažeidimas buvo padarytas, tik suklysta įrašant KET punktus, todėl vadovaudamasis ATPK 284 straipsnio 2 dalimi, galėjo šią klaidą ištaisyti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatyta, kad chuliganiškas vairavimas, tai yra Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui, užtraukia baudą vairuotojams nuo 1 000 iki 2 000 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių iki dvejų metų.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į paminėtas normas patikrino byloje esančius įrodymus. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų.
Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta pažeidimo esmė – chuliganiškai vairavo automobilį, keldamas pavojų savo ir kitų žmonių saugumui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas administracinio teisės pažeidimo byloje yra ypatingą svarbą turintis procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole. Nagrinėjamu atveju protokole nurodyta ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo esmė, todėl Institucijos argumentas, kad pirmosios instancijos teismas galėjo perkvalifikuoti pažeidimą, atmestinas.
Pažeidimo, už kurį A. T. patrauktas atsakomybėn, konstatavimui yra būtina nustatyti valinį elementą – t. y. subjektyviąją pusę. Kaltės forma turi būti tik tyčia. Be to, turi būti nustatytos ir chuliganiškos paskatos. Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad negalima daryti besąlygiškos išvados, kad A. T. elgesys kelyje buvo chuliganiškas. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo dažnai persirikiuodavo į kitą eismo juostą, staigiai pajudėjo iš vietos sankryžoje, neįrodyta, kad jis tai darė iš chuliganiškų paskatų, t. y. siekdamas atkreipti kitų eismo dalyvių dėmesį ir keldamas jiems realų pavojų, demonstruodamas nepagarbą visuomenei (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartis byloje Nr. N444-1527/2010).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas priimtas išsamiai ištyrus visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, įvertinus byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 11 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.