Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-01-30 · Administracinė byla Nr. I-123-84/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Data
2013-01-30
Bylos Nr.
I-123-84/2013
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Marytė Švažienė (pran.), Laisvutė Kartanaitė, Virginijus Stankevičius
Pareiškėjas
UAB „duomenys neskelbtini“
Atsakovas
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo biuro Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus, Šiaulių apskrities VPK
2013 m. sausio 30 d.(S)Šiauliai

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš posėdžio pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Marytės Švažienės,

kolegijos teisėjų Laisvutės Kartanaitės ir Virginijaus Stankevičiaus,sekretoriaujant Linai Andrašiūnienei,dalyvaujant pareiškėjos UAB „duomenys neskelbtini“ atstovui D. U.,

dalyvaujant atsakovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo biuro Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus atstovui T. Š.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos UAB „duomenys neskelbtini“ skundą atsakovui Šiaulių apskrities VPK dėl nutarimo, kuriuo paskirta bauda, panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja UAB „duomenys neskelbtini“ Šiaulių apygardos administraciniam teismui pateikė skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo biuro Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus 2012 m. kovo 7 d. nutarimo Nr. 40-G-2449 Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimo byloje (toliau – Nutarimas) panaikinimo. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas nurodė, kad prašo ne panaikinti skundžiamą nutarimą, o paskirtą baudą sumažinti iki minimumo.

Skunde pareiškėja nurodė, kad atsakovas Nutarimu pareiškėjai paskyrė 1000 Lt baudą. Nurodė, kad 2012 m. vasario 24 d. apie 13 val. į UAB „duomenys neskelbtini“ alaus barą, esantį (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, atvyko Šiaulių apskrities VPK Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnai, kurie bare atliko patikrinimą. Bare tuo metu dirbo barmenė R. P., kuri į darbą priimta buvo tik 2012 m. sausio 24 d. Pareigūnai elgėsi nepagarbiai, neleido, kad barmenė paskambintų įmonės direktoriui. Barmenė, neturėdama patirties, susijaudinusi ėmė ieškoti sąskaitų, patvirtinančių alkoholinių gėrimų įsigijimą. Tuo metu policijos pareigūnai pradėjo iš prekystalio išiminėti butelius, rašyti protokolą. Baigiant surašyti protokolą, barmenė rado sąskaitas, tačiau pareigūnai pasakė, kad dabar nepradės tikrinti, ar šios sąskaitos yra būtent nuo paimtų alkoholinių gėrimų. Prieš baigiantis patikrinimui į barą atvyko pareiškėjos atstovas direktorius D. U. kuris taip pat davė gėrimų įsigijimo dokumentus, tačiau pareigūnai pasakė, kad poėmio protokolas jau surašytas ir jie nebeperrašinės. Tiesa, patikrinimo akte pareigūnai įrašė vieną sąskaitą faktūrą Nr. BSA000248905, kuri patvirtina beveik visų paimtų alkoholinių gėrimų įsigijimą. 2012 m. kovo 7 d. pareiškėjos atstovui atvykus į policiją, buvo surašytas protokolas, kuriame buvo įrašyta vos keletas butelių, kuriems, pasak pareigūnų, nebuvo įsigijimo dokumentų. Tačiau iš tikrųjų įsigijimo dokumentų nebuvo pateikta tik vienam buteliui šampano, likusių paimtų butelių įsigijimą patvirtinantys dokumentai buvo pristatyti į policiją atvažiavus dėl protokolo surašymo.

Atsakovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo biuro Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjo prašymu sumažinti paskirtą baudą sutinka.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad Šiaulių apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo biuro Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnai 2012-02-24 tikslinės priemonės metu kartu su Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnu pagal 2012-02-24 pavedimą Nr. 40-22-IL-1 UAB „duomenys neskelbtini“ atliko netikėtą patikrinimą. Patikrinimo metu pareigūnai nustatė, kad prekybos vietoje buvo laikomi alkoholiniai gėrimai, neturint privalomų tų produktų įsigijimo dokumentų. Pažymėjo, kad 2012-02-24 ūkio subjekto patikrinimo akte yra užfiksuota sąskaita faktūra Nr. BSA000248905, patvirtinanti kai kurių alkoholinių gėrimų įsigijimą, tačiau įmonėje buvo rasta ir kitų alkoholinių gėrimų, kurie prekybos vietoje buvo laikomi pažeidžiant Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimus, o būtent šiam pažeidimui nustatyti įstatymas nenumato laikomų alkoholinių produktų kiekio ar ribos, nuo kurios būtų taikoma šio įstatymo 17 str. 2 d. 10 p. nuostata. Taip pat nurodė, kad byloje matyti, jog alkoholio įsigijimo dokumentai, išskyrus sąskaitą faktūrą Nr. BSA000248905, kurie buvo privalomi pateikti prekybos vietoje, D. U. pateikti po patikrinimo, įmonė dėl 1 vnt. alkoholinio gėrimo „Šventinis muskatinis“ visai nepateikė dokumentų, įrodančių to gėrimo buvimo vietoje teisėtumą.

Nurodė, kad Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimo protokolas ir nutarimas surašyti laikantis ATPK 260 ir 286 straipsnių nuostatų ir nuobaudos skyrimo taisyklių bei procedūrų, suformuotos praktikos, rekomendacijų ir siekiant įstatymų nustatytų nuobaudos skyrimo tikslų, todėl priimtas nutarimas teisėtas, pagrįstas ir nėra pagrindo jo naikinti. Taip pat nurodė, kad dėl nuobaudos sumažinimo pareiškėjai neprieštarauja.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos UAB „duomenys neskelbtini“ skundas tenkintinas, paskirta ekonominė sankcija mažintina.

Laikinai einanti Šiaulių apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo biuro Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininko pareigas G. K. 2012 m. kovo 7 d. priėmė nutarimą Nr. 40-G-2449 Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimo byloje, kuriuo UAB „duomenys neskelbtini“, vadovaujantis Alkoholio kontrolės įstatymo 34 str. 1 d., 4 d., 8 d., 9 d., 11 d. ir 39 str. 1 d. 1 p., už Alkoholio kontrolės įstatymo 17 str. 2 d. 10 p. pažeidimą paskirta 1000 Lt bauda. Bauda paskirta už tai, kad atlikus patikrinimą alaus bare UAB „duomenys neskelbtini“, esančiame (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, nustatyta, kad prekybos vietoje buvo laikoma 12 vnt. butelių alkoholinių gėrimų, t. y.: 1 vnt. pilnas uždarytas putojančio gėrimo 0,75 l. butelis „Šventinis muskatinis“, 1 vnt. pilnas uždarytas 0,5 l. butelis brendžio „Colonel“, 1 vnt. nepilnas uždarytas 0,5 l. butelis degtinės „Ledo“, kuriame yra apie 450 ml. skysčio, 3 vnt. pilni uždaryti 0,5 l. buteliai vyno „Barmanska“, 3 vnt. pilni uždaryti 0,7 l. buteliai vyno „Monikutės vasara“, 3 vnt. nepilni 0,5 l. buteliai vyno „Barmanska“, neturint prekybos vietoje juridinę galią turinčių privalomų tų (išvardintų) produktų įsigijimo dokumentų egzemplioriaus. Taip pat nutarime nurodyta, kad paimti alkoholiniai gėrimai, kurių įsigijimas patvirtintas juridinę galią turinčiais dokumentais, grąžinti įmonei, o 1 pilnas uždarytas putojančio gėrimo 0,75 l. butelis „Šventinis muskatinis“ konfiskuotas.

Alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir AKĮ) (redakcija, galiojusi nuo 2012-01-01 iki 2012-09-01) 17 str. 2 d. 10 p. nustatyta, kad juridiniams asmenims ir užsienio juridinių asmenų filialams bei atstovybėms laikyti, gabenti Lietuvos Respublikoje draudžiama alkoholio produktus neturint prekybos (sandėliavimo) vietoje ir (ar) jų gabenimo metu juridinę galią turinčių privalomų tų produktų įsigijimo arba gabenimo dokumentų egzemplioriaus. Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnyje nustatyta, kad už šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 10 punkte nustatytų reikalavimų nesilaikymą įmonės baudžiamos nuo penkių šimtų litų iki dviejų tūkstančių litų bauda.

Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad UAB „duomenys neskelbtini“ priklausančiame alaus bare patikrinimo metu buvo rasta 12 vnt. alkoholinių gėrimų, neturint prekybos vietoje juridinę galią turinčių privalomų produktų įsigijimo dokumentų. Po patikrinimo pareiškėjos atstovas D. U., atvykęs į policijos komisariatą, pateikė paimtų alkoholinių gėrimų įsigijimą patvirtinančius dokumentus, išskyrus vieno – putojančio gėrimo „Šventinis muskatinis“, kuriam pareiškėjas neturėjo teisinę galią turinčių šio gėrimo įsigijimo dokumentų. Kaip teismo posėdžio metu nurodė pareiškėjos atstovas D. U., jis negali paaiškinti, iš kur jam priklausančiame bare atsirado šis putojančio gėrimo „Šventinis muskatinis“ butelis.

Alkoholio kontrolės įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio Įstatymo tikslas – mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui, nustatyti teisės gaminti, parduoti, įvežti, importuoti ir eksportuoti šiame Įstatyme reglamentuojamus alkoholio produktus suteikimo ūkio subjektams teisinius pagrindus, šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog alkoholio produktai yra priskiriami specialiems gaminiams, kurių apskaitai, gamybai, įvežimui, importui, eksportui, prekybai ir vartojimui pagal šį ir kitus įstatymus bei teisės aktus taikomas ypatingas valstybinio reglamentavimo režimas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, atsižvelgdamas į alkoholio produktų, kaip specifinių civilinės apyvartos objektų, darančių neigiamą poveikį žmogaus sveikatai, pobūdį, savo praktikoje (žr., 2004 m. sausio 26 d. nutarimą) yra nurodęs, kad valstybė gali nustatyti specialų, būtent šio produkto apyvartai skirtą, teisinį reguliavimą.

Kaip matyti iš pirmiau minėtų AKĮ nuostatų, jose ūkio subjektams nustatytas draudimas parduoti ar laikyti atitinkamų reikalavimų neatitinkančius alkoholinius gėrimus, taigi, pati pažeidimo sudėtis yra formali. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje yra ne kartą konstatuota, jog alkoholiu prekiaujantis ūkio subjektas yra licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turėtojas ir yra atsakingas už tai, kad ši prekyba vyktų nepažeidžiant AKĮ reikalavimų. Todėl mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turėtojo atsakomybei už atitinkamus AKĮ nuostatų reikalavimus atsirasti pakanka nustatyti pažeidimo, numatyto šių įstatymo normų dispozicijoje, faktą (žr., mutatis mutandis, 2008 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-159/2008; 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858–1561/2010). LVAT praktikoje taip pat nurodoma, jog ūkio subjektas yra atsakingas už atitinkamų teisės aktų laikymąsi prekybos vietoje, kurioje jis vykdo savo ekonominę veiklą, jo teisinė atsakomybė nėra atskiriama arba kokiu nors būdu atribojama nuo jo darbuotojų veiksmų, kurie yra (buvo) atliekami prekybos vietoje, o tai reiškia, kad ūkio subjekto darbuotojų veiksmai AKĮ požiūriu laikytini paties šio ūkio subjekto (pareiškėjo) veiksmais (žr. LVAT 2009 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-678/2009; 2011 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A8222732/2011). Toks AKĮ nuostatų aiškinimas teismų praktikoje grindžiamas poreikiu užtikrinti šių teisės normų saugomas vartotojų teises, kita vertus, užtikrinti būtinumą tokį produktą pardavinėjančiam subjektui laikytis aukštesnių atidumo ir rūpestingumo standartų, kad nebūtų padaryta žala žmogaus sveikatai ir gyvybei (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1038/2009; 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858–1561/2010). Taigi ūkio subjektas, kaip prekybos alkoholiniais gėrimais licencijos turėtojas, turi pareigą imtis visų būtinų teisinių, organizacinių (administracinių) priemonių tam, kad nebūtų pažeisti AKĮ reikalavimai. Nors pareiškėjos atstovas nurodo, kad nežino, kaip aptariamas butelis atsirado jam priklausančiame bare, tačiau jis pripažino, jog jis, būdamas įmonės direktoriumi, privalėjo užtikrinti, kad įmonėje būtų laikomasi AKĮ nustatytų reikalavimų.

Taikant bet kokią valstybės prievartą būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo. Už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia ir tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000-12-06 nutarimas, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001-10-02 nutarimas).

Įstatymų leidėjas, Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatyme numatytoms sankcijoms už šio įstatymo pažeidimus suteikdamas represinį pobūdį, siekė ir prevencinių tikslų – tiek specialiosios, tiek bendrosios prevencijos prasme. Sankcijos paskirtis yra ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet visų pirma vykdyti prevenciją.

Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo argumentais, kad vadovaujantis AKĮ nuostatomis alkoholinių gėrimų įsigijimą patvirtinantys dokumentai privalo būti prekybos vietoje, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos atstovas po patikrinimo pateikė daugumos paimtų alkoholinių gėrimų įsigijimo dokumentus, mano, kad pareiškėjai už 1 vnt. putojančio gėrimo „Šventinis muskatinis“ laikymą be privalomųjų juridinę galią turinčių įsigijimo arba gabenimo dokumentų paskirta 1000 Lt ekonominė sankcija neproporcinga padarytam pažeidimui, nes pažeidimas pagal jo mastą yra nedidelis, byloje nėra duomenų, kad pareiškėja būtų bausta už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus. Šios aplinkybės leidžia pareiškėjos veiką vertinti kaip nepiktybinę ir mažareikšmę. Vertinant pažeidimo pasekmes, matyti, jog pažeidimu nesukeltos sunkios pasekmės, nepadaryta materialinė žala valstybei. Be to, pažeidimo pareiškėja neginčija, jos atstovo teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai atitinka faktinius bylos duomenis. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju paskirta 1000 Lt bauda turi ne prevencinę reikšmę, kuri ypatingai akcentuojama Alkoholio kontrolės įstatyme, o yra neproporcingo dydžio sankcija, neatitinkanti teisingumo kriterijų.

Atsižvelgiant į nustatytas teisines ir faktines aplinkybes, konstatuotina, kad už padarytą pažeidimą yra netikslinga pareiškėjai UAB „duomenys neskelbtini“ taikyti 1000 Lt ekonominę sankciją, už AKĮ 17 straipsnio 2 dalies 10 punkte nustatytų reikalavimų nesilaikymą įmonės baudžiamos nuo penkių šimtų litų iki dviejų tūkstančių litų bauda, todėl prašymas baudą sumažinti tenkintinas, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo biuro Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus 2012 m. kovo 7 d. nutarimas Nr. 40-G-2449 Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimo byloje keistinas, paskirta 1000 Lt ekonominė sankcija mažintina iki 500 Lt.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 d. 4 p., teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pakeisti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo biuro Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus 2012 m. kovo 7 d. nutarimą Nr. 40-G-2449 Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimo byloje ir pareiškėjai UAB „duomenys neskelbtini“ už Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 10 punkto pažeidimą paskirti 500 (penki šimtai) Lt baudą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.

Kolegijos teisėjai Marytė ŠvažienėLaisvutė Kartanaitė Virginijus Stankevičius