Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Algio Markevičiaus, Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. P. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. P., notarui Z. B. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas D. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus (toliau – ir atsakovas, Fondo valdybos Kauno skyrius) 2020 m. sausio 10 d. sprendimą Nr. (10.1) DV_S-1980 (toliau – ir Sprendimas, skundžiamas sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrių išmokėti pareiškėjui D. P. jo tėvo S. P., mirusio (duomenys neskelbtini), negautą valstybinės senatvės pensijos kompensuojamąją sumą – 2911,30 Eur.

Pareiškėjas skunde ir jo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Nurodė, jog po tėvo S. P., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties pareiškėjas kartu su kitu įpėdiniu, šioje byloje trečiuoju suinteresuotu asmeniu A. P., nepraleisdami įstatymo nustatyto termino dėl paveldėjimo kreipėsi į Jonavos (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarą Z. B.. 2014 m. sausio 24 d. jiems buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas.

Pažymėjo, jog pareiškėjas gyvena (duomenys neskelbtini) . 2019 m. pabaigoje – 2020 m. pradžioje iš Jonavos 3-iojo notaro biuro notaro Z. B. sužinojo, jog jo tėvui dar priklausė neišmokėta senatvės pensijos suma, tačiau notarui dėl neišmokėtos senatvės pensijos dalies susisiekti su pareiškėju nepavyko. 2020 m. sausio 8 d. jam buvo išduotas papildomas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas dėl 2911,30 Eur neišmokėtos senatvės pensijos sumos. Papildomas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas buvo išduotas vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2016 m. birželio 13 d. pažyma apie mirusiajam asmeniui neišmokėtas išmokas ir (ar) jo įsiskolinimą Nr. DE_DZ2-2720.

Nurodė, jog pareiškėjas su papildomu paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu kreipėsi į Fondo valdybos Kauno skyrių, prašydamas išmokėti 2911,30 Eur dydžio jo tėvui priklausiusią senatvės pensijos sumą, tačiau skundžiamu sprendimu atsakovas nepagrįstai atsisakė šį prašymą patenkinti.

Tvirtino, jog skundžiamas sprendimas priimtas, pažeidžiant Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymo (toliau – ir Kompensavimo įstatymas) 1 straipsnio 3 dalies ir 3 straipsnio 4 dalies nuostatas, pagal kurias asmenys, kuriems paveldėjimo tvarka pereina (perėjo) mirusio asmens turtas, pateikę prašymą ir paveldėjimo teisės liudijimą, turi teisę gauti šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytą senatvės pensijos kompensuojamąją sumą už mirusį asmenį, kuriam buvo taikomos Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 8 straipsnio nuostatos, taip pat šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytą valstybinės pensijos kompensuojamąją sumą už mirusį asmenį, kuriam buvo taikomos Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatos. Tvirtino, jog pareiškėjas šias sąlygas įvykdė.

Pareiškėjas skunde ir jo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog nesutinka su atsakovo atsisakymu išmokėti išmoką dėl to, kad pareiškėjas neva praleido Kompensavimo įstatyme numatytą terminą iki 2018 m. gruodžio 31 d. kreiptis dėl to į instituciją. Pažymėjo, jog mirus S. P. dar nebuvo priimtas Kompensavimo įstatymas, be to, jame neišmokėtos senatvės pensijos išmokėjimas siejamas ne tik su terminu, bet ir su tam tikrais veiksmais, t. y. su paveldėjimo teisės liudijimo pateikimu. Kadangi pareiškėjas papildomą paveldėjimo teisės liudijimą gavo tik 2020 m. sausio 8 d., jį iš karto pateikė atsakovui, todėl mano, kad nepažeidė kreipimosi į atsakovą dėl neišmokėtos senatvės pensijos išmokėjimo tvarkos ir terminų.

Pažymėjo, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tam tikrais išskirtiniais atvejais, net ir praleidus naikinamąjį terminą, yra pagrindas tokį terminą atnaujinti. Jeigu teismas vis dėlto manytų, kad pareiškėjas praleido terminą kreiptis dėl jo tėvui priklausiusios neišmokėtos senatvės pensijos, prašo šį terminą atnaujinti susiklosčius išskirtinei situacijai – pareiškėjui pavėluotai sužinojus apie priklausančią neišmokėtą senatvės pensiją dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių.

Pareiškėjo teigimu, neišmokėjus paveldėtos senatvės pensijos, būtų pažeisti teisingumo, teisėtų lūkesčių ir lygiateisiškumo principai, atsakovas nepagrįstai praturtėtų, toks sprendimas prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir jos garantuojamai socialinės apsaugos sistemai. Prašė skundą patenkinti.

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius atsiliepime į skundą ir jo atstovė teismo posėdžio metu su skundu nesutiko.

Nurodė, jog pareiškėjas 2020 m. sausio 8 d. Fondo valdybos Kauno skyriui pateikė prašymą „Dėl negautos pensijos, kompensacijos, kompensacinės išmokos, rentos išmokėjimo“, kuriuo pagal 2020 m. sausio 8 d. paveldėjimo teisės liudijimą prašė išmokėti išmoką, kurios dėl mirties negavo S. P..

Tvirtino, jog skundžiamu sprendimu buvo atsisakyta pareiškėjo prašymą patenkinti pagrįstai, nes pagal Kompensavimo įstatymo 2 straipsnio 6 dalies nuostatas, asmenims, kuriems paveldėjimo tvarka pereina (perėjo) mirusio asmens turtas, senatvės pensijos kompensuojamosios sumos išmokamos 2017 metų pirmojo ketvirčio paskutinį mėnesį, jeigu jie dėl mirusiajam priklausiusios senatvės pensijos kompensuojamosios sumos išmokėjimo kreipiasi iki 2017 m. sausio 31 d.; jeigu dėl senatvės pensijos kompensuojamosios sumos išmokėjimo kreipiamasi po 2017 m. sausio 31 d., bet ne vėliau kaip iki 2018 m. gruodžio 31 d., senatvės pensijos kompensuojamoji suma išmokama ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo kreipimosi dienos.

Tvirtino, jog pareiškėjas dėl mirusiajam S. P. priklausiusios senatvės pensijos kompensuojamosios sumos išmokėjimo kreipėsi pasibaigus Kompensavimo įstatyme nustatytam terminui, todėl pagrįstai ir teisėtai 2020 m. sausio 10 d. raštu Nr. (10.1) DV_S-1980 Fondo valdybos Kauno skyrius šį prašymą atsisakė patenkinti. Kompensavimo įstatymas šio termino atnaujinimo galimybės nenumato, todėl šis terminas laikytinas naikinamuoju.

Atsakovo teigimu, paveldėjimo teisės liudijimas dėl senatvės pensijos kompensuojamosios sumos paveldėjimo pareiškėjui nebuvo išduotas iki Kompensavimo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje numatyto termino pabaigos tik dėl jo paties nerūpestingumo, nes jokių kliūčių, išskyrus jo paties pasyvų elgesį, išduoti liudijimą nebuvo. Pareiškėjas nenurodė jokių termino praleidimo priežasčių, kurios nepriklausė nuo jo valios, todėl nėra pagrindo termino atnaujinimui. Pažymėjo, jog pareiškėjas prašo teismo įpareigoti atsakovą išmokėti jo tėvo S. P. negautą valstybinės senatvės pensijos kompensuojamąją sumą – 2911,30 Eur, t. y. dvigubai didesnę sumą, nei jis paveldėjo. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Skundas netenkintinas.

Byloje kilo ginčas dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2020 m. sausio 10 d. sprendimo Nr. (10.1) DV_S-1980 teisėtumo ir pagrįstumo.

Administracinės bylos duomenimis nustatyta, jog Fondo valdybos Kauno skyriuje pareiškėjo tėvui Stanislovui buvo mokama valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija. S. P. (duomenys neskelbtini) mirus, Fondo valdybos Kauno skyrius 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimu Nr. 10.19-48878 nutraukė senatvės pensijos mokėjimą nuo 2013 m. lapkričio 3 d.

Ginčas susijęs su valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų, kurios buvo sumažintos dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo nuostatų taikymo, kompensavimu.

Senatvės pensijų kompensavimo tvarką, dydžius ir terminus reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymas, kuriame numatyta teisė gauti senatvės pensijos kompensuojamąsias sumas ne tik pensijų gavėjams, bet ir jų teises paveldėjimo būdu perėmusiems asmenims. Šio įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog asmenys, kuriems paveldėjimo tvarka pereina (perėjo) mirusio asmens turtas, turi teisę gauti šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytą senatvės pensijos kompensuojamąją sumą už mirusį asmenį, kuriam buvo taikomos Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatos, taip pat šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytą valstybinės pensijos kompensuojamąją sumą už mirusį asmenį, kuriam buvo taikomos Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatos.

Byloje nustatyta, jog pareiškėjas D. P. ir trečiasis suinteresuotas asmuo byloje A. P. yra S. P., mirusio (duomenys neskelbtini), teisių perėmėjai. Jie lygiomis dalimis po tėvo mirties paveldėjo jo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą Jonavos rajono (duomenys neskelbtini) notaro biuro notaro Z. B. 2014 m. sausio 24 d. išduoto Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, reg. Nr. ZB-272, pagrindu.

Į bylą pateikti duomenys patvirtina, jog Fondo valdybos Kauno skyriuje, remiantis 2016 m. birželio 10 d. Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis, 2016 m. birželio 13 d. buvo surašyta Pažyma apie mirusiajam asmeniui neišmokėtas išmokas ir (ar) jo įsiskolinimą Nr. PE_PZ2-2720, kurioje nurodyta, jog S. P. kompensuojamoji senatvės pensijos suma sudaro 2911,30 Eur ir apie tai išsiųstas 2016 m. birželio 22 d. raštas Nr. (10.1)S-52390 Kėdainių rajono 1-ajam notarų biurui. Bylos duomenimis nustatyta, jog 2016 m. birželio 27 d. Kėdainių rajono 1-asis notarų biuras elektroniniu paštu minėtą raštą kartu su Fondo valdybos Kauno skyriaus Pažyma Nr. PE_PZ2-2720 persiuntė Jonavos rajono (duomenys neskelbtini) notaro biurui, kuriam susisiekti su S. P. įpėdiniais ir informuoti juos apie atsiradusį papildomą palikimą nepavyko, nes abu įpėdiniai gyveno užsienyje, o palikimo priėmimo metu nurodytas kontaktinis telefonas buvo išjungtas. Tai patvirtina trečiojo suinteresuoto asmens notaro Z. B. 2020 m. lapkričio 18 d. rašytiniai paaiškinimai teismui.

Iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėjui 2020 m. sausio 8 d. buvo išduotas papildomas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, reg. Nr. ZB-113, pagal kurį pareiškėjas paveldėjo ½ palikėjo turto, kurį sudaro 2911,30 Eur neišmokėta S. P. senatvės pensijos kompensuojamoji suma pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2016 m. birželio 13 d. Pažymą apie mirusiajam asmeniui neišmokėtas išmokas ir (ar) jo įsiskolinimą.

Bylos duomenimis, pareiškėjas 2020 m. sausio 8 d. Fondo valdybos Kauno skyriui pateikė prašymą išmokėti išmoką, kurios dėl mirties negavo S. P.. Kartu su prašymu pateikė 2020 m. sausio 8 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą.

Šioje byloje skundžiamu sprendimu pareiškėjui atsisakyta išmokėti kompensuojamąją pensijos sumą vadovaujantis Kompensavimo įstatymo 2 straipsnio 6 dalies nuostatomis dėl to, kad prašymas pateiktas po Kompensavimo įstatyme numatyto termino.

Kompensavimo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nurodyta, jog asmenims, kuriems paveldėjimo tvarka pereina (perėjo) mirusio asmens turtas, senatvės pensijos kompensuojamosios sumos išmokamos 2017 metų pirmojo ketvirčio paskutinį mėnesį, jeigu jie dėl mirusiajam priklausiusios senatvės pensijos kompensuojamosios sumos išmokėjimo kreipiasi iki 2017 m. sausio 31 d.; jeigu dėl senatvės pensijos kompensuojamosios sumos išmokėjimo kreipiamasi po 2017 m. sausio 31 d., bet ne vėliau kaip iki 2018 m. gruodžio 31 d., senatvės pensijos kompensuojamoji suma išmokama ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo kreipimosi dienos.

Kompensavimo įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog senatvės pensijos kompensuojamosios sumos išmokamos asmenims, kuriems paveldėjimo tvarka pereina (perėjo) mirusio asmens turtas, kai jie Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai, mokėjusiai senatvės pensiją mirusiajam, pateikia Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos nustatytos formos prašymą dėl senatvės pensijos kompensuojamosios sumos, priklausiusios mirusiajam, išmokėjimo, asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ar teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą asmens tapatybės dokumento kopiją ir paveldėjimo teisės liudijimą.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad Kompensavimo įstatymo 2 straipsnio 6 dalies ir 3 straipsnio 4 dalies taikymo požiūriu pareiškėjas yra tinkamas asmuo gauti tėvui priklausiusios senatvės pensijos dalį, kurios dydis – 2911,30 Eur. Taip pat nėra ginčo dėl to, kad, siekdamas atgauti paminėtą pensijos dalį, pareiškėjas kreipėsi į atsakovą (instituciją, administruojančią ginčo teisinius santykius), paduodamas prašymą ir dokumentus, kurių pateikimas pagal Kompensavimo įstatymo 3 straipsnio 4 dalį yra viena iš būtinų sąlygų atgauti mirusiam asmeniui priklausančią pensijos dalį.

Nagrinėjamo ginčo esmė – prašymas buvo paduotas po įstatymo nustatyto termino.

Teismas pažymi, jog Kompensavimo įstatymas buvo priimtas Lietuvos Respublikos Seimui įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, minėtu įstatymu nustatant praradimų, atsiradusių dėl valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo tvarką. Todėl atsakovas, nagrinėdamas prašymus dėl šio pobūdžio išmokų, privalo juo vadovautis, be kita ko, ir dėl jame įtvirtintų terminų.

Pagal viešojoje teisėje veikiantį teisėtumo principą viešojo administravimo subjektai privalo veikti tik pagal įstatymo jiems suteiktus įgaliojimus (intra vires), o veikimas viršijant kompetenciją (ultra vires) yra pagrindas viešojo administravimo subjekto aktą pripažinti neteisėtu. Viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto teisėtumo klausimas turi būti sprendžiamas taikant įgalinimų ribų kriterijų, o plečiamasis valdymo institucijų kompetencijos aiškinimas nėra galimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-677/2010).

Pagal Kompensavimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, senatvės pensijos kompensuojamoji suma išmokama 2016–2017 metais šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytų dydžių, išskyrus tam tikrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 5 ir 6 dalyse ir šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje.

Taigi, pagal Kompensavimo įstatyme įtvirtintą bendrą normą, šio pobūdžio išmokos išmokamos 2016–2017 metais, tačiau Kompensavimo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje asmenims, kuriems paveldėjimo tvarka pereina (perėjo) mirusio asmens turtas, senatvės pensijų kompensuojamųjų sumų išmokėjimui nustatyta speciali tvarka, t. y. šios sumos išmokamos 2017 metų pirmojo ketvirčio paskutinį mėnesį, jeigu jie dėl mirusiajam priklausiusios senatvės pensijos kompensuojamosios sumos išmokėjimo kreipiasi iki 2017 m. sausio 31 d. Minėtoje specialioje normoje įtvirtinta, jog, jeigu dėl senatvės pensijos kompensuojamosios sumos išmokėjimo kreipiamasi po 2017 m. sausio 31 d., bet ne vėliau kaip iki 2018 m. gruodžio 31 d., senatvės pensijos kompensuojamoji suma išmokama ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo kreipimosi dienos.

Teismas pažymi, jog jokių nuorodų apie galimybę mokėti minėtas sumas kitu laikotarpiu nei nurodytasis (nuo 2016 m. iki 2018 m. pabaigos) Kompensavimo įstatyme nėra, jame imperatyviai formuluojama nuostata ne vėliau kaip iki 2018 m. gruodžio 31 d. leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad aptariamų sumų išmokėjimo laiko požiūriu viršutinė riba yra būtent ši data, kuriai suėjus senatvės pensijų kompensuojamųjų sumų išmokėjimas Kompensavimo įstatymo taikymo prasme yra nutraukiamas be jokių išlygų. Toks ginčo teisinių santykių reglamentavimas laiko požiūriu suponuoja išvadą, kad pagal savo prigimtį nurodytas terminas (2018 m. gruodžio 31 d.) yra naikinamasis terminas, kuris negali būti teismo atnaujintas (CK 1.117 str. 6 d.). Tokios teisės taikymo nuostatų laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, suformuotoje iš esmės panašaus pobūdžio ir ginčo byloje, pasisakant dėl Pensijų dalies išmokėjimo įstatymo galiojimo laiko (žr., pvz., 2015 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-173-143/2015). Todėl pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą kreiptis dėl senatvės pensijos kompensuojamosios sumos išmokėjimo negali būti tenkinamas.

Teismo nuomone, pareiškėjo nurodytos priežastys, t. y. jog Kompensavimo įstatymas buvo priimtas po S. P. mirties, jog papildomą paveldėjimo teisės liudijimą pareiškėjas gavo tik 2020 m. sausio 8 d., jog jis gyvena užsienyje ir apie tai sužinojo iš notaro tik 2019 m. pabaigoje – 2020 m. pradžioje ir pan., nėra objektyvios ir išskirtinės, kurios būtų sutrukdžiusios pareiškėjui įstatymo nustatytu terminu kreiptis į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinį skyrių dėl šios sumos išmokėjimo. Teismas pažymi, jog Kompensavimo įstatymas buvo oficialiai paskelbtas teisės aktas, todėl pareiškėjas, būdamas pakankamai rūpestingas ir atidus, galėjo susipažinti su jame įtvirtintomis teisės aktų nuostatomis ir jame įtvirtintais kreipimosi terminais.

Atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, į ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, suformuotą teismų praktiką, darytina išvada, jog Fondo valdybos Kauno skyrius, nepažeisdamas teisės aktų nuostatų, teisėtai ir pagrįstai nepatenkino pareiškėjo prašymo išmokėti jo tėvo S. P., mirusio (duomenys neskelbtini), valstybinės senatvės pensijos kompensuojamosios sumos priklausančią dalį, todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti Fondo valdybos Kauno skyriaus 2020 m. sausio 10 d. sprendimą Nr. (10.1) DV_S-1980. Netenkinus reikalavimo dėl skundžiamo sprendimo panaikinimo, nėra pagrindo išvestinio reikalavimo dėl įpareigojimo išmokėti prašomą sumą tenkinimui. Remiantis išdėstytais argumentais, skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Skundą atmetus, nėra teisinio pagrindo pareiškėjui priteisti bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo D. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.