Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andriaus Ignoto, Vilijos Mikuckienės ir Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant ieškovo UAB „Projektuojančių architektų ratas ypatingų žemiškų idėjų universaliems sprendimams“ (P.A.R.Y.Ž.I.U.S) atstovams: adv. A. S., Vidmantui Markevičiui, atsakovui I. B., jo atstovui adv. Rūtai Didikaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Projektuojančių architektų ratas ypatingų žemiškų idėjų universaliems sprendimams“ (P.A.R.Y.Ž.I.U.S) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Projektuojančių architektų ratas ypatingų žemiškų idėjų universaliems sprendimams“ (P.A.R.Y.Ž.I.U.S) ieškinį atsakovui I. B. dėl skolos priteisimo ir atsakovo I. B. priešieškinį ieškovui UAB „Projektuojančių architektų ratas ypatingų žemiškų idėjų universaliems sprendimams“ (P.A.R.Y.Ž.I.U.S) dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu UAB „Projektuojančių architektų ratas ypatingų žemiškų idėjų universaliems sprendimams“ (P.A.R.Y.Ž.I.U.S) prašo apeliacinės instancijos teismą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 27 d. sprendimą panaikinti dalyje, kuria patenkintas atsakovo priešieškinis ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priešieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas neteisingai pritaikė CK 6.256 str. 2 d., nes šioje byloje ginčas kilęs iš projektavimo darbų rangos teisinių santykių, kuriuos reguliuoja CK šeštos knygos XXXIII skyriaus ketvirtame skirsnyje išdėstytos teisės normos, o šio skyriaus pirmojo skirsnio normų nustatytos taisyklės, remiantis CK 6.644 str. 2 d., taikomos ir projektavimo darbų rangai, jeigu ko kita nenustato specialiosios projektavimo darbų rangą reglamentuojančios teisės normos. Todėl teismas turėjo taikyti specialiąsias teisės normas, reguliuojančias rangos teisinius santykius.

2. Atsakovas nereiškė jokių pretenzijų dėl perduotų dokumentų ieškovui, atsakovas darbų rezultatą priėmė. Tai reiškia, kad atsakovas nepasinaudojo CK 6.652 str. 4 d. numatyta teise atsisakyti priimti darbų rezultatą ir pareikalauti atlyginti nuostolius, todėl nėra teisimo pagrindo ginti atsakovo teises dėl darbo atlikimo termino praleidimo.

3. Teismas nepagrįstai neanalizavo darbų atlikimo termino praleidimo priežasčių. Ieškovo teigimu, Sutartyje nustatytas darbų įvykdymo terminas praleistas ne dėl ieškovo kaltės, nes atsakovas pavėluotai pateikė dokumentus, susijusius su žemės sklypo kadastriniais matavimais, kelių projektą, be to, leidimas pakeisti detaliojo planavimo sąlygas gautas tik 2009 03 31. Tai reškia, kad Sutarties priede Nr. l numatyti detalaus plano brėžinių derinimo darbai galėjo būti atlikti tik po 2009-03-31. Atsakovas, žinodamas tokias aplinkybes, ir toliau siekė Sutarties rezultato - suderinto žemės sklypo detalaus plano, darbų rezultatą priėmė, t.y. sutiko su darbų atlikimo terminais, tačiau teismas šių reikšmingų aplinkybių neįvertino, kas įtakojo neteisingo sprendimo priėmimą.

4. Aplinkybė, kad atsakovas sumokėjo D. D. 50000 Lt baudą, atsakovas įrodinėjo 2009 09 08 taikos sutartimi, tačiau, ieškovo vertinimu, teismas turėjo suabejoti ar iš tikrųjų taip įvyko, nes byloje nėra įrodymų, kad atsakovas Sutarties vykdymo metu būtų pranešęs ieškovui apie sudarytą preliminarią sutartį, o apie preliminariosios ir taikos sutarties sudarymą tapo žinoma tik iš atsakovo atsiliepimo į ieškinį.

5. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į aplinkybes, kad atsakovas darbus užsakė komerciniais tikslais. Todėl atsakovas, prisiimdamas prievolę perleisti ateityje suformuotą žemės sklypą, turėjo elgtis apdairiai ir protingai. Sudarant preliminariąją sutartį, atsakovui buvo žinoma, kad pagal Sutartį darbų atlikimo terminas priklauso ne tik nuo ieškovo, bet ir nuo trečiųjų asmenų (leidimų gavimas) ir atsakovo. Be to, Sutartyje buvo numatyta, kad ieškovas negali įtakoti dokumentų, kurie gaunami tam tikrose instancijose bendra tvarka, gavimo terminų, o darbo užbaigimo terminas nukeliamas tiek laiko, kiek buvo pavėluota gauti šiuos dokumentus. Tai reiškia, kad pasirašydamas preliminarią sutartį, atsakovas prisiėmė riziką, jog iki preliminarioje sutartyje nustatyto termino pabaigos Sutartis gali būti neįvykdyta dėl trečiųjų asmenų veiksmų, todėl atsakovas preliminarios sutarties neįvykdymo rizikos negali perkelti ieškovui.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 27 d. sprendimas naikintinas iš dalies ir priešieškinio dalyje priimamas naujas sprendimas – priešieškinys atmestinas. Kitoje dalyje pirmos instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu dalyje dėl I. B. pareikšto priešieškinio, kuriuo jis prašė priteisti 50 000 Lt nuostolių atlyginimo. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2008-04-25 ieškovas UAB „Projektuojančių architektų ratas ypatingų žemiškų idėjų universaliems sprendimams“ [P.A.R.Y.Ž.I.U.S ] su atsakovu I. B. sudarė Projektavimo darbų rangos sutartį Nr. 04-07, pagal kurią ieškovas įsipareigojo gauti bendrąja tvarka būtinas detaliojo planavimo dokumentui rengti sąlygas, parengti sklypo, esančio Nemėžio k., detalųjį planą, leidžiantį užstatyti apie 1000 kv.m. komercinio sklypo teritorijos ir pasiekti joje ne mažiau kaip 1500 kv.m. bendrojo ploto užstatymą, bei sklype numatomų statyti statinių projektinius pasiūlymus, organizuoti detaliojo plano viešojo svarstymo procedūrą, kompleksiškai suderinti ir pateikti detalųjį planą tikrinimui Vilniaus apskrities teritorijos planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui, pateikti viešai apsvarstytą, kompleksiškai suderintą ir patikrintą detalųjį planą Vilniaus miesto savivaldybės tarybai tvirtinimui, parengti pastato projektinius pasiūlymus, tarpininkauti, gaunant Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą dėl suplanuotų sklypų duomenų nustatymo, užsakant suplanuotų sklypų kadastrinius matavimus ir bylas, suderinant su Vilniaus apskrities žemėtvarkos tarnyba, gaunant Vilniaus apskrities viršininko įsakymą dėl sklypo padalinimo bei įregistruojant sklypus Valstybinėje įmonėje „Registrų centras“. Tokiu būdu ieškovui tinkamai atlikus įsipareigojimus pagal šią Sutartį, planuojamas žemės sklypas turėjo būti padalintas, o jo vietoje suformuoti nauji žemės sklypai, kurių vienas- kitos paskirties žemės sklypas. Projektavimo darbų sutarties priede Nr. 1 „Projektavimo darbų atlikimo grafikas“ nustatyti ieškovo atliekamų darbų kalendorinis grafikas, pagal kurį ieškovas įsipareigojo darbus atlikti per septynis mėnesius nuo sutarties pasirašymo dienos. Atsakovas 2008-04-29 sudarė preliminarią žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį su D. D.. Šios sutarties pagrindu atsakovas įsipareigojo ne vėliau, kaip iki 2009-02-01 iš žemės ūkio paskirties sklypo suformuoti vieną kitos paskirties ne mažesnį, kaip 2000 kv.m. ploto žemės sklypą ir parduoti jį D. D.. Kadangi ieškovas laiku neįvykdė žemės sklypo projektavimo darbų, atsakovas negalėjo įvykdyti preliminaria žemės sklypo sutartimi nustatytų įsipareigojimų parduoti suprojektuotą žemės sklypą D. D., to pasekmėje atsakovas 2009-09-08 pasirašė su D. D. Taikos sutartį, remiantis kuria jis sumokėjo 50 000 Lt netesybų, kadangi pagal preliminarią sutartį žemės sklypo būsimas pirkėjas D. D. to pareikalavo atsakovui nesudarius pagrindinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties.

Šalis siejo projektavimo darbų rangos teisiniai santykiai. Sutarčių laisvės principas leidžia sutarties šalims savarankiškai spręsti, su kuo jos nori sudaryti sutartis, tačiau kiekvienu atveju, pasirašius sutartį, šalis prisiima įsipareigojimus ją vykdyti ir atitinkamai dėl kokių tai priežasčių sutarties neįvykdžius, jai kyla pareiga atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius. Šalys neginčija, kad Projektavimo darbų rangos sutarties Priede Nr. 1 buvo numatyti visų konkrečių darbų terminai, pagal kurį ieškovas įsipareigojo visus darbus atlikti per septynis mėnesius nuo sutarties pasirašymo dienos, t.y. paskutiniai rangos sutartyje atliekami darbai turėjo būti užbaigti iki 2008 m. lapkričio 25 d. Šalys pripažįsta, kad 2009-06-15 atsakovui buvo perduotas žemės sklypo Nemėžio k., Vilniuje detalusis planas su nuolatinės statybų komisijos derinimo protokolu; žemės sklypo Nemėžio k., statinio projektiniai pasiūlymai, darbų priėmimo-perdavimo aktas Nr. 0906-1 [b.l. 15], 2009-08-11 atsakovui buvo perduotas teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas Nr. [100]-11.81-267 [b.l.16], bei projektinės dokumentacijos skaitmeninė versija. Tokiu būdu Projektavimo darbų rangos sutartyje numatytas darbų priėmimo terminas buvo praleistas, tačiau atsakovas jokių pretenzijų nei per visą vėlavimo laiką, nei perduodant darbus pagal Rangos sutartį nepareiškė ir darbų rezultatą priėmė, t.y. nepasinaudojo CK 6.652 str. 4 d. numatyta galimybe atsisakyti priimti darbų rezultatą. Pažymėtina, kad šalis siejo rangos teisiniai santykiai, todėl vertinant rangovo [šiuo atveju UAB „P.A.R.Y.Ž.I.U.S.“] atsakomybės ribas, jo atsakomybė kyla pagal Projektavimo darbų rangos sutartį ir joje numatytas baudines sankcijas. Rangos sutartyje šalys buvo susitarę dėl baudų ir delspinigių atlyginimo galimybės esant netinkamam sutarties vykdymui. Remiantis CK 6. 652 str. 4 d. jei rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą, tai užsakovas turi teisę atsisakyti priimti įvykdžius prievolę atliktą darbą ir pareikalauti iš rangovo atlyginti dėl terminto praleidimo padarytus nuostolius, jei dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę. Atsakovas priimdamas darbus ne tik, kad nepareiškė pretenzijos, nereikalavo jokių nuostolių dėl termino praleidimo, bet ir neinformavo ieškovą apie kitos sutarties sudarymo aplinkybes, tuo tarpu atsakovui esant sudarius papildomus susitarimus, šiuo atveju 2008-04-29 žemės sklypo preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį, su trečiu asmeniu [ne Rangos sutarties dalyviu], atsakovui, kaip Rangos sutarties šaliai, visų pirma kyla pareiga atskleisti [pranešti] viena kitai visą informaciją apie ketinimus perleisti nekilnojamą turtą pagal preliminarią sutartį, bei apie tai, kad neįvykdžius sutarties, galimai kilsiančius nuostolius, antra, priėmus darbus, atsakovas I.B. turėjo pareigą informuoti ieškovą apie galimą nuostolių atsiradimą pagal preliminarią žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau atsakovas to nepadarė. Kaip paaiškino ieškovas [pagal pradinį ieškinį] su Preliminariąja žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi šalis [ieškovas] susipažino nagrinėjant šią civilinę bylą.

Ieškovo [I. B.] pagal priešieškinį reikalavimas priteisti iš atsakovo [UAB P.A.R.Y.Ž.I.U.S] 50 000 Lt netiesioginės žalos, atsiradusios dėl trečiajam asmeniui sumokėtų netesybų pagal 2008-04-29 sudarytą preliminariąją sutartį, kuria ieškovas įsipareigojo trečiajam asmeniui D. D. parduoti nekilnojamą turtą, žemės sklypą, atmestinas.

Netiesioginė žala (nuostoliai) apibrėžiama kaip dėl neteisėtų veiksmų patiriamos išlaidos arba turto sumažėjimas. Turto sumažėjimas ar negautos pajamos yra kreditoriaus numatytos ir realiai tikėtinos gauti sumos, kurių jis negavo dėl neteisėtų skolininko veiksmų, arba dėl tokių veiksmų prarasta nauda. Teisės doktrinoje ir teismų praktikoje yra nurodoma, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Sprendžiant dėl nukentėjusios ikisutartinių santykių šalies teisės reikalauti piniginio atlyginimo už prarastą galimybę, esminę reikšmę turėtų šalies, atsisakančios sudaryti pagrindinę sutartį, veiksmai sąžiningumo požiūriu: jei derybas be pakankamo pagrindo nutraukusi šalis savo elgesiu sukūrė kitai šaliai pagrįstą pasitikėjimą ir įsitikinimą, kad sutartis tikrai bus sudaryta, tai ji, kaip nesąžininga šalis, privalėtų atlyginti kitai šaliai nuostolius už pagrįsto pasitikėjimo sugriovimą – ne tik derybų metu turėtas išlaidas, bet ir prarastos galimybės piniginę vertę.

Kiekvienu atveju, kai civilinė atsakomybė reiškia nuostolių atlyginimą, ypač svarbią reikšmę turi teisingas vienos iš atsakomybės sąlygų, t. y. priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis), nustatymas. Gali būti atlyginami tik tie nuostoliai, kurie pagal tų nuostolių, taip pat civilinės atsakomybės prigimtį yra prievolę pažeidusio asmens veiksmų ar neveikimo padarinys, t. y. kurių atsiradimo konkrečiu atveju pakankama priežastis buvo būtent šio asmens elgesys. Taigi turi būti nustatyti kaltė bei priežastinis ryšys tarp asmens veiksmų ir tokių veiksmų padarinių. Be to turi būti įvertinami ir nuostolius patiriančio asmens veiksmai, t.y. ar jis buvo pakankamai atidus, rūpestingas, ar galėjo numatyti galimas pasekmes, jei nebūtų sudaryta pagrindinė sutartis.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas pagal priešieškinį [I. B.], sudarydamas 2008-04-24 preliminariąją pirkimo – pardavimo sutartį su trečiuoju asmeniu D. D. (b.l. 47-48), galimai planavo gauti pajamas, nepaneigta tikimybė, jog pagrindinės sutarties pasirašymo atveju, ieškovas tas pajamas gauti tikėjosi pagrįstai. Tačiau ikisutartiniai santykiai yra specifiški. Pagal CK 6.163 str. 2 dalį šalys yra laisvos derėtis ir neatsako už tai, kad nepasiekiamas susitarimas. Taigi sudarant preliminariąją sutartį dar nėra visiško tikrumo dėl to, ar bus sudaryta ir vykdoma pagrindinė sutartis, nes tai gali lemti įvairios aplinkybės. Įstatyme įtvirtinta, kad prievolė sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigia, jeigu šalys per preliminarioje sutartyje nustatytą terminą nesudaro pagrindinės sutarties. Todėl ieškovas, prisiimdamas įsipareigojimus pagal 2008-04-29 preliminariąją sutartį, privalėjo įvertinti, kad preliminarios sutarties pagrindu prievolė laikoma pasibaigusia tiek tinkamu įvykdymu –pagrindinės sutarties pasirašymu, tiek jos neįvykdymu, iš kurios kyla tik prievolė atlyginti nuostolius. Ieškovas taip pat privalėjo įvertinti ir tą aplinkybę, kad preliminarios sutarties įvykdymas yra susijęs su detaliojo plano parengimu ir kitomis procedūromis, kurios susiję su viešu svarstymu Vilniaus apskrities teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamente, po to tokio plano patvirtinimu Vilniaus miesto savivaldybės taryboje, projektinių pasiūlymų parengimu priimant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įsakymą, užsakant suplanuotų žemės sklypų kadastrinius matavimus ir bylas, suderinant su Vilniaus apskrities žemėtvarkos tarnyba, gaunant Vilniaus apskrities viršininko įsakymą dėl sklypo padalijimo bei įregistravimo VĮ Registrų centre, t.y. eile konkrečių funkcijų, kurios atliekamos valstybinėse įstaigose, kai kuriais atvejais priimant sprendimus kolegialiai [Taryba], tuo tarpu ieškovas prisiėmė įsipareigojimus parduoti trečiajam asmeniui 0,5000 ha ploto žemės sklypą, kuris turėjo būti padalytas į tris kitos paskirties žemės sklypus tuojau pat po Rangos sutarties sudarymo, neįvertinęs visų sutartų Rangos sutartyje atliekamų darbų atlikimo laiką, pagaliau pačio įsipareigojimus teikti reikiamą medžiagą visoms funkcijoms atlikti. Pažymėtina, kad ieškovas preliminarią sutartį pasirašė iš esmės nepradėjus atsakovui vykdyti Projektavimo sutarties ir neįsitikinus, kaip seksis tiek pačiam ieškovui teikti duomenis [pagal Projektavimo sutartį] detaliąjam planui pradėti rengti, nei atsakovui gauti kai kurių institucijų leidimus tokiems darbams atlikti. Konkrečiau teisėjų kolegija šiuos aspektus analizuos vėliau. Kita vertus, ieškovas, kaip pakankamai išsilavinęs ir apdairus žmogus, taip pat privalėjo įvertinti, kad terminas, per kurį bus realiai atlikti visi projektavimo, detaliojo plano paruošimo ir kiti Rangos sutartyje išvardinti darbai, pagaliau bus pakeista žemės sklypo paskirtis, jis užregistruotas nuosavybės teise VĮ Registrų centre, negali būti iš anksto tiksliai nuspėjamas.Todėl ieškovo prieš trečiąjį asmenį prisiimti įsipareigojimai 2008 04 29 preliminarios sutarties neįvykdymo ir pagrindinės sutarties nesudarymo atveju sumokėti 75 000 Lt dydžio baudą [realiai pagal susitarimą ieškovas pats pripažįsta, kad sumokėjo 50 000 Lt sumą], vertintini kaip nepakankamai atidūs ir rūpestingi veiksmai, žinant įstatymo nustatytus preliminarios sutarties pasibaigimo pagrindus ir atitinkamai sukeliamas dvejopas, jau minėtas, pasekmes.

Tačiau lemiama aplinkybė šio ginčo dalies išsprendimui yra priežastinio ryšio tarp jau aukščiau aptartų pagal Projektavimo darbų rangos sutartyje įvykdytų darbų praleidimo termino ir dėl 2008 04 29 preliminariosios sutarties neįvykdymo, ir atsiradusių pasekmių, t.y. ieškovo prašomų atlyginti nuostolių iš 2008 04 29 preliminariosios sutarties nevykdymo, nustatymas, be kurio negalima civilinė atsakomybė. Atsakovas, pasirašydamas preliminariąją sutartį su D. D., prisiėmė sutartinius įsipareigojimus sudaryti pagrindinę sutartį, o įsipareigojimų nepagrįsto neįvykdymo atveju – kitai sutarties šaliai atlyginti 75 000 Lt baudą [Preliminarios sutarties 3.1 p.]. Nuostoliai turi būti kildinami iš šalių aptartų sutartinių santykių nevykdymo, nes kiekviena šalis pagal konkrečią sutartį įgyja tam tikras joje nustatytas teises ir pareigas. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju – ieškovas savo netiesioginius nuostolius kildina iš sutarties, kurios šalimi atsakovas UAB „P.A.R.Y.Ž.I.U.S.“ nebuvo. Pasirašant 2008 04 29 preliminariąją sutartį ieškovas ir tretysis asmuo buvo laisvi nustatyti baudos dydžius. Ieškovas ir tretysis asmuo galėjo ir privalėjo įvertinti aplinkybę, kad preliminariojoje sutartyje yra tariamasi dėl nekilnojamojo turto pardavimo, kuris dargi nesuplanuotas, nepakeista jo paskirtis, nepadarytas detalusis planas, iš esmės nesuformuotas ir neužregistruota atskirų trijų žemės sklypų nuosavybė. Pažymėtina ir ta aplinkybė, kad pagrindinės sutarties nepasirašymo atveju trečias asmuo D. D. nebetenka teisės reikalauti iš ieškovo I. B. perleisti turtą po preliminariosios sutarties termino pasibaigimo. Ieškovas pagal priešieškinį objektyviai neturėjo galimybės perleisti tokį žemės sklypą, kokį parduoti trečiajam asmeniui įsipareigojo ieškovas, t.y. naujai suformuotą kitos paskirties žemės sklypą, kurio naudojimosi būdas komercinės paskirties objektų teritorijos, naudojimo pobūdis: prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos. Pažymėtina, kad Preliminari žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis buvo pasirašyta tik po kelių dienų [2008-04-29] po to, kad I. B. buvo pasirašęs su UAB „P.A.R.Y.Ž.I.U.S.“ tokio žemės sklypo Projektavimo darbų sutartį [2008-04-25]. UAB „P.A.R.Y.Ž.I.U.S.“, vykdydamas Rangos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, kaip jau paminėta aukščiau, turėjo pareigą didelę įsipareigojimų dalį derinti su įvairiomis institucijomis. Užsakovas pagal Rangos sutartį turėjo pateikti žemės sklypo ribų planą ir VĮ Registro centro pažymą, patvirtinantį nuosavybės teises. Tokie dokumentai yra privalomi rengiant detalųjį planą. Tuo tarpu I.B. žemės sklypo, esančio Nemėžio k., Vilnius kadastro duomenis 2008-12-24 patikslino ir tik po to juos pateikė, tai patvirtina išrašas iš VĮ Registrų centro duomenų bazės, nors pagal Rangos sutartį tokie duomenys turėjo būti pateikti iki 2008-05-25. Kaip patvirtina šalių pasirašyta Rangos sutartis, kelių projektas ruošiant detalųjį planą nebuvo įtrauktas. Toks projektas buvo pateiktas 2008 m. gruodžio mėnesį kito asmens, jį atlikusio, nos pagal projektą turėjo būti baigtas 2008-09-25. Nesant kelių projekto užbaigti bendrojo detaliojo plano vėlgi galimybės nebuvo. Pažymėtina, kad UAB „P.A.R.Y.Ž.I.U.S.“ paaiškino aplinkybes, kad dėl geriamojo vandens tiekimo ir nutekamųjų vandenų nuleidimo tris kartus buvo kreiptasi į Savivaldybės administraciją, dėl jų prijungimo prie gręžinio, esančio gretimame sklype, atitinkami ir dėl nuotekų tinklo prisijungimo. Leidimas buvo gautas 2009-03-31. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, tikėtina, kad būtent dėl to I. B. ir nereiškė jokių pretenzijų Rangos sutarties vykdymo eigoje rangovui dėl aptartų terminų vėlavimo. Todėl vertintina, kad UAB „P.A.R.Y.Ž.I.U.S.“ veiksmai pagal Rangos sutartį vėluojant priduoti sutartus darbus, negali būti priežastiniame ryšyje su pasekmėmis, kilusiomis iš ieškovo ir trečiojo asmens pasirašytos sutarties, nes pačiam I. B. tenka pareiga atsakyti už jo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų nevykdymą ir tuo pagrindu atsiradusios žalos atlyginimą tik iš tų santykių, kurių dalyviu jis buvo.

Teisėjų kolegija įvertinusi išdėstytas aplinkybes pažymi, kad kiti apeliacinio skundo argumentai neturi reikšmės bylos išsprendimui.

Atsižvelgiant į tai, kad pirmos instancijos teismo sprendimas dalyje priešieškinio panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, priešieškinys atmetamas, sprendimas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų 1500 Lt priteisimo I. B. naudai taip pat naikintinas.

Iš ieškovo pagal priešieškinį priteistinos bylinėjimosi išlaidos už procesinių dokumentų išsiuntimą apeliacinėje instancijoje 5,70 Lt į valstybės biudžetą [CPK 88, 92 str.str.].

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 27 d. sprendimą dalyje, kuria atsakovo I. B. priešieškinys yra patenkintas ir priteista iš UAB „Projektuojančių architektų ratas ypatingų žemiškų idėjų universaliems sprendimams“ (P.A.R.Y.Ž.I.U.S) 50 000 Lt nuostolių ir 1500 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priimti šioje dalyje naują sprendimą - atsakovo I. B. priešieškinį atmesti.

Kitoje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš I. B. 5,70 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.