- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-15
- Bylos Nr.
- 2S-2064-527/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolita Cirulienė
- Atsakovas
- J. M. B.
- Ieškovas
- B. M.
- Trečiasis asmuo
- J. K., E. K., D. K., R. K.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita Cirulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. M. B. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-12450-429/2012 pagal ieškovės B. M. ieškinį atsakovei J. M. B. dėl skolos priteisimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo (tretieji asmenys: J. K., E. K., D. K. ir R. K.) ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė 2012-06-25 kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą su ieškiniu (b. l. 3-5), prašydama priteisti iš atsakovės 13 072,02 Lt skolą, susidariusią dėl to, jog atsakovė nemoka jokių komunalinių mokesčių už šalims su kitais asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini) g. 64/(duomenys neskelbtini) g. 1, Kaune, išlaikymą, bei nustatyti naudojimosi tvarką šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) g. 64/(duomenys neskelbtini) g. 1, Kaune. Be to, atskiru 2012-07-03 teisme gautu prašymu (b. l. 6-7) ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovės turtą bei pinigines lėšas pareikšto ieškinio reikalavimo ribose. Ieškovė nurodė, kad atsakovė yra pensininkė, jos gaunamas lėšas sudaro tik senatvės pensija, jos vardu registruota 2/3 dalys nekilnojamojo turto adresu (duomenys neskelbtini) g. 64/ (duomenys neskelbtini) g. 1, Kaune, o kitokio turto ji neturi. Šalių tarpusavio santykiai yra blogi, atsakovė grasina visą turimą turtą perleisti, dėl ko ieškovė neturėtų galimybės išsiieškoti skolų iš atsakovės. Prašomos priteisti skolos sumą ieškovė vertina kaip labai didelį reikalavimą atsakovei, todėl yra reali grėsmė teismo sprendimo įvykdymui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012-07-05 nutartimi (b. l. 8-9) ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino - ieškovės reikalavimų įvykdymo užtikrinimui bendrai 13 072,02 Lt sumai areštavo atsakovei priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, uždraudžiant atsakovei kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus perleisti kitiems asmenims, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į juos (disponuoti), tačiau paliekant atsakovei teisę kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus valdyti ir naudotis jais, o turto nesant ar esant nepakankamai - pinigines lėšas, priklausančias atsakovei, leidžiant areštuoti atsakovės piniginius indėlius, o iš areštuotų piniginių lėšų leidžiant atsiskaityti su ieškove, mokėti darbo užmokestį, įstatymo nustatytus privalomus mokėjimus valstybei, privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokas, tačiau laikinųjų apsaugos priemonių netaikant atsakovės pajamoms, susijusioms su darbo santykiais, socialine ar kitokia valstybės ar savivaldybės teikiama socialine parama, senatvės pensiją sudarančioms lėšoms. Teismas konstatavo, kad susidariusio įsiskolinimo suma yra didelė, todėl sprendė, kad galimo procesinio sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas dėl atsakovės finansinės padėties.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atsakovė atskiruoju skundu (b. l. 14-15) prašo 2012-07-05 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti, nes tam, kad būtų galima taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovė tikėtinai turi pagrįsti ieškinį bei turi būti antra sąlyga, kad jų nesiėmus sprendimo vykdymas pasunkės ar pasidarys neįmanomas. Apeliantė mano, kad teismas priimdamas nutartį šių sąlygų nesilaikė, nes ieškovės ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas: skolą prašoma priteisti už laikotarpį, kuriam jau yra suėjęs senaties terminas, o taip pat prašoma priteisti už darbus, kuriems atsakovė kaip bendraturtė nedavė sutikimo. Teismas nutartyje nurodo, kad „konstatuotina, kad susidariusio įsiskolinimo suma yra didelė, atsižvelgiant į tai, yra pagrindo manyti, kad galimo procesinio sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas dėl atsakovės finansinės padėties“. Šie argumentai prieštarauja ieškinio argumentams, nes atsakovei priklauso nuosavybės teise 2/3 dalys gyvenamojo namo. Be to, nepagrįsti teismo argumentai apie tariamai didelę įsiskolinimo sumą, nes ieškinio suma 13 072,02 negali būti laikoma didele, atsižvelgiant į turimą turtą. Teismo argumentai, kad vykdymas gali būti apsunkintas dėl apeliantės finansinės padėties, prieštarauja teismo nutarties daliai, kurioje nurodyta, kad nėra žinoma, kokį turtą turi atsakovė. Be to, prezumpcija, jog didelė ieškinio suma gali objektyviai padidinti teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti, todėl ieškinio didelė suma savaime nesudaro pagrindo byloje automatiškai taikyti turto areštą, kaip procesinio pobūdžio apsaugos priemonę. Priešingu atveju, šio klausimo išsprendimas, vien tik esant didelei reikalavimo sumai (kurią savo nuožiūra nustato ieškovas), bet neatsižvelgiant į kitas reikšmingas aplinkybes, reikštų formalų, o ne realų, konstitucinėmis normomis pagrįstą teisingumo vykdymą. Ieškovė savo prašyme nepagrįstai nurodo, kad apeliantė grasina perleisti jai priklausančią turto. Teismas LITEKO programoje galėjo patikrinti šių teiginių nepagrįstumą, nes su ieškove teisminiai procesai vyksta nuo 2010 metų, ieškovė apeliantei yra pareiškusi įvairiausių turtinių reikalavimų civilinėje byloje Nr. 2-505-713/2012, tačiau apeliantė jai priklausančio turto per visą šį laikotarpį nerealizavo.
Ieškovė atsiliepimo į atskirąjį skundą nustatytu terminu nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Apeliantės nuomone, nagrinėjamu atveju ieškinys yra aiškiai nepagrįstas, nes „skolą prašoma priteisti už laikotarpį, kuriam jau yra suėjęs senaties terminas, o taip pat ji yra prašoma priteisti už bendrame turte atliktus darbus, kuriems atsakovė kaip bendraturtė nedavė sutikimo“. Tačiau, visų pirma, pažymėtina, kad neabejotinos ir galiojančios ieškovės reikalavimo teisės buvimas yra bylos nagrinėjimo iš esmės metu nustatinėtina aplinkybė, tai vertintina faktinių aplinkybių kontekste sprendžiant ginčą iš esmės, ko teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, neatlieka. Todėl šiuo metu teigti, kad ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas, nėra pagrindo. Apeliantė paties ieškinyje nurodomo fakto, jog ieškovė viena rūpinasi bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio namo išlaikymu, bei iš to kilusios skolos, kurią ieškovė, vadovaudamasi CK 4.76, 6.5 ir 6.9 straipsniais, regreso tvarka prašo priteisti iš atsakovės, paskaičiavimo neginčija.
Paprastai pagal teismų praktiką didelė ieškinio suma preziumuoja būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Apeliantės nuomone, ieškinio suma (13 072,02 Lt) jai yra nedidelė. Aukščiau minėta prezumcija yra nuginčijama, kurią atsakovas gali motyvuotai paneigti, pateikęs teismui duomenis apie savo turtinę padėtį. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. tai, ar jam ši ieškinio suma yra didelė.
Teismas, neturėjęs duomenų apie apeliantės turtinę padėtį, preziumavo, jog prašoma priteisti suma apeliantei yra didelė, tuo tarpu apeliantė, atskirajame skunde ginčydama šią prezumciją, jokių savo gera turtinę padėtį pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Apeliantė neginčijo ir prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodytų faktų, jog ji yra pensininkė, santaupų neturi ir jai nuosavybė teise priklauso tik 2/3 pastato - gyvenamojo namo, pastato - ūkinio pastato, pastato – garažo, kitų statinių (inžineriniai) - kiemo statinių bei 300/709 žemės sklypo, esančių Kauno m. sav. Kauno m. (duomenys neskelbtini) g. 64. Teismas, pasinaudodamas prieiga prie VĮ Registrų centro, (CPK 179 str. 3 d.), kitokių duomenų apie turtą nerado. Apeliantė taip pat nepateikė jokių įrodymų, jog ji neabejotinai neketina turto perleisti (padovanoti), ko pasekoje ji netektų vienintelio turto, kuris šiuo metu yra kaip garantas ieškinio patenkinimo atveju ieškovei atgauti skolą. Duomenų apie pensijos dydį apeliantė taip pat nepateikė, dėl ko būtų galima daryti išvadą, jog pagal gaunamas pajamas prašoma priteisti suma apeliantei nėra didelė. Apeliantės nurodoma aplinkybė, jog tarp šalių teisminiai ginčai vyksta nuo 2010 metų, tačiau apeliantė iki šiol turto neperleido, nėra pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių netaikyti nagrinėjamu atveju, nes ji tą gali padaryti šios bylos nagrinėjimo metu.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirais skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartį palikti nepakeistą.