Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-04-14 · Administracinė byla Nr. I-172-331/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-04-14
Bylos Nr.
I-172-331/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00034-2014-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Henrikas Sadauskas
Pareiškėjas
I. P.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-172-331/2016Proceso Nr. 3-61-3-00034-2014-7Procesinio sprendimo kategorija 1.16.5; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio14 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas,dalyvaujant atsakovės atstovui Edvinui Ramanauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. P. skundą atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Teisėjas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja I. P. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–7) ir prašo: 1) priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, neišmokėtą valstybės tarnautojo 10 519,3 Lt darbo užmokesčio dalį nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30; 2) priteisti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) perskaičiuotą neišmokėtą sumą; 3) priteisti delspinigius už laiku nesumokėtą darbo užmokesčio ir pašalpų dydį, skaičiuojant nuo 2009-08-01 iki visiško atsiskaitymo.

Paaiškino, kad nuo 1996-11-25 iki šiol dirba Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijoje (toliau – ir Sveikatos apsaugos ministerija). Šiuo metu pareiškėja eina Vidaus audito departamento Biudžetinių įstaigų vidaus audito skyriaus vyriausiosios specialistės (karjeros valstybės tarnautojos, 14 kategorijos) pareigas, pareiškėjai suteikta pirmoji kvalifikacinė klasė. Laikotarpiu nuo 2010-04-01 iki 2013-01-31 turėjo tikslines atostogas, kurių metu gavo pašalpas, apskaičiuotas pagal sumažintą atlyginimą.

Lietuvos Respublikos Seimui 2009-07-17 priėmus Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) pakeitimus nuo 2009-08-01 sumažinti valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai bei priedai už kvalifikacinę klasę. Šis valstybės tarnautojų darbo užmokesčio (pareiginės algos (koeficientų) ir priedų už kvalifikacinę klasę)sumažinimas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinio Teismo) 2013-07-01 nutarimu pripažintas prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms ir konstituciniam teisinės valstybės principui, todėl jai nepagrįstai laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30buvo sumažinta ir dėl to neteisėtai neišmokėta valstybės tarnautojo 10 519,3 Lt darbo užmokesčio dalis.

Atsiliepimas

Atsakovė Sveikatos apsaugos ministerija prašė dėl pareiškėjos pateiktų reikalavimų spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime (b. l. 10–14) paaiškino, kad neginčija laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30 susidariusios 10 519,3 Lt pareiškėjos darbo užmokesčio nepriemokos, tačiau pareiškėjos reikalavimui dėl darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo prašo taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą. Pažymi, kad pareiškėjos reikalavimas priteisti delspinigius yra nepagrįstas, atsižvelgiant į tai, kad Sveikatos apsaugos ministerija nėra kalta dėl laiku neišmokėtos darbo užmokesčio dalies. Prašo teismo pareiškėjai palankaus teismo sprendimo įvykdymą atidėti kitiems biudžetiniams metams ir išdėstyti dalimis 12 mėnesių laikotarpiui.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje atsakovės atstovas prašė skundą atmesti.

Atsiliepimas

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius su pareiškėjos skundu nesutinka iš dalies, prašo skundą dalyje dėl reikalavimo VSDFV Vilniaus skyriui atmesti. Atsiliepime (b. l. 19–21) paaiškino, kad Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre esantys ir Sveikatos apsaugos ministerijos pateikti duomenys apie pareiškėjai laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30 priskaičiuotas draudžiamąsias pajamas nėra pasikeitę, todėl tenkinti pareiškėjos reikalavimo nėra teisinio pagrindo. Papildomuose paaiškinimuose (b. l.50–52) pažymi, kad patikslinus duomenis apie pareiškėjos draudžiamąsias pajamas, bus perskaičiuotos ginčijamu laikotarpiu pareiškėjai išmokėtos ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos, susidaręs pašalpų skirtumas bus išmokėtas pareiškėjai.

Pareiškėja, VSDFV Vilniaus skyriaus atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 str., b. l. 48-49, 52, 56-57).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl trunkamojo pažeidimo, kuomet pareiškėjai kas mėnesį buvo mokamas sumažintas darbo užmokestis pagal įstatymus, kurie vėliau buvo pripažinti prieštaraujančiais Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2002-02-18 pareiškėja paskirta į Sveikatos apsaugos ministerijos Teisės skyriaus vyriausiosios specialistės (A lygio, 14 kategorijos) pareigas. Nuo 2006-12-04 pareiškėja paskirta į Sveikatos apsaugos ministerijos Vidaus audito skyriaus vyriausiosios specialistės (vidaus auditorės) (A lygio, 14 kategorijos) pareigas. Nuo 2009-10-01 pareiškėja paskirta į Sveikatos apsaugos ministerijos Vidaus audito skyriaus vyriausiosios specialistės (A lygio, 14 kategorijos) pareigas. Nuo 2012-07-01 pareiškėja paskirta į Sveikatos apsaugos ministerijos Biudžetinių įstaigų vidaus audito skyriaus vyriausiosios specialistės (A lygio, 14 kategorijos) pareigas. Nuo 2014-01-01 pareiškėja paskirta eiti Sveikatos apsaugos ministerijos Vidaus audito skyriaus vyriausiosios specialistės (A lygio, 14 kategorijos) pareigas (b. l. 17). Ginčijamu laikotarpiu pareiškėjai buvo suteikta pirmoji kvalifikacinė klasė (b. l. 18). Sveikatos apsaugos ministerijos 2014-01-28 pažyma Nr. pž–57 patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30 pareiškėjai neišmokėta darbo užmokesčio dalis yra 10 519,3 Lt (neatskaičius mokesčių) (b. l. 16).

Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 23 straipsnis numato, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: 1) pareiginė alga; 2) priedai; 3) priemokos; 4) apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą. To paties įstatymo 24 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, kad pareiginė alga nustatoma pagal pareigybės kategoriją ir yra vienoda visoms tos pačios kategorijos pareigybėms. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas taikant pareiginės algos koeficientą. Koks koeficientas taikomas kiekvienos kategorijos pareigybėms, nustato šis įstatymas (1 priedas). Vadovaujantis VTĮ 25 straipsnio valstybės tarnautojams mokami šie priedai: 1) už tarnybos Lietuvos valstybei stažą; 2) už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategoriją; 3) už laipsnį arba tarnybinį rangą; 4) už diplomatinį rangą; 5) pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas.

Pažymėtina, kad VTĮ 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo pakeitimais (2010-06-30 įstatyme Nr. XI-944; 2011-11-22 įstatyme Nr. XI-1721; 2012-12-20 įstatyme Nr. XII-114) nuo 2009-05-01 buvo sumažinti pareiginės algos koeficientai aukštesnės nei 14 pareigybių kategorijos valstybės tarnautojams. Nuo 2009-08-01 VTĮ 1 priedas buvo dar kartą pakeistas (2009-07-17 įstatymu Nr. XI-363) dar kartą sumažinant pareiginės algos koeficientus 11 ir aukštesnių kategorijų valstybės tarnautojams, taip pat nustatant sumažintus priedų už kvalifikacinę klasę dydžius. Pastebėtina, jog 2013-09-19 priėmus VTĮ 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymą Nr. XII-517, kuris įsigaliojo 2013-10-01, buvo nustatyti priedų už kvalifikacinę klasę ir pareiginių algų koeficientų dydžiai, galioję iki 2009-05-01. Todėl pareiškėjai nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30 susidarė 10519, 30 Lt darbo užmokesčio nepriemoka.

Nagrinėjamu laikotarpiu pareiškėjai neišmokėtos darbo užmokesčio dalies susidarymo pagrindu buvęs teisinis reguliavimas įvertintas Konstitucinio teismo 2013-07-01 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – ir Konstitucinio teismo 2013-07-01 nutarimas), kuriame Konstitucinis Teismas pripažino, kad pareiginės algos koeficientų ir priedų už kvalifikacines klases sumažinimas buvo nepagrįstas, kadangi tokiu teisiniu reglamentavimu neproporcingai sumažinti valstybės tarnautojų atlyginimai prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimas „Valstybės žiniose“ paskelbtas 2013-10-01. Šiame nutarime Konstitucinis teismas taip pat konstatavo, kad įstatymų leidėjui iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str. kyla reikalavimas nustatyti asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, t. y. tvarką, kuria valstybė per protingą laikotarpį (inter alia atsižvelgiant į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinant galimybes sukaupti (gauti) lėšas, būtinas tokiam kompensavimui) teisingai – tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi, – juos kompensuos.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgęs į Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimo išaiškinimą, priėmė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto 20 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymą (toliau – ir Įgyvendinimo įstatymas), kuriuo numatyta nustatyti dėl ekonominės krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą asmenims, kuriems už darbą buvo apmokama iš valstybės ar savivaldybės lėšų. Minėtą patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą pateikti iš pradžių buvo numatyta iki 2014-05-01, tačiau vėliau šis terminas buvo pratęstas iki 2015-05-01.

Konstitucinis Teismas 2015-11-19 nutarime konstatavo, jog Įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, bei atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2015-06-30 priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymą Nr. XII-1927 (toliau – ir Grąžinimo įstatymas), įsigaliojusį (su tam tikra išimtimi) 2015-09-01, kuriame nustatytas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas.

Teismas, atsižvelgęs į paminėtus Konstitucinio Teismo išaiškinimus, Grąžinimo įstatymo nuostatas, laiko, kad pareiškėjos dėl neproporcingo atlyginimo sumažinimo patirti praradimai turėtų būti kompensuojami pagal įstatymų leidėjo nustatytą mechanizmą. Pareiškėjos patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimą priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu, nes sumažintą darbo užmokestį mokėjusiai institucijai – Sveikatos apsaugos ministerijai, Grąžinimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sąlygomis kompensuoti pareiškėjos patirtus praradimus. Toks neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio dalies grąžinimo mechanizmo taikymas atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) formuojamą praktiką nagrinėjamu klausimu administracinėse bylose Nr. A-668-602/2016, A602-669/2016, kuriose LVAT nurodė, kad „patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti reikalavimą priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu“. Nagrinėjamu atveju nukrypti nuo tokios LVAT suformuotos praktikos nėra jokio pagrindo.

Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju, jau galiojant nepagrįstai sumažinto darbo užmokesčio dalies grąžinimo mechanizmui, pareiškėjos reikalavimas priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu negali būti tenkinamas.

Teismui atmetus reikalavimą priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį yra atmetami reikalavimai priteisti iš VSDFV perskaičiuotą neišmokėtą sumą ir delspinigius už laiku nesumokėtą darbo užmokesčio dalį, skaičiuojant nuo 2009-08-01 iki visiško atsiskaitymo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 d. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendžia:

pareiškėjos I. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Henrikas Sadauskas