- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-21
- Bylos Nr.
- 1S-435-993/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-12836-2022-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Indrė Averkienė
- Nuteistasis
- A. B.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. B. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo A. B. skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos Alytaus kalėjime (toliau – Komisija) 2024 m. gegužės 27 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nuteistajam netaikytas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. A. B. nuteistas Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, taikant 63 straipsnio 1, 4 dalis, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trims metams. Bausmės pradžia – 2022 m. gegužės 31 d., bausmės pabaiga – 2025 m. gegužės 31 d. Neatlikta bausmės dalis 1 metai 4 dienos laisvės atėmimo (skaičiuojant Komisijos nutarimo priėmimo dieną).
Žemesnės instancijos teismas
2. Komisijos 2024 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta netaikyti nuteistajam A. B. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos motyvuojant tuo, kad nėra pagrindo manyti, jog jis būdamas laisvėje nedarys naujų nusikaltimų bei laikysis įstatymų.
3. Nesutikdamas su šiuo Komisijos nutarimu, nuteistasis A. B. pateikė skundą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams. Šio teismo 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi skundas atmestas, motyvuojant tuo, kad esant vidutinei rizikai, nenustatyta akivaizdi pažanga, teigiamas pokytis nuteistojo elgesyje, mąstyme, siekiant mažinti kriminogeninius veiksnius, laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, tai nesudaro pagrindo manyti, kad jis, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismo vertinimu, A. B. elgesio, mąstymo bei nuostatų korekcija teigiama linkme dar nėra pakankama.
4. Nuteistasis A. B. pateikė skundą apygardos teismui, kuriame nesutinka su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi ir Komisijos 2024 m. gegužės 27 d. nutarimu, prašo juos panaikinti ir priimti naują sprendimą, taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra. Skundą grindžia šiais argumentais.
4.1. Tiek Komisija, tiek teismas ignoruoja duomenis esančius jo asmens byloje. Kalėjimo administracija teismui pristatė ne visą su juo susijusią medžiagą. Teismas lygtinio paleidimo netaikymą argumentavo tuo, kad jis bausmės atlikimo metu nelankė reikiamų programų, nedirba, nemoka skolų, tai yra netiesa. Pridedami dokumentai patvirtina, kad jis baigė visas rekomenduojamas programas, dirbo (duomenys neskelbtini), buvo atleistas iš darbo pasibaigus (duomenys neskelbtini), kito darbo negavo, argumentuojant, kad (duomenys neskelbtini) darbo nėra, kitos darbo vietos kalėjime užimtos. Teismas nurodė, kad yra neišsilavinęs ir nesimoko. Tai yra netiesa. Mokykla prasideda nuo penktos klasės, jis yra baigęs tris klases. Iš trečios klasės į penktą nepriima, tačiau jis mokosi savarankiškai.
4.2. Prašo atsižvelgti į visus pridėtus duomenis apie programų baigimą, jau penki mėnesiai, kaip yra perkeltas į lengvąją grupę, kas yra didžiausias paskatinimas už gerą darbą, elgesį. Prašo atsižvelgti, kad atliko daugiau nei tris ketvirtadalius paskirtos bausmės. Lygtinio paleidimo komisijai pristatytas tris kartus, kiekvieną kartą įvykdė visas rekomenduotas programas. Moka baudas bei dengia ieškinį. Turi gyvenamąją vietą, bus priimtas į darbą ir laikysis visų teismo nurodytų taisyklių.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. B. skundas atmetamas.
6. BVK 82 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Vertinant nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Be kita ko, ir nuteistajam nustatytų kriminogeninių veiksnių valdymo efektyvumo vertinimas taip pat yra svarbus sprendžiant dėl to, ar nuteistojo daroma pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi.
7. Įvertinus skundo argumentus, skundžiamos nutarties motyvus ir teismui pateiktą nuteistojo asmens bylos medžiagą bei pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuojama, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nuteistajam A. B. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir jis nepadarė akivaizdžios pažangos ją mažinant. Pritartina ir Komisijos argumentams, kad nėra pagrindo išvadai, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, o daroma pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką yra labai maža. Iš skundžiamos nutarties ir Komisijos nutarimo turinio matyti, kad apylinkės teismas ir Komisija teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė. Apylinkės teismas ir Komisija, priimdami sprendimus, juos pakankamai išsamiai argumentavo, įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes. Apygardos teismas daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas ir Komisija, neturi pagrindo. Tai, kad priimti procesiniai sprendimai neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro jų neteisėtais ar nepagrįstais.
8. A. B. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, kaip nuteistasis nurodo skunde, jis yra atlikęs daugiau tris ketvirtadalius bausmės, tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. Socialinio tyrimo išvadoje pateikti duomenys abejonių tam tikrais teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, kurie nurodomi ir skunde, nekelia, kadangi A. B. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, ankstesnių Komisijos vertinimų metu nustatytas rekomendacijas taip pat įvykdė, dalyvavo programoje „(duomenys neskelbtini)“, bausmės atlikimo metu nebaustas, skatintas tris kartus, atlygino žalą nukentėjusiajai, turi gyvenamąją vietą, nuolat kreipiasi į įstaigos administraciją dėl įsidarbinimo, buvo įtrauktas į darbinę veiklą, atliko patalpų remontą, laisvėje turėtų galimybę įsidarbinti, savanoriškai lanko (duomenys neskelbtini) užsiėmimus, mokosi lietuvių kalbos, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse ir renginiuose, sporto varžybose, palaiko socialinius ryšius. Visos šios aplinkybės sudaro pagrindą įžvelgti tam tikrus teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, kurie kaip matyti buvo įvertinti laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos ir nuteistajam 2024 m. gegužės 9 d. sprendimu pakeistos bausmės atlikimo sąlygos. Iš Paprastosios grupės jis perkeltas į Lengvąją grupę. Apygardos teismo vertinimu, nuteistojo padėtis, atsižvelgiant į jo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje, pastangas, palengvinta pakankamai. Pagrindo šiuo metu ją dar labiau lengvinti taikant lygtinį paleidimą nėra. Šią išvadą teismas daro įvertinęs ne tik minėtas teigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybės, tačiau ir neigiamai jo asmenybę bei elgesį apibūdinančius duomenis, kurie rodo, jog nuteistojo daroma pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis dar nėra pakankama išvadai, jog jis daugiau nenusikals. Šią aplinkybę patvirtina Socialinio tyrimo išvadoje, kuri vertinama kaip viena iš pagrindinių informacijos apie nuteistąjį šaltinių, išdėstyti duomenys apie jam išskiriamus kriminogeninius veiksnius (statinius ir dinaminius), jo mąstymą, nuostatas.
9. Iš teismui pateiktos nuteistojo asmens bylos duomenų ir Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistajam nustatyti statiniai kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija (du teistumai) ir būdingas teisės pažeidimų modelis. A. B. nuteistas ir bausmę atlieka už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje įsibrovė į gyvenamąją patalpą ir panaudoję smurtą pagrobė svetimą turtą, nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, taip pat už šaudmenų laikymą. Kaltu prisipažino. Teistas antrą kartą, pastarasis nusikaltimas nėra sunkesnis, tačiau teisės pažeidėjui būdingo nusikaltimų modelio dalis. Nors sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo laikotarpiu bei jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau turi būti įvertintos ir aplinkybės, susijusios su asmens nusikalstamu elgesiu praeityje. Nuteistojo elgesio prognozavimas ateityje yra paremtas jo elgesio vertinimu praeityje. Būtent minėtos praeities aplinkybės padeda lengviau įvertinti nuteistojo asmenybės ir elgesio pokyčius, jo pastangas savo elgesį kreipti teigiama linkme. Aplinkybės, susijusios su nusikalstamomis veikomis, už kurių padarymą nuteistasis atlieka bausmę ir ankstesni jo teistumai, atskleidžia nuteisto asmens pavojingumą, požiūrį į padarytus nusikaltimus, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos kontekste.
10. Socialinio tyrimo išvadoje nustatyti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: nedidelė, nestabili darbinė patirtis; darbinių įgūdžių stoka; neturi profesinės kvalifikacijos; turi skaitymo ir rašymo problemų; turi skolų ir ieškinių; būdingi lėšų valdymo sunkumai; būdingas rizikingas / pavojingas elgesys; negebėjimas tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatomi vertinant ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.
11. Sutiktina, jog stebimos tam tikros nuteistojo pastangos mažinti kriminogeninius veiksnius susijusius su nedidele ir nestabilia darbo patirtimi, darbinių įgūdžių stoka, skolų ir ieškinių turėjimu, kadangi bausmės atlikimo metu nuolat kreipiasi dėl įsidarbinimo, buvo įtrauktas į darbinę veiklą (b. l. 76, 78, 81), pateikta pažyma, kad laisvėje turėtų darbą (b. l. 84), siekė įgyti išsilavinimą, mokosi lietuvių kalbos, atlygino žalą nukentėjusiajai. Tačiau teigiama nuteistojo nuostata į darbą bei skolinių įsipareigojimų mažinimą fiksuojama dar neilgą laiką. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir motyvuotai įvertino menką nuteistojo darbinę patirtį laisvėje, tai kad jis nedirbo, net ir tada, kai ankstesniojo jam taikyto lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos metu jis buvo įpareigotas dirbti, todėl spręsti, kad jis, paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, įsidarbins ir tęs darbą nėra pagrindo. Juo labiau, Socialinio tyrimo išvadoje yra duomenų, kad nuteistasis dirbti žadėjo tik pasibaigus probacijos priežiūrai. O tai betarpiškai susiję su nuteistojo galimybėmis dengti skolinius įsipareigojimus. Teismui pateikti duomenys patvirtina atsainų nuteistojo požiūrį į skolinių įsipareigojimų vykdymą. Nuteistasis iš savo gaunamų pajamų, t. y. apie 200 Eur kas mėnesį savanoriškai moka 2 eurus antstoliui ir 5 eurus administracinėms nuobaudoms dengti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad nors nuteistojo pajamos yra mažos, tačiau ir pragyvenimui reikalingi finansiniai kaštai, būnant laisvės atėmimo vietų įstaigoje ženkliai mažesni, todėl gaunant 200 eurų ir turint galimybę patenkinti minimalius savo poreikius, tokių minimalių sumų (2 ir 5 eurų) per mėnesį skyrimas skolų išieškojimui nėra laikytinas sąmoningu siekiu padengti įsiskolinimus, o labiau formalumu, norint pagrįsti, jog įsiskolinimai yra dengiami. Apibendrinant akcentuojama tai, kad nuteistasis siekdamas, kad jam būtų taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigoje turi ir dengti įsiskolinimus didesne apimtimi ir įrodyti, jog jo teigiamos nuostatos į darbą, skolų grąžinimą yra nuoseklios ir ilgalaikės, kad įrodytų jog jam laisvėje pakaks motyvacijos dirbti ir grąžinti skolas.
12. Vertinant galimybę A. B. taikyti lygtinį paleidimą svarbu ir tai, kad jo mąstymas dar nėra pasikeitęs tiek, jog nekeltų abejonių probacijos sėkme. Nustatyta, kad nuteistojo bendravimas ribotas, savo elgesio nelinkęs apmastyti, būdingas impulsyvumas (kas šauna į galvą). Savo problemų neatpažįsta, jam normalu neišlaikyti savo vaikų, neturėti pragyvenimo šaltinio. Nuteistasis turi sunkumų numatant neigiamas savo elgesio pasekmes. Savo elgesį teisina. Sutiktina, kad nuteistasis išėjęs į laisvę turės gyvenamąją vietą, tačiau vykdydamas nusikalstamas veikas, dėl kurių šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, jis turėjo gyvenamąją vietą, bet ši aplinkybė jo nusikalstamo elgesio raiškos teigiamai neįtakojo.
13. Išanalizuotų teisinių ir faktinių aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad nuteistojo taisymosi procesas dar turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, siekiant valdyti nuteistajam nustatytus riziką nusikalsti pakartotinai didinančius kriminogeninius veiksnius, bei įtvirtinti teigiamus elgesio modelius, mažinant skolinius įsipareigojimus ir formuoti tinkamus problemų sprendimo įgūdžius, kurie padėtų nuteistajam integruotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Skundžiama nutartis ir Komisijos nutarimas yra teisėti ir pagrįsti. Nėra pagrindo tenkinti nuteistojo skundo, todėl skundžiama Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutartis paliekama nepakeista, o A. B. skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
nuteistojo A. B. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.