- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-30
- Bylos Nr.
- 2A-787-102/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-02848-2012-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Zina Mickevičiūtė, Romualdas Januška, Nijolė Danguolė Smetonienė
- Atsakovas
- K. K.
- Ieškovas
- E. S.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-787-102/2012 teisėjas Eigirdas Činka Proceso Nr. 2-08-3-02848-2012-0
2012 m. spalio 30 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdo Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Zinos Mickevičiūtės ir Nijolės Danguolės Smetonienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės K. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3775-755/2012 pagal ieškovo E. S. ieškinį atsakovei K. K. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui pakeitimo ir atsakovės K. K. priešieškinį ieškovui E. S. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas E. S. Panevėžio miesto apylinkės teismui pateiktu ieškiniu, prašė pakeisti 2006 m. rugsėjo 21 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu iš atsakovės K. K. jų nepilnametės dukros E. S., gimusios 2005 m. balandžio 17 d., išlaikymui priteistą dydį, priteisiant 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės. Nurodo, kad iš atsakovės buvo priteistas išlaikymas dukrai po 125 Lt kas mėnesį nuo 2006 m. liepos 13 d. iki jos pilnametystės. Vaikui augant, jos poreikiai išaugo. Atsakovė papildomai materialiai dukros neremia. Dukros poreikiams tenkinti per mėnesį reikia skirti ne mažiau kaip 600 Lt, todėl pusę šios sumos – 300 Lt privalo mokėti atsakovė. Jo materialinė padėtis nėra gera. Jis gauna vidutiniškai 678 Lt darbo užmokestį per mėnesį, pašalpa vaikui sudaro 52 Lt, nekilnojamojo ar kitokio vertingesnio turto neturi, gyvena pas močiutę, tenka prisidėti prie išlaidų už komunalines paslaugas mokėjimo. Pagal CK 3.192 str. abu tėvai privalo teikti vaikams išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.
Atsakovė priešieškiniu prašė vaiko gyvenąmąją vietą nustatyti su ja, priteisti iš ieškovo vaikui išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį iki vaiko pilnametystės. Nurodė, kad su motina vaikui bus gyventi geriau, prasidės dukters paauglystės laikotarpis. Ji nuo vasario mėn. dirba Panevėžyje, su draugu gyvena nuomojamame dviejų kambarių bute ir grįžta į Upytę tik savaitgaliais. Ieškovas gyvena nuomojamame bute, kuris kūrenamas malkomis, o atsakovė bute yra visi patogumai. Vaikui mieste mokytis būtų geresnės sąlygos. Ieškovas išgėrinėjo, dėl ko neteko darbo, vėliau gydėsi, buvo susitvarkęs, bet dabar vėl išgėrinėja, galbūt kiek mažiau. Vaikui pradėjus eiti į mokyklą, išlaikymui reikės daugiau lėšų. Ji augina ir kitą 8 metų vaiką, kuris gyvena su seserimi Upytėje. Jo išlaikymui iš vaiko tėvo gauna 200 Lt kas mėnesį. Ji moka dar 100 Lt nuomos mokestį už butą. Pas ieškovą dukrai gyvenimo sąlygos neblogos, tačiau eiti į pirmąją klasę mieste jai būtų patogiau.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu ieškovo E. S. ieškinį patenkino – pakeitė Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. sprendimu priteistą išlaikymo dydį, priteisė iš atsakovės K. K. dukters E. S. išlaikymui po 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2012-04-20) iki jos pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, o atsakovės K. K. priešieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. sprendimu nepilnametės E. S. gyvenamoji vieta nustatyta su jos tėvu ieškovu E. S., iš atsakovės priteistas išlaikymas dukrai po 125 Lt kas mėnesį. Abu tėvai turi tinkamas vaikui gyvenimo sąlygas. Atsakovė dar turi sūnų, kuris gyvena Upytėje pas jos seserį. Tarp šalių kilęs ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiamas, vadovaujantis vaiko interesais ir atsižvelgiant į jo norus. Teismo posėdyje mergaitė patvirtino, kad ji nori gyventi su tėvu. Ieškovas gydėsi nuo alkoholizmo, tačiau šiuo metu nėra patikimų įrodymų, kad jis girtautų ir dėl to negalėtų auginti vaiko. Vaiko gyvenimas pas tėvą atitinka jo interesus. Keisti mergaitės gyvenamąją vietą netikslinga.
Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, konstatavo, jog išaugo šalių vaiko poreikiai, nes vaikas auga, pradės lankyti mokyklą. Tai sąlygoja papildomas išlaidas. Dėl to teismas padarė išvadą, jog ieškovo prašomo priteisti išlaikymo iš vieno tėvo suma po 300 Lt kas mėnesį yra iš esmės pagrįsta. Šis dydis yra artimas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstamai priimtina ribai. Abu vaiko tėvai privalo išlaikyti savo vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas(CK 3.192 str. 1 ir 2 d.). Atsakovės turtinė padėtis po teismo sprendimo priėmimo yra pagerėjusi - ji įsidarbino, gauna nuolatines pajamas. Tačiau atsakovė turi išlaikyti dar vieną vaiką. Ieškovo pajamos panašios į atsakovės pajamas, bet jis turi mažiau išlaikytinių, todėl jis turi ir gali ženkliau nei atsakovė prisidėti prie vaiko išlaikymo. Dėl to priteistas išlaikymo dydis keičiamas, padidinant iki 250 Lt per mėnesį.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė K. K. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą, priimti naują sprendimą, priešieškinį patenkinti, nustatyti jos dukters gyvenamąją vietą su motina ir priteisti iš ieškovo dukters išlaikymui po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės. Nurodo, jog vaikui gyventi su ja ir mokytis sąlygos būtų geresnės, nes jos nuomojamas butas Panevėžio mieste su patogumais, šalia yra mokykla. Vaikui augant jo poreikiai išaugo, todėl jai išlaikyti turėtų būti priteista nebūtinai 400 Lt, gali būti 300 Lt ar net 200 Lt per mėnesį. Ji dar augina 8 metų sūnų, kuris gyveno Upytėje. Nuo 2012-09-01 sūnus gyvena su ja Panevėžyje, bet važinėja į mokyklą Upytėje. Jeigu dukra norėtų lankyti mokyklą Upytėje, galėtų su broliu važinėti. Ji dirba nuo 6 val. iki 15 val., todėl vaikai, būdami su ja, būtų saugūs. Į mokyklą juos išleistų gretimai gyvenanti sesuo. Teismas, atmesdamas priešieškinį, neįvertino visų aplinkybių. Ieškovas išgėrinėjo, buvo netekęs darbo, vėliau gydėsi, buvo susitvarkęs, tačiau dabar vėl išgėrinėja. Ieškovas buvo žadėjęs iki mokslo metų pradžios dukrai nupirkti kompiuterį, tačiau pažado neįvykdė. Dėl to dukra, nors ir būdama pirmokė, neturi galimybės lavintis. Jos sūnus kompiuterį turi. Mergaitė rugpjūčio mėnesį dvi savaitę svečiavosi pas ją Panevėžio mieste. Apžiūrėjus netoliese esančią mokyklą, stadioną, mergaitė panoro lankyti mokyklą Panevėžio mieste. Jos sūnus turi geresnes mokymosi sąlygas, todėl norėtų, kad būtų pakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas.
Atsiliepimas
Ieškovas pateikė teismui atsiliepimą į apeliacinį skundą ir prašo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliantės argumentas, kad jis vėl išgėrinėja neatitinka tikrovės, nepagrįstas įrodymais. Jis dirba pastovų darbą, išgėrinėjo praeityje. Atsakovė pati Upytėje dažnai būna neblaivi. Dukra sėkmingai lanko mokyklą, yra saugi, prižiūrėta. Teismas įvertino visus įrodymus ir padarė teisingas išvadas. Neteisingi atsakovės teiginiai, kad dukra yra nuskriausta, jo bijo, mokykloje pastebima nešvari, apiplyšusi. Atsakovė gyvena su sugyventiniu, kurio mergaitė buvo barama, verkė, miegojo ant grindų. Dukros gyvenimas su tėvu atitinka jos norus ir interesus, užtikrina saugią socialinę aplinką.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
CK 3.192 str. 1 d. įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo principą, atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3, 27 str., CK 3.192 str. 2d.). Būtinoms vaiko vystimosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Nustatant nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą ir išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 str. 1 d.), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius, nustatyti tėvų turtinę padėtį, t.y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. Prievolė išlaikyti vaiką, mokant periodines įmokas yra tęstinio pobūdžio, vykdoma ilgą laikotarpį, todėl kinta vaikio poreikiai, taip pat gali kisti ir jo tėvų galimybės patenkinti vaiko poreikius. Vadovaudamasis CK 3.201 str. 1 ir 2 d., teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis arba atsirado papildomos vaiko priežiūros išlaidos. Pagrindas reikalauti keisti priteisto išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios atsakovo turinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą.
Byloje nustatyta, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. sprendimu, tenkinant ieškovo E. S. ieškinį, buvo nustatyta nepilnametės E. S., gim. 2005-04-17, gyvenamoji vieta su tėvu E. S. ir iš atsakovės K. K.-E. S. motinos dukters išlaikymui priteista kas mėnesį po 125 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2006 m. liepos 13 d. iki dukters pilnametystės. Ieškovas ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas pakeisti išlaikymo dydį, priteisiant 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės, tuo pagrindu, kad išaugo dukters poreikiai. Atsakovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, ir priimti naują sprendimą – jos priešieškinį tenkinti, nustatyti dukters gyvenamąja vietą su apeliante – vaiko motina ir priteisti iš ieškovo dukters išlaikymui po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo
CK 3.174 str. 2 d. nustatyta, kad teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia, atsižvelgdamas į vaiko norą, jeigu vaiko noras neprieštarauja jo interesams. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodydama, kad dukrai turėtų būti nustatyta gyvenamoji vieta su ja, nes ieškovas išgėrinėja, mokykloje dukra pastebėta nešvari, apiplyšusi ir Panevėžio mieste jos nuomojamame bute dukrai būtų geriau gyventi. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad mergaitė su tėvu gyvena nuo vienerių metų amžiaus. Po Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. sprendimo priėmimo šalys gyveno kartu iki 2011 m. lapkričio mėn. Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus 2012 m. gegužės 15 d. Šeimos aplankymo aktas bei išvada (b.l. 41-42) patvirtina, kad tėvas E. S. yra sudaręs tinkamas sąlygas dukrai augti ir vystytis. Iš liudytojų D. S., R. Š., G. V. ir R. B. parodymų teismo posėdyje matyti, kad, ieškovas, gyvendamas su atsakove, išgėrinėdavo, bet vėliau gydėsi ir dabar išgėrinėja retai. Iš Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2012 m. birželio 25 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto ir išvados (b.l. 83 -86) matyti, kad atsakovės K. K. nuomojamame bute (duomenys neskelbtini) sąlygos vaiko vystimuisi, ugdymui ir poilsiui yra tinkamos. Teismo posėdžio metu Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė K. J. prašė teismo atsižvelgti į pačios E. S. pasisakymus ir norus, nes tiek pas ieškovą, tiek pas atsakovą vaikui gyventi buitinės sąlygos yra tinkamos. Nepilnametė E. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji nori gyventi su tėvu, lankyti Upytės mokyklą, o mokyklos Panevėžio mieste lankyti nenori. Ieškovas bei liudytojos patvirtino, kad mergaitę prižiūrėti jam padeda ieškovo sesuo ir teta, iš darželio kartais mergaitę paimdavo atsakovės sesuo. UAB Upytės eksperimentinis ūkis 2012-06-18 charakteristika (b. l. 68) patvirtina, kad E. S. dirba bendrovėje nuo 2012 m. kovo 30 d. šėriku, pareigas atlieka gerai, darbo drausmės nepažeidinėja. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad byloje nėra įrodymų, jog ieškovas turėtų asmeninių savybių ar ydų, dėl kurių vaiko negalėtų prižiūrėti. Atsakovė nurodo, kad dukra, gyvendama pas ją, galėtų važinėti į mokyklą Upytėje, tačiau akivaizdu, jog mergaitei gyvenant su tėvu lankyti Upytės mokyklą žymiai patogiau ir saugiau, nei kas rytą važiuoti į mokyklą iš Panevėžio. Be to, mergaitę, visą laiką gyvenusią Upytėje, sieja nusistovėję ryšiai su draugais ir aplinka. Apeliantės nurodytas argumentas, kad ieškovas dukrai nenupirko kompiuterio, negali būti pagrindu keisti vaiko gyvenamąją vietą, nes abu tėvai privalo vienodai rūpintis vaiko poreikių tenkinimu, jo lavinimui. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes daro išvadą, kad E. S. noras gyventi su tėvu neprieštarauja jos interesams ir keisti teismo nustatytą jos gyvenamąją vietą nėra pagrindo.
Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo
Netenkinus atsakovės priešieškinio reikalavimo dėl nepilnametės E. S. gyvenamosios vietos pakeitimo, mergaitei gyvenant su tėvu, pirmosios instancijos teismas sprendė Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. sprendimu nustatyto išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą. Tiek ieškovas, tiek atsakovė sutinka, kad dukters poreikiai išaugo ir iš atsakovės priteistas 125 Lt išlaikymas per mėnesį yra nepakankamas, kad užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad faktiškai ji moka 250 Lt kas mėnesį dukters išlaikymui. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad išlaikymas buvo priteistas 2006 m., kai vaikui buvo vieneri metai, o dabar jo poreikiai neabejotinai padidėjo – mergaitė pradės lankyti mokyklą.
Byloje nustatyta, kad ieškovas dirba UAB Upytės eksperimentinis ūkis. Jo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis sudaro 451,40 Lt (b.l. 120-121). Iš VĮ Registrų centras ir VĮ Regitra išrašų (b.l. 58-59) matyti, kad ieškovas nekilnojamojo turto ar transporto priemonės neturi. Atsakovė nuo 2012 m. vasario 20 d. dirba UAB „VIPP Sprendimai“ patalpų ūkio darbuotoja (b.l. 26). Jos gaunamas darbo užmokestis sudaro 825 Lt (b.l. 124). Atsakovė augina dar vieną vaiką L. B., gim. 2003 m. lapkričio 30 d. Tokiu būdu atsakovė privalo teikti išlaikymą dviems savo vaikams, o atsakovas – vienam vaikui. CK 3.198 str. 2 d. įtvirtintas vaikų lygiateisiškumo principas, kad visi atsakovo vaikai yra lygiateisiai, nesvarbu jie gimę iš tos pačios ar skirtingų santuokų ir teismas turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius. Tačiau, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 str. 1 d.), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas nepilnametei dukrai turėtų teikti didesnę išlaikymo dalį negu atsakovė. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad iš atsakovės priteistas 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis išlaikymas jos dukrai E. S. pagal atsakovės materialinę padėtį užtikrintų vienodą jos abiejų vaikų minimalių poreikių tenkinimą.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino ir pritaikė procesinės ir materialinės teisės normas, padarė teisingas išvadas ir priėmė pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.