Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamasis E. L. teisme kaltu prisipažino, tačiau nurodė, jog jis nenorėjo nužudyti J. B. J. B. buvo jo sugyventinė. Jie kartu su pertraukomis gyveno 3-4 metus J. B. priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Tą dieną buvo nedarbo diena, išeiginė, atrodo sekmadienis. E. L. gėrė visą dieną, todėl nelabai viską atsimena, nelabai gali pasakyti, kaip viskas vyko. Bendrabutyje yra bendras koridorius, jie (jis ir nukentėjusioji) buvo susipykę, jis nežino dėl ko sudavė jai smūgį, nutempė ją namo, lyg ir viskas buvo normaliai. Tai buvo apie 19-20 val. Jis užmigo, o atsibudus apie 1 val. nakties, ji gulėjo ir kažkaip nenormaliai kriokė, E. L. tai pasirodė įtartina, jis pabandė pažadinti, ji neatsibudo ir jis iškvietė greitąją. Atvažiavo greitoji ir ją pasiėmė.

Su J. sutardavo normaliai, viskas būdavo gerai, bet kadangi jie abu išgerdavo, gaudavosi barniai. Gerdavo dažnai, porą kartų per savaitę tikrai gerdavo, būdavo, kad gerdavo ir savaitę kiekvieną dieną. Gerdavo iš jo (E. L.) uždirbtų pinigų, nes jis dirbo nelegaliai. Jis gerdavo, bet į darbą eidavo. J. tai dirbo, tai nedirbo. Nueidavo, mėnesį padirbdavo, gaudavo algą ir vėl nedirbdavo. Ji dirbdavo indų plovėja ar kažką panašaus, bet labai greitai darbą prarasdavo.

Atsimena, kad ji koridoriuje vaikščiojo, rėkavo ir jie pradėjo pyktis. E. L. pasakė jai eiti namo ir kažkas atsitiko, bet jis net neprisimena, kad sudavė. E. L. paskui tik kaimynas pasakė, kad E. L. sudavė vieną kartą. Kai sudavė J. ir ją partempė namo, kraujo nematė ir neatsimena. Gal koridoriuje rastas kraujas jos. Pagarsinus įvykio vietos (koridoriaus ir buto) apžiūros protokolus, E. L. nurodė, jog jis J. nešė iš laiptinės, nes ji ten buvo nugriuvusi, ji ten pastoviai griūdavo. Namuose kraujo neturėjo būti. Kai J. parsitempė į butą, dėjo ją ant lovos, bet negalėjo uždėti, tai ji liko gulėti ant grindų.

Dėl pareikštų civilinių ieškinių - nukentėjusiojo J. B. (1 000 Eur turtinei ir 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti) ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos (389,39 eurų) ieškinių reikalavimų, E. L. parodė, jog dėl 20 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo nežino, o su visais kitais ieškinių reikalavimais sutinka. Negali pasakyti, su kokia neturtine žala sutinka, kokią duos, tokią turės mokėti.

Atsiprašo J. brolio ir sesers, tikrai nenorėjo, kad taip įvyktų.

E. L. pilnai palaikė savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių matyti, jog jis kaltu prisipažino iš dalies, nes nužudyti J. B. nenorėjo. Apie trejus metus jis gyveno su J. B. pastarajai priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Jie abu kartu vartodavo alkoholinius gėrimus, o būdami girti, tai dažnokai konfliktuodavo visai be priežasties. Paskutinį kartą jie sukonfliktavo sekmadienį, tai yra 2024-08-11. Jis tą dieną nuo pat ryto gėrė degtinę prie namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iš namų tą dieną išėjo prieš 10 val. Tuo metu J. B. dar buvo namuose, ryte jie nesipyko. Dienos metu, kelinta buvo valanda neprisimena, jis parėjo į namus, kambario durys buvo nerakintos, bet J. namuose nebuvo. Jis atsigulė ir užmigo, kiek miegojo neprisimena, nes buvo labai girtas. Neprisimena, kokį kiekį degtinės išgėrė, bet jam buvo net bloga. Atsikėlęs, jis vėl ėjo į kiemą ir kiek prisimena, jau nėjo į parduotuvę, bet kažkas atnešė degtinės ir alaus, todėl mano, kad buvo dar prieš 15 val., nes sekmadieniais galima nusipirkti alkoholio iki 15 val. J. B. jis dienos metu nebuvo sutikęs. Kai jis parėjo į namus jau buvo tamsu. Penktame aukšte, bendrame koridoriuje jis pamatė vaikštančią labai girtą ir kažką rėkaujančią savo sugyventinę J. B., dėl to jie su ja dar koridoriuje pradėjo pyktis ir abu užėjo į butą. Jau visai neprisimena dėl kokios priežasties, jis vieną kartą delnu trenkė J. B. į kairį skruostą. Ji nugriuvo ant grindų ir tikrai niekur neatsitrenkė. Jis nėra tikras ar sudavė jai dar koridoriuje prie 509 kambario durų, ar jau užėjęs į kambarį, nes buvo girtas. Po smūgio jis nugriuvusiai J. padėjo atsikelti ir paguldė ją ant lovos. Ji dar kažką burbuliavo, tačiau jokio rišlaus teksto jis neprisimena. Jis nieko neatsimena ką ji sakė, jam atrodė, kad jos sveikatos būklė normali ir tikrai nemanė, kad jai reikalinga medikų pagalba. Jis su J. dar kažką kalbėjosi, pamena, jog ji paprašė įjungti televizorių, ką jis ir padarė, o J. atsisėdo lovoje ir kalbėjo su juo. Ji kalbėjo kaip visada, būdama girta. Kadangi J. B. keikė jį necenzūriniais žodžiais, tai jis nenorėdamas toliau su ja konfliktuoti nutarė eiti į naktinę parduotuvę ir nusipirkti alaus, nes dar turėjo 4 eurus. Tiksliai nežino, tačiau namuose nebuvo gal apie kokią valandą laiko. Tada ėjo atgal į namus ir lipdamas laiptais jau trečiame aukšte, laiptinėje pamatė gulinčią savo sugyventinę J. B., ji gulėjo aukštielninka. Jis jai pasakė „L., kelkis“, bet ji nepajėgė atsikelti, todėl jis pakėlė ją ir nusivedė lėtai į namus, kur ją vėl paguldė į lovą. Jis dar žiūrėjo televizorių. Gulėdamas ant grindų ir išgirdo, kad J. B. kažkaip keistai knarkia, jis pradėjo ją žadinti, judindamas ranka už peties, tačiau ji nereagavo, nors anksčiau ją papurčius ji nustodavo knarkti. Tada jis įjungė šviesą ir pradėjo ją stipriau purtyti, bet ir į tai ji nesureagavo, todėl jis išsigando ir paėmęs J. B. mobilųjį telefoną paskambino Bendruoju pagalbos telefonu ir iškvietė greitąją pagalbą. Jis neprisimena ką konkrečiai sakė medikams, lyg minėjo, kad moteriai bloga, o atvykusius medikus pasitiko lauke. Buvo du medikai vyrai, kurie bandė J. B. pažadinti, bet ir jiems nepavyko, reikėjo J. nunešti į greitosios pagalbos automobilį, pamena, kad buvo kaimynas iš (duomenys neskelbtini) kambario J. Ba., bet dėl savo sveikatos jis negalėjo padėti, tai pakvietė kaimyną iš 2-ojo aukšto, lyg K. Č. ir jie kartu su atvykusiais medikais, keturiese nunešė J. į greitosios pagalbos automobilį. Jis kartu su medikais nevyko. Reikėjo surasti J. dokumentą, kurio jis ieškojo. Jis žinojo, kad J. turi seserį dvynę, o apie tai, kad ji turi brolį nežinojo. Jokių jos artimųjų kontaktų jis neturėjo. 2024-08-14 jis nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) ligoninę, nuvežė J. asmens tapatybės kortelę. Jam nepavyko sužinoti kokiame skyriuje ji guli, bet patartas apsaugos darbuotojo, nuėjo į reanimacijos skyrių antrame aukšte ir ten sužinojo, kad J. B. mirė. Daktarė jam pasakė, kad negali suteikti informacijos, nes jis yra tik sugyventinis. Kada J. B. tiksliai mirė jis iki šiol nežino. Jis nematė mėlynės ant J. veido po savo smūgio, jos veidas buvo tik sutinęs, tačiau ji buvo sutinusi ir nuo alkoholio. Jis niekaip nemanė, kad J. B. mirtį galėjo sukelti jo vienintelis smūgis, labai gailisi, kad nužudė J. B., tikrai to nenorėjo. Maždaug po savaitės pas jį atvyko vyriškis ir J. sesuo dvynė Ž., jie pasiėmė iš jo raktus nuo J. buto, tada jis ir sužinojo, kad J. turi brolį, kuris ir buvo atvykęs su Ž. Jis J. artimiesiems nesakė nieko apie tai, kad sudavė jai per veidą. Jis su niekuo apie J. B. mirtį nesikalbėjo, niekam apie suduotą jai smūgį nepasakojo. Sutinka parodyti kokiu būdu jai tą smūgį sudavė (2 t., b. l. 107-109).

Savo parodymus E. L. patvirtino 2024-08-29 parodymų patikrinimo vietoje metu (2 t., b. l. 117-125).

Teisme pagarsinus šiuos E. L. parodymus, pastarasis nurodė, jog dėl girtumo tiksliai nepamena kelis kartus jis įvykio dieną buvo grįžęs namo, tačiau sutinka, jog galėjo būti taip kaip nurodyta ikiteisminio tyrimo apklausos protokole.

Tai, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą, patvirtina ne tik jo parodymai, bet ir liudytojų, nukentėjusiųjų parodymai bei rašytinė bylos medžiaga.

Nukentėjusioji Ž. K. teismui parodė jog ji su seserimi J. B. buvo dvynės, tačiau daugiausia bendravo telefonu, nes gyveno gana toli viena nuo kitos. Pradžioje, kai sesuo tik susipažino su savo sugyventiniu, ji buvo laiminga, bet po kurio laiko prasidėjo. Kai jos šnekėdavosi telefonu, Ž. K. pagal J. balso toną suprasdavo, kad jos sugyventinis užeina pro duris ir pokalbiai baigdavosi. Sesuo sugyventinio pradėjo labai bijoti. Jeigu Ž. K. paskambindavo ir jis būdavo šalia, pokalbis būdavo labai trumpas ir Ž. K. suprasdavo, kad šį kartą jau viskas. Ž. K. nujautė, kad kažkas yra labai negerai ir ji sesers klausė ar ji nenorėtų papasakoti, kaip yra iš tikrųjų. Ji bijodavo ką nors pasakyti ar pasiskųsti, ji, pasakė, kad geriau manęs nenervuos ir nepasakos, kaip ji gyvena. Ž. K. suprato, kad kažkas yra negerai, kai ji pradėjo tylėti jam užėjus pro duris, suprato, kad dėl kažko sesuo labai bijo sugyventinio. Apie tai, kad sesuo būdavo sumušta, Ž. K. sužinojo iš jos draugės V., nes Ž. K. su seserimi neturėjo tokių telefonų, kad galėtu bendrauti vaizdo skambučiais. Ji nesiskundė, bet buvo labai aišku, kad kažkas ne taip, kadangi ir darbą prarado, nes kaip ji galėdavo eiti į darbą baisiai sumušta.

Ž. K. matė V. atsiųstą sumuštos sesers nuotrauką. Baisu žiūrėti, vietoje veido pas žmogų kriaušė.

J. alkoholį vartojo. Kai dirbdavo, stengėsi nevartoti. Negali pasakyti ar iki pirmos algos, ar ilgiau, bet ji visą laiką stengdavosi darbą susirasti. Prieš tai turėtą butą sesuo prarado dėl skolų. Tuo metu Ž. K. turėjo pastovų darbą, dar gyveno Vilniuje ir buvo priregistruota tame bute. Visos skolos buvo antstolių atsiųstos Ž. K. ir visas tas skolas pastoviai išskaičiuodavo iš Ž. K. algos, todėl ji priėmė sprendimą ir seseriai pasiūlė parduoti butą ir gyventi kiekviena sau. Ž. K. daugiau negalėjo patempti skolų mokėjimo, nes visos skolos pereidavo jai, nes buvo tame bute prirašyta. J. vaikų neturėjo.

Tą nelemtą sekmadienį Ž. K. skambino J. prieš pietus ir viskas buvo gerai, jos balse nieko nerimastingo negirdėjo. O jau pirmadienį, Ž. K. būnant darbe Naujojoje Akmenėje, paskambino iš (duomenys neskelbtini) ligoninės reanimacijos ir pasakė, kad sesuo guli reanimacijoje kritinėje būklėje. Ž. K. tada paskambino broliui su broliene ir pasakė, kas atsitiko, kad nuvažiuotų į ligoninę ir pasižiūrėtų. Tą pačią dieną, jau vakare, Ž. K. vėl paskambino iš reanimacijos ir tiesiai šviesiai pasakė, kad nieko nebus, galima jau ruoštis, kad vietoje smegenų košė.

Brolio J. B. pareikštas civilinis ieškinys yra jos su broliu bendras ieškinys. Ieškinį palaiko.

Nukentėjusioji Ž. K. pilnai palaikė savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 132-133), iš kurių metu matyti, kad jos sesuo J. B. nuosavybės teise turėjo jai priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Šį butą (bendrabučio kambarys) įsigijo 2013 metais. Nuo to laiko sesuo nutraukė bet kokį bendravimą tiek su ja, tiek su jų vyresniuoju broliu J. B.. Jos sesuo niekada nebuvo ištekėjusi, ji neturėjo vaikų. Su seserimi J. bendraudavo telefonu, jei ji neprarasdavo savo telefono, tai susiskambindavo iki 2-3 kartų per savaitę. Tačiau J. savo telefoną dažnai pamesdavo ar kažkaip kitaip prarasdavo. 2024-08-11 15.25 val., ji pati paskambino J., jai pasirodė, kad sesuo blaivi ir buvo gerai nusiteikusi. Pokalbio metu ji girdėjo vyrišką balsą, o J. jam pasakė ar tai pasiimk striukę ar apsirenk striukę. Ji kalbėjo rusiškai, o ką atsakė tas vyras ji neišgirdo. To pokalbio metu jai sesuo nesiskundė, kad jos sugyventinis E. ją muštų. E. pavardės nežino ir matė jį vieną kartą, t.y. 2024-08-18, kuomet kartu su broliu buvo nuėjusi pas seserį. Jis (E. L.) pats sakė, kad apie ketverius metus gyveno su J. Ji klausė jo ar jis mušė J., bet E. tai kategoriškai neigė, tačiau pasakojo, kad ji taip pat jam trenkdavo, rodė žaizdą galvoje ir sakė, kad jam su keptuve davė per galvą. Jis buvo neblaivus ir jai su broliu sakė, kad jis tikrai nemušė jų sesers tą dieną, o aptiko ją ant laiptų 2024-08-11 apie 17 val. tarp antro ir trečiojo aukštų. Dar jis paminėjo, kad J. buvo labai girta, o jis paprašė asmens, kurį pavadino „Č.“ užtempti ją į jos butą, kuris yra penktame aukšte. Jis teigė, jog tuo metu jos sesuo J. B. kvėpavo, tačiau nejudėjo, o jau nakties metu apie 24 val., jis išgirdo, kad J. sugargė, tada ir iškvietė greitąją pagalbą. E. sakė, kad nekvietė anksčiau greitosios, nes manė, kad J. išsiblaivys ir viskas bus gerai. Kiek ji (Ž. K.) žino, jos sesuo jokiu rimtų ligų neturėjo, ji niekuo nesiskundė, pas gydytojus nesilankė. 2024-08-12 prieš 12 val., jai paskambino iš (duomenys neskelbtini) ligoninės ir pranešė, kad jos sesė J. B. guli jų ligoninės reanimacijoje, į kurią buvo atvežta apie 02 val. nakties metu be sąmonės. Tada ji paskambino broliui J. ir pranešė ką sužinojusi. Antrą kartą jai iš tos pačios ligoninės paskambino gal apie 16-17 val. ir tada skambinusi socialinė darbuotoja pasakė, kad sesers būklė labai bloga. 2024-08-13 jai paskambino brolis J. B., kuris ir pranešė, kad jų sesė 08.15 val. mirė. Kadangi ji gyvena Akmenėje, tai sesers ligoninėje nelankė ir kaip ji atrodė nematė. Sesuo turėjo draugę V., jos pavardės ji nežino, kuri yra Norvegijoje ir kuri jai pasakojo, kad turi nuotraukų, kurias ji pati fotografavo, kuriose matosi, kad jos sesuo J. B. sumušta. V. sakė, kad 100 proc. J. galėjo mušti tik jos sugyventinis. Dar V. jai pasakė, kad jos sesė bendravo su jos name gyvenančiais kaimynais S. ir A., kurie gyvena antrame aukšte, ir galimai taip pat kita „S.“. Ž. K. jaučiasi nukentėjusi dėl savo sesers J. B. nužudymo, jos dvynės ir buvo pakankamai artimos, nors jos gyvenimo būdas ir neleido joms būti arti viena kitos. Ji civilinio ieškinio nereikš, o bendrą civilinį ieškinį pareikš jos brolis J. B., kuris ir tvarkys visus su bylą susijusius dokumentus.

Nukentėjusysis J. B. teismui parodė, jog nukentėjusioji J. B. buvo jo sesuo, su kuria dėl jos jam nepriimtino gyvenimo būdo (piktnaudžiavimo alkoholiu) jie nebendravo. Jis paties įvykio nematė. Kai sesuo mirė, atvažiavo Ž. ir jis su ja (Ž. K.) nuvažiavo į J. butą. Šalia to buto, kuris priklausė J., rado E. L., kuris ten slėpėsi ir bijojo išeiti ir to kambariuko, nors matė, kad jie atvažiavo. Jis pradėjo pasakoti, kad nemušė, kad ji buvo nukritusi ant laiptų, dėl to atsirado tokia būklė ir jis iškvietė greitąją. Sakė, kad nežino su kuo ji gėrė, rado ją ant laiptų. Čia viskas logiška - žmogus prisipažino, kad mušė. Jeigu ji būtų nukritusi ant laiptų, atitemptų ją, tai kam dar mušti, jei jau buvo be sąmonės. Reiškia, jis ją mušė iki tol, kol J. buvo normalios būklės, dėl to ji nuo jo bėgo, nes turėjo draugų ar sugėrovų antrame aukšte.

Kai J. B. lankėsi ligoninėje, gydytojai sakė, kad promilių procentas buvo labai nedidelis, daugiausia - išgėrė alaus. O į klausimą ar galėjo atsirasti tokie sužalojimai dėl to, kad nukrito nuo laiptų, tai sakė, kad dėl kritimo ant laiptų tokių sužalojimų negali būti, kad daužė iš visų pusių, nes vietoje smegenų buvo košė, kraujo išsiliejimas buvo visur.

Anksčiau Ž. su L. pas jį lankėsi beveik per visas išeigines, jie gamindavo pietus, kepdavo šašlykus, artimai bendravo, jis nuo pat vaikystės jas auklėjo. Paskui Ž. ištekėjo, taip gavosi, kad jis net nežinojo, kad jos butą pardavė ir J. susirado sau 10 metrų kambariuką. Nebūtų to leidęs. Nežinojo visos situacijos, J. jam neskambindavo, nes jis jai pasakė, kad jeigu gers, kad pas jį nevažiuotų ir ji nebevažiavo.

J. B. palaiko civilinį ieškinį (1 t., b. l. 144), laidotuvių sąskaitų ar kitokių dokumentų neišsaugojo, nes tuo metu buvo nepraktiškas. Laidotuvėms jis su Ž. „susimetė“ po 500 eurų ir palaidojo.

Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų nukentėjusiojo J. B. parodymų (1 t., b.l. 137-139) matyti, kad jis turėjo seserį J. B., kuri gyveno savo bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Sesuo šitą butą, tai yra bendrabučio kambarį, įsigijo 2013 metais. Nuo to laiko ji nutraukė bet kokį bendravimą tiek su juo, tiek su jų seserimi Ž. K.. J. niekada nebuvo ištekėjusi, neturėjo vaikų. Jis su savo seserimi J. nebendraudavo net telefonu, jis nežino jokio jos telefono numerio. Ji pati jam skambino gal prieš kokius 6-7 metus ir tada verkė bei sakė, kad nori pas juos. Jo žmona siūlė sesei atvažiuoti pas juos, tačiau ji taip ir neatvažiavo. Su seserimi J. nebendravo, nes nepritarė jos girtuoklystėms. Maždaug prieš trejus metus jis iš kitos savo sesers Ž. K. sužinojo, kad J. susirado sugyventinį vardu E., jo nebuvo matęs iki 2024-08-18. Apie tai, kad tas E. mušdavo J. jis girdėjo iš sesers Ž. pasakojimų, tačiau pats nebandė važiuoti pas seserį, nes nemanė, kad jam pavyks jai kažkaip padėti, kadangi J. visiškai nereagavo į jo prašymus. 2024-08-18 jis kartu su seserimi Ž., ėjo į jų sesers J. butą ir užėję į (duomenys neskelbtini) kambarį, jame aptiko sesers sugyventinį E., kuris sakė, kad jau apie ketverius metus gyveno su jų seserimi J. E. neigė, kad ją mušė, pasakojo, kad ji taip pat jam trenkdavo, rodė žaizdą galvoje ir sakė, kad jam su keptuve davė per galvą. E. buvo neblaivus, pasakojo aptiko ją ant laiptų 2024-08-11 apie 17 val., tarp antro ir trečiojo aukštų. Dar jis paminėjo, kad J. buvo labai girta, o jis paprašė asmens, kurį pavadino „Č.“ padėti užtempti ją į jos butą penktame aukšte. Jis teigė, jog tuo metu jo sesuo J. B. kvėpavo, tačiau nejudėjo, o jau nakties metu apie 24 val., jis išgirdo, kad J. sugargė, tada ir iškvietė greitąją pagalbą. Anksčiau nekvietė greitosios, nes manė, kad J. išsiblaivys ir viskas bus gerai. 2024-08-12 apie 13 val., jam paskambino jo sesuo Ž., kuri pasakė, kad (duomenys neskelbtini) ligoninė pranešė, jog sesuo J. B. guli jų ligoninės reanimacijoje, į kurią buvo atvežta apie 02 val. be sąmonės. Apie 18 val., jis nuvyko į ligoninės intensyvios terapijos skyrių. J. buvo prijungta prie apartų, budėjusi gydytoja jam paaiškino, kad ji pati kvėpuoti nebegali ir jos gyvybę palaiko tik aparatai. Dar jam gydytoja paaiškino, kad jei žmogus nukrito, tai jis tikrai negali patirti tokių smegenų sužalojimų. Jis sutiko, kad būtų paimti visi jo sesers J. B. organai tinkami transplantacijai. Jis net nežino kokie jos organai buvo paimti, nesigilino į tai. Jo sesers J. B. mirties laikas 2024-08-13 08.15 val. Dar kai buvo užėjęs pas seserį, sutiko kaimynę iš (duomenys neskelbtini) buto, ji vardu L., kuri pasakė jam ir Ž., kad E. dažnai mušdavo J. ir kad jis mušė ją ir tą dieną, kuomet J. buvo išvežta į ligoninę. Kai jis kalbėjo su L., pastaroji buvo neblaivi ir labai bijojo sakyti ką žino. Jis jaučiasi nukentėjusiuoju dėl savo sesers J. B. nužudymo, nors jos gyvenimo būdas ir neleido jiems būti artimiems. Savo seserį jis laidos kartu su savo seserimi Ž. K.. Civilinį ieškinį pareikš bendrai ir tvarkys visus dokumentus susijusius su byla, nes jo sesuo Ž. K. gyvena Akmenėje, o atvykti į Vilnių dažnai dėl sunkios materialinės padėties negali. Nors jų santykiai su J. ir buvo atitolę, tačiau jis vis dar tikėjosi, kad ji kada nors atvažiuos pas jį.

Iš liudytojo A. L. parodymų, duotų tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 66-67) matyti, jog jis dirba Greitosios pagalbos tarnyboje skubios pagalbos specialistu. 2024-08-12 apie 01:27 val., iš dispečerio gavo iškvietimą į (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Jo brigados nuolatinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal iškvietimą atvyko 01:36 val., užlipo į 5 aukštą, kur juos koridoriuje pasitiko neblaivus vyras. Kambaryje ant grindų, greta lovos gulėjo apie 50 metų moteris, ji buvo be sąmonės, apsivėmusi. Greta buvo jos asmens tapatybės kortelė J. B. vardu. Nukentėjusiajai suteikė pirmąją pagalbą, reanimavo, – intubavo, užtikrino kvėpavimo takus ir transportavo į ligoninę. Moters būklė tikrai buvo kritinė – ji buvo gyva, bet be sąmonės. A. L. klausė vyro, kodėl taip ilgai nekvietė medikų, šis atsakė, kad miegojo. Moterį nunešti iki automobilio padėjo girti kaimynai, ją nuvežė į (duomenys neskelbtini) reanimaciją.

Iš liudytojo J. Ba. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, pagarsintų teisme BPK 276 str. tvarka, matyti, jog jis jau 15 metų gyvena pažymoje nurodytu adresu, ten yra socialinis būstas priklausantis Vilniaus miesto savivaldybei. Jo kaimynė iš (duomenys neskelbtini) kambario buvo J. B., kiek metų ji ten gyveno nežino, bet ji atsikraustė vėliau nei jis. Jis su ja bendraudavo mažai, jie kartu nevartodavo alkoholio, nes ji gėrė spirituotą vyną „Klumpė“. Jis žino, kad J. visada kažkur dirbo, ji dirbo saldainių fabrike „(duomenys neskelbtini)“, vėliau dar kažkur, o paskutiniu metu ji jau dirbo indų plovėja. Maždaug prieš 10 metų, kiek prisimena apie 2014 metus, jų name apsigyveno E. L., kuris apsigyveno jų aukšte, o maždaug prieš 3-5 metus jis apsigyveno kartu su J. B.. Jie buvo sugyventiniai. Gal prieš pusmetį, jis per savo kambario sieną pradėjo girdėti, kad E. mušasi su J., girdėjo, kad J. rėkdavo. Jis pats yra kvietęs policiją 2024 pavasarį, nes tuo metu E. L. jam išlaužė durų staktą. 2024-08-11 apie 21 val., jis ėjo link savo namų ir pamatė, kad atvažiavo greitosios pagalbos medikai. Po to pas jį atėjo E. L., kuris paprašė padėti jam į greitosios automobilį nunešti J. B. Jis nuėjo pas juos į kambarį ir pamatė šalia įėjimo durų ant pilvo gulinčią J. B. Ji vilkėjo marškinėlius ir sportines kelnes. Taip pat jis girdėjo, kad ji gargaliuoja. Medikai paprašė, kad nuneštų J. į greitosios mašiną, todėl jis nuėjo pas K. iš (duomenys neskelbtini) kambario ir paprašė, kad jis padėtų E. L. išnešti J. Matė, kad E. L. buvo girtas. Kuomet medikai išvežė J. į ligoninę, E. kartu nevažiavo. Išvykus medikams, jis dar siūlė jam su juo kartu išgerti degtinės, bet jis atsisakė. E. L. toliau gyveno J. bute, o maždaug po trijų parų jis buvo nuvažiavęs į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur jam pasakė, kad J. mirė, paskui po kelių dienų atvažiavo į J. B. butą jos brolis ir sesuo, kurie atėmė iš E. raktus ir nebeleido jam gyventi J. bute. Tada E. pasiprašė, kad leistų jam pagyventi pas jį, o jis pasakė, kad butas priklauso savivaldybei ir negali nieko priimti, tačiau jis pas jį nakvojo nepilną savaitę, kol buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Jis nematė kaip E. mušė J., tačiau girdėjo jo smūgius per kambario sieną. E. paskutinį pusmetį mušė J. nuolatos. Jos tikrai daugiau niekas nesumušė, o tą padarė tik E. L.. Taip pat, E. L. prieš galimai penkias dienas iki J. mirties, jam girdint, antrame aukšte sakė J. „sučka, jei dar gersi, tai kiekvieną dieną gausi“. Tada buvo rytas, kuri tiksliai diena jis nežino. Tada jis matė, kad E. daužė J. per nugarą bei galvą. Daugiausiai, kiek jis pastebėjo dienos metu E. L. mušdavo J. B. antrojo aukšto koridoriuje, nes J. B. eidavo išgerti alkoholio pas S. ir A., kurie gyvena antrame jų namo aukšte, jų buto numerio nežino. Jis negirdėjo, kad E. L. kam nors būtų pasakęs, kad J. B. mirė po to, kai jis ją sumušė. Jam jis to taip pat nesakė, o jis jo ir neklausė kodėl jis mušė J. (1 t., b. l. 157-158).

Papildomos apklausos metu liudytojas J. Ba. parodė, kad apklausiamas liudytoju 2024-10-01 jis nurodė, kad J. B. greitoji pagalba išvežė 2024-08-11 apie 21 val., bet tai galėjo būti ir 12 diena, dienos tikslios neprisimena, bet ją tik vieną kartą išvežė greitoji pagalba ir daugiau ji nebegrįžo į namus. Dieną jis nurodė „iš akies“, nes tuo metu vartojo alkoholį ir jam visai nesvarbios datos. Gali paaiškinti ir tai, kad tą dieną kai J. išvežė greitosios pagalbos medikai, ji gulėjo savo kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini), jokioje namo laiptinėje jis nugriuvusios jos nematė, kaip jau sakė savo pirminiuose parodymuose, mano, jog E. L. ją sumušė namuose. Apie tai, kad J. B. sumušta, jis sužinojo tik tada, kai jam į kambario Nr. (duomenys neskelbtini) duris pasibeldė E. L., kuris pasakė, kad reikia iš kambario Nr. (duomenys neskelbtini) nunešti J. B. į greitosios pagalbos automobilį. Jis pats jos nenešė, o nuėjo į jų namo antrą aukštą ir pakvietė K. Č., jo kambario numerio nežino ir K. kartu su E. išnešė J. į greitosios pagalbos automobilį. Jis buvo užėjęs trumpai į kambarį Nr. (duomenys neskelbtini) ir matė, kad J. gulėjo kambaryje ant grindų, girdėjo, kad jį lyg žagsėjo gulėdama ant pilvo. Ji tuo metu vilkėjo juodas treningines kelnes, baltą megztinį ir mūvėjo juodas puskojines. Jos veido nematė, nes ji buvo nusisukusi. Kaip jau sakė policijos pareigūnams jis ir anksčiau yra matęs kaip E. koridoriuje mušė J.B., stumdė ją ir antrame aukšte, taip pat yra girdėjęs, kad jis ją daužydavo ir namuose, nes jų kambarių sienos labai plonos ir viskas labai girdisi. Jis neprisimena kokiomis dienomis matė sumuštą J., nes iš jos kambario beveik kiekvieną dieną buvo triukšmas. Žino ir tai, kad J.B. dėl tų sumušimų niekada niekam nesiskundė, policijai jokių pareiškimų nerašė. Niekas iš kaimynų taip pat niekada nekvietė policijos pareigūnų. Maždaug savaitę, nors tiksliai kiek laiko nežino, jis iki paskutinio sumušimo visai nematė J.B., nes tuo metu išvažiuodavo dirbti atsitiktinius darbus ir visai į namus negrįždavo. Kai J. išvežė greitoji pagalba jis jos nekalbino, nes matėsi, kad ji tik gargaliuoja. Kažkada, prieš kelis metus, jis vieną kartą klausė J., kas sumušė jai veidą, ji tada jį tik iškeikė ir nieko neatsakė. Jis su J.B. nebuvo draugiškuose santykiuose, su ja beveik nebendravo. Jis visiškai nieko negirdėjo, kad kas nors jų name kalbėtų apie J.B. mirtį, mano, kad nebėra žmogaus ir nėra ko apie jį kalbėti. Su E.L. daugelis 2-ojo aukšto gyventojų sutardavo gerai, jis jiems padėdavo. Jis J.B. į greitosios pagalbos automobilį nenešė, taip pat nenešė jos su E.L. iš 3-o aukšto laiptinės į namus, kodėl policijos pareigūnai, su kuriais jis kalbėjo kitą dieną po J. išvežimo į ligoninę, pamanė, kad jis ją kažkur nešė nežino, gal jie blogai suprato, nes jis tada buvo girtas (1 t., b. l. 159-160).

Liudytojas K. Č. teisme parodė, jog kaltinamasis yra pažįstamas, jis buvęs kaimynas. Praeitais metais, jeigu neklysta rugpjūčio mėnesį, K.Č. su draugu V.M. buvo namuose adresu (duomenys neskelbtini) ir žiūrėjo televizorių, buvo gal 2.30 val. nakties ir atėjo J. Ba., kuris paprašė ateiti padėti nunešti L. iki greitosios. K. Č. pakilo į 5 aukštą, nuėjo iki jų, žiūri – stovi du paramedikai, guli L. ir stovi E.. Jis, E. ir du paramedikai nunešė L. į greitąją. Kas atsitiko J., nežino, išvakarėse jos ir E. nematė. Žino, kad J. numirė. Kai užlipo padėti nunešti L. į greitąją, E. su L. buvo savo gyvenamajame kambaryje. Ant E. L. veido nesimatė, kad būtų neblaivus. Jo kalba buvo rišli, judesiai koordinuoti. K.Č. E. sutiko kitą dieną po įvykio ir paklausė jo kas yra L., jis atsakė nežino. E. sakė, kad J. tą dieną nugriuvo pas save kambaryje, kelintą valandą tai buvo, neminėjo. K. Č. anksčiau pas J. yra matęs kraujosruvas. Kaimynai kalbėjo, kad E. daužė J. E. tų kalbų nekomentuodavo.

K. Č. pilnai palaikė savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 172-173) iš kurių matyti, jog kuomet jis apsigyveno name (duomenys neskelbtini), Vilniuje, susipažino prie namo su E. L., kuris sakė, kad gyvena pas „L.“ penktame aukšte, kurią name visi vadino „L. – k.“. K.Č. daugiau bendravo su E., o su „L.“ tik pasisveikindavo ir tiek. 2024 m. rugpjūčio mėnesį, tikslios dienos neprisimena, buvo gerokai po pusiaunakčio, pas jį atėjo J.Ba., kuris gyvena penktame jų namo aukšte, paprašė, kad padėti nunešti „L.“ iš 5-ojo aukšto į greitosios pagalbos automobilį. K.Č. sutiko padėti ir kartu su J. Ba. nuėjo iki L. kambario, kuriame ji jau buvo užkelta ant medikų neštuvų, greta buvo du medikai, E. J. jiems pasakė, kad jis apsiaus batus ir padės jiems panešti, bet jis tik palaikė duris. Kuomet K. Č. E. paklausė kas yra L., pastarasis jam pasakė, kad ji nugriuvo, o jis iškvietė greitąją pagalbą. Jis taip pat sakė, kad L. nugriuvo namie. Jis matė, kad jai iš burnos eina putos, ji labai sunkiai kvėpavo, ji kažką burbuliavo ar dejavo, tačiau rišlaus teksto jis negirdėjo. Jie ją nunešė į greitosios pagalbos automobilį ir K.Č. nuėjo į namus. Prieš tą dieną K.Č. L. buvo sutikęs gal apie savaitę einančią į namus ir tada ji buvo blaivi. Anksčiau yra matęs ją ir su mėlynėmis, klausdavo jos iš kur „fanarai“, o ji sugalvodavo visokių situacijų, tačiau niekada neskųsdavo dėl E., nors jis yra kelis kartus girdėjęs, kad kuomet prisigerdavo, jie mušdavosi, tiksliau E. ją daužė, tačiau, kiek jis žino, L. niekada nekviesdavo policijos. Kad L. mirė K. Č. išgirdo iš kaimynų.

Liudytoja L. T. teisme parodė, jog žino, kad ši byla dėl to, kad E. L. teisiamas už nužudymą, kad buvo nužudyta kaimynė J.B. Su J.B. gyveno viename aukšte, L.T. pažinojo ją labai daug metų, nuo tada, kai ji tik atsikraustė. Nieko gero apie ją negali pasakyti. Ji gerdavo iš pat pradžių, paskui keldavo triukšmą, ant visų kaimynų šnekėjo necenzūriniais žodžiais. Galima ją apibūdinti, kaip blogą žmogų. Ji labai piktnaudžiavo alkoholiu, o išgėrusi triukšmaudavo. Kai J. būdavo blaivi, jai niekas nerūpėdavo ir ji nieko nepažinodavo, su niekuo nesisveikindavo, ji buvo netvarkinga ir triukšminga.

E. L. pažįsta. Jis gyveno pas vieną kaimyną, kuris nuomojosi butą. J. per išgertuves su juo susipažino ir pradėjo kartu gyventi. J. niekada nesiskundė, kad E. buvo blogas, kad jis ją mušdavo. Ar E. ją mušdavo, L. T. nežino, su jais negyveno ir net negėrė, jos nebuvo draugės. L.T. J. gal vieną kartą yra mačiusi sumuštą. Klausė kur ji taip. Ji ir pati krisdavo, prisigėrusi gulėdavo ir laiptinėje, ir lauke, ir prie parduotuvių.

L.T. apie tą vakarą ar naktį nieko nežino, J. ir E. nemačiau, triukšmo negirdėjo. Tik paskui iš policininkų sužinojau, kai atėjo ir klausė ar jie ką nors matė ar girdėjo. L.T. gyvena kitame koridoriaus gale, todėl jai nieko iš jų buto nesigirdėjo. Yra kaimynų, kurie gyveno arčiau.

Iš teisme pagarsintų liudytojos L.T. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 126-128) matyti, jog kaimynė J. B. gyveno vieno kambario bute, kartu su E. L. Šie asmenys gyveno kartu maždaug apie 3 metus. J. ir E. abu nuolat vartodavo alkoholį. Jų alkoholio vartojimas sustodavo tada, kada jiems baigdavosi pinigai. Būdama neblaivi, J. dažnai krisdavo ant grindų, tą matydavo pati. Ant jos veido, pastoviai matydavosi sužalojimai, hematomos. Ji jos klausdavo, kodėl jos veidas yra sužalotas, bet ji jai atsakydavo, kad pati neprisimena. Kadangi gyvena bendrabučio tipo butuose, jų sienos yra prastos ir dažnai girdėdavosi J. ir E. konfliktai, kurie būdavo jų bute. Pati nėra mačiusi, kad jis ją muštu, bet vykstant jų konfliktams bute, girdėdavosi jų žodiniai konfliktai, smūginiai garsai. Jai tie garsai panašūs, kad jis ją mušdavo, bet, kaip ir minėjo, pati nėra to mačiusi. 2024-08-11 apie 20 val., penktame aukšte ji išgirdo garsus, kurie sklido iš laiptinės. Išėjus į koridorių, pastebėjo, kad J. sėdėjo ant grindų, prie sienos, arti savo buto durų. Ji nekalbėjo, bet buvo sąmoninga. Kiek matė, kad jos veidas buvo kruvinas. Šalia jos buvo sugyventinis E., daugiau žmonių nebuvo. E. ją bandė kelti, pakėlęs nuvedė į tualetą ir vėliau kiek matė nuvedė namo.

Pagarsinus šiuo parodymus L.T. parodė, jog gal koridoriuje konflikto garsus ir girdėjo, bet tikrai ne bute. Ji negalėtų per virtuvę ir tualetą išgirsti tokius garsus. Ji nesakė, kad girdėjo smūginius garsus, ji negalėjo girdėti, nes gyvena nuo jų toli. Koridoriumi eidama irgi negirdėjo. Ji apie 20 val. ėjo į tualetą ir J. matė sėdinčią prie jos durų. Kruvino jos veido nematė, ji tolokai sėdėjo prie savo durų. Matė, kad E. stovėjo šalia, bandė J. kelti, stovėjo prie jos, bet, kad veidas kruvinas, tikrai nematė, nes koridoriuje tamsu. Nežino, kas taip užrašė. Visi kiti parodymai užrašyti teisingai. Matė, kaip jis ją vedė namo. Matė, kad E. J. nuvedė į tualetą ir paskui nuvedė namo. Namo iš tualeto nuvedė gal 5-10 minučių laikotarpyje.

- Kai sužinojo, kad J. mirė, ji E. klausė, kas atsitiko J. Jis sakė, kad naktį jis ją surado laiptinėje, jau po to kai ji matė, kaip jis ją nuvedė namo. Sakė, kad surado J. laiptinėje ir nutempė namo, o namuose jai pasidarė bloga, pradėjo keistai kvėpuoti, jis iškvietė greitąją ir ligoninėje ji mirė. Jis sakė, kad rado ją laiptinėje tarp 2 ir 3 aukšto, o kur ji ėjo, jis pats nežino. Jis sakė, kad nusileido ir pamatė ją gulinčią.

Kai E. išgerdavo, truputį užeidavo agresyvumas, bet ne prie visų kabinėdavosi. Kabinėdavosi prie tokių nelabai gerų gyventojų, nes jis su jais turėjo savo reikalų. E. tiesiog būdavo piktas, negrasindavo. J. su E. kartu gyveno maždaug tris metus.

Liudytojas I. O. teismui parodė, kad jis J. B. pažinojo. Ji buvo bloga kaimynė, nieko gero iš jos, tik netvarka. Daug kaimynų jos nepageidavo. Kai turėdavo pinigų, ji visada gerdavo, tvarkos bute nebuvo, nuo jos buto sklido smarvė. I. O. prašydavo, kad tvarkytųsi savo teritoriją, tačiau veltui. I. O. girdėjo, kad ji mirė ligoninėje, o nuo ko tiksliai negali pasakyti, nežino. Kaltinamąjį pažįsta – jis jo draugas E. L.. Jis geras žmogus, dirbo. Jis grįždavo po darbo, o ji prisigerdavo ir keldavo barnius, neįleisdavo E. į namus, iš jos lūpų skrisdavo nepageidaujami žodžiai. Ji ant visų kaimynų taip rėkdavo. J. ant E. sakydavo „Čmo“, „chuisos“, „ty nikto i končenyj“. Kiekvieną kartą, kada jis grįždavo, ji jo neįleisdavo į namus. Kai jo nebūdavo, ji pati prisigerdavo, griuvinėdavo, koridoriuose darydavo nešvarius reikalus. Iš jos E. atžvilgiu buvo labai didelė nepagarba. E. L. išgėrinėdavo normaliai, į muštynes nesiveldavo. E. išgerdavo savaitgaliais, kartais darbo dienomis. Išgerdavo apie tris butelius alaus. Sumuštos J. I.O. nėra matęs.

Liudytojas I. O. palaikė savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kai jis parodė, kad apie 10 metų pažįsta J. B., kuri gyveno bute Nr. (duomenys neskelbtini). Žino, kad J. turėjo sugyventinį E.L., kiek jie metų tiksliai gyveno kartu jis nežino. E. ir J. nuolatos vartojo alkoholį. Kadangi I.O. gyveno su jais tame pačiame aukšte, tai jie susitikdavo bendroje virtuvėje, ar bendrame tualete. 2024-08-11 jis po darbo grįžo namo apie 19.30 val., o eidamas į prausyklą matė, kad iš bendro tualeto, prilaikoma E. eina J. Ji buvo girta. J. kažkur dirbdavo, tačiau ji gavusi atlyginimą į darbą neidavo dėl alkoholio vartojimo, bet kažkur vėl susirasdavo darbą. Matydamas juos einančius tą dieną, nepastebėjo, kad jie pyktųsi. Būdamas prausykloje, I.O. išgirdo, garsų trenksmą, lyg kažkas griūtų. Jis išėjo iš prausyklos į koridorių ir pamatė, kad netoli (duomenys neskelbtini) buto bendrame koridoriuje guli J., o link jos eina E. I.O. matė kaip E. pakėlė J. ir jie nuėjo link namų. Kiek jis pastebėjo, ji lyg ėjo pati, nematė, kad E. ją temptų ar neštų. Nematė, kad keldamas E. jai būtų dar ir smūgius sudavęs. Jis negirdėjo, arba neprisimena, kad J.būtų ką nors kalbėjusi. Daugiau tą dieną jis jų nei vieno nematė. Yra matęs ir girdėjo, kad J., būdama girta, kuomet E. grįždavo iš darbo, vadino jį visokiais žeminančiais žodžiais. Dar pamena, kad galimai 2024 m. liepos mėn. viduryje, E. sakė, kad J. jam jau nusibodo ir dėl to, kad ji visaip jį žemina, jis vieną kartą duos jai. E. pyko dėl J. girtuoklysčių. Jis pats niekada nėra matęs, kad E. muštų ar stumdytų J. (1 t., b. l. 154-155).

Pagarsinus šiuos parodymus atsakydamas į klausimus I.O. papildė, jog buvo taip, kad prausykloje išgirdo garsų trenksmą, lyg kažkas griūtų. Matė, kaip E. pakėlė J. ir jie nuėjo link namų. Daugiau tą dieną jų nematė. Tą dieną matė, kad E. vedė J., ji buvo girta, bet kad E. ją muštų nematė ir negirdėjo. J. tą vakarą buvo girta. Kaip atrodė E. - nepastebėjo, nes su juo nebendravo. Kad J. buvo girta, sprendžia iš to, kad ji nugriuvo. Ji pastoviai griūdavo ir be E. pagalbos. Kai J. E. keikdavo, jis prašydavo nesikeikti, leisti pailsėti po darbo, pykdavo, kad ji gerdavo, ji beveik niekada nedarydavo valgyti, neskalbdavo. Jis grįždavo iš darbo, ji būdavo girta ir dėl to iš jos pusės prasidėdavo barniai. Jis prašydavo patylėti, nes visi kaimynai girdi, o ji jį keikdavo. E. J. sakydavo sutvarkyti namus. Jis daug neprašydavo, nes pats stengdavosi viską sutvarkyti. Jis rytais išeidavo į darbą, o ji, kol neišgerdavo, dar bandydavo kažką daryti, o kai išgerdavo – viskas.

Tą dieną I.O. prausykloje buvo apie 5 minutes, kol nusiplovė kojas ir išsiplovė kojines. Pakui išėjo į kambarį ir po 10-15 išgirdo, kad ji nugriuvo. E. su J. ėjo iš tualeto, jis ją vedė. Matė juos gal 10 metrų atstumu, gal daugiau. Ant J. veido matė kažkokį sužalojimą. Tiksliai negali pasakyti. Tuo metu jis jai kažką tokio sakė, kad kiek ji gali griuvinėti ir gerti, nes jos pakelti neįmanoma. Maždaug mėnuo iki J. mirties E. I.O. sakė, kad J. jam nusibodo, nori išeiti iš J. E. gerti pradėjo kai susidėjo su J., jis sakė, kad turi pažįstamą, su juo dirba ir nori nuomotis butą. Sakė, kad J. jam nusibodo ir jis jai duos (rusiškai „dam“). Nežino, ką reiškė žodis „dam“ – laisvę ar ką kitą, nesitikslino. Pas E. irgi nervai ne geležiniai. Protrūkių dėl muštynių nebūdavo, bet 1 ar 2 kartus I.O. girdėjo, kad jis ją ramindavo, klausdavo iš kur ji tokius žodžius žino.

Po to kai J. buvo išvežta į ligoninę, atrodo kitą dieną, I.O. bendravo su E. Jis sakė, kad nieko nedarė, pradėjo skambinti į policiją, atsimena, kad jam pasakė, kad ne ten pataikė. Jis sakė, kad jam nėra dėl ko slėptis, pats norėjo važiuoti į policiją. E. pats nustebo, kad J. mirė. Dėl ko J. pateko į ligoninę, I.O. nežino. E. sakė, kad jai nieko nedarė, dėl to ir nustebo, kad policija jo ieško. I.O. apie J. išvežimą į ligoninę sužinojo kitą dieną po darbo.

Liudytoja S.B. teismui parodė, jog kaltinamąjį E. pažįsta, jis kaimynas iš penkto aukšto, gyveno su J. Kas atsitiko J., nežino, nes porai dienų buvo išvykusi pas draugę ir kai grįžo, kaimynai papasakojo, kad L. jau nebėra. J. buvusi kirpėja, ji ateidavo moteriškes apkirpti bendrose virtuvės patalpose. S.B. asmeniškai su ja konfliktų neturėjo, jos manymu J. buvo nekonfliktuojantis žmogus. S.B. vieną ar du kartus J. yra mačiusi su mėlynėmis, tačiau neklausė iš kur mėlynės, o ji pati nieko nepasakojo.

E. konfliktuojant su jų antro aukšto gyventojais nematė. Jeigu pagal reikalą su L. susitikdavo, tai dėl kirpimo. Ji buvo davusi S.B. telefono numerį, kad galėtų susisiekti su savo drauge. Kokia tai draugė, nežino. Draugė skambindavo S.B. telefonu ir paklausdavo ar ji negalėtų užeiti pas L., nori su L. pakalbėti, nes L. tuo metu neturėjo telefono. Mano kontingentas toks, kad dauguma vartoja alkoholį. J. su E. taip pat vartojo. Kaip dažnai, negali pasakyti, nes kiekvieną dieną nesusitikdavo.

S.B. pilnai palaikė savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu iš kurių matyti, kad maždaug prieš trejus metus, per kaimynę S. iš (duomenys neskelbtini) kambario ji susipažino su J.B., kuri gyveno (duomenys neskelbtini) kambaryje. Su ja susipažino kaip su kirpėja. Jos bendraudavo retai, dažniausiai dėl apkirpimo. Ji žinojo, kad J. nebedirba kirpykloje, o dirba indų plovėja. Tuo pačiu metu ji susipažino ir su J. sugyventiniu E.L. Jis sakė, kad yra kilęs iš Naujosios Vilnios mikrorajono, o ji taip pat vaikystėje gyveno Naujoje Vilnioje, todėl jie ir pabendraudavo. Dažniausiai ji susitikdavo su kaimynais bendroje 2-ojo aukšto virtuvėje, į svečius pas save į kambarį ji stengiasi nieko neįsileisti. Pastebėjo, kad J. daugiau bendraudavo su kita S., jos pavardės ji nežino. Su J. S.B. artimai daug nebendravo, bet ji kartais ateidavo pas jus į bendrą virtuvę ir klausdavo ar gali pas jus pasėdėti ir išgerti. Dažniausiai, jai matant ji gėrė sidro kokteilius, kartais alų. Ji alkoholį visada atsinešdavo savo. Yra mačiusi J. su mėlynėmis po akimis, ji niekada jai nesakė, kas ją sumušė, tačiau ji net neklausdama suprasdavo, kad ją galėjo sumušti tik jos sugyventinis E. J. visada buvo labai gera su niekuo nekonfliktuodavo, o E., kuomet būdavo girtas, buvo agresyvus, nors pati nėra mačiusi, kad jis smurtautų prieš J. S.B. nežinojo kokią konkrečiai dieną J.B. buvo su greitąja išvežta į ligoninę. Jau po jos mirties S.B. išgirdo kalbant bendrabutyje, kad ligoninėje mirė J., žmonės kalbėjo, kad greičiausiai ją sumušė E., kiti kalbėjo, kad pats E. pasakojo, kad ji nugriuvo ant laiptų, o po to ji pradėjo kriokti ir jis iškvietė greitosios pagalbos medikus, kurie ją išvežė į ligoninę. Tą jis (E.L.) pasakojo ir jai su sugyventiniu. Kuomet E. dar nebuvo sulaikytas, jie (S.B. su sugyventiniu) tikėjo, jog ji mirė nugriuvusi. Po to kai E.L. buvo sulaikytas, kaimynai jau pradėjo kalbėti, kad vis tik J. mirtis įvyko nuo E. sumušimo. S.B. su niekuo iš 5-ojo aukšto gyventojų nebendrauja, todėl nežino ar kas nors iš to aukšto gyventojų galėjo girdėti J. konfliktus su E. S.B. pati nieko nežino apie tai kokiomis aplinkybėmis E.L. sumušė J.B. (t. 1, b. l. 151-152).

Pagarsinus parodymus, S.B. papildė, kad E. jai ir jos sugyventiniui sakė, kad J. buvo nugriuvusi ant laiptų ir tiek. S.B. yra mačiusi, kad, pvz., jeigu E. eina išgėręs ir su kažkuo lauke susiduria, jam užeidavo agresyvumas – tai rankomis mojuoja, kažką rėkauja, šūkauja. Jai atrodo, kad agresyvumas pas jį būdavo nuo alkoholio. Konkrečiai su ja E. tikrai nekonfliktavo, su kaimynais irgi kažkaip viskas ramiai. J. apie smurtą niekada nieko nepasakojo, buvo laba uždaras žmogus.

Liudytoja V.P. teismui parodė, jog J. jos sugyventinis mušdavo. J. su mėlynėmis pas V.P. ateidavo kiekvieną kartą. Ji mėlynes slėpdavo, meluodavo, kad tai nuo akinių, tai dar kažkas. Rugpjūčio mėnesį V.P. klausė J. ar ji gali atsikratyti sugyventiniu, nes jis ją užmuš, juo labiau, kad sausio mėnesį jis ją buvo labai sudaužęs. V.P. asmeniškai su juo kalbėjo, paskambinusi jam pasakė, kad jeigu jis jos nepaliks, ji (V.P.) pati jį nuleis iš penkto aukšto. Jis atsakė, kad su ja vis tiek negyvens.

Dėl J. gyvenimo būdo paaiškino, kad kada dar E.L. šalia nebuvo, V.P. bandė J. traukti. V.P. žinojo, kad J. mėgsta išgerti, bet vesdavosi ją pas save į namus, kad ji nevartotų alkoholio, nes V. P. nevartoja alkoholio. J. jos klausydavo. Bet kai jis atsirado, ji prarado darbus, į darbus vaikščiodavo visa mėlyna. J. apie jų pažintį pasakojo, kad jis grįžo iš Vokietijos, kažkur permiegojo, parado visus pinigus, o kaimynai pasakė, kad čia gyvena gera mergaitė, gal priims. Jie susidraugavo ir jis prie jos prilipo. Jam buvo labai patogu, nes J. jį ir maitindavo. Kiek žino, ką jis uždirbdavo, pinigų namo neatnešdavo, V.P. dar ir maisto nupirkdavo, nes kai jis neišeidavo į darbą, neturėdavo ką pavalgyti. Pinigai nepadėdavo, kad nepragertų. J. jo bijojo, nes jis ją mušė.

Liudytoja V.P. pilnai palaikė savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 162-166) kai ji parodė, kad maždaug 12 metų pažinojo J.B., su ja susipažino bare, kuomet ji dirbo barmene. Ji žino, jog J. turi seserį dvynę Ž., kurią ji yra vieną kartą mačiusi, su ja kartais bendravo per „Facebook“, mesendžerį. J.B. gyveno bute (duomenys neskelbtini) gatvėje, tačiau pastarąjį butą ji prarado, po ko per savo seserį Ž. ji įsigijo butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tai bendrabučio tipo butukas su bendra virtuve. Kiek ji prisimena iš J. žodžių, maždaug prieš ketverius metus J. susipažino su E.L., kuris, anot jos, grįžo iš Vokietijos. Jie susipažino bendrabutyje (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Kas juos supažindino ji nežino, tačiau jie kartu apsigyveno. Tuo metu ji dar gyveno Lietuvoje, tačiau E.L. yra mačiusi tik vieną kartą gal prieš kokius du su puse metų. Kiek ji žino J. niekada nevartojo jokių narkotikų, o ji sakydavo, kad E. L. kartais parūko žolę. Nuo to laiko, kuomet pradėjo bendrauti su E.L. J.B. ėmė labai vartoti alkoholį. Kol ji (V.P.) gyveno Lietuvoje, su J. susiskambindavo beveik kiekvieną dieną, o susitikdavo gana dažnai. J., jei užgerdavo, tuomet nekeldavo ragelio ir ji jos nerasdavo, bet nevažiuodavo jos ieškoti į jos namus, vengė to pastato. Dažniausiai J.B. ateidavo pas V.P. į svečius, ji net kurį laiką prižiūrėjo jų butą, bet jame V.P. buvo įrengusi kameras ir pastebėjo, jog J. jos bute vartoja alkoholį, todėl jos paslaugų atsisakė, pasakė, kad nebenori pagalbos dėl jos vartojamo alkoholio. Tuo metu, kai J. apsigyveno kartu su E.L., ji visada ateidavo su mėlynėmis veide. Pradžioje bandė sakyti, kad nugriuvo, bet V.P. jai sakė, kad nereikia meluoti. 2024 m. sausio mėn., V.P., kuomet J. lankėsi pas ją, nufotografavo J. su mėlynėmis, ją nufotografavo tik tą vieną kartą. Dar kartą J. vėl buvo sumušta 2024 m. liepos mėn. Kuomet ji nufotografavo J., ši jai pati pasakė, kad ją sumušė jos sugyventinis E.L. Taip pat, per tą tarpą, tik nebežino koks buvo mėnuo, J. buvo sumušta, nesuspėdavo užgyti mėlynės, o atsirasdavo naujos. Mėlynės matėsi ne tik ant veido, bet ir ant kūno. Nuotrauką ji iš savo telefono, kaip stop kadrą, pateikė prie savo apklausos. J. slėpė nuo jos, kad ją muša E. J. seserį Ž. ji matė tik vieną kartą betarpiškai, o šiaip su ja tik susirašinėdavo. Su Ž. jos susirašinėjimai buvo proginiai, arba tuo metu kai dingdavo J. Kiek ji žino, J. pas medikus nesilankė, ji skundėsi, kad jai skauda rankas, bet ji vis dirbdavo indų plovėja, tad nesureikšmino tų skausmų. J. nuo jos slėpdavo ir mėlynes ant kūno, rengdavosi rūbais ilgomis rankovėmis net per karščius. V.P. žinojo, kad J. turi ir brolį, tačiau pastarojo nepažinojo iki pat J. mirties. J. sakė, kad jos brolis nepritaria alkoholio vartojimui ir kad ji išgėrusi pas jį net rodytis negali. 2024-08-13, jai į mesendžerį parašė Ž. dukra, kuri jai pranešė apie J. mirtį ir prašė, kad ji paskambintų Ž. Kuomet paskambino Ž., pastaroji pasakė, kad E.L. jai sakė, jog J. surado laiptinėje. Labai greitai su ja susisiekė ir J. brolis J.B., kuriam ji persiuntė jos jau minėtą J. nuotrauką su mėlynėmis veide. Kaip jau minėjo, J. slėpė nuo jos, kad ją muša E.L., J. yra jai sakiusi, kad jam užeidavo „balti arkliai“ ir tada jis ją daužydavo. V.P. J. niekada nėra sakiusi, kad ji būtų kvietusi policiją E.L., kaip suprato, ji jo gailėdavo ir sakydavo kur jis eis. Iš to, kokius ji matydavo J. sužalojimus, V.P. J. yra sakiusi, kad E. ją užmuš kada nors. Iš J. pasakojimo V.P. žino, kad ji bendravo su kažkokia S. iš jos namo antrojo aukšto, kurią ji kartais kirpdavo, daugiau jokių jos draugių ji nežino.

Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje fiksuota, kad iškvietimo gavimo laikas – 2024-08-12 01:25 val.; perdavimo laikas – 1:27 val.; išvykimo – 01:27 val.; atvykimo – 01:34 val.; pristatymo į ligoninę laikas 02:27 val. Šioje kortelėje be kitų aplinkybių nurodyta diagnozė -nepatikslinta kraujotakos sistemos (1 t., b.l. 63-64).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės, matyti, kad 2024-08-13 9:27 val. gautas (duomenys neskelbtini) gydytojo O. pranešimas telefonu apie tai, jog 8:19 val. mirė J.B., kurią 2024-08-12 apie 2:31 val. į (duomenys neskelbtini) reanimacijos 1-ąjį poskyrį su galvos trauma, be sąmonės iš adreso (duomenys neskelbtini) Vilnius pristatė greitosios medicinos pagalbos darbuotojai (1 t., b.l. 5).

2024-08-13 įvykio vietos apžiūros metu buvo apžiūrėta gyvenamajame pastate esanti bendro naudojimo laiptinės koridorius (adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius). Apžiūros objekte nėra įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų. Pakilus į penktą aukštą priešais matomos tamsiai rudos durys, kurios veda į bendrojo naudojimo laiptinės koridorių. Užėjus pro jas iš kairės pusės matomas koridorius, kuris veda į bendrojo naudojimo balkoną. Iš abiejų sienų pusių yra įrengti kambariai. Prie įėjimo durų yra matoma neryškiai raudonos spalvos dėmė. Iš dešinės pusės yra koridorius, kuriame iš abiejų pusių yra įrengti kambariai. Priėjus prie (duomenys neskelbtini) buto durų yra raudonos spalvos dėmė. Praėjus toliau šalia (duomenys neskelbtini) buto durų taip pat yra raudonos spalvos dėmė. Apžiūrėjus (duomenys neskelbtini) buto duris yra matomi durų apgadinimai, o iš dešinės pusės ant sienos yra neryškiai matomos raudonos spalvos dėmės. Kitų tyrimui reikšmingų objektų ir pėdsakų nebuvo paimta ar rasta (1 t., b. l. 17-35).

Iš 2024-08-13 įvykio vietos apžiūros metu apžiūrėjus (duomenys neskelbtini), Vilniuje, esantį butą, nustatyta, jog <<<...>>> įėjus pro duris dešinėje buto pusėje, arčiau durų įėjimo yra šviesios spalvos šaldytuvas, šalia jo yra tamsios spalvos spintelė, kurioje sudėti įvairus tyrimui nereikšmingi daiktai. Už minėtos spintelės ant žemės stovi medinis staliukas, ant kurio yra tamsios spalvos televizorius. Nuo įėjimo durų priešais šviesios spalvos radiatorius, už kurio yra šviesios spalvos langas. Kambario kairėje pusėje arčiau durų įėjimo yra medinė šviesios spalvos spinta, kurioje yra sudėti įvairus rūbai bei kiti tyrimui nereikšmingi daiktai. Už minėtos spintos kairėje buto pusėje yra lova, ant kurios yra sudėtos įvairios paklodės, rūbai. Tarp minėtos spintos ir lovos yra raudonos spalvos dėmė nuo kurios yra paimama nuoplova. Bute vyrauja bendra netvarka. Apžiūros metu kitų tyrimui reikšmingų objektų ar pėdsakų nerasta ir nepaimta (1 t., b. l. 47-55).

Tai, kad J.B. nustatyti sužalojimai, dėl kurių ji mirė, buvo smurtiniai, patvirtina ir Teismo medicinos specialisto išvada Nr. M 1149/2024 (01) iš kurios matyti, kad J.B. mirė nuo galvos sumušimo. Į tai nurodo: poodinė kraujosruva veido kairėje, kraujosruva liežuvio raumenyje, kraujo išsiliejimas po galvos smegenų minkštaisiais dangalais dešinėje. Tai komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju, smegenų koma.

VšĮ (duomenys neskelbtini) gydymo stacionare ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, J.B. mirtis konstatuota 2024-08-13, 08:19 val.

J.B. lavone be medicininių manipuliacijų požymių, nustatytas galvos sumušimas pasireiškęs poodine kraujosruva veido kairėje, kraujosruva liežuvio raumenyje, kraujo išsiliejimas po galvos smegenų minkštaisiais dangalais dešinėje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, galimai kelių valandų laikotarpyje iki apžiūros VšĮ (duomenys neskelbtini) 2024-08-12, tikėtina sudavus smūgį į veido kairę. Sužalojimas, vadovaujantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.4 punktu, kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu.

J.B. nustatyta širdies raumens fibrozė, bendrinė aterosklerozė, kepenų suriebėjimas, kasos fibrozė. ŽIV infekcija, įtakos mirčiai neturėjo (1 t., b. l. 91-97).

E. L., tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, jog 2024-08-11 vakare jis bendro naudojimo laiptinėje/koridoriuje sudavė J.B. vieną smūgį ranka į veidą, t.y. jis patvirtino, padaręs specialisto išvadoje nurodytą J.B. galvos sumušimą. Iš įvykio vietos apžiūros protokolų matyti, jog tiek bendro naudojimo laiptinėje, tiek J.B. bute buvo rastos kraujo dėmės.

Iš kaltinamojo, nukentėjusių J.B., Ž.K., liudytojo J.Ba. parodymų matyti, kad po J.B. mirties iš E.L. J. brolis ir sesuo paėmė buto raktus, dėl ko pastarasis prarado galimybę naudotis J.B. butu. E.L. teisme patvirtino, jog su J.B. kartu gyveno daugiau nei 3 metus pastarajai priklausančiame bute. Tai, jog E.L. ir J.B. gyveno kartu, bendrai vedė ūkį patvirtino ne tik pats kaltinamasis, bet ir liudytojais apklausti kaimynai J Ba., K.Č., L.T., I.O., S.B., J.B. draugė V.P., bei J.B. sesuo Ž.K. todėl, įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, pagrįstai šioje byloje E.L. ir J.B. laikytini sugyventiniais, o kaltinamojo veiksmai, baudžiamosios teisės prasme, vertinami, kaip padaryti prieš savo šeimos narį (BK 129 str. 2 d. 3 p.).

Byloje liudytojais apklausti V.P., K.Č., J.Ba., S.B. nukentėjusioji Ž.K., nors tiesiogiai ir nematę, tačiau patvirtino nevienkartinius kaltinamojo smurtavimo prieš nukentėjusiąją faktus.

Iš liudytojos L.T. parodymų matyti, jog 2024-08-11 apie 20 val., penktame aukšte ji išgirdo garsus, kurie sklido iš laiptinės. Išėjus į koridorių, pastebėjo, kad J.sėdėjo ant grindų, prie sienos, arti savo buto durų. Ji nekalbėjo, bet buvo sąmoninga. Kiek matė, kad jos veidas buvo kruvinas (šią aplinkybę nurodė ikiteisminio tyrimo metu, bet teisme jos nepatvirtino). Šalia jos buvo sugyventinis E., daugiau žmonių nebuvo. E. ją bandė kelti, pakėlęs nuvedė į tualetą ir vėliau, kiek matė, nuvedė namo.

Iš esmės analogiškai aplinkybes nurodė ikiteisminio tyrimo metu bei patvirtino teisme ir liudytojas I.O., nurodęs, kad 2024-08-11 jis apie 19:30 grįžęs namo po darbo, matė, kad iš bendro tualeto, prilaikoma E. eina J. Ji buvo girta. Būdamas prausykloje, I.O. išgirdo, garsų trenksmą, lyg kažkas griūtų, o išėjęs iš prausyklos į koridorių ir matė, kad netoli (duomenys neskelbtini) buto bendrame koridoriuje guli J., o link jos eina E. I.O. matė kaip E. pakėlė J. ir jie nuėjo link namų. Kiek jis pastebėjo, ji lyg ėjo pati, nematė, kad E. ją temptų ar neštų. Nematė, kad keldamas E. jai būtų dar ir smūgius sudavęs. Jis negirdėjo, arba neprisimena, kad J. būtų ką nors kalbėjusi.

Taigi iš paties kaltinamojo, liudytojų L.T., I.O. parodymų matyti, jog tik E.L. 2024-08-11 19:30-20 val. buvo su J., nei vienas liudytojas nenurodė, kad įvykio vakarą su J.B. būtų buvę kitų asmenų.

Nuoplovoje iš įvykio vietos (2 mėg.) ant J.B. kelnių (3 mėg.), marškinėlių (4 mėg.), chalato (5 mėg.), J.B. dešinės rankos panagių turinyje (6 mėg.), J.B. kairės rankos panagių turinyje (7 mėg.) rastas žmogaus kraujas, nustatytas J.B. DNR profilis su 99,99999999999999999999998% tikimybe (1 t., b. l. 75-85), t.y. jokių gynybinių (kito asmens DNR ir pan.) požymių nerasta.

Nors 2024-08-13 asmens (E.L.) apžiūros metu (2 t., b.l. 73-85) E.L. ant dešinės ir kairės rankų išorinių plaštakų dalių buvo rasti įbrėžimai, taip pat ant kairės rankos bevardžio bei didžiojo piršto matomi nubrozdijimai, kurie pasidengę šašais. Galvos pakaušio dalyje, arčiau dešinės ausies, matoma galvos sužalojimas ir žaizda pasidengusi šašu. Iš VTMT Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvados Nr. S 42/2025 (01) (1 t., b. l. 75-85) matyti, kad nuoplovoje iš įvykio vietos (1 mėg.) rastas žmogaus kraujas ir nustatytas E.L. DNR profilis su 99,9999999999999999999996 % tikimybe. Vienok, byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, kad kaltinamajam būtų reikėję nuo ko nors gintis, pats E.L. tokių aplinkybių taip pat nenurodo, todėl tai, jog ir pačiam buvo konstatuoti sužalojimai, kaltinamojo veiksmų baudžiamumo nešalina ir/ar jo nepanaikina.

Byloje nėra duomenų kad J.B. ar kas kitas būtų užpuolęs kaltinamąjį, atvirkščiai buto, kuriame gyveno J.B. ir E.L. kaimynai, J.B. draugė V.P. nurodo, jog J.B. ir E.L. nuolat girtavo ir moteris nuolat kentėjo nuo kaltinamojo smurto ir dėl to nesiskųsdavo. Nors liudytojai L.T. ir I.O. teigė, kad būtent E.L. buvo ramaus būdo, o J.B. buvo triukšminga ir nuolat pastarąjį įžeidinėdavo, tačiau I.O. nurodė, girdėjęs, jog E.L. grasino J. „vieną kartą duosiąs“. Iš J.Ba. parodymų matyti, jog E.L. prieš galimai penkias dienas iki J. mirties, jam girdint, antrame aukšte sakė J. „sučka, jei dar gersi, tai kiekvieną dieną gausi“.

Aukščiau nurodytos teismo nustatytos įvykio aplinkybės, paties kaltinamojo parodymai, sužalojimų kiekis, leidžia teismui daryti išvadą, kad būtent kaltinamasis sužalojo nukentėjusiąją J.B., o kaltinamojo veiksmai buvo tyčiniai. Iš daugumos liudytojų parodymų matyti, jog prieš nukentėjusiąją buvo nuolat smurtaujama. Kaltinamasis negalėjo nurodyti nukentėjusiosios J.B. mušimo priežasties. Iš specialisto išvados matyti, jog nukentėjusioji mirė nuo galvos, vieno iš svarbiausių žmogaus organų, sumušimo. Kaltinamasis iš esmės nurodė, jog jis nenumatė, kad jo suduotas vienas smūgis gali sukelti nukentėjusiosios J.B. mirtį, todėl aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, jog kaltinamasis padarinių atžvilgiu veikė neapibrėžta (nekonkretizuota) tyčia, o tai kad buvo suduotas tik vienas smūgis kaltinamojo veiksmų nemenkina ir jo atsakomybės nemažina ir nešalina. Akivaizdu, jog kaltinamojo E.L. 2024-08-11 nukentėjusiajai J.B. suduoto smūgio pasėkoje buvo sukeltos negrįžtamos pasekmės – J.B. mirtis ir dėl to atsakingas yra kaltinamasis.

Liudytojai L.T. ir I.O. laiptinėje nukentėjusiąją J.B. ir E.L. matė ir smūgį girdėjo 2024-08-11 apie 20 val., greitoji medicinos pagalba buvo iškviesta 2024-08-12 1:27 val., todėl kaltinime tikslintinas veikos padarymo laikas iš „2024 m. rugpjūčio mėn., laikotarpiu nuo 11 d. 20 val. iki 12 d. 02.30 val.,“ į „2024 m. rugpjūčio mėn., laikotarpiu nuo 11 d. 20 val. iki 12 d. 1:27 val.“

Jokių E.L. atsakomybę šalinančių aplinkybių byloje nenustatyta, o esant aukščiau aptartiems įrodymams, laikytina, jog byloje įrodyta, kad kaltinamasis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, padarė nukentėjusiajai kūno sužalojimus, dėl kurių ši mirė. Duomenų, kad kaltinamasis įvykio metu būtų buvęs blaivus, o alkoholį būtų vartojęs po J.B. nužudymo – nėra. Atvirkščiai tiek pats kaltinamasis, tiek kaltinamojo kaimynai liudytojai patvirtino, kad kaltinamasis nuolat, tame tarpe ir įvykio dieną, gėrė bei nuolat smurtaudavo prieš J.B.. Kolegijos vertinimu, tarp kaltinamojo veiksmų ir įvykusių pasekmių – nukentėjusiosios J.B. mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys ir E.L. veiksmai pagal pasekmes kvalifikuotini pagal BK 129 str. 2 d. 3 punktus.

Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Be kita ko, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį.

E.L. anksčiau Lietuvoje teistas 4 kartus, užsienyje – 9, tame tarpe ir už smurtinius nusikaltimus, yra baustas administracine tvarka (3 t., b.l. 10-41), jis psichiatrijos įstaigose bei nuo priklausomybės ligų negydytas, įskaitose neįrašytas, nėra duomenų, kad jis sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste, ar byloje nagrinėjamo įvykio metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, Jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (3 t., b.l. 48-51, 55), taigi, E.L. nusikaltimo padarymo metu buvo pakaltinamas tiek dėl amžiaus, tiek dėl savo psichinės būklės.