Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Rimantas Grigas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Kauno rajonas) prokurorės Jurgitos Mastauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2013-12-18 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 str. 1 d. – 2 mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai per šešis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išdirbti po 20 valandų visuomenės labui. 2014-06-17 Kauno apylinkės teismo nutartimi 2013-12-18 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė 2 mėnesiai viešųjų darbų pakeista į 5 parų arešto bausmę;

2) 2015-10-12 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2 d. – laisvės apribojimu 9 mėnesiams. Pritaikius 64¹ str., galutinė bausmė – laisvės apribojimas 6 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu. 2016-03-10 Kauno apylinkės teismo nutartimi 2015-10-12 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausmė laisvės apribojimas 9 mėnesiams pakeista į 90 parų arešto bausmę, bausmę atlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. R. 2019-10-13 apie 20.30 val. (duomenys neskelbtini), namuose, konflikto metu smurtavo prieš savo buvusią sutuoktinę O. R., t. y., tyčia suėmęs jai už plaukų tempė, bei rankomis sudavė mažiausiai du smūgius į krūtinę ir kairę blauzdą, padarydamas odos nubrozdinimus krūtinėje ir kairėje blauzdoje ir taip sukėlė nukentėjusiajai O. R. fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis A. R. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad O. R. yra buvusi jo sutuoktinė, išsiskyrę 30 metų, kartu negyvena, bendro ūkio neveda. Po jų skyrybų O. R. su jų vaikais liko gyventi jo tėvų namuose adresu (duomenys neskelbtini). Jis iš tėvų namų išsikraustė. Po skyrybų su O. R. beveik nebendrauja. O. R. prižiūri jo senyvo amžiaus motiną A. R.. 2019-10-13 vakare, tikslaus laiko pasakyti negali, jis nuėjo pas motiną A. R. į svečius. Buvo blaivus. Atėjus motina jau gulėjo lovoje. Jis nusprendė pasilikti pas motiną namuose pernakvoti. Gulint lovoje atėjo buvusi sutuoktinė O. R.. Jį pamačiusi ji pradėjo šaukti, vyti jį iš jo motinos namų. Jis nenorėjo išeiti, tarp jų kilo žodinis konfliktas. Žodinio konflikto metu jie vienas kitą plūdo necenzūriniais žodžiais. Norėdama jį išprašyti iš motinos namų O. R. jį pastūmė, jis labai supyko, suėmęs jos plaukus ranka pradėjo juos tempti. Nežino, kuriuo momentu, bet jis kita ranka kelis kartus trenkė O. R., kur trenkė neprisimena. O. R. gynėsi, jį pastūmė, jie kartu nugriuvo ant kambaryje stovėjusios sofos, kur toliau grūmėsi, O. R. pešė jo barzdą. Vėliau vienas kitą paleido, išsiskyrė. O. R. rėkė ant jo, jis norėdamas išvengti dar didesnio konflikto išėjo iš motinos namų. Dėl tokio savo poelgio labai nuoširdžiai gailisi, žino, kad pasielgė netinkamai. Kaltu prisipažįsta (b. 1. 92-93)

Motyvuojamoji dalis

Be pačio kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina jo parodymuose nurodytas aplinkybes visiškai atitinkantys baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu surinkti faktiniai duomenys.

Nukentėjusioji O. R. parodė, kad A. R. yra buvęs jos sutuoktinis, jie apie 30 metų išsiskyrę, kartu negyvena ir bendro ūkio neveda. Išsiskyrė, kadangi A. R. prieš ją smurtavo. A. R. smurtavo ir prieš savo tėvus. Santuokos metu gyveno A. R. motinai A. J. R. priklausančiame name adresu (duomenys neskelbtini). Po skyrybų tėvai A. R. išregistravo, iškraustė iš namų. Ji su vaikais liko gyventi minėtuose namuose. Pablogėjus A. R. motinos sveikatai, ji susitvarkė jos globą, rūpinasi ja. A. R. neturi pastovios gyvenamosios vietos, veda asocialų gyvenimo būdą, valkatauja. Kartais A. R. ateina pas juos į namus, kur gyvena jo motina, ją aplanko, kartais ateina pavalgyti. Neblaiviam ji jam neleidžia ateiti pas motiną. Išgėręs jis tampa agresyvus. 2019-10-13 vakare, po anūkės E. R. M. gimtadienio, kuris vyko jų namuose ,ji į namus išvežiojo į jos gimtadienį susirinkusius draugus. Išvažiuodama iš namų matė, kad A. R. motinos namo dalyje dega šviesa. Suprato, kad pas ją į svečius yra atėjęs A. R.. Apie 20.30 val. grįžusi namo surinko vaistus, kuriuos vakare turi išgerti A. R. motina, nuneše juos jai. Nuėjusi rado gulintį A. R.. Iš jo elgesio ir kalbos suprato, kad jis buvo neblaivus. A. R. pasakė, kad nori, jog jis iš čia išeitų, leistų motinai ilsėtis. Išgirdęs jos žodžius A. R. tapo labai agresyvus, pradėjo koneveikti ją necenzūriniais žodžiais. Jiems būnant svetainėje jis priėjo, sugriebė ją už plaukų, juos tempė, du kartus, dešinės rankos kumščiu, tyčia trenkė jai į veidą ir pataikė į kairį skruostą ir kairio žandikaulio apačią, dėl ko jai kairiame veido skruoste ties akimi atsirado patinimas. Po šių smūgių A. R. vieną kartą su dešinės rankos pirštais trenkė jai į krūtinę ir taip ją apdraskė, dėl ko ji toje vietoje jautė fizinį skausmą. Ji gindamasi abiem rankomis jį pastūmė tolyn nuo savęs, dėl ko jis nukrito ant svetainėje buvusios sofos. Jis tuo metu kaire ranka laikė ją suėmęs už plaukų, griūdamas ant sofos jis ją užsivertė ant savęs. A. R. kaire ranka laikė ją suėmęs už plaukų, tampė juos, dešine ranka suėmė ją už kaklo, pradėjo smaugti, dėl ko jai pradėjo trūkti oro. Gindamasi ji pešė jam barzdą, galbūt tuo momentu jis ją paleido. Grumtynių metu ji į pagalbą kvietėsi tuo metu namuose buvusią anūkę E. R. M. Atbėgusi anūkė ir pamačiusi situaciją paskambino dėdei D. R., kuris važiuodamas pas ją iškvietė policijos pareigūnus. Po įvykio ji buvo labai susijaudinusi, jai pakilo spaudimas, pradėjo drebėti širdis, trūko oro, drebėjo rankos ir kojos. Anksčiau santuokoje su A. R. jis prieš ją yra smurtavęs. Po įvykio ji kreipėsi į Valstybinės teismo medicinos tarnybą, kur buvo apžiūrėta medikų. Dėl patirtų sužalojimų į medikus ji nesikreipė. A. R. turi problemų dėl alkoholio vartojimo (b. 1. 41-43).

Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad smurtą patyrusi O. R. paaiškino, jog įvykus žodiniam konfliktui buvęs sutuoktinis A. R. grumtynių metu griebė jai už krūtinės, parvertė ją ant žemės, laikė ją užspaudęs ranka, trenkė į veidą, smaugė ją, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Atvykę pareigūnai O. R. fiksavo įdrėskimą ant kojos, paraudimą ant krūtinės, patinimą veide (b. l. 31-34).

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Sudaryta foto lentelė ( b. l. 14-17, 26-29).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2753/2019(02) nurodyta, kad O. R. nustatyta odos nubrozdinimai krūtinėje ir kairėje blauzdoje padaryti kietais bukais daiktais ar paviršiais ne mažiau kaip dviejų trauminių poveikių (kontaktų) pasėkoje. Sužalojimų pobūdis neprieštarauja tam, kad jie galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2019-10-13. Sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 52).

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Nagrinėjamu atveju aukščiau išdėstyti, teismo ištirti bei įvertinti įrodymai, taip pat paties kaltinamojo visiškas prisipažinimas patvirtina, kad kaltinamasis A. R. pirmiau nurodytu laiku ir aplinkybėmis konflikto metu smurtavo prieš savo buvusią sutuoktinę O. R., t. y., tyčia suėmęs jai už plaukų tempė, bei rankomis sudavė mažiausiai du smūgius į krūtinę ir kairę blauzdą, padarydamas odos nubrozdinimus krūtinėje ir kairėje blauzdoje ir taip sukėlė nukentėjusiajai O. R. fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo veiksmų pobūdis (suėmęs nukentėjusiąją už plaukų tempė bei rankomis sudavė mažiausiai du smūgius į krūtinę ir kairę blauzdą akivaizdžiai patvirtina, kad jis suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai ir jų norėjo, tai yra veikė tiesiogine tyčia. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 1 dalies sudėtį.

Kaltinamasis A. R. yra kaltas, todėl baustinas.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

A. R. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu bei prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 98–100).

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcija numato, kad už nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą, gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

Kaltinamasis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 10, 11 straipsniai). Jis praeityje teistas du kartus, paskirtas bausmes atlikęs (b. l. 65–77, LITEKO duomenys), administracine tvarka baustas (b.1.61–64), psichiatrinių ir priklausomybės ligų gydymas – nesigydė/nesilankė/neregistruotas (b. l. 79, 82), nedirbantis, užimtumo tarnyboje neregistruotas.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmenybę, jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių nebuvimą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymą skirtina prokuroro siūloma BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas, šios bausmės dydį nustatant artimą minimaliam (BK 49 straipsnio 3 dalis).

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl paskyrus bausmę, taikytinas BK 64¹ straipsnis, ir paskirta laisvės apribojimo bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam A. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o bausmę pardėjus vykdyti, naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

A. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir jį nuteisti 30 (trisdešimties) parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

Bausmę paskirti atlikti Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose (adresas: Technikos g. 34, Kaunas 51334).

Arešto bausmę skaičiuoti nuo A. R. faktinio sulaikymo dienos.

A. R. išaiškinti, kad jis ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą (t. y. į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus) atlikti arešto bausmės. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki minėto septynių dienų termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos (t. y. Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų) administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

A. R. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki arešto bausmės vykdymo pradžios, o šią bausmę pradėjus vykdyti – panaikinti.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.