Kauno apygardos teismo nutartis

2007-06-21 · Civilinė byla Nr. 2A-563-395/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-06-21
Bylos Nr.
2A-563-395/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rūta Palubinskaitė, Evaldas Burzdikas, Albinas Čeplinskas (pran.)
Ieškovas
E. Ž.
Trečiasis asmuo
Kauno miesto savivaldybės
Atsakovas
Kauno apskrities viršininko administracijos
Kategorijos
  • 30.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2A-563-395/2007Procesinio sprendimo kategorija 30.4.1
Pirmosios instancijos teismo teisėjaV.LiubševičiūtėKAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. birželio 21 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Albino Čeplinsko, kolegijos teisėjų Evaldo Burzdiko ir Rūtos Palubinskaitės, sekretoriaujant Violetai Grigaravičienei, dalyvaujant ieškovei E. Ž. , jos atstovėms advokatei R. G. ir R. A. , trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės atstovei V. G. , viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Kauno apskrities viršininko administracijos apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 5 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. Ž. ieškinį atsakovams Kauno apskrities viršininko administracijai dėl nuosavybės teisių atkūrimo, tretysis asmuo byloje Kauno miesto savivaldybė.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė E. Ž. ieškiniu prašė:

1) pripažinti negaliojančiu 2006-07-19 Kauno apskrities viršininko administracijos įsakymą Nr. V -270, kuriuo buvo netenkintas E. Ž. prašymas atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygtinai nuosavybėn lygiavertį žemės sklypą prie jai nuosavybės teise priklausančių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini);

2) pakeisti 2004-10-07 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. MI9/2004­0263, sudarytos tarp Kauno apskrities viršininko administracijos ir ieškovės, 2 punktą, nustatant, jog "žemės sklypas išnuomojamas iki 2014-04-02, <...> skaičiuojant nuo šios sutarties sudarymo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sprendimo paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams priėmimo dienos, jeigu pagal teritorijų planavimo dokumentus numatyta naudoti žemės sklypą visuomenės poreikiams, arba iki sprendimo atkurti nuosavybės teises nuomininkei E. Ž. priėmimo dienos, ..(toliau kaip tekste)";

3) įpareigoti Kauno apskrities viršininko administraciją atkurti E. Ž. nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį žemės sklypą, kurio plotas 5,60 ha, prie jai nuosavybės teise priklausiančių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) (T.I, 3-6 b.l.).

Ieškovė nurodė, kad 2002-01-15 Kauno miesto savivaldybės sprendimu Nr. 40 prie pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), buvo suformuoti du žemės sklypai. Buvo parengtas ir patvirtintas detalusis planas, kuriuo prie pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) buvo suformuotas iki 56000 kv.m. žemės sklypas, o prie pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) buvo suformuotas iki 2000 kv.m. žemės sklypas. 2003-03-05 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu ieškovė įsigijo nuosavybės teise pasatus, esančius (duomenys neskelbtini). Įsigijusi pastatus, ieškovė kreipėsi į Kauno apskrities viršininką, prašydama atkurti jai nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį žemės sklypą prie pastatų, esančių (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodo, kad sutuoktinis L. Ž. buvo pateikęs prašymą atkurti nuosavybės teises į savo tėvų 11,15 ha žemės sklypą, buvusį Klaipėdos rajone, Norgėlų kaime, pati ieškovė yra pateikusi prašymą sugrąžinti jai tėvo A. R. valdytą 9,60 ha žemės sklypą ir 0,91 miško sklypą, buvusius Antagynės kaime, Babtų seniūnijoje, Kauno rajone. Ieškovės nuomone, viso jai turi būti atkurtos nuosavybės teisės į 14,66 ha žemės sklypą, nes Klaipėdos apskrities viršininkas 2003-03-06 išvada patvirtino, jog L. Ž. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 8,20 ha žemės sklypą ir 2,95 miško sklypą, o pagal Kauno apskrities viršininko administracijos 2003-05-13 išvadą ieškovė turinti teisę atkurti nuosavybės teises į 3,20 ha žemės sklypą ir 0,31 ha miško sklypą.

2004-10-07 valstybinės žemės nuomos sutartimi E. Ž. iki 2014-04-02 buvo išnuomotas 5,60 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). 2005 m. birželio mėn. įvykusiame Kauno apskrities viršininko administracijos ir Kauno miesto savivaldybės darbuotojų pasitarime buvo nutarta siūlyti perduoti ieškovei neatlygintinai lygiavertį turėtajam žemės sklypą prie turimų ūkinės-komercinės paskirties pastatų. Vėliau Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. V -270 buvo netekintas ieškovės prašymas atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį žemės sklypą prie pastatų (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. vasario 5 d. sprendimu ieškinį patenkino pilnai, pripažino negaliojančiu 2006-07-19 Kauno apskrities viršininko administracijos įsakymą Nr. V-270, pakeitė 2004-10-07 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. MI9/2004­0263, sudarytos tarp Kauno apskrities viršininko administracijos ir E. Ž. , 2 punktą taip kaip prašė ieškovė, įpareigojo Kauno apskrities viršininko administraciją atkurti E. Ž. nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį žemės sklypą prie pastatų (duomenys neskelbtini), kurio plotas 5,60 ha, per 3 (trijų) mėnesių terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (T.II, 43-48 b.l.).

Teismas nustatė, jog E. Ž. yra L. Ž. įstatyminė įpėdinė, be to, yra pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkė. LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 str. 9 d. 4 p. nustato, jog už valstybės išperkamą žemę, miškus ir vandens telkinius valstybė piliečiams atlygina perduodama neatlygintinai lygiavertį turėtajam žemės sklypą prie nuosavybės teise turimų pastatų (nepaisant turėtos žemės vietos). Todėl, teismo nuomone, Kauno apskrities viršininko administracija netinkamai aiškina, minėto įstatymo 16 str. 9 d. 4 p. nuostatas, manydama, kad lygiavertis žemės sklypas perduodamas nuosavybės teise tik tiems piliečiams, kurie turi nuosavybės teise pastatus, o L. Ž. tokių pastatų neturėjus, ieškovės prašymas negali būti patenkintas.

Atkūrimo įstatymo 2 str. straipsnio 1 d. apibrėžia LR piliečių ratą, kuriems yra atkuriamos nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, šio straipsnio 2 dalis nustato, kad, jei šio straipsnio 1 d. nurodyti asmenys, nustatytu laiku padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui. Iš įstatymo 18 str. 2 ir 3 d. , 21 str. 3 ir 4 d. nuostatų, matyti, jog dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo valią gali išreikšti visi 2 str. nurodyti asmenys. Viena pagrindinių sąlygų - turi būti dar nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, o jei toks sprendimas jau priimtas, įstatymų leidėjas suteikia teises jį keisti administracine tvarka - tai reiškia, kad priimtas sprendimas gali būti keičiamas. LR CK 5.1 str. nustato, jog paveldėjimas - tai mirusiojo fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Taigi, vertinant aukščiau paminėtų teisės normų nuostatas, darytina išvada, jog įpėdinis perima ne tik mirusiojo turtą, bet ir su juo susijusias turtines teises. Kadangi L. Ž. vardu nuosavybės teisės dar nėra atkurtos, todėl nėra pagrindo manyti, kad įstatymas riboja įpėdinio teises pasirinkti nuosavybės teisių atkūrimo būdą ar mažintų įpėdinių teisių apimtį. Iš Įstatymo 16 str. 9 p. seka, jog už valstybės išperkamą žemę, miškus ir vandens telkinius valstybė piliečiams atlyginama šioje normoje išvardintais būdais. Asmuo, pateikęs prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, gali išreikšti valią iki sprendimo priėmimo. Jeigu asmuo miršta nepriėmus sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo, šią valią pilna apimtimi gali išreikšti ar ją keisti įstatymo nustatyta tvarka įpėdinis. Todėl negali būti laikoma, kad įpėdinis turi mažiau teisių už asmenį, pateikusį prašymą atkurti nuosavybės teises. Todėl E. Ž. , kaip L. Ž. įpėdinė, sprendžiant nuosavybės teisių atkūrimo klausimą, turi tas pačias teises, kokios įstatymu buvo suteiktos L. Ž. . Turėdama nuosavybės teise statinius, ieškovė gali pasirinkti atkūrimo būdą, realizuojant L. Ž. teises įgyti perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypą. Tvarkos 105 p. nustato procedūrą, kuria galima įgyti neatlygintai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypą. Taigi, iš pasakyto aukščiau, teismas daro išvadą, jog įstatymas neriboja asmenų, išvardintų Atkūrimo įstatymo 2 str., teisių.

Pasisakydamas dėl ginčo žemės sklypo vertės, teismas pažymėjo, kad atsakovo Kauno apskrities viršininko administracijos pozicija, jog sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vertė turi būti skaičiuojama kaip valstybinės kitos pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemės, prieštarauja LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėms. Nutarimo 2.2. punkte nustatyta, kad Taisyklės taikomos formuojant (rengiant teritorijų planavimo dokumentus, žemės sklypo planus ir nustatant privatizuojamas žemės sklypo dalis) grąžinamus natūra ir perduodamus nuosavybėn neatlygintinai naudojamus namų valdų žemės sklypus, naudojamus žemės sklypus prie kitų nuosavybės teise turimų statinių ir įrenginių, taip pat naujus žemės sklypus asmenims pagal LR Žemės reformos įstatymą ir Atkūrimo įstatymą.

Taisyklių 3 p. nustato, kad prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių atkuriamos nuosavybės teisės tik tiems žemės sklypams, kurių ribos ir plotai pažymėti detaliuosiuose planuose, žemėvaldų projektuose ir tik tokio dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę jų paskirtį.

LR Teritorijų planavimo įstatymo 2 str. apibrėžia įstatymo sąvokas: 3 dalimi nustatyta, jog detalusis planas yra teritorijų planavimo dokumentas, kuriame yra nustatytos žemės sklypų ribos, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas (statybos ir kitos veiklos privalomosios sąlygos); Teritorijų planavimo dokumentai - bendrieji (generaliniai), specialieji ir detalieji planai, kuriuose raštu ir grafiškai pateikti sprendiniai dėl teritorijų, žemės sklypų ar jų grupių tvarkymo, naudojimo ir apsaugos bei teritorijos vystymo reikmių ir sąlygų. Įstatymo 19 str. 2 d. nustato, jog vienas detaliojo teritorijų planavimo uždavinių yra nustatyti ar pakeisti teritorijos tvarkymo ir naudojimą režimą statinių statybos projektams rengti ir žemės sklypui naudoti; 22 str. įtvirtinta nuostata, kad detalieji planai yra rengiami kai keičiamos naudojamų žemės sklypų ribos ir plotas; kai žemės sklypai formuojami prie naudojamų statinių (6 ir 7 p.). Detaliųjų planų sprendiniai galioja neterminuotai, jeigu tvirtinant detalųjį planą nebuvo nustatytas konkretus galiojimo terminas (26 str. 6 d.).

Iš aukščiau aptarto, teismas darė išvadą, kad nustatytu teritorijų planavimo dokumentu (2002-01-15 Kauno miesto Savivaldybės valdybos sprendimu Nr. 40) yra aiškiai ir apibrėžtai nustatyta sklypo paskirtis, t.y. ­ieškovei išnuomotas prie jos pastatų esantis žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties žemė. Šis teritorijų planavimo dokumentas - detalusis planas - pagal savo paskirtį konkrečiai reglamentuoja teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimą. Tvirtinant detalųjį planą nebuvo nustatytas konkretus galiojimo terminas, todėl jis galioja neribotą laiką. Šis planas tuo metu atitiko galiojančius bendruosius teritorijų planavimo dokumentus. Byloje nėra rašytinių įrodymų, kad sklypą (duomenys neskelbtini), pagal teritorijų planavimo dokumentus numatyta panaudoti individualiai statybai arba kitai ne žemės ūkio ir miškų ūkio paskirčiai, kadangi detaliajame plane yra aiškiai nustatyta sklypo paskirtis - žemės ūkio paskirties žemės sklypas. Šio sklypo vertės negalima skaičiuoti kaip valstybinės kitos pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemės vertės. Žemės paskirtis negalės būti pakeista anksčiau nei 2014 metais. Be to, šios žemės paskirties keitimas tiesiogiai priklauso nuo ieškovės, kaip detalaus planavimo organizatorės, valios. O tai reiškia, kad nuosavybės teisių atkūrimo klausimas artimiausius dešimt metų nebus išspręstas, keisti žemės paskirtį trukdys administraciniu aktu patvirtintas teritorijų planavimo sprendinys.

Teismas, įvertinęs žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vertę, nustatytą 2004-10-07 valstybinės žemės nuomos sutarties 9 p. ir 2004-10-01 Kauno apskrities įsakyme "Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nuomos“, ir ją palyginęs su žemės sklypų, į kuriuos turi teisę atkruti E. Ž. ir L. Ž. , vertėmis, konstatavo, kad šių sklypų verčių visiškai pakanka nuosavybės teisėms į ginčo žemės sklypą atkurti, suteikiant neatlygintinai lygiavertį žemės sklypą prie ieškovės nuosavybės teise turimų pastatų.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymėjo, kad atsakovo argumentai dėl netinkamos pastatų būklės ar jų neeksploatavimo turi įtakos nuomos sutarties galiojimui, tačiau ne nuosavybės teisių atkūrimui.

Teismas, patenkinęs pirmąjį ieškinio reikalavimą panaikinti 2006-07-19 Kauno apskrities viršininko administracijos įsakymą Nr. V-270, sprendė, kad tikslintinas ir valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. MI9/2004­0263, sudarytos tarp Kauno apskrities viršininko administracijos ir E. Ž. , 2 punktas, nustatant, jog „žemės sklypas išnuomojamas iki 2014 m. balandžio 2 d., skaičiuojant nuo šios sutarties sudarymo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sprendimo paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams priėmimo dienos, jeigu pagal teritorijų planavimo dokumentus numatyta naudoti žemės sklypą visuomenės poreikiams arba iki sprendimo atkurti nuosavybės teises nuomininkei E. Ž. priėmimo dienos". Patenkinęs pirmuosius du reikalavimus, teismas sprendė, kad tenkintinas ir trečiasis reikalavimas - Kauno apskrities viršininko administracija įpareigotina atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį žemės sklypą prie pastatų (duomenys neskelbtini), kurio plotas 5,60 ha, per protingą, galimą įvykdyti atkūrimo procedūrą, trijų mėnesių terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija prašo Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais (T.II, 53-55 b.l.).

1. Pagal LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 str. 9 d. 4 p. lygiavertis turėtajam žemės sklypas perduodamas nuosavybėn tik tam asmeniui, kuriam atkuriama nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą ir, kuris nuosavybės teise turi pastatus. Atsakovas pabrėžia, kad L. Ž. neturėjo nuosavybės teisės į pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė, turėdama nuosavybės teise pastatus, gali pasirinkti nuosavybės atkūrimo būdą, realizuojant mirusiojo L. Ž. teises įgyti perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypą prie jai nuosavybės teise priklausančių pastatų.

2. Nors Kauno miesto savivaldybės 2002-01-15 sprendimu „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) detaliųjų planų“ buvo patvirtinti šių žemės sklypų detalieji planai ir suformuotos teritorijos esamiems statiniams eksploatuoti ir nustatytas žemės naudojimo būdas – specializuotų sodininkystės, gėlininkystės, šiltnamių ir medelynų ūkių žemė, tačiau Kauno miesto savivaldybės tarybos 2003-05-29 sprendimu Nr. T-242 patvirtintame Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrajame plane žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), numatyta sodybinio užstatymo teritorija. Atsižvelgiant į tai, atsakovo nuomone, ginčo žemės sklypui turėtų būti taikomas LR Vyriausybės 1999-02-24 nutarimu Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ patvirtintos žemės įvertinimo metodikos 1.9 punktas, kuriame numatyta, kad žemės ūkio paskirties sklypų, kuriuos pagal teritorijų planavimo dokumentus numatyta panaudoti individualiai statybai arba kitai (ne žemės ūkio ir miškų ūkio) veiklai (prireikus pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, vertė apskaičiuojama pagal šios metodikos 3 punktą, t.y. kaip valstybinės kitos pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemės. Todėl atsakovas nesutinka su teismo išvada, kad šio sklypo vertės negalima skaičiuoti kaip valstybinės kitos pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemės vertės.

3. Atsakovo nuomone, teismas nepagrįstai konstatavo, kad sklype esančių pastatų būklė ar jų neeksploatavimas turi įtakos nuomos sutarties galiojimui, o ne nuosavybės teisių atkūrimui. Atsakovas mano, kad vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais statinių būklė ir jų eksploatavimas turi būti įvertinti ir vykdant nuosavybės teisių atkūrimą.

Atsiliepimas

Ieškovė E. Ž. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais (T.II, 59-60 b.l.).

1. Apeliantas siaurinamai aiškina LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 str. 9 d. 4 punktą. Ieškovė pažymi, kad ji, kaip L. Ž. turinių teisių atkurti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą paveldėtoja, turi teisę pasinaudoti tomis pačiomis teisėmis, kuriomis pasinaudotų pats pretendentas. Todėl ieškovė teigia, kad ji, turėdama nuosavybės teise statinius, turi teisę pasirinkti nuosavybės teisių atkūrimo būdą realizuojant l.Ž. teises įgyti perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypą.

Žemesnės instancijos teismas

2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ginčo žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties ir tinkamai nustatė jo vertę, todėl atsakovo argumentai dėl ginčo žemės sklypo vertės, nurodyti apeliaciniame skunde, atmestini.

3. Atsakovo pozicija, kad atkuriant nuosavybės teisę į žemės sklypą turi būti vertinama jame esančių pastatų būklė, nėra pagrįsta jokia teisės norma.

Atsiliepimas

Tretysis asmuo Kauno miesto savivaldybė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad palaiko atsakovo apeliacinį skundą ir prašo jį tenkinti, be to, prašo prijungti prie bylos naują įrodymą – Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano ištrauką, apimančią ginčo teritoriją, nes šio įrodymo pateikimo būtinybė iškilo dabar (T.II, 61-63 b.l.).

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovės prašė apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Trečiojo asmens atstovė prašė apeliacinį skundą patenkinti, pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Patikrinusi apeliacinio skundo teisinį ir faktinį pagrindą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad jis atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl ieškovės teisės atkurti nuosavybės teisę į žemę ekvivalentine natūra prie jai nuosavybės teise priklausančių pastatų

Ieškovė siekia atkurti nuosavybės teisę į žemę ekvivalentine natūra prie jai nuosavybės teise priklausančių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini). Tarp byloje dalyvaujančių asmenų nėra ginčo, kad ieškovė, kaip mirusio turto savininko vaiko vaikas (LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo (toliau tekste – Atkūrimo) įstatymo 2 str. 1 dalies 4 p.), turi teisę ekvivalentine natūra atkurti nuosavybės teisę į jos senelio A. R. žemę bei, kaip mirusiojo sutuoktinio L. Ž. , kuris nustatytu laiku padavė prašymą atkurti nuosavybės teises įpėdinė, į mirusio sutuoktinio L. Ž. tėvų žemę (Atkūrimo įstatymo 2 str. 2 d.). Ieškovės teises į nuosavybės teisių atkūrimą ekvivalentine natūra patvirtina 2003 m. kovo 6 d. Klaipėdos apskrities išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr.55/4763 ir Kauno apskrities išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn (T.I, 18-19 b.l.). Ieškovė yra priėmusi mirusio sutuoktinio L. Ž. palikimą, tai patvirtina notarų išduoti liudijimai (T.I, 31, 156 b.l.).

Atsiliepimas

Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovei negali būti atkurta nuosavybės teisė į žemę ekvivalentine natūra prie jai nuosavybės teise priklausančių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), pagal 2003 m. kovo 6 d. Klaipėdos apskrities išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr.55/4763, nes jos sutuoktinis L. Ž. , po kurio mirties ieškovė paveldėjo teisę atkurti nuosavybės teisę į L. Ž. tėvų žemę, nebuvo šių pastatų savininkas. Su tokiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 4 punktą vienas iš būdų, kuriais valstybė atlygina už išperkamą žemę, yra neatlygintinas perdavimas nuosavybėn lygiaverčio turėtajam žemės sklypo prie nuosavybės teise turimų pastatų (nepaisant turėtos žemės vietos). Atkūrimo įstatymo 16 straipsnis nenumato, kad piliečiai, pagal Atkūrimo įstatymo 2 straipsnį patenkantys į subjektų, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, ratą, negalėtų pasinaudoti kokiu nors nuosavybės teisių atkūrimo būdu. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė pagal Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalį po savo sutuoktinio L. Ž. mirties, kuris nustatytu laiku buvo padavęs prašymą atkurti nuosavybės teises, tapusi jo turtinės teisės atkurti nuosavybės teises įpėdine, gali pasinaudoti visais nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą atkūrimo būdais, tame tarpe nuosavybės teisės į žeme atkūrimu ekvivalentine natūra prie jai nuosavybės teise priklausančių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini).

Remdamasi aukščiau išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė, kaip mirusiojo sutuoktinio L. Ž. , kuris nustatytu laiku padavė prašymą atkurti nuosavybės teises, įpėdinė, turi teise atkurti nuosavybės teise į žemę ekvivalentine natūra prie jai nuosavybės teise priklausančių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini).

Dėl žemės sklypo, kuriame yra ieškovei nuosavybės teise priklausantys pastatai ir į kurį ieškovė pretenduoja atkurti nuosavybės teises ekvivalentine natūra, vertės nustatymo

Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad esant patvirtintam bendrajam teritorijos planui, kuriame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), numatyta sodybinio užstatymo teritorija, atkuriant nuosavybės teisę į žemės sklypą ekvivalentine natūra ir apskaičiuojant šio žemės sklypo vertę turi būti taikomas LR Vyriausybės 1999-02-24 nutarimu Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ patvirtintos žemės įvertinimo metodikos 1.9 punktas, kuriame numatyta, kad žemės ūkio paskirties sklypų, kuriuos pagal teritorijų planavimo dokumentus numatyta panaudoti individualiai statybai arba kitai (ne žemės ūkio ir miškų ūkio) veiklai (prireikus pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, vertė apskaičiuojama pagal šios metodikos 3 punktą, t.y. kaip valstybinės kitos pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemės. Todėl atsakovas nesutinka su teismo išvada, kad šio sklypo vertės negalima skaičiuoti kaip valstybinės kitos pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemės vertės.

Apelianto nurodomas Žemės įvertinimo metodikos 1.9 punktas nustato, kad žemės ūkio paskirties sklypų, kuriuos pagal teritorijų planavimo dokumentus numatyta panaudoti individualiai statybai arba kitai (ne žemės ūkio ir ne miškų ūkio) veiklai (prireikus pakeisti pagrindinę žemės sklypo naudojimo paskirtį), vertė apskaičiuojama šios metodikos 3 punkte nustatyta tvarka. Iš šio metodikos punkto turinio matyti, jog žemės sklypo įvertinamas pagal metodikos 3 punkte nustatytą tvarką tik vienu atveju, kai prireikia pakeisti pagrindinę žemės sklypo naudojimo paskirtį. Įvertinusi tą aplinkybę, jog žemės sklypo, į kurį pretenduoja atkurti nuosavybės teises ieškovė, pagrindinė naudojimo paskirtis, nurodyta sklypo detaliajame plane ir nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše (T.I, 16,39-40 b.l.), yra žemės ūkio ir šiuo metu nekeičiama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apskaičiuojant žemės sklypo vertę, taikyti Žemės įvertinimo metodikos 1.9 punkto nėra pagrindo.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentas, jog apskaičiuojant žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vertę turėjo būti taikomas Žemės įvertinimo metodikos 1.9 punktas, atmestinas. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vertė yra 16088,- Lt, kuri nurodyta žemės sklypo detaliajame plane.

Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pastatų, prie kurių atkurti nuosavybes į žemės sklypą ekvivalentine natūra siekia ieškovė, būklė neturi įtakos nuosavybės teisių atkūrimui. Pats apeliantas neneigia, kad pastatai, nuosavybės teise priklausantys ieškovei, tikrai yra sklype, į kurį atkurti nuosavybės teise ekvivalentine natūra pretenduoja ieškovė. Šias aplinkybes (pastatų egzistavimo faktą ir buvimą sklype, esančiame (duomenys neskelbtini)) patvirtina ir pažymėjimas apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre (T.I, 32-38 b.l.). Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 4 punktas numato, kad vienas iš būdų atlyginti už valstybės išperkamą žemę, tai perduoti neatlygintinai lygiavertį turėtajam žemės sklypą prie nuosavybės teise turimų pastatų. Taigi, įstatymas teisę atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą prie nuosavybės teise valdomų pasatų sieja su vienintele aplinkybe – pastatų valdymu nuosavybės teise faktu, todėl akivaizdu, kad pastatų būklė šioje byloje teisinės reikšmės neturi.

Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi L. R. civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Albinas ČeplinskasTeisėjai Evaldas BurzdikasRūta Palubinskaitė