- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-12-16
- Bylos Nr.
- I-7876-968/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02450-2016-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rytis Krasauskas
- Pareiškėjas
- I. D.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2Neturtinė žala
- 3.21Teismo sprendimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Rytis Krasauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. D. (I. D.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas I. D. su skundu (b. l. 1–6) kreipėsi į teismą, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos už tai, kad nuo 2013-11-15 iki 2014-06-06 Lukiškių TI-K jis buvo laikomas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.
2. Pareiškėjas skunde nurodo, kad buvo laikomas kamerose, kurių plotas 7,45 m², su dar trimis asmenimis ir kamerose, kurių plotas 26,81 m², su dar šešiais asmenimis. Itin mažo ploto kameroje buvo du dviaukščiai geležiniai gultai, kurių bendras plotas 4 m², unitazas ir kriauklė, kurių plotas 1,5 m², stalas ir dvi atsukamos kėdutės, kurių plotas 0,5 m². Be to, kiekvienas iš kalinamųjų turi po 30 kg nuosavų daiktų. Kamerose esantis staliukas buvo labai mažas, prie stalo galėdavo valgyti tik du suimtieji. Lukiškių TI-K nebuvo supažindintas su tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklėmis, nebuvo pateikta informacija apie sveikatos priežiūros paslaugų teikimo įstaigoje tvarką, pacientų teises ir pareigas. Būnant 23 val. per parą tokiomis nežmoniškomis sąlygomis labai sunku ne tik judėti, bet ir kvėpuoti, trūksta oro, privatumo. Ankstyvą pavasarį kameroje būdavo šalta, tvyrojo smarvė, drėgmė. Kameroje nebuvo įrengti iškvietimo skambučiai. Tualetas buvo gyvenamojoje patalpoje. Tualetas buvo be durų, be atskiros ventiliacijos. Pasivaikščiojimo kiemeliai netvarkomi, juose prišiukšlinta, nuo lietaus 0,5 m kiauri stogeliai neapsaugo. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnyje nustatyta, kad pasivaikščiojimui skirtas plotas vienam asmeniui turi būti ne mažesnis nei 8 m², Lukiškių TI-K kiemeliai yra 3 m². Vienos valandos pasivaikščiojimo praktika prieštarauja Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką, ar žeminantį elgesį ir baudimą išaiškinimui, kad suimtasis ar nuteistasis turi teisę ne mažiau kaip 8 val. per dieną praleisti lauke. Gyvendamas nežmoniškomis sąlygomis patyrė išgyvenimus, fizinį nepatogumą, papildomą diskomfortą, gyvenimo kokybės pablogėjimą, pablogėjo sveikata. Dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, papildomus nepatogumus, diskomfortą, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pablogėjo savijauta, sumažėjo pasitikėjimas savimi, sutriko visavertis gyvenimas ir socialiniai įgūdžiai, negali ramiai miegoti, tapo dirglus, jaučia padidėjusią fobiją aplinkai, dėl to sumažėjo bendravimo galimybės.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo, apie posėdžio datą ir laiką jam pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
3. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime (b. l. 68–77) su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Savo poziciją grindžia šiais argumentais:
3.1. Maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954, tačiau jis nuolat viršijamas, kadangi čia laikomi ir suimtieji, ir nuteistieji iki gyvos galvos bei nuteistieji, palikti atlikti ūkio darbus. Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti įstaiga neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Dėl šių aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą.
3.2. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ III skirsnio 14.6 punkte nustatyta, kad kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Visose Lukiškių TI-K kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, yra padarytos didesnės arba mažesnės lentynos. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų.
3.3. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 76:2010) 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, kuriame turi būti šalto vandens tiekimo sistema. Tualetas nuo likusios kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio. Lukiškių TI-K sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus.
3.4. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 24 punkte teigiama, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K langai vėdinimui pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus.
3.5. Suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip 1 val. pasivaikščioti gryname ore. Pasivaikščioti vienu metu vedami visis kameroje esantys suimtieji. Pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos kameros. Išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, priešais prižiūrėtojo pakylą, įrengiami 1,2 m pločio stogeliai tam, kad suimtieji galėtų pasislėpti nuo kritulių. Pasivaikščiojimo kiemelius valo kiemsargis, taip pat ir nuteistieji gali būti įtraukti į pataisos įstaigų ir gretimų teritorijų tvarkymo, nuteistųjų kultūros ir buities sąlygų gerinimo darbus.
3.6. Atvykstantys į įstaigą suimtieji supažindinami su įstatymais, tvarkos taisyklėmis ir kitais teisės aktais, kurių jie turi laikytis ir jų nepažeisti. Pareiškėjas buvo supažindintas su Bausmių vykdymo kodekso, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, Suėmimo vykdymo įstatymo, Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais, dienotvarke, vidaus tvarkos taisyklėmis, jo teisėmis ir pareigomis bei draudimais.
3.7. Lukiškių TI-K atsiliepime nurodo, kad patyrė bylos dokumentinės medžiagos rengimo išlaidas – 3,48 Eur, kurios priteistinos iš pareiškėjo.
3.8. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, jo reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio. Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar dėl tokio veikimo ar neveikimo atsirado pareiškėjo nurodyta žala.
Lukiškių TI-K atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datą ir laiką pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.
4. Šioje byloje pareiškėjas prašo priteisti 5 000 Eur dydžio neturtinę žalą, kuri, jo nuomone, kilo dėl to, kad jis nuo 2013-11-15 iki 2014-06-06 Lukiškių TI-K buvo laikomas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.
5. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste paminėtina, kad Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
6. LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., LVAT administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (žr., pvz., 2008-11-18 sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą, prašymo Nr. 871/02). Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, prašymo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir LVAT (žr., pvz., administracinės bylos Nr. A444-619/2008, Nr. A146-1240/2011, Nr. A756-143/2012 ir kt.).
7. Remiantis šioje byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad: 2013-11-19 I. D. atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 123, kurios plotas 7,42 m², kurioje buvo 3 asmenys; 2013-11-20 perkeltas į kamerą Nr. 296, kurios plotas 8,03 m², kurioje buvo 3 asmenys; nuo 2013-11-21 iki 2013-11-25 kameroje Nr. 296 buvo 3 asmenys; 2013-11-26 kameroje Nr. 296 buvo 4 asmenys; 2013-11-27 perkeltas į kamerą Nr. 291, kurios plotas 7,73 m², kurioje buvo 1 asmuo; nuo 2013-11-28 iki 2013-12-03 kameroje Nr. 291 buvo 4 asmenys; 2013-12-04 kameroje Nr. 291 buvo 3 asmenys; nuo 2013-12-05 iki 2013-12-08 kameroje Nr. 291 buvo 4 asmenys; 2013-12-09 kameroje Nr. 291 buvo 3 asmenys; nuo 2013-12-10 iki 2013-12-18 kameroje Nr. 291 buvo 4 asmenys; 2013-12-19 perkeltas į kamerą Nr. 307, kurios plotas 8,22 m², kurioje buvo 1 asmuo; 2013-12-20 kameroje Nr. 307 buvo 2 asmenys; nuo 2013-12-21 iki 2014-01-06 kameroje Nr. 307 buvo 4 asmenys; 2014-01-07 kameroje Nr. 307 buvo 3 asmenys; nuo 2014-01-08 iki 2014-01-13 kameroje Nr. 307 buvo 4 asmenys; 2014-01-14 perkeltas į kamerą Nr. 283, kurios plotas 7,69 m², kurioje buvo 3 asmenys; nuo 2014-01-15 iki 2014-01-19 kameroje Nr. 283 buvo 4 asmenys; 2014-01-20 perkeltas į kamerą Nr. 343, kurios plotas 8,08 m², kurioje buvo 3 asmenys; 2014-01-21 perkeltas į kamerą Nr. 291, kurios plotas 7,73 m², kurioje buvo 4 asmenys; 2014-01-22 kameroje Nr. 291 buvo 3 asmenys; nuo 2014-01-23 iki 2014-01-26 kameroje Nr. 291 buvo 4 asmenys; 2014-01-27 kameroje Nr. 291 buvo 3 asmenys; nuo 2014-01-28 iki 2014-02-12 kameroje Nr. 291 buvo 4 asmenys; nuo 2014-02-13 iki 2014-02-14 kameroje Nr. 291 buvo 3 asmenys; nuo 2014-02-15 iki 2014-02-16 kameroje Nr. 291 buvo 4 asmenys; 2014-02-17 kameroje Nr. 291 buvo 3 asmenys; nuo 2014-02-18 iki 2014-02-24 kameroje Nr. 291 buvo 4 asmenys; 2014-02-25 kameroje Nr. 291 buvo 3 asmenys; 2014-02-26 kameroje Nr. 291 buvo 4 asmenys; 2014-02-27 kameroje Nr. 291 buvo 3 asmenys; nuo 2014-02-28 iki 2014-03-06 kameroje Nr. 291 buvo 4 asmenys nuo 2014-03-07 iki 2014-03-10 kameroje Nr. 291 buvo 3 asmenys; 2014-03-11 kameroje Nr. 291 buvo 4 asmenys; 2014-03-12 kameroje Nr. 291 buvo 3 asmenys; 2014-03-13 kameroje Nr. 291 buvo 2 asmenys; 2014-03-14 kameroje Nr. 291 buvo 3 asmenys; nuo 2014-03-15 iki 2014-03-18 kameroje Nr. 291 buvo 4 asmenys; nuo 2014-03-19 iki 2014-03-21 kameroje Nr. 291 buvo 3 asmenys; nuo 2014-03-22 iki 2014-03-26 kameroje Nr. 291 buvo 4 asmenys; nuo 2014-03-27 iki 2014-04-01 kameroje Nr. 291 buvo 3 asmenys; 2014-04-02 kameroje Nr. 291 buvo 4 asmenys; nuo 2014-04-03 iki 2014-04-04 kameroje Nr. 291 buvo 3 asmenys; nuo 2014-04-05 iki 2014-04-07 kameroje Nr. 291 buvo 2 asmenys; nuo 2014-04-08 iki 2014-04-10 kameroje Nr. 291 buvo 3 asmenys; 2014-04-11 perkeltas į kamerą Nr. 257, kurios plotas 34,57 m², kurioje buvo 5 asmenys; nuo 2014-04-12 iki 2014-04-15 kameroje Nr. 257 buvo 9 asmenys; nuo 2014-04-16 iki 2014-04-23 kameroje Nr. 257 buvo 10 asmenų; 2014-04-24 kameroje Nr. 257 buvo 8 asmenys; nuo 2014-04-25 iki 2014-04-29 kameroje Nr. 257 buvo 9 asmenys; nuo 2014-04-30 iki 2014-05-05 kameroje Nr. 257 buvo 10 asmenų; nuo 2014-05-06 iki 2014-05-08 kameroje Nr. 257 buvo 8 asmenys; 2014-05-09 kameroje Nr. 257 buvo 9 asmenys; nuo 2014-05-10 iki 2014-05-12 kameroje Nr. 257 buvo 10 asmenų; nuo 2014-05-13 iki 2014-05-14 kameroje Nr. 257 buvo 9 asmenys; 2014-05-15 kameroje Nr. 257 buvo 8 asmenys; nuo 2014-05-16 iki 2014-05-21 kameroje Nr. 257 buvo 9 asmenys; 2014-05-22 perkeltas į kamerą Nr. 255, kurios plotas 24,38 m², kurioje buvo 6 asmenys; nuo 2014-05-23 iki 2014-05-28 kameroje Nr. 255 buvo 6 asmenys; 2014-05-29 kameroje Nr. 255 buvo 5 asmenys; nuo 2014-05-30 iki 2014-06-01 kameroje Nr. 255 buvo 6 asmenys; nuo 2014-06-02 iki 2014-06-03 kameroje Nr. 255 buvo 5 asmenys; nuo 2014-06-04 iki 2014-06-06 kameroje Nr. 255 buvo 4 asmenys.
8. Įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, matyti, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo laikomas 200 dienų.
9. Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis nei 3,6 m². Bausmių vykdymo kodekso įtvirtintas bausmės humanizmo principas, kuris inter alia (lot. be kita ko) reiškia, kad, vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.
10. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui minimalus plotas, būnant Lukiškių TI-K, buvo užtikrintas 47 dienas, vadinasi, 153 dienas Lukiškių TI-K kamerose pareiškėjas praleido pažeidžiant jo teisę į minimalų 3,6 m² gyvenamąjį plotą.
11. Kadangi pareiškėjas neturtinę žalą iš esmės kildina iš to, kad bausmės atlikimo įstaigoje jam inter alia (lot. be kita ko) nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamam (žr., pvz., EŽTT 2000-10-26 sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, prašymo Nr. 30210/96, 2001-07-24 sprendimą Valašinas prieš Lietuvą, prašymo Nr. 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001-04-21 sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, prašymo Nr. 28524/95). Remiantis EŽTT praktika, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja išvadą, kad buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis Pavyzdžiui, EŽTT minėtoje byloje Valašinas prieš Lietuvą, įvertinęs bendrąsias kalinimo pagal įprastinį režimą sąlygas, konstatavo, kad santykinai mažą plotą, tekusį vienam asmeniui, kompensavo absoliučiais skaičiais vertinti nemaži miegamųjų išmatavimai, kuriuose netrūko nei šviesos, nei oro, ir suteikta judėjimo laisvė.
12. Byloje nustatytų aplinkybių visuma suteikia pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas dalį jo nurodyto laikotarpio bausmę atliko žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis. Tokia išvada darytina įvertinus tai, kad mažesnis kameros plotas nebuvo kompensuotas kitais būdais, pareiškėjo patirtų pažeidimų trukmė neleidžia jų vertinti kaip vienkartinių. Vadinasi, valstybė 153 dienas neužtikrino pareiškėjui minimalios gyvenamojo ploto normos, t. y. CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės.
13. Atsakovės atstovas nurodo, kad Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti įstaiga tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Dėl šių aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Teismo nuomone, šios aplinkybės nėra reikšmingos sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą, nes remiantis CK 6.271 straipsnio 1 dalimi žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Lukiškių TI-K administracijos kaltė nesudaro būtinos valstybės atsakomybės sąlygos ir neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui.
14. Atsižvelgiant į pareiškėjo skundo pagrindą, dalyką ir į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų jo bausmės atlikimo sąlygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastą, galima teigti, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Kaip minėta, ta aplinkybė, kad asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinę žalą. Byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė į tinkamą gyvenamąją aplinką, dėl to jis neabejotinai patyrė neigiamus išgyvenimus ir turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.
15. Šios bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte įtvirtintą minimalią tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje vienam asmeniui turinčią tekti kameros ploto normą – 3,6 m² – neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Kita vertus, LVAT nuosekliai laikosi praktikos, kad nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, be kita ko, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., LVAT 2014-11-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-2249/2014). Įvertinus byloje esančią medžiagą, matyti, kad kamerų plotas, be kita ko, buvo užstatytas baldais ir kitais buitiniais reikmenimis, todėl tam tikrais laikotarpiais pareiškėjui tenkantis plotas buvo itin mažas, jis beveik neturėjo laisvos vietos, kurioje galėtų judėti, jo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą šiais laikotarpiais buvo ženkliai pažeista.
16. Pareiškėjo teigimu kamerose esantis staliukas buvo labai mažas, prie stalo galėdavo valgyti tik du suimtieji. Atsižvelgiant į tai, kad teismas šioje byloje nustatė, jog Lukiškių TI-K kamerose pareiškėjas praleido 153 dienas pažeidžiant jo teisę į minimalų 3,6 m² gyvenamąjį plotą – buvo laikomas perpildytose kamerose, kurios pagal plotą skirtos gyventi dviem asmenims, darytina išvada, kad pareiškėjui ne visada pakako vietos atsisėsti prie stalo.
17. Skunde pareiškėjas nurodo, kad tualetas buvo gyvenamojoje patalpoje. Tualetas buvo be durų, be atskiros ventiliacijos.
17.1. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą.
17.2. Lukiškių TI-K atsiliepime nurodo, kad tualetas nuo likusios kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio. Lukiškių TI-K sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Lukiškių TI-K. Taigi ši patalpa nėra atskirose patalpose ir su atskira nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistema.
17.3. Byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su Lukiškių TI-K kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, įrengimu, įvertinus Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkte nustatyto teisinio reguliavimo kontekste, konstatuotina, kad Lukiškių TI-K neužtikrino tinkamo sanitarinių mazgų įrengimo ir taip pažeidė pareiškėjo teisę į tinkamas kalinimo sąlygas.
17.4. Pagal Europos Ministrų Komiteto rekomendacijos šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių” 19.3. punktą, kaliniai turi turėti galimybę naudotis sanitariniais įrenginiais, kurie būtų higieniški ir užtikrintų privatumą. EŽTT 2015-01-27 sprendime, priimtame byloje Neshkov ir kiti prieš Bulgariją, nurodė, jog galimybė naudotis tinkamai įrengtais ir higieniškais sanitariniais mazgais yra ypatingai svarbi užtikrinant asmens orumą; humaniška gyvenamoji aplinka neįmanoma be galimybės tinkamai naudotis tualeto įrenginiais ar galimybės užtikrinti kūno švarą. Atviras tualeto įrengimas kameroje ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš asmens bet kokį privatumą naudojantis tualetu, (žr., pvz., 2009-03-12 sprendimą byloje Makarov prieš Rusiją, 2007-07-19 sprendimą byloje Trepashkin prieš Rusiją, 2012-01-10 sprendimą byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją ir kt.). Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose standartuose (ištrauka iš Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (92) 3], 49 punktas) kaip tinkama taip pat nurodoma praktika, kad kamerose būtų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas ir vertimas šlapintis bei tuštintis kitų asmenų akivaizdoje turi būti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumą pažeidžiantis elgesys.
18. Vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 76:2010 nuostatomis, laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka (6 punktas). Gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (24 punktas). Šiltuoju metų laiku gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų santykinė drėgmė turi būti 35-65 proc., o šaltuoju metų laiku – 35-60 proc., oro temperatūrą šiltuoju metų laiku turi būti 18–28 ⁰C, šaltuoju – 18–22 ⁰C (26 punktas). Pareiškėjas skunde nurodo, kad ankstyvą pavasarį kameroje būdavo šalta, tvyrojo smarvė, drėgmė, tačiau atsakovės atstovo pateikti Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai nepatvirtina tos aplinkybės, kad ginčo laikotarpiu kamerose, kuriose pareiškėjas buvo kalinamas, esanti drėgmė ar apšvietimas neatitiktu Lietuvos higienos normos HN 76:2010 26 punkto reikalavimų (b. l. 105–127). Byloje taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėjas dėl netinkamos drėgmės ar temperatūros būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją su nusiskundimais. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas atmeta pareiškėjo argumentus dėl drėgmės ir temperatūros kaip nepagrįstus.
19. Pareiškėjas nurodo, kad vienos valandos pasivaikščiojimo praktika prieštarauja Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką, ar žeminantį elgesį ir baudimą išaiškinimui, kad suimtasis ar nuteistasis turi teisę ne mažiau kaip 8 val. per dieną praleisti lauke. Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Pažymėtina, kad Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (CPT) standarto (2002) 1 – Rev. 2006 II skyriaus „Įkalinimas“ pateiktos ištraukos iš trečiosios bendros ataskaitos [CPT/ Inf (93)12] 47 punkte numatyta, kad „Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą mano, kad turėtų būti stengiamasi užtikrinti, kad kalintieji kardomojo įkalinimo įstaigose galėtų praleisti tinkamą dienos dalį (8 valandas ar daugiau) ne jų kamerose užimti skirtingo pobūdžio tiksliniuose užsiėmimuose. Šiuo atveju minėtoje normoje rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis, taikytinas kalinamų asmenų buvimui ne savo kamerose, o ne, kaip nurodo pareiškėjas, laiko praleidimui lauke. Kadangi ginčo byloje dėl to, kad pareiškėjui buvo užtikrintas 1 valandos pasivaikščiojimas gryname ore nėra, šis pareiškėjo teiginys atmestinas kaip nepagrįstas.
20. Pareiškėjas skundžiasi tuo, kad Lukiškių TI-K nebuvo supažindintas su tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklėmis, nebuvo pateikta informacija apie sveikatos priežiūros paslaugų teikimo įstaigoje tvarką, pacientų teises ir pareigas.
20.1. Suėmimo vykdymo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtieji pasirašytinai supažindinami su jų teisėmis, pareigomis ir draudimais. Suėmimo vykdymo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę gauti rašytinę informaciją apie jų laikymo tardymo izoliatoriuose tvarką ir sąlygas, teises, pareigas ir jiems taikomus draudimus. Šią informaciją tardymo izoliatoriaus administracija pateikia lietuvių kalba arba suimtojo gimtąja kalba, arba ta kalba, kurią suimtasis supranta; tardymo izoliatoriaus administracija privalo užtikrinti, kad kiekvienoje kameroje būtų iškabinta informacija apie Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas suimtųjų teises, pareigas, draudimus ir dienotvarkę (2 dalis); tardymo izoliatorių darbuotojai, lankydami suimtuosius kamerose, taip pat jų asmeninio priėmimo metu prireikus išaiškina suimtiesiems jų laikymo šiose įstaigose tvarką ir sąlygas, teises, pareigas ir jiems taikomus draudimus (3 dalis).
20.2. Iš Lukiškių TI-K Socialinės reabilitacijos skyriaus 2016-06-22 pažymos Nr. 24-5399 „Dėl I. D. skundo“ matyti, kad visi naujai atvykę asmenys supažindinami su Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėmis. Gyvenamosiose kamerose yra iškabinama teisinė informacija apie kalinimo sąlygas, nuteistųjų ir suimtųjų teises ir pareigas (b. l. 80). Iš Lukiškių TI-K Socialinės reabilitacijos skyriaus 2016-06-23 pažymos Nr. 24-5433 „Dėl I. D.“ ir 2016-06-29 pažymos Nr. 24-5511 „Dėl I. D.“ matyti, kad pareiškėjas, atvykęs į Lukiškių TI-K 2013-11-19 buvo supažindintas su vidaus tvarkos taisyklėmis bei dienotvarkės reikalavimais, taip pat teisėmis, pareigomis bei draudimais, su prašymais papildomai supažindinti su teisės aktais į administraciją nesikreipė (b. l. 81, 83). Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas savo parašu patvirtino, kad 2013-11-19 buvo supažindintas su vidaus tvarkos taisyklėmis, dienotvarke, teisėmis, pareigomis ir draudimais (b. l. 82, 84).
20.3. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, tai, kad pareiškėjas savo parašu patvirtino, kad yra supažindintas su vidaus tvarkos taisyklėmis bei dienotvarkės reikalavimais, taip pat teisėmis, pareigomis bei draudimais, jo argumentai, kad Lukiškių TI-K nebuvo supažindintas su tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklėmis, nebuvo pateikta informacija apie sveikatos priežiūros paslaugų teikimo įstaigoje tvarką, pacientų teises ir pareigas, neatitinka tikrovės, todėl atmetami, kaip nepagrįsti.
21. Pareiškėjas nurodo, kad kameroje nebuvo įrengti iškvietimo skambučiai. Pažymėtina, kad nuo 2009-11-06 įsigaliojus naujoms Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėms ir nuo 2010-01-29 įsigaliojus naujos redakcijos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėms, neliko nustatyto reikalavimo įrengti kameroje signalinį mygtuką. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmeta pareiškėjo argumentus dėl iškvietimo mygtuko.
22. Pareiškėjo teigimu pasivaikščiojimo kiemeliai netvarkomi, juose prišiukšlinta, nuo lietaus 0,5 m kiauri stogeliai neapsaugo. Pasivaikščiojimui skirtas plotas vienam asmeniui turi būti ne mažesnis nei 8 m², Lukiškių TI-K kiemeliai yra 3 m².
22.1. Atsakovės atstovas nurodo, kad pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos kameros. Išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, priešais prižiūrėtojo pakylą, įrengiami 1,2 m pločio stogeliai tam, kad suimtieji galėtų pasislėpti nuo kritulių. Pasivaikščiojimo kiemelius valo kiemsargis, taip pat ir nuteistieji gali būti įtraukti į pataisos įstaigų ir gretimų teritorijų tvarkymo, nuteistųjų kultūros ir buities sąlygų gerinimo darbus.
22.2. Teismas pažymi, kad joks teisės aktas nenustato tardymo izoliatoriuose įrengtų pasivaikščiojimo kiemelių ploto. Iš atsakovės atstovo pateikto atsiliepimo matyti, kad Lukiškių TI-K pasivaikščiojimo kiemelių plotai yra nuo 15,55 m² iki 37,40 m², o tai teismo vertinimu yra pakankama pasivaikščiojimui net ir vertinant tą aplinkybę, kad pasivaikščioti vedami visi kartu kameroje esantys asmenys. Kiti pareiškėjo nusiskundimai dėl pasivaikščiojimo kiemelių įrengimo nepagrįsti byloje esančiais įrodymais, pareiškėjas teikdamas skundą nedetalizavo aplinkybių, susijusių su pasivaikščiojimo kiemelių netinkamu įrengimu, jų būkle, pvz. nenurodė, ar visuose Lukiškių TI-K pasivaikščiojimo kiemeliuose prišiukšlinta, ar tik kuriame iš jų, todėl teismas šiuos pareiškėjo argumentus vertina kaip bendro pobūdžio nusiskundimus ir atmeta kaip nepagrįstus.
23. Pareiškėjo teigimu, dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K pablogėjo jo sveikata, tačiau teismui nenurodė konkrečių su sveikatos pablogėjimu susijusių aplinkybių. Į bylą pateikti medicininiais duomenys nepatvirtina, kad dėl netinkamų kalinimo Lukiškių TI-K būtų pablogėjusi jo sveikata. Taigi, byloje nėra duomenų apie kokius nors negrįžtamus pareiškėjo sveikatos pakitimus, sąlygotus netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K ginčo laikotarpiu.
24. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatytų Lukiškių TI-K pažeidimų mastą ir trukmę, Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis aktualia EŽTT ir Lietuvos teismų formuojama praktika, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 1 530 Eur, todėl pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, neturtinei žalai atlyginti priteistina 1 530 Eur suma.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016-07-01) 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2016-07-01) 132, 133 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo I. D. (I. D.) (a. k. (duomenys neskelbtini) skundą tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1 530 (vieną tūkstantį penkis šimtus trisdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.