- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-11-02
- Bylos Nr.
- 2-1282-344/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-00952-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- A. A.
- Atsakovas
- Pranciškui A, P. A. J.
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. A. ieškinį atsakovui P. A. J. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė A. A. LR CK 5.15 str. 2 d., 5.16 str. 2 d., 5.17 str. 1 d. pagrindu prašė pripažinti negaliojančiu jos tėvo A. V. J., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini) gyvenusio (duomenys neskelbtini) testamentą, kuriuo jis visą turtą paliko atsakovui P. A. J.. Ji paaiškino, kad 2010 m. spalio 3 d. atsakovui pranešus, kad jos tėvui labai pablogėjo sveikata, jos dukra su vyru tėvą parsivežė pas save. Tėvą kurį laiką vežiojo pas gydytojus, jam buvo nustatyta Parkinsono liga, plaučių tuberkuliozė. Tėvas buvo nuvežtas oreacijai į Vilnių. Po operacijos tėvas buvo silpnas, todėl jį pasiguldė Šiaulių ligoninėje. Tėvas buvo keistas, ligoninėje po pagalve laikė peilį, jam rodėsi, kad aplinkui vagys, ją apkaltino batų, pinigų bei paso vagyste, nesutarė su sanitare, išeidavo be leidimo iš ligoninės. 2011 m. birželio 10 d. tėvas buvo išrašytas iš ligoninės, tačiau su jais atsisakė važiuoti, sakydamas, kad jį nuveš į mišką, sukonfliktavo dėl pas ją esančių jo daiktų, todėl išvažiavo traukiniu į namus. Atsakovas nepranešė apie tėvo mirtį. Ji pati tėvą Lieplaukės kaime yra aplankiusi gal du kartus, tačiau jis pats atvažiuodavo pas ją į namus savo automobiliu. Mano, kad testamente yra ne tėvo parašas, be to, tėvas žadėjo visą turtą palikti jai ir jos dukrai. Grįžęs iš ligoninės tėvas pas ją daugiau atvažiavęs nebuvo, tačiau kalbėjosi telefonu, tėvas buvo prieš ją nuteiktas, jai sakydavo, kad ji pavogė jo daiktus, mašiną, pistoletą, nors automobilis pas ją buvo paliktas dėl to, kad nebuvo atlikta techninė apžiūra bei buvo nedraustas. Pistoletą buvo atidavęs jos vyrui, automobilį pats ragino važiuoti perrašyti dukrai, t. y. jo anūkei, tačiau vėliau visa tai užmiršo. 2011 m. rugpjūčio 9 d. tėvas buvo atvažiavęs atsiimti automobilio su vairuotoju, jis automobilį vertino 3 000 Lt, tačiau jo vairuotojas pasijuokė, kad mašina sena ir tiek nekainuoja, dėl to suderėjo 800 Lt ir už tiek mašiną nupirko.
Atsiliepimas
Atsakovas P. A. J. prašė ieškinį atmesti ir paaiškino, kad jam paskambino kaimynė A. ir pranešė, kad brolis labai silpnas, dėl ko jis pranešė brolio dukrai ieškovei A. A.. Ieškovės dukra brolį išsivežė, žino, kad jis gulėjo ligoninėje Šiauliuose, buvo operuojamas Vilniuje, po to vėl gulėjo ligoninėje Šiauliuose. Brolis jam paskambino ir pranešė, kad ieškovė paėmė jo pinigus iš banko, pasisavino banko kortelę ir pasą, dėl ko kreipėsi į policiją. Pasą ieškovė grąžino, o kortelės – ne, dėl ko brolis nuvažiavo į banką ir blokavo kortelę. Išėjęs iš Šiaulių ligoninės, brolis vienas pats grįžo traukiniu, paskambinęs, pasakė, kad susipyko su dukra ir prašė jį prižiūrėti. Broliui buvo reikalinga speciali priežiūra, todėl jis ir žmona prižiūrėjo brolį, jį palaidojo, sutvarkė kapą. Brolis buvo silpnos sveikatos, tačiau protingas, o už priežiūra jam paliko savo turtą. Jis brolio nesiekė prižiūrėti, tačiau kitos išeities nebuvo, nes artimieji nesirūpino.
Tečiasis asmuo Telšių rajono 4-ojo notarų biuro notarė L. B. paaiškino, kad 2011 m. birželio 6 d. A. V. J. kreipėsi dėl testamento surašymo, kuriuo nutarė palikti turtą broliui P. A. J.. Į notarų biurą jie atvyko abu, notarei palikėjas protingai ir aiškiai išdėstė situaciją, nurodė, kad turtą palieka broliui, nes jis jį prižiūri, o dukra juo nesirūpina, sūnus miręs. Pasiūlius turtą palikti vaikamas, kategoriškai atsisakė, matėsi, kad žmogus ligotas, tačiau situaciją suprato, buvo perskaitytas testamento projektas, patikrintas neveiksnių asmenų registras. Po kurio laiko vėl buvo abu atvykę ir A. V. J. parašė įgaliojimą broliui.
Liudytoja S. N. paaiškino, kad dirba UAB ,,Žemaitijos psichikos sveikatos centro“ gydytoja – psichiatre. 2010 m. gegužės mėn. A. V. J. buvo atvykęs šeimos gydytojo siuntimu, nurodė, kad jaučiasi gerai, skundų neišsakė. Padarius testą, matėsi vidutiniai senatviniai sutrikimai, pirmieji senatvės požymiai, kai sutrikusi trumpalaikė atmintis, o tai, kas buvo seniau – viską atsimena, kai sunkoka susitvarkyt buities dalykus, tačiau pilnai orientavosi, atvažiavo vienas, be palydos, nurodė, kad gyvena vienas. Jokios psichozės nebuvo. 2011 m. rugsėjo 23 d. buvo vėl atvykęs, nes turėjo būti suteikta priežiūra buičiai. Buvo atliktas minimalus protinės būklės trumpas tyrimas, nustatyta, jog reikalinga priežiūra buityje, tačiau psichikos sutrikimų nebuvo. Per metus laiko būklė beveik nepablogėjo, puikiai orientavosi laike, žinojo kur gyvena, žinojo mėnesį, suklydo tik dieną. Daugumai jo amžiaus žmonių būdingi tokie sutrikimai.
Liudytojas A. G. paaiškino, kad yra Šiaulių tuberkuliozinės ligoninės direktorius, A. V. J. gydė du kartus, gydėsi normaliai, bendravimas buvo normalus. Jeigu būtų žmogus nusišnekėjęs, būtų kreipęsis į psichiatrą.
Liudytojas A. A. paaiškino, kad ieškovė yra jo žmona. Su uošviu gražiai bendravo, uošvis sakydavo, kad mašiną paliks jo dukrai, siūlė parduoti savo namą, tačiau jis uošvį ragino neskubėti. 2010 m. spalio mėn. pablogėjus uošvio A. V. J. sveikatai, paskambino uošvio brolis ir jis su dukra parsivežė uošvį pas dukrą į namus. Uošvis buvo gydomas ligoninėje Šiauliuose, operuotas Vilniuje, po to vėl gulėjo ligononėje Šiaulių. Žmona ir dukra skundėsi, kad jas apvagino, priekaištavo, kad nevežė maisto, kad ištuštino jo sąskaitą. Po išrašymo iš ligoninės atsisakė važiuoti pas juos, sakydamas, kad gali nuvežti į mišką ir užmušti. Jis kalbėdavo visokius vėjus, sakydavo, kad jį nori užmušti, nešiojosi peilį, prašydavo paskambinti mirusiai žmonai bei sūnui.
Liudytoja K. N. paaiškino, kad A. V. J. iš ligoninės parvažiavo labai supykęs, nes vaikai jo nelankė, norėjo pasisavinti daiktus. Matėsi, kad grįžo iš ligioninės sergantis, tačiau bendrauti bvuvo galima normaliai. Vėliau jo sveikata pablogėjo, jį prižiūrėjo ieškovas, kartais ir ji padėdavo. A. V. J. buvo gana protingas, tik sakė kad vaikams nieko nepaliks.
Liudytoja D. K. paaiškino, kad su A. V. J. viename name gyveno apie 10 metų. Žino, kad iš ligoninės jis grįžo traukiniu, pasakė, kad yra po operacijos, tačiau kalbėjo normaliai. Paskui pas jį pradėjo atvažinėti brolis, ji užeidavo pas kaimyną, pasikalbėdavo, normaliai susišnekėdavo.
Liudytoja V. J. paaiškina, kad ji yra atsakovo žmona. A. V. J. buvo pilno proto, iš ligoninės grįžo trakiniu, gyveno Lieplaukėje, su taksi atvažiuodavo į miestą apsipirkti, pats susimokėdavo mokesčius. Testamentą parašė grįžęs iš ligoninės, nes su dukra buvo susipykęs dėl pinigų, sakė, kad pavogė pinigus. Jos ir vyro prašė jį globoti.
Liudytojas G. J. parodė, kad su A. V. J. važiavo į Šiaulius pas jo dukrą atsiimti automobilio, kurį buvo palikęs ligos metu. Važiuojant į Šiaulius, jis rodė kelią, bendravimas buvo normalus. A. V. J. nurodė, kad pasibaigęs automobilio draudimas, pasibaigęs techninės apžiūros laikas. Pradžioje jis norėjo automobilį vežtis namo, tačiau vėliau sutarė parduoti. Pokalbis su A. V. J. giminaičiais iš jų pusės buvo triukšmingas, kalbėjo apie priežiūrą ligoninėje, pinigus, giminaičiai prašė sumokėti už automobilio remontą 300 Lt, tuos pinigus A. V. J. davė. Už automobilį sutarė 800 Lt, o pardavė už 500 Lt. Tokia suma gavosi dėl to, kad giminaičiai supainiojo A. V. J. kalbomis, jokios kalbos apie mašinos dovanojimą nebuvo. A. V. J. tą dieną buvo orientuotas, suvokė, kad mašiną parduoda, klausė, kaip sutvarkyti mašinos dokumentus. A. V. J. buvo ir VĮ „Regitra“, turėjo asmens dokumentus, juos pateikė, buvo taip pat orientuotas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Telšių rajono 4-ajame notarų biure 2011 m. birželio 14 d. A. V. J. sudarė Oficialųjį testamentą, kuriuo visą turtą paliko broliui P. A. J. (17, 58 b. l.), o ieškovas po brolio A. V. J. mirties 2012 m. vasario 27 d. atsiradusį palikimą priėmė (52 b. l.), tai paliudijo notaras V. P. (53 b. l.).
2011 m. rugsėjo 28 d. A. V. J. pasirašė Įgaliojimą ieškovui P. A. J., įrašė vardą, pavardę ir pasirašė (18 b. l.).
Išraše iš medicininių dokumentų 2010 m. rugsėjo 27 d. konstatuota nepatikslintos demencijos diagnozė, nurodyta, kad pacientas skundų neišsako, tačiau laike, vietoje orientuojasi apytiksliai, į klausimus atsako pagal prasmę, nuosekliai. Mąstymas lėtokas, atmintis pablogėjusi, psichozės simptomų nėra (3 b. l.). Išraše iš medicininių dokumentų, kuriame nurodyta, kad A. V. J. 2010 m. lapkričio 15 d. – 2010 m. gruodžio 21 d. buvo gydytas Respublikinėje tuberkuliozės ir infekcinių ligų universitetinėje ligoninėje, pažymėta, kad 2010 m. lapkričio 30 d. buvo operuotas, konstatuotas psichikos sutrikimo atsiradimas – psichomotoriniai susijaudinimo priepuoliai (4 b. l .).
Iš Epikrizės matyti, kad 2010 m. gruodžio 21 d. – 2011 m. birželio 8 d. A. V. J. gydėsi VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo tuberkuliozės ir plaučių ligų ligoninėje. Epikrizėje nurodyta, kad atvykęs į ligoninę dėl bendros sveikatos būklės A. V. J. blogai vaikšto, blogai oprientuojasi aplinkoje, serga sunkia Parkinsono liga. Išrašytas vidutinio sunkumo būklės, vyrauja Parkinsono ligos simptomai, dėl ko tikslinga tęsti gydymą (5 b. l.).
2011 liepos 22 d. UAB „Žemaitijos psichikos sveikatos centro“ pažymoje nurodoma, kad A. V. J. psichiatro ir narkologo įskaitoje nėra (19 b. l.).
Pakvitavime nurodyta, kad 2011 m. rugpjūčio 8 d. A. A. atidavė savo tėvui A. V. J. automobilį „VW Golf“, padangas ir dujinį pistoletą, o automobilį atsiėmė vairuotojas G. J. ir tėvas A. V. J. (101 b. l.). Tą pačią dieną pakvitavimu konstatuota, kad iš anūkės A. M. A. V. J. gavo 800 Lt už parduotą automobilį „VW Golf“ (102 b. l.).
Iš 2011 m. rugpjūčio 9 d. Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad A. V. J. pardavė automobilį „VW Golf“ (20 b. l.), bei pranešė VĮ „Regitra“ apie nuosavybės teisės į minėtą automobilį perdavimą naujai savininkei (21 b. l.).
Mirties liudijime nurodyta, kad A. V. J. mirė (duomenys neskelbtini) (6 b. l.).
Vertindamas byloje esančius įrodymus – ieškovės A. A., atsakovo P. V. J. paaiškinimus, liudytojų parodymus, byloje esančią rašytinę medžiagą, teismas daro išvadą, kad 2011 m. birželio 14 d. sudarytu testamentu buvo išreikšta testatoriaus A. V. J. valia ir testamentas buvo patvirtintas teisėtai.
Testamentas yra vienašalis sandoris, kurį privalo sudaryti tik pats asmuo (LR CK 5.15 str. 1 d.). Juo palikėjas nustato savo turtinių ir neturtinių teisių, pareigų bei daiktų likimą po savo mirties. Įstatymų leidėjas tokiam valios išreiškimui nustato atitinkamas sąlygas ir tvarką, tikslu, kad ši valia būtų išreikšta laisvai paties testatoriaus ir be pašalinės įtakos.
Kaip matyti iš bylos duomenų, testamentas buvo surašytas Telšių rajono 4 – jame notarų biure, dalyvaujant ieškovui P. A. J.. Kaip nurodė notarė L. B., neveiksnių asmenų registre buvo patikrinta, ar testatorius neįtrauktas į šį registrą, su juo buvo pasikalbėta, pasiūlyta pagalvoti, gal turtą testatorius norėtų užrašyti vaikams, tačiau A. V. J. buvo apsisprendęs viską palikti broliui. Atsakovo P. A. J. teiginį, kad jis nenorėjo globoti brolio, tačiau tai buvo priverstas daryti, nes nebuvo kas broliu rūpinasi, notarė patvirtino. Fakto, kad atsakovas dalyvavo surašant testamentą, teismas nelaiko netinkama aplinkybe, nes toks dalyvavimas įstatymo nedraudžiamas.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. V. J. iki 2011 m. birželio 8 d. gydėsi VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo tuberkuliozės ir plaučių ligų ligoninėje, išrašant, jokių psichikos sutrikimų nekonstatuota, gydymas nurodytas tik dėl Parkinsono ligos. Apklaustas teisme, liudytojas A. G. nurodė, kad bendravo su A. V. J. normaliai, iš kitų ligonių jis psichine būsena neišsiskyrė. Po keleto dienų, t. y. 2011 m. birželio 14 d. jis sudarė Oficialųjį testamentą, kuriuo turtą paliko atsakovui. Kaip nurodė notarė L. B., jai nekilo jokių abejonių dėl testatoriaus valios išraiškos, be to, ji dar kartą bendravo su A. V. J. – 2011 m. rugsėjo 28 d. patvirtino A. V. J. įgaliojimą broliui. 2011 m. rugpjūčio 8 d. ieškovė bei jos giminės bendravo su A. V. J., susitarė dėl automobilio pirkimo – pardavimo, paėmė iš jo pinigus už mašinos remontą, o taip pat sumokėjo jam už parduodamą automobilį. Jokių abejonių A. V. J. psichikos būkle jiems tuo metu nekilo, nes pasirašinėjo pakvitavimą ne tik dėl automobilio, bet ir dėl kitų daiktų – padangų ir dujinio pistoleto perdavimo. Įvertinęs tai, o taip pat liudytojos gydytojos S. N. paaiškinimus, (iš kurių matyti, kad A. V. J., įvertinant jo amžių, turėjo būdingų tokio amžiaus žmonėms sutrikimų, tačiau jie nebuvo išskirtiniai, psichinės ligos ji nekonstatavo), kitų liudytojų parodymus, bylos rašytinę medžiagą, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo abejoti, kad A. V. J., kuriam 2011 metais suėjo 78 metai, galėjo turėti tam tikrų senatvei būdingų sutrikimų, tačiau savo veiksmų esmę jis suprato, galėjo juos valdyti, tai patvirtina notarė L. B., kitų liudytojų parodymai, to iš esmės nepaneigia ir pačios ieškovės A. A. veiksma ir parodymai, nes su tėvu buvo sudarytas mašinos pirkimo sandėris, pasirašyti pakvitavimai ir pan.
Esant tokioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad notarė L. B. 2011 m. birželio 14 d. atsisakyti patvirtinti testatoriaus A. V. J. O. testamentą neturėjo teisinio pagrindo. Teismas pripažįsta, kad notarė tinkamai įvertino A. V. J. veiksmus, patikrino jo veiksnumą, nenustačiusi aplinkybių, kurių pagrindu galėjo suabejoti testatoriaus valia, patvirtino testamentą, kuris neprieštarauja įstatymo reikalavimams, atitinka testatoriaus tikrąją valią, todėl nėra pagrindo minėtą Oficialųjį testamentą pripažinti negaliojančiu (LR CK 5.15 str., 5.18 str., 5.19 str.).
Iš ieškovės A. A. atsakovo P. A. J. naudai priteistina 1 000 Lt (105 b. l.) advokato pagalbos išlaidų (LR CPK 96 str., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Iš ieškovės A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo P. A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 1000 Lt advokato pagalbos išlaidas.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.