Vilniaus apygardos teismo nutartis

2023-01-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-13-1053/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-01-10
Bylos Nr.
1S-13-1053/2023
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ugnė Gailiūnienė
Nuteistasis
D. K.
Kategorijos
Skundas Nr. 1S-13-1053/2023
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2; 2.5.19 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ugnė Gailiūnienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo D. K. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 8 d. nutarties, kuria buvo atmestas jo skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 58-297 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. 2016 m. birželio 2 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu D. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 265 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, ir jam paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 12 (dvylikai) metų. Paskirta bausmė subendrinta su 2014 m. birželio 16 d. Panevėžio apylinkės teismo nuosprendžiu (pakeistu 2015 m. lapkričio 6 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu) ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 13 (trylikai) metų. Paskirta bausmė subendrinta su 2015 m. lapkričio 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir D. K. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 13 (trylikai) metų.

2. 2017 m. lapkričio 30 d. Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartimi pakeistas 2016 m. birželio 2 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendis - veika iš BK 260 straipsnio 3 dalies perkvalifikuota į BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį ir D. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 11 (vienuolikai) metų.

3. 2017 m. gegužės 17 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu D. K. pripažintas kaltu pagal BK 181 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams. Paskirta bausmė subendrinta su 2016 m. birželio 2 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir D. K. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 11 metų ir 6 mėnesiams.

4. 2018 m. gegužės 14 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi D. K. paskirta bausmė subendrinta su 2017 m. gegužės 17 d., 2016 m. birželio 2 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiais ir 2017 m. lapkričio 30 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi ir D. K. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 11 metų ir 6 mėnesiams.

5. Nuteistajam paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2015 m. rugpjūčio 18 d., o bausmės vykdymo pabaiga –2027 m. vasario 18 d. Neatliktos bausmės dalis 2022 m. lapkričio 10 d.: 4 metai 3 mėnesiai 8 dienos.

Žemesnės instancijos teismas

6. Komisija 2022 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 58-297 nutarė netaikyti D. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 4 dalį.

7. Nesutikdamas su priimtu nutarimu nuteistasis pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuris 2022 m. gruodžio 8 d. nutartimi šį skundą atmetė. Teismas nutartyje padarė išvadą, kad šiuo atveju D. K. pagrįstai netaikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Teismas nutartyje pažymėjo, kad Komisija, priimdama nutarimą netaikyti D. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, visapusiškai įvertino 2022 m. lapkričio 3 d. socialinio tyrimo išvadą Nr. 57-284 (toliau – Socialinio tyrimo išvada), 2022 m. spalio 31 d. nuteistajam buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamumo elgesio rizika, taip pat atliekant socialinį tyrimą buvo įvertinta asmens byla, kiti bausmės atlikimo metu formuoti dokumentai, atlikta nuteistojo elgsenos stebėsena bausmės atlikimo metu, interviu/pokalbiai, tyrimą atliko tam įgalioti rengėjai, todėl nėra pagrindo sutikti su nuteistojo skundo argumentais dėl Komisijos nutarimo nemotyvuotumo ar pagrįstumo. Komisija, spręsdama klausimą dėl D. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tinkamai įvertino ir nuteistojo mąstymą bei elgesį, nuostatas, emocinę gerovę.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai

8. Nesutikdamas su priimta apylinkės teismo nutartimi nuteistasis pateikė skundą Vilniaus apygardos teismui. Skundu nuteistasis prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 8 d. nutartį ir užtikrinti lygtinio paleidimo įstatymą, taikant jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

8.1. Skunde nuteistasis pažymi, kad bausmės atlikimo metu vykdė reabilitacijos planą, lankėsi pas psichologus, dėjo visas pastangas suprasti priežastis, kurios jį atvedė į nusikaltimą ir surasti teisingą elgesio modelį, kad nusikaltimai nepasikartotų. Psichologų išvados yra jo byloje, kaip ir daugybė duomenų apie kitus sporto ir neatlygintinus darbus, atliktus bausmės atlikimo metu. Jo anketoje, kurią pildė atvykus į bausmės atlikimo vietą, nuteistasis pažymėjo, kad pageidauja dirbti, tačiau dėl nedidelio darbo vietų skaičiaus, o vėliau ir visai užsidarius įmonei, kuri teikė įdarbinimo paslaugas Vilniaus pataisos namuose, neturėjo galimybės įsidarbinti, darbas jam nebuvo siūlytas.

8.2. Nuteistasis skunde teigia, kad bausmės atlikimo metu atsiskaitė su antstoliais, atlygino visas skolas. Per 7,5 bausmės metų įvykdė visas resocializacijos programas, teikiamas pataisos namuose (3 psichologai, įgijo baldininko specialybę, baigė kompiuterinio programavimo mokymo programą). Yra 5 kartus skatintas, nuo 2019 m. neturi nei vienos nuobaudos. Visas skirtas rekomendacijas įvykdė, ką pastebėjo ir Komisija nutarime, tačiau kažkodėl buvo nutarta netaikyti jo atžvilgiu lygtinio paleidimo ir rekomenduojama toliau vykdyti skirtas rekomendacijas, tačiau jos yra deklaratyvios ir abstrakčios, nenurodant nei konkrečių programų, nei užsiėmimų. Vadovaujantis tokia logika, tampa nebeaišku, kiek dar laiko reikia vykdyti skirtas rekomendacijas, nes galimai tai bus tęsiama iki pat nuteistojo bausmės pabaigos. Nuteistasis teigia, kad norėtų žinoti, kiek laiko reikia, kad Komisija nuspręstų, jog jis jau pasitaisė ir jį galima laikyti neizoliuotą, nes paskutiniu metu apima nežinomybės jausmas bei apatija.

8.3. Nuteistasis skunde teigia, kad skundžiamą sprendimą teismas motyvavo deklaratyviais argumentais, selektyviai atrinktais iš įstatyminės bazės. Lygtinio paleidimo institutas sukurtas kaip priemonė, suteikianti nuteistajam galimybė grįžti į bendruomenę ir, būnant nuolat prižiūrimam, įrodyti savo naudingumą jai. Ji ne tik formuoja nuteistojo socialinės atsakomybės jausmą, bet ir taupo valstybės lėšas. Keičiasi tik bausmės atlikimo sąlygos, o pati bausmė niekur nedingsta, kadangi nuteistasis bus intensyvioje priežiūroje. Nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos ištaisos nereiškia, kad jis atleidžiamas nuo likusios paskirtos bausmės. Nuteistajam pažeidus lygtinio paleidimo iš pataisos ištaisos sąlygas, būtų svarstomas klausimas dėl jo gražinimo atlikti likusią bausmės dalį.

8.4. Nuteistasis skunde, cituodamas mokslinę literatūrą, teigia, kad taikant jam lygtinį paleidimą bus pasiektas progresyvaus laisvės atėmimo bausmės strategijos principas - paleidžiant nuteistąjį lygtinai, gerėja jo socialine aplinka, socialinis ryšis stiprėja, išlaiko ir stiprėja motyvacija būti laisvėje, gerėja jo ekonominiai reiškiniai, to tarpu ir valstybes. Tokiu būdu, lygtinio paleidimo metodas suteikia galimybę nuteistajam laisvės atėmimu, paleidžiant jį lygtinai, daryti atitinkamą išvadą, kai jis pradeda gyventi doro ir sąžiningo piliečio gyvenimą, kuris visiškai antipodas praeities gyvenimo.

8.5. Nuteistasis skunde teigia, kad įsipareigoja vykdyti visus nustatytus teismo įpareigojimus. Nuteistasis pažymi, kad turi šeimą, žmoną ir du sūnus, kuriems reikalingas tėvas. Paleistas lygtinai, įsipareigoja įsidarbinti nuo pat pirmos dienos. Pritaikius jo atžvilgiu lygtinį paleidimą, jis turėtų galimybę tokiu sunkiu ekonominiu periodu, uždirbdamas laisvėje vidutinį darbo užmokestį, prisidėti prie šeimos gerovės bei išlaikymo kaštų dengimo, taip pat galėtų prisidėti prie vaikų auklėjimo. Įsipareigoja doru elgesiu ir darbu įrodyti, kad lygtinio paleidimo metu nepažeis teisės ir žmogiškos moralės normų. Nori patikinti, kad giliai įsisąmonino nusikaltimo ir bausmės priežastinį ryšį, visuomeninės santvarkos, sukurtos įstatymų pagrindu, pagarbos jų vykdymui svarbą. Įsipareigoja vykdyti numatytas Probacijos įstatymo lygtinio paleidimo sąlygas. Taip pat sutinka dėvėti elektroninio stebėjimo įrenginį.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo D. K. skundas atmestinas.

9. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad nuo nuteistojo skundo padavimo iki jo nagrinėjimo apygardos teisme įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) redakcija. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo (2022 m. birželio 28 d. Nr. XIV-1196) 1 straipsniu BVK buvo išdėstytas nauja redakcija, o 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šio įstatymo 1 straipsnis įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad naujos redakcijos BVK 82 straipsnyje yra numatyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo pagrindai, kurie iš esmės (su tam tikrais, šiai bylai neaktualiais pakeitimais) atitinka anksčiau galiojusios redakcijos BVK 157 straipsnio nuostatas. Naujos redakcijos BVK nuostatos nuteistojo D. K. teisinės padėties nešvelnina. Aukštesnysis teismas turi pareigą patikrinti apylinkės teismo priimto procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Tiek Komisijos nutarimas, tiek ir skundžiama nutartis buvo priimti galiojant senajai BVK redakcijai, todėl aukštesnysis teismas priimtų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą patikrina iki 2023 m. sausio 1 d. galiojusio BVK nuostatų atžvilgiu.

10. Aukštesnysis teismas, patikrinęs skundžiamą nutartį bei skundui nagrinėti pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 8 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, priimta įvertinus visas reikšmingas aplinkybes bei vadovaujantis įstatymu. Skundžiamoje nutartyje teismas argumentuotai išdėstė aiškius atsisakymo taikyti lygtinį paleidimą motyvus BVK nuostatas pritaikydamas tinkamai, todėl skundą nagrinėjantis apygardos teismas, pritardamas šiame procesiniame sprendime išdėstytiems motyvams, jų išsamiau neanalizuoja ir toliau nebekartoja, o tik juos papildo atsakydamas į esminius nuteistojo skundo argumentus.

11. BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės. BVK 157 straipsnio 4 dalis nustato, kad nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti iki 6 mėnesių anksčiau. Teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga, konstatuoja, kad nuteistasis D. K. atitinka vieną iš formaliųjų lygtinio paleidimo sąlygų: nuteistasis sutinka su intensyvia priežiūra, ir per 6 mėnesių laikotarpį jis bus atlikęs du trečdalius jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

12. Apie nuteistojo paleidimą iš pataisos įstaigos galima spręsti tada, kai jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba jis padarė akivaizdžią pažangą ją mažindamas. Taigi, jei nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nėra žema, turi būti nustatyta akivaizdi pažanga ją mažinant. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, yra svarstoma socialinio tyrimo išvada, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatas, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos gali būti taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau galima keisti nuteistojo elgesį teigiama linkme neizoliuojant jo nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje visas šias aplinkybes tinkamai įvertino ir jomis pagrindė savo išvadas.

13. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Šioje išvadoje taip pat nurodoma, kad vidutinė rizika nuteistajam buvo nustatyta ir 2017 m. gegužės 3 d. bei 2020 m. lapkričio 20 d. Taigi matyti, kad nuteistojo D. K. nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė.

14. Nuteistasis iki 2019 m. rugpjūčio 19 d. bausmę atliko Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje, o nuo minėtos datos buvo perkeltas į Vilniaus pataisos namus. Aukštesnysis teismas pažymi, kad atlikdamas bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje nuteistasis buvo 8 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis ir 2 kartus skatintas. Dar 3 kartus nuteistasis buvo skatinamas bausmę atliekant Vilniaus pataisos namuose. Aukštesnysis teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad didžiąją dalį socialinės reabilitacijos priemonių, kurias jis skunde akcentuoja, nuteistasis įgyvendino Vilniaus pataisos namuose. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis socialinės reabilitacijos priemones aktyviai įgyvendinti pradėjo praėjus nemažai daliai jo laisvės atėmimo bausmės. Tai, kad nuteistasis pastaruoju metu aktyviai vykdo socialinės reabilitacijos priemones teigiamai jį charakterizuoja, tačiau pažymėtina, kad sprendžiat klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, yra vertinamas nuteistojo elgesys visą bausmės atlikimo laiką.

15. Skunde nuteistasis pažymi, kad atlikdamas bausmę pageidavo dirbti, tačiau pataisos namuose nebuvo galimybės įsidarbinti, darbas jam nebuvo siūlytas. Paleistas lygtinai, įsipareigoja įsidarbinti nuo pat pirmos dienos. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis yra įgijęs vidurinį išsilavinimą, dirbo krupje kazino, vadybininku; UAB „J“ dirbo projektų vadovu, nuo 2014 m. spalio 6 d. tapo UAB „D“ akcininku ir direktoriumi. Pataisos įstaigoje nuteistasis įgijo kompiuterinio projektavimo operatoriaus profesinę kvalifikaciją, taip pat medienos ir jo gaminių, baldų, popieriaus ir jo gaminių baldžiaus profesinę kvalifikaciją. Nuteistasis pateikė UAB „M“ pažymą, kurioje nurodoma, kad nuteistasis bus įdarbintas mechaniko ir dalių teikėjo pareigoms kai tik bus paleistas iš pataisos įstaigos.

16. Aptartos aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, nėra pakankamos konstatuoti, kad paleistas lygtinai jis pakartotinai nenusikals. D. K. yra teistas 4 kartus, daugumą nusikalstamų veikų, už kurias buvo nuteistas, jis padarė siekdamas finansinės naudos. Pats nuteistasis nurodė vieną probleminę sritį, susijusią su nusikalstamu elgesiu – finansų valdymas, susidorojimas su skolomis. Tai rodo, kad nuteistasis iš dalies atpažįsta problemas, susijusias su jo nusikalstamo elgesio pasireiškimu, tačiau nepakankamai kritiškas savo elgesio atžvilgiu. Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad dauguma nusikalstamų veikų nuteistasis padarė tuo laikotarpiu, kai turėjo darbą ir gaudavo legalias pajamas. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, nuteistasis dėjo pastangas įgyti profesinę kvalifikaciją, tačiau šios kvalifikacijos nerealizavo atliekant realius darbus. Iš nuteistojo asmens bylos taip mat matyti, kad nuteistasis buvo nubaustas drausminėmis nuobaudomis už tai, kad atsisakė dirbti pasiūlytą darbą. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis yra išrankus darbui. Aukštesniojo teismo vertinimu, aplinkybė, kad paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis bus įdarbintas, aptartų aplinkybių kontekste neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad paleistas lygtinai nuteistasis pakartotinai nenusikals.

17. Nuteistasis skunde taip pat akcentuoja, kad yra atlyginęs visas turimas skolas. Kaip matyti iš nuteistojo asmens bylos, nuteistasis vykdomųjų dokumentų dėl skolos išieškojimo neturi, kadangi visiškai atsiskaitė pagal antstolių pateiktus vykdomuosius dokumentus. Iš Socialinio tyrimo išvados taip pat matyti, kad nuteistasis turimas skolas mokėjo padedamas artimųjų. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nuteistajam spendžiant savo finansines problemas yra reikalinga kitų asmenų pagalba.

18. Nuteistasis skunde pažymi, kad turi šeimą, žmoną ir du sūnus, kuriems yra reikalingas. Paleistas lygtinai ketina prisidėti prie šeimos gerovės bei išlaikymo kaštų dengimo, taip pat galėtų prisidėti prie vaikų auklėjimo. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis su žmona susituokęs nuo 1997 m., turi du vaikus (gim. 1997 m. ir 2007 m.), taip pat palaiko ryšius su seserimi ir mama, santykius su artimaisiais įvardina kaip artimus ir palaikančius. Aukštesnysis teismas pastebi, kad nuteistasis nusikalstamas veikas padarė jau turėdamas šeimą, tačiau ši aplinkybė jo nesulaikė nuo nusikalstamų veikų darymo, todėl sprendžiant dėl jo lygtinio paleidimo, ši aplinkybė taip pat negali būti vertinama kaip neabejotinai patvirtinanti, kad išleistas į laisvę nuteistasis pakartotinai nenusikals.

19. Pažymėtina, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje yra ne tik atimti ar apriboti galimybę nuteistajam padaryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie daugiau nenusikalstų, bet ir nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, vertindamas, tai, kas išdėstyta pirmiau, daro išvadą, kad D. K. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu vis dar neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Šiuo metu dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals taigi nėra pagrindo tenkinti nuteistojo skundą ir naikinti apylinkės teismo nutartį.

20. Aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo ir Komisijos išvada, jog įvertinus nuteistojo D. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, padarytas nusikalstamas veikas, kitus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, jo elgesį laisvėje, laisvės atėmimo vietoje bei kitas aplinkybes, taikyti lygtinio paleidimo jam dar negalima, todėl jo skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BVK 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo D. K. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 8 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Ugnė Gailiūnienė