Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

5. Ieškovės pateiktą dubliką teismas išsiuntė atsakovams (jų atstovui) triplikui pateikti. Gautas triplikas, kuriame nurodo, jog ieškovės mokėjimai už suteiktas paslaugas buvo atliekami UAB ,,Gintsta“ vardu, o ne G. T., projektinėje dokumentacijoje nurodytas rengėjas UAB ,,Gintsta“, todėl teigti, kad užsakymą priėmė fizinis asmuo G. T., yra neteisinga. Jei ieškovė laiko, kad atsakingas G. T., tai neturėtų būti įtraukta atsakovu UAB ,,Gintsta“. Ieškovės nurodytos ekspertizės negali būti vertinamos ekspertizėmis, nes jos atliktos ne ekspertų. UAB ,,Baris“ buvo vertinamis jau ant statinio stogo įrengtų modulių atramos. Nurodo, jog ieškovė nesilaikė skaičiavimų dėl 80 kg balasto skaičiais vienam moduliui ir nurodyto atstumo tarp atramų. Ieškovė veikė savo nuožiūra ir nesivadovavo atsakovo rekomendacijomis. Prieš pradedant statybos darbus, ieškovė turėjo įsitikinti, ar paruošta visa projektinė dokumentacija, tačiau nebuvo techninio projekto, projekto vadovo paskyrimo, darbų projekto parengimo, statybą leidžiančio dokumento. Atsakovas nebuvo įtrauktas į rangos procesą. Ieškovė turi pagrįsti visas atsakovų civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį bei kaltę.

9. Ekspertas V. R. teismo posėdyje ekspertizės išvadą palaikė. Ekspertas pateikė išvadą, jog projektuotojo G. T. patikslintame darbo projekte GTSD-DP-190523-SK pateikta skaičiuojamoji schema neatitinka ieškovės projektavimo užduotyje pateikto konstrukcijos modelio; Darbo projekte GTSD-DP-190523-SK esami konstrukcijos skaičiuotinės schemos neatitikimai ir skaičiavimuose panaudota skaičiuotinų sąlygų apimtis yra esminiai trūkumai, dėl kurių darbo projekte pateiktas balasto parinkimo sprendinys yra klaidingas ir neužtikrina konstrukcijos stabilumo, veikiant vėjo apkrovai; G. T. parengtame patikslintame darbo projekte GTSD-DP-190523-SK panaudotas vėjo apkrovų apskaičiavimo modelis neatitinka grafinėje projekto dalyje atvaizduoto konstrukcijos modelio; apkrovų apskaičiavimo modelis privalo atitikti skaičiuojamos konstrukcijos modelį, nes dėl neatitikimo yra iškreipiamas galutinis skaičiavimo rezultatas ir parinktas projektinis sprendinys yra klaidingas; Darbo projekte GTSD-DP-190523-SK atlikti skaičiavimai yra klaidingi. Jų pagrindu parinktas balasto sprendinys yra klaidingas; parinktas konstrukcijos balasto sprendinys neužtikrina konstrukcijos stabilumo, veikiant vėjo apkrovai, t. y. konstrukcija yra nesaugi, neužtikrinamas esminis statinio mechaninio pastovumo reikalavimas; rangovas, įgyvendindamas konstrukcinę dalį, turi vadovautis darbo brėžinyje pateiktais brėžiniais ir techninėmis specifikacijomis; konstruktoriaus laikomosios galios skaičiavimams naudota skaičiuojamoji schema nėra nei konstrukcijos darbo brėžinys, nei techninė specifikacija; šiuo metu sumontuotos saulės modulių konstrukcijos iš esmės skiriasi nuo projektavimo užduotyje pateiktos konstrukcijos ir nuo G. T. patikslintame Darbo projekte GTSD-DP-190523-SK nurodytos konstrukcijos: iš esmės pakeista saulės modulio konstrukcija; pakeistas balasto išdėstymo sprendinys. Teismo posėdyje ekspertas nurodė, kad šiuo metu sumontuota elektrinė ant stogo iš esmės skiriasi nuo atsakovo pateikto projekto, dabar konstrukcija pakeista, nes atsakovo skaičiavimas, sprendimas buvo klaidingi, dėl ko pasiektas rezultatas buvo klaidingas. Atsakovo klaida - konstrukcija nestabili. Gavusi tokį projektą, ieškovė turėjo pasitikslinti, kas nepakankamai buvo detalizuota projekte – pasitikslinti šaligatvio plytelių išdėstymo matmenis, nes jų projekte nėra. Atsakovo parengtas projektas apima tik balasto paskaičiavimą, nėra pačios konstrukcijos, tokio projekto nepakanka, kad sumontuotų visą modulį, nebent ieškovė turėjo tipinį projektą, pagal kurį atliko montavimo darbus.

10. Tarp šalių kilo ginčas dėl atsakomybės ir žalos atlyginimo priteisimo, esant netinkamam Darbo projektui ir pagal jį atliktiems darbams, vėliau - permontavimo darbams. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad su užsakovu UAB ,,Bukrita“ ieškovė UAB „Solet Technics“ sudarė subrangos sutartį Nr. S-2019-057, pagal kurią ieškovė įsipareigojo savo jėgomis, medžiagomis bei rizika atlikti darbus bei sumontuoti 245 kW saulės fotovoltinę elektrinę (toliau – elektrinė) AB Mašinų gamyklai „Astra“, esančiai (duomenys neskelbtini). Ieškovė pagal atsakovų pateiktą Darbo projektą sumontavo elektrinę, tačiau užsakovas nesutiko priimti darbų dėl elektrinės nestabilumo, dėl ko užsakovas kreipėsi į specialistą, kuris nustatė, kad konstrukcijų darbo projekte yra klaidų ir neatitikimų. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog laikotarpiu nuo 2019-08-20 iki 2018-08-27 vyko susirašinėjimas su atsakovu G. T., kuris nurodė, kad jis atostogauja. 2019-08-28 AB mašinų gamykla „Astra“ pateikė oficialią pretenziją – reikalavimą pašalinti trūkumus pagal jų specialisto nurodytas rekomendacijas. Pateikti įrodymai, jog į specialistus buvo kreiptasi du kartus, abiem atvejais buvo nurodyta, kad atsakovo rengtas projektas buvo klaidingas ir pastatytą elektrinę reikia tvarkyti, nes ji kėlė grėsmę dėl nestabilumo. Atsakovas G. T. buvo informuotas apie tai 2019-09-04, ir pareikalauta pateikti duomenis apie projektuotojo civilinės atsakomybės draudiką, tačiau byloje nėra duomenų, jog atsakovai būtų į tai atsiliepę. Atkreiptinas dėmesys, jog iš atsakovų informacija apie draudiką buvo pateikta tik teismui ją išreikalavus iš atsakovų. Į bylą pateiktas 2019-09-09 užsakovo ir rangovo pasirašytas papildomas susitarimas, pagal kurį nustatyti trūkumai turėjo būti pašalinti rangovų darbu, medžiagom ir sąskaita, o 2019-10-16 pasirašytas galutinis susitarimas dėl trūkumų pašalinimo. Ieškovė su UAB ,,Projektas“ 2019-11-18 pasirašė subrangos sutartį dėl konstrukcijos permontavimo statybos objekte (AB ,,Astra“) pagal pateiktą priedą, darbų kaina - 17 000 Eur su PVM. Priede nurodyta, kad esant galimybėms konstruktyvas taisomas nenumontuojant saulės modulių (127 b. l. t. 1). Ieškinį grindžia sąskaitų faktūrų registru, mokėjimo dokumentais, ieškovė nurodo, jog buvo išleista 34 293,71 Eur, kainavo specialistų pagalba, be to, iš atsakovų prašo priteisti ir už darbo projektą sumokėtą 181,50 Eur sumą.

11. Ieškovė prašo taikyti civilinę atsakomybę atsakovams solidariai, nes atsakovai parengė Darbo projektą, kuriame nurodė, jog projekto dalies vadovas yra G. T., jis išrašė sąskaitą juridinio asmens UAB ,,Gintsta“ vardu už atliktus darbus, o ieškovė pagal pateiktą sąskaitą sumokėjo UAB ,,Gintsta“. Atsakovas G. T. teigia, jog jis nėra atsakingas, nes pagal ieškovės pareikštus reikalavimus solidariai atsakomybei sąlygų nėra, kadangi tam tikri bendravimo ir konsultavimo santykiai buvo tik su vienu iš atsakovu - UAB ,,Gintsta“, pripažįsta, kad užduotis buvo aiški, kad susiklostė sutartiniai santykiai, bet su įmone, kuriai ieškovė ir sumokėjo pagal pateiktą sąskaitą faktūrą.

12. Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.700 straipsnį projektavimo darbų sutartimi rangovas (projektuotojas) įsipareigoja atlikti pagal užsakovo užduotį projektavimo darbus, parengti techninius dokumentus ar sukurti kitokį darbų rezultatą ir perduoti jį užsakovui, o užsakovas įsipareigoja priimti darbų rezultatą ir sumokėti už atliktą darbą. CK 6.700 straipsnyje įtvirtinta projektavimo ir tyrinėjimo rangos sutarties samprata patvirtina šios rūšies rangos skirtumą nuo kitų rangos rūšių. Pagal CK 6.644 straipsnio 2 dalį iš projektavimo rangos kilusiems šalių teisiniams santykiams taikomos specialiosios teisės normos (CK 6.700–6.704 str.), o bendrosios rangos teisės normos (CK 6.644–6.671 str.) taikomos tiek, kiek šie santykiai nereguliuojami specialiųjų teisės normų. CK 6.701 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad užsakovas privalo perduoti rangovui sutartyje nustatytais terminais ir tvarka projektavimo ir tyrinėjimo darbų užduotį bei kitus techniniams dokumentams parengti būtinus duomenis. Rangovas privalo atlikti darbus pagal užduoties ir kitų pradinių duomenų nustatytus reikalavimus ir gali nuo jų nukrypti tik jeigu užsakovas sutinka. Tokios rangos sutarties pagrindu atsiradę teisiniai santykiai išskiriami dėl sutarties dalyko – užsakomų darbų ir jų rezultato pobūdžio: projektavimo rangos sutarties atveju statinys projektuojamas individualios užduoties pagrindu, tokiam projektui sukurti vykdomos leistinų sprendinių paieškos darant brėžinius, o darbo rezultatas matyti projekte.

13. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog 2019-05-30 ieškovė el. paštu atsakovui G. T. (kvalifikacijos atestatas Nr. 27411), su kuriuo bendradarbiauja nuo 2014 m., pateikė užsakymą, kuris buvo priimtas (CK 1.73 str. 2 d., 6.162, 6.173 str.). Susirašinėjimas el. laiškais patvirtina, jog ieškovė siunčia duomenis, kad G. T. paskaičiuotų balastą ir žingsnį tarp trikampių Astra gamyklai Alytuje ir nurodo, kad jei ko nors reiktų, prašo kreiptis. Atsakovas G. T. siunčia Darbo projektą (balasto paskaičiavimą) ir sąskaitą faktūrą, kurioje nurodoma, jog pardavėjas yra UAB ,,Gintsta“, o G. T. pasirašo kaip įmonės direktorius. Paskaičiavimą atliko G. T., pasirašęs kaip projekto dalies vadovas, kuris yra UAB ,,Gintsta“ vadovas, t. y. įmonės darbuotojas, patvirtindamas tai įmonės antspaudu.

16. G. T. – UAB ,,Gintsta“ vadovas parengtą Darbo projektą persiuntė ieškovei, o, ieškovei patikslinus vėjo greitį (ne 24, o 28 m/s), atsakovė UAB ,,Gintsta“ pateikė patikslintą darbo projektą, pagal kurį buvo atlikti fotovoltinės elektrinės montavimo darbai. Priimant darbus, ieškovės užsakovas atsisakė juos priimti, teigdamas, jog konstrukcija nestabili ir gali būti nupūsta vėjo. Užsakovas kreipėsi į specialistus, kurie nustatė, kad konstrukcijų darbo projekte yra klaidų ir neatitikimų. Ieškovė 2019-08-23 atsiuntė prašymą G. T. patikslinti skaičiavimus. 2019-08-20 – 2018-08-27 vyko susirašinėjimas, tačiau atsakovė nebendradarbiavo. Ieškovės užsakovui UAB ,,Bukrita“ buvo pateikta AB mašinų gamyklos „Astra“ pretenzija, kurioje nurodytas specialisto V. B. reikalavimas pašalinti trūkumus, nustatytas ataskaitoje. Joje buvo nurodyta centrinę plytelę perkelti 2,1 m. atstumu nuo balasto G2 plytelės priekinės briaunos, išplatinti esamus rėmus ir rėmą konstruoti taip, kad jis būtų sudarytas iš standžių ir stabilių struktūrų, prie rėmo skersinio per vidurį tarp esamų pritvirtinti papildomą balasto plytelę (60 b. l. t. 1). Gavusi šią informaciją, ieškovė kreipėsi į nepriklausomą konstruktorių UAB ,,Baris“ (vykdytojas K. G.) dėl balasto/konstruktyvų perskaičiavimo, po ko buvo nustatyta, kad atsakovės rengtas projektas buvo klaidingas ir pastatytą elektrinę reikia tvarkyti, nes ji kėlė grėsmę dėl nestabilumo. 2019-09-04 ieškovė informavo atsakovę, nurodant nedelsiant pateikti savo projektuotojo civilinės atsakomybės draudimo poliso kopiją ir informuoti savo draudiką apie galimą nuostolių atlyginimo reikalavimą. Iš atsakovės tokios informacijos ieškovė negavo, ji buvo pateikta tik teismui pareikalavus.

17. Išanalizavus specialistų išvadas, 2019-09-09 pateikus papildomą susitarimą, ieškovei buvo nurodyta, kokie trūkumai turėjo būti pašalinti rangovų darbu, medžiagomis ir lėšomis. Trūkumai buvo šalinami ieškovės lėšomis. Atsakovė nesutinka, kad jo darbo projektas yra netinkamas ar turintis trūkumų, nes ieškovės atlikti darbai ir jų rezultatas neatitinka atsakovės siųsto ieškovei projekto ir jo sprendinių; kad vadovaujantis STR nuostatomis darbo projektą rengia projektuotojas, parengęs techninį projektą, pagal galiojančias nuostatas privalomai turėjo būti paskirtas techninės priežiūros vadovas, nepateiktas techninis projektas. Ieškovė nurodo, jog elektrinė buvo sumontuota pagal G. T. pateiktą Darbo projektą, kuris buvo klaidingas, kadangi elektrinės įrengimas yra neypatingas statinys, todėl buvo sudarytas paprastojo remonto aprašas, todėl techninis projektas nebuvo reikalingas.

18. Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalyje nustatyta, kad statinio projektuotojas – fizinis asmuo, juridinis asmuo, kita užsienio organizacija, turintys Statybos įstatymo (toliau - SĮ) nustatytą teisę užsiimti statinio projektavimu. SĮ 16 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad statinio projektuotojas privalo: 1) statytojo (užsakovo) pavedimu Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka paskirti (pasamdyti) statinio projekto vadovą; 2) vadovaudamasis SĮ nurodytais dokumentais parengti statinio projektą; 3) pasirašyti statinio projektą (privalomi įmonės vadovo ar jo įgalioto kito įmonės darbuotojo ir projekto vadovo parašai, o kai projektuotojas yra fizinis asmuo, – tik projekto vadovo parašas), tuo prisiimdamas atsakomybę, kad statinio projektas atitinka įstatymų, kitų teisės aktų, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas; 4) pataisyti statinio projektą pagal statytojo (užsakovo) pastabas, jei jos neprieštarauja normatyviniams statybos techniniams dokumentams ir normatyviniams statinio saugos ir paskirties dokumentams; 5) pataisyti statinio projektą pagal projekto ekspertizės akto privalomas pastabas; 6) pataisyti statinio projektą pagal šį projektą tikrinusių institucijų, subjektų (jų padalinių) pastabas; 7) statytojo (užsakovo) užsakymu pagal sutartį atlikti statinio projekto vykdymo priežiūrą. 7 dalis numato, kad statinio projektuotojas turi ir kitų teisių ir pareigų, numatytų Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose. SĮ 2 straipsnio 8 dalis numato, jog už šiame straipsnyje nurodytų pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą statinio projektuotojas atsako šio įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka. Jau minėta, kad projektą parengė G. T., tačiau tai atliko, vykdydamas savo darbines pareigas UAB ,,Gintsta“. Nustatyta, jog projektas buvo reikalingas paprastojo remonto darbams atlikti, todėl nebuvo būtini visi anksčiau nurodyti etapai, bet buvo būtina laikytis STR, SĮ numatytų reikalavimų.

20. Atsakovė nurodo, jog šiuo atveju turėjo būti parengtas techninis projektas ir paskirtas techninės priežiūros vadovas, o ieškovė neturėjo vadovautis tik jos Darbo projektu. Ginčo atveju aktualios Statybos įstatymo nuostatos, Statybos techniniai reglamentai: STR 1.01.08:2002 ,,Statinio statybos rūšys“, STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, STR 2.05.04:2003 „Poveikiai ir apkrovos“, kurie numato reikalavimus tam tikro statinio projektui. STR 1.01.08:2002 ,,Statinio statybos rūšys“ reglamento 12.11 punktas numato, jog statinio bendrųjų, atskirųjų, vartotojo inžinerinių sistemų įrengimas, keitimas, šalinimas yra laikomas paprastuoju remontu. STR 1.04.04:2017 „Statinio projektas, projekto ekspertizė“ numatyta, kad šiame reglamente nustatyta statinio projekto (statybos projekto, rekonstravimo projekto, pastato atnaujinimo (modernizavimo) projekto, kapitalinio remonto projekto, paprastojo remonto projekto, supaprastinto statybos projekto, supaprastinto rekonstravimo projekto, kapitalinio remonto aprašo, paprastojo remonto aprašo, griovimo projekto, griovimo aprašo, pastato (patalpos, patalpų) ar inžinerinio statinio paskirties keitimo projekto) rengimo tvarka. Reglamento 3 punktas numato, jog jis netaikomas nesudėtingajam statiniui ir statinio paprastajam remontui. Nepaisant to, kad pastatas, ant kurio stogo buvo atlikti saulės elektrinės įrengimo darbai, yra priskirtinas ypatingųjų statinių kategorijai, saulės elektrinės įrengimo darbai yra paprastojo remonto darbai. Šią aplinkybę patvirtina byloje pateiktas Paprastojo remonto aprašas, numatyta statybos rūšis – paprastasis remontas. Pagal reglamento 35 p. Paprastojo remonto aprašą sudaro: projekto antraštinis lapas su reglamento 40 punkte nurodytais duomenimis; aiškinamasis raštas, kuriame nurodoma statinio naudojimo paskirtis, patalpos (patalpų) adresas, pagrindinė naudojimo paskirtis, jei paprastojo remonto darbai bus atliekami atskirose pastato dalyse; statinio kategorija, adresas; statybinių atliekų pagal atskiras statybinių atliekų rūšis tvarkymo būdai, neapdorotų statybinių atliekų panaudojimo būdai; paprastojo remonto darbų techninė specifikacija ir sąnaudų kiekių žiniaraščiai; rengiant kapitalinio remonto aprašą, paprastojo remonto aprašą, kai projektuojamas pastato (jo dalies) šildymo, dujų, elektros bendrųjų inžinerinių sistemų įrengimas, pertvarkymas ar išmontavimas, 35 ir 36 punktuose nurodyta šių projektų sudėtis gali būti papildoma normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose nurodytais sprendiniais; pastato fasadų brėžiniai M1:100-1:200 (kai keičiama pastato išvaizda. Statybos įstatymo 24, 35 straipsniai numato, kad paprastojo remonto atveju nereikalingas techninis projektas ir nėra privaloma paskirti techninės priežiūros vadovą. Įvertinęs šį teisinį reglamentavimą, teismas sprendžia, jog atsakovės argumentas dėl privalomo techninio projekto rengimo ir techninės priežiūros vadovo paskyrimo, yra nepagrįstas (CPK 178, 185 str.).

21. Civilinio kodekso 6.703 straipsnio 1 dalis numato, jog projektuotojas atsako už netinkamą techninių dokumentų parengimą ar tyrinėjimo darbų atlikimą, taip pat už statinio statybos darbų perdirbimą dėl netinkamai atliktų projektavimo (tyrinėjimo) darbų arba netinkamai parengtų techninių dokumentų bei už darbų (dokumentų) trūkumus, kurie buvo nustatyti darbų pagal parengtus techninius dokumentus vykdymo metu ar priimant tyrinėjimo darbų rezultatą, ar naudojant šių darbų pagrindu sukurtą objektą. Pagal CK 6.245 straipsnio 1 dalį, civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Byloje įrodymų visuma patvirtina, jog atsakovės darbo projekte padaryti neatitikimai buvo esminiai, todėl esant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms, nagrinėtinas žalos atlyginimo priteisimo klausimas iš atsakovės (CK 6. 246-6.249 str.). Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovė nesiekė bendradarbiavimo su ieškove, nėra įrodymų, jog Darbo projektui būtų teikusi prašymą, kad jai trūksta duomenų, kad užduotis neaiški, projektą ji pateikė, todėl pripažintina, jog ieškovė atsakovei visus reikalingus duomenis perdavė. (CPK 178, 185 str.).

22. Ieškovė, vadovaudamasi atsakovės parengtu Darbo projektu ir paprastojo remonto aprašu įrengė elektrinę, tačiau dėl netinkamo atsakovės Darbo projekto parengimo, buvo priversta permontuoti įrangą, dėl ko ji patyrė nuostolius. Ieškovė nurodo, jog vykdydama papildomą susitarimą dėl trūkumų pašalinimo, ji turėjo atlikti permontavimo darbus, kuriems atlikti sudarė sutartį su UAB ,,Projektas“. Sutartyje buvo nurodyta (127 b. l. t. 1):

11. Visas kitas trūkstamas medžiagas subrangovas perka pats savo lėšomis.

24. Nustatytus trūkumus pašalino, buvo atlikti permontavimo darbai, dėl ko ieškovė patyrė nuotolius. Ieškovė nurodo, jog už ekspertizes, trūkumų ištaisymo projektą ieškovė patyrė 1650 Eur išlaidų, medžiagoms, darbams, medžiagų pervežimui buvo išleista 32 643,71 Eur, atsakovui buvo sumokėjusi 181,50 Eur, todėl prašo priteisti iš atsakovų 34 475,21 Eur žalos atlyginimą. Tai grindžia PVM sąskaitų faktūrų registru ir mokėjimo dokumentais (b. l. 75 t. 1, 75, 76 t. 2). Atsakovai procesiniuose dokumentuose (dabar - atsakovė) su ieškiniu nesutiko, nes šalys sutarties, kurios pagrindu atsakovas būtų prisiėmęs papildomus įsipareigojimus, aptaręs atsakomybės ieškovei aspektus ir pan. sudaręs nebuvo; ieškovė ne tik nepateikė visų vykdytų darbų aplinkybių ir detalių, tačiau net nederino šių aplinkybių nei organizaciniu, nei teisiniu aspektu, nebuvo pateikta rangos sutartis, detalios schemos, sąmatos ir pan. Nurodo, jog ieškovė nepateikė papildomų sąnaudų pagrindimo ir jų ryšio su atsakovės veiksmais, nepagrįstai ieškovė reikalauja tokio žalos atlyginimo dydžio, yra sąskaitų, kurios nesusijusios su atliktais darbais, nes ne tas objektas, varžtų pirkimo poreikis nėra pagrįstas, kranas išnuomotas iš Mažeikių rajono, galėjo susirasti kraną vietoje, nebūtų buvusių tokių išlaidų, nebuvo būtina dengti viso stogo paviršiaus skarda, nes pagal specifikaciją to daryti nereikėjo, iš viso atsakovė nurodo, jog nepagrįsta yra 9096,31 Eur suma. Tokios pozicijos rašytiniais įrodymais negrindžia. Tokia atsakovės pozicija leidžia teismui spręsti, jog kitos dalies nuotolių atsakovė neginčija.