Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, 223 straipsnio 1 dalį 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda;

R. M. suklastojo tikrą dokumentą ir pagamino netikrą dokumentą, juos panaudojo bei apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2020 m. rugsėjo mėn. pradžioje, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, būdamas savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „(duomenys neskelbtini)“ iš savo asmeninės paskyros patalpino skelbimą apie jo motinos K. R. parduodamą namą (duomenys neskelbtini), už 9500 Eur, nurodydamas savo kontaktinį telefono Nr. (duomenys neskelbtini), po ko S. A. susidomėjus parduodamu namu bei 2020 m. rugsėjo 7 d. paskambinus jam (R. M.) skelbime nurodytu telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir sutarus dėl namo apžiūros, 2020 m. rugsėjo 7 d., jis (R. M.) su S. A. bei pastarojo draugu A. M. nuvyko apžiūrėti parduodamo namo ir, po apžiūros, jis (R. M.), iš anksto žinodamas, kad savo įsipareigojimų neįvykdys, nes neturi realios galimybės parduoti namą, kadangi namas jam nuosavybės teise nepriklauso ir neturi įgaliojimo parduoti motinai priklausantį namą, piktnaudžiaudamas S. A. pasitikėjimu, melagingai pažadėjo namą parduoti už 8000 Eur, po ko S. A., pasitikėdamas juo (R. M.), laikotarpyje nuo 2020 m. rugsėjo 7 d. iki 2020 m. gruodžio mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis, per 4-5 kartus skirtingose (duomenys neskelbtini) miesto vietose: (duomenys neskelbtini) mikrorajone, (duomenys neskelbtini) mikrorajone, (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, netoli (duomenys neskelbtini), sumokėjo jam (R. M.) skirtingomis sumomis bendrai 4000 Eur grynais, po ko, 2020 m. gruodžio mėn., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, būdamas (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, netoli (duomenys neskelbtini), jis (R. M.) surašė pinigų perdavimo dokumentą, kuriuo patvirtino, kad paėmė iš S. A. 4000 € už parduodamą namą ir jį atidavė S. A. bei tuo pačiu metu pateikė S. A. suklastotą tikrą dokumentą – Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės P. J. jam (R. M.) 2020 m. rugsėjo 17 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą už suteiktas notarines paslaugas 510,52 Eur sumai, kurią suklastojo 2020 m. rugsėjo mėn., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, būdamas savo gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), panaudodamas savo asmeninį kompiuterį, „Microsoft Word“ programos pagalba jam (R. M.) Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės P. J. 2020 m. vasario 27 d. išrašytoje tikroje PVM sąskaitoje faktūroje už suteiktas notarines paslaugas 98,52 Eur sumai, kurią gavo į savo asmeninį el. p. (duomenys neskelbtini) 2020 m. vasario mėn. iš Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) notarų biuro, pakeisdamas minėtos PVM sąskaitos faktūros išrašymo datą į 2020 m. rugsėjo 17 d., grafoje „Notaro atlyginimas” pakeisdamas kainą be PVM į 181,42, su PVM 198,52 Eur, grafoje „Kompensacija už patikrą viešuosiuose registruose” pakeisdamas kainą be PVM į 190,00 Eur, su PVM 190,00 Eur, grafoje “Valstybės registrų darbų kainos dydis” pakeisdamas kainą be PVM į 52,00 Eur, su PVM 52,00 Eur, grafoje „Kompensacija už kitas paslaugas” pakeisdamas kainą be PVM į 70,00 Eur, kaina su PVM 70,00 Eur, grafoje “Iš viso su PVM, EUR” pakeisdamas kainą į 510,52 Eur, ir šios suklastotos PVM sąskaitos faktūros pagrindu S. A. sumokėjo jam (R. M.) 510,52 Eur grynais už neva suteiktas notarės paslaugas, taip pat jis (R. M.) tuo pačiu metu perdavė ir pagamintą netikrą dokumentą – Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties NETSVEP identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) projektą, kurį pagamino 2020 m. rugsėjo mėn., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, būdamas savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), panaudodamas savo asmeninį kompiuterį, „Microsoft Word“ programos pagalba, remdamasis tikra asmeniniame kompiuteryje turėta Nekilnojamojo turto dalių dovanojimo sutartimi NETSVEP identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinta Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) notaro biure 2019 m. lapkričio 20 d., sutarties registro Nr. (duomenys neskelbtini), kurią gavo į savo asmeninį el. p. (duomenys neskelbtini) 2020 m. vasario mėn. iš Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) notarų biuro, nurodydamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad jis (R. M.) K. M. pardavė namą (duomenys neskelbtini), su ūkiniais priestatais ir žeme, nuosavybės teise priklausantį jam (R. M.) nuo 2014 m. rugpjūčio 21 d. pagal paveldėjimo įregistravimo faktą Nr. (duomenys neskelbtini), įsigaliojusį nuo 2014 m. rugpjūčio 16 d., taip pat nurodydamas, kad sutartį 2020 m. rugsėjo mėn., 16.00 val., tvirtina Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarė P. J., tokiu būdu jis (R. M.) suklastojo tikrą dokumentą ir pagamino netikrą dokumentą, ir juos panaudojo, apgaule savo naudai įgydamas svetimą nukentėjusiajam S. A. priklausantį 4510,52 Eur vertės turtą.

Šiais savo veiksmais R. M. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. M. savo kaltę pripažino ir parodė, kad dėl viso kaltinimo sutinka, kaltę pripažįsta, bet dovanojimo sutartyje iš P. J. kontoros nebuvo jokių antspaudų ir parašų sudėta. Viskas buvo taip, kaip nurodyta kaltinamajame akte, paėmė pinigus ir negrąžino užstato. Pinigus paėmė iš S. A. už neva jo parduodamą namą. Namas priklauso jo motinai. Jis pateikė S. A. namu knygą, paskui pateikė jam PVM sąskaitą faktūrą ir pavyzdį kokia bus sutartis, bet sutartis buvo be parašų. Negali pasakyti, ar pakoregavo pavyzdį, ar įrašė kainas ir visa kita. Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsniu, perskaityta dalis kaltinamojo R. M. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 127). Perskaičius šiuos parodymus kaltinamasis R. M. parodė, kad parodymai yra teisingi. Gali būti, kad S. A. grąžino 400 Eur, likusių pinigų negrąžino. Pasielgė kvailai, pradėjo bėgti nuo teismo ir negrąžino nukentėjusiajam pinigų. Bijojo eiti į teismą, todėl pasislėpė. Kol slapstėsi buvo (duomenys neskelbtini), gyveno ir dirbo neoficialiai, stengėsi užsidirbti, bet nieko neužsidirbo. Sutinka su nukentėjusiojo S. A. pareikštu civiliniu ieškiniu. Atlyginti civilinį ieškinį galėtų dirbdamas per metus ar pusantrų. Priklausomybių neturėjo, pinigus leido šeimai – sau ir sugyventinei bei vaikams.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino, nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, prokurorė ir gynėjas neprieštaravo, byla, vadovaujantis BPK 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip įtariamasis R. M. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad įtarimą perskaitė, įtarimo esmė jam yra aiški ir suprantama. Priklausomybių ligų centro įskaitoje nėra įrašytas. Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nevartoja ir nėra nuo jų priklausomas. Psichikos sveikatos sutrikimų neturi. Laikosi savo parodymų, kuriuos davė šiandien papildomai apklausiamas įtariamuoju. Tad nori prie šių parodymų ir pasilikti, kadangi nieko nemelavo, jie yra teisingi. Pilnai prisipažįsta, kad jis 2020 m. rugsėjo mėn., būdamas (duomenys neskelbtini), iš savo asmeninės paskyros „Facebook“ patalpino melagingą skelbimą dėl prieš tai jo apklausoje minėto parduodamo namo, esančio (duomenys neskelbtini), už 9500 Eur. Tačiau S. pasiūlė jį įsigyti už 8000 Eur. Taip pat pilnai prisipažįsta, kad tame laikotarpyje suklastojo ir dokumentus savo asmeniniame kompiuteryje „Microsoft Word“ programa, kuriuos pateikė S. su tikslu pasipelnyti iš jo. Dokumentus, kaip ir sakė, „Word“ formatu gavo iš jam pateiktame įtarime minimos notarės į savo asmeninį el. p. adresą, kiek atsimena, 2020 m. vasario mėn., nes, kaip ir sakė, į ją kreipėsi. Kaip ir minėjo, prieš tai apklausoje, kuomet buvo apklaustas papildomai įtariamuoju šiandien, taip ir nurodo dabar, kad jis apgaulės būdu iš S. tikrai įgijo 4510,52 Eur, tačiau šiai dienai jam yra sugrąžinęs 400 Eur, dar 400 Eur grąžins savaitės eigoje. Likusius pinigus pasistengs S. grąžinti per kuo trumpesnį laiko tarpą, kadangi šiuo metu su mama K. R. pardavinėja mišką, kuris priklauso nuosavybės teise jo mamai. Dar nori paaiškinti dėl įtarime minimo el. p. (duomenys neskelbtini), kad šis el. pašto adresas priklauso tikrai jam ir niekam kitam. R. yra jo buvusi pavardė, kurią jis pasikeitė prieš porą metų į savo senelio pavardę, o el. pašte ta senoji jo pavardė taip ir pasiliko, jis jos ten nekeitė. Nusikaltimą tikrai padarė jis ir niekas kitas, kaip, kada ir ką įvykdė, smulkiai papasakojo savo šiandieninėje įtariamojo papildomoje apklausoje. Kaip ir sakė, dėl įvykio labai gailisi, jam labai gėda dėl to, ką jis padarė (1 t., b. l. 87-94, 95-97, 127-129, 131-132, 134-137).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis S. A. parodė, kad 2020 m. rugsėjo 7 d. „Facebook“ rado skelbimą, kad yra parduodamas namas (duomenys neskelbtini). Skelbime buvo nurodytas kontaktinis Nr. (duomenys neskelbtini). Skelbime buvo nurodyta, kad parduodamas namas, pirtis, ūkiniai pastatai, miškas. Tiksliai neprisimena, bet skelbime buvo nurodyta apie 10 000 Eur kaina už visą objektą. Paskambino nurodytu telefonu ir susitarė apžiūrėti. Tą pačią dieną, kai rado skelbimą kartu su draugu A. M. nuvyko apžiūrėti parduodamo namo. Pardavėjas telefonu paprašė jį paimti (duomenys neskelbtini) ir kartu vykti į (duomenys neskelbtini) apžiūrėti namo. Kur tiksliai paėmė minėtą žmogų, neprisimena, bet galimai prisimins jo draugas A. Neprisimena ir tikslaus parduodamo namo adreso. Nuvyko apžiūrėti, pažiūrėjo, namas jiems tiko, nusprendė pirkti. Su minėtu žmogumi nusifotografavo vienas kito asmens dokumentus, tuo metu ir sužinojo, kad namą parduoda R. M. R. nurodė, kad jam reikalingas avansas bent 200 Eur. Grįžo į (duomenys neskelbtini) ir, paėmęs namuose 200 Eur grynais pinigais, vėl susitiko su R. M. (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino, ir padavė juos jam. Sutarė galutinę sumą apie 8000 Eur, bet paprašė neskubėti, nes reikėjo laiko surinkti bent pusę reikiamos sumos. Sutarė, kad kai sumokės pusę sumos, t. y. apie 4000 Eur, vyks pas notarą nekilnojamojo turto perrašymui. Pirmą kartą susitiko maždaug po dviejų savaičių nuo pirmo susitikimo, nes R. M. pasakė, kad reikia apmokėti notaro paslaugas, neva notaras jau paruošė dokumentus ir pateikė sąskaitą, kuri siekė 510,52 Eur. Minėtus pinigus padavė jam (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, netoli autobusų žiedo. Per keturis ar penkis kartus įvairiuose (duomenys neskelbtini) vietose minėtam asmeniui perdavė dar 4000 Eur, viso minėtam asmeniui atidavė 4510,52 Eur grynais pinigais. Visuose susitikimuose dalyvavo ir jo minėtas draugas A. Po paskutinio pinigų perdavimo, tiksliai neprisimena, bet galimai 2020 m. 12 mėn., padavė R. M. baltą lapą popieriaus su tikslu, kad jis parašytų, kad iš jo gavo 4000 Eur. Minėtas asmuo laisva valia raštelį užpildė bei pasirašė. Minėtą raštelį pateikė tyrėjams. Toliau telefonu bandė su juo derinti susitikimo datą bei laiką pas notarą, bet suprato, kad asmuo pradeda išsisukinėti, nurodydavo, kad tai jis, tai notaras negali susitikti, kad dėl karantino notaras jų nepriims ir pan. Visas šitas vilkinimas vyksta nuo 2020 m. rugsėjo mėn. Į advokatę kreipėsi 2021 m. sausio mėn., kuri, išsiuntusi užklausas bei patikrinusi informaciją, nustatė, kad minėtas asmuo galimai sukčiauja, t. y. suklastojo būsimo sandorio projektą, kurį yra pateikęs jam, taip pat, kartu su advokate susisiekus su pačiu R. M., asmuo nurodė, kad nekilnojamas turtas yra registruotas mamos vardu. Po kiek laiko R. M. sutiko susitikti su juo ir advokate ir susitikimo metu paaiškino, kad dokumentus suklastojo savanaudiškiems tikslams - pinigų užvaldymui. Susitikimo metu nurodė, kad pinigus grąžins, bet iki šiol nebandė susisiekti ir grąžinti pinigų, todėl kreipėsi į policiją. Sandorio projekte yra nurodyti K. M. (jo sugyventinė, su kuria turi bendrą vaiką) duomenys. Jos vardu turėjo būti registruotas naujai įsigytas turtas, nes savo vardu registruoti negali dėl antstolių. Bendrai dėl įvykio jam padaryta 4510,52 Eur turtinė žala. Ant R. M. pateiktų suklastotų dokumentų yra notarės rekvizitai, t. y. notarės P. J. duomenys, kuri galimai gali turėti papildomos informacijos tyrimui (1 t., b. l. 34-36).

2021 m. gegužės 15 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad nukentėjusysis S. A. el. p. pateikė vaizdo įrašą (1 t., b. l. 52).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja P. J. parodė, kad dirba notare Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) notarų biure. Sutartis, kurios NETSVEP identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) notarų biure buvo patvirtinta 2019 m. lapkričio mėn., buvo sudaryta Nekilnojamo turto dalių dovanojimo sutartis, įregistravimo numeris (duomenys neskelbtini). Patvirtintoje sutartyje esantys duomenys nesutampa su pateiktu Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties projektu. Pabrėžia, kad kiekvienam ruošiamam sutarties projektui sistemoje yra suteikiamas atskiras numeris ir jis niekada nesikartoja, negali būti dviejų tokių pačių sutarčių su vienodu numeriu. Todėl gali teigti, kad pateikta sutartis yra suklastota. Pateiktas Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties projektas identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini) notarų biure nebuvo patvirtintas, taip pat patvirtina, kad PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) su joje nurodytais duomenimis, tai yra 510,52 Eur sumai, išrašyta nebuvo. Paaiškina, kad tokia sąskaita faktūra buvo išrašyta, tačiau ji nebuvo patvirtinta, ši sąskaita faktūra buvo išrašyta 98,52 Eur sumai už notarų darbą, dokumentų parengimą bei už patikrą registruose, bet kas tą sąskaitą sumokėjo, negali pasakyti, nes nežino. Pats R. M. į jų Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) notarų biurą niekada nesikreipė. Iš kur jis galėjo gauti sutartis ir minėtas sąskaitas faktūras, ji nežino, bet tikrai gali patvirtinti, kad minėta sutartis ir minėta sąskaita faktūra yra suklastota. Mano, kad suklastoti, pakeisti skaičiai, sumos, kiti duomenys, kurie nurodyti sutartyje, tačiau jos parašas nėra suklastotas, ji mano, kad šie dokumentai buvo tiesiog nuskanuoti ir juose buvo pakeisti kai kurie duomenys bei sumos, bet jos parašas nebuvo suklastotas. Parašas galėjo būti nuskanuotas arba nukopijuotas, bet ji jo fiziškai tikrai nepasirašė ant tos minėtos sąskaitos faktūros (1 t., b. l. 59-61).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. M. parodė, kad laiko ir datos jis tiksliai nepamena, nes praėjo daug laiko, tai buvo 2020 metais, jo draugas S. A. surado skelbimą, kad yra parduodamas namas, kur buvo tas skelbimas, jis nežino, jis jam nesakė, S. norėjo pirkti namą, todėl, susiskambinęs su pirkėju, sutarė, kad apžiūrės namą, todėl paprašė jo jį pavežti apžiūrėti parduodamo namo. Jis sutiko, tuomet jis ir jo draugas S. susitiko su namo pardavėju, jis prisistatė R. Tuomet jis jiems pasakė, kur reikia važiuoti, apžiūrėti namo, jie visi trys nuvyko į (duomenys neskelbtini), kažkokį kaimą, bet jis šiuo metu to kaimo pavadinimo neprisimena ir adreso nežino. Nuvykus į vietą, R. jiems aprodė namą, jis atidarė namo duris, parodė vidų, kitus ūkinius pastatus. S. apžiūrėjo namą ir jis nusprendė pirkti minėtą namą. Tuo metu R. jokių dokumentų parduodamo namo jiems nerodė. S. su R. susitarė, kad pirks namą ir S. duos 200 Eur R. užstatą, kad tikrai pirks minėtą namą. S. su savimi neturėjo pinigų, tada jie grįžo su S. namo, S. paėmė 200 Eur ir jie tą pačią dieną susitiko su R. (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino. Jis matė, kaip S. padavė 200 Eur grynais R., tai buvo užstatas, kad jis pirks namą. R. sakė, kad reikia pinigų tvarkyti dokumentus, todėl S. ir davė jam 200 Eur. Po kurio laiko, jis tiksliai nepamena, maždaug po 2 savaičių ar gal po mėnesio, R. vėl susitiko su S., kartu buvo ir jis, jie susitiko (duomenys neskelbtini) mikrorajone, adreso tikslaus nežino, S. vėl davė R. pinigus grynais, bet kiek tuo metu davė, jis neprisimena, nes praėjo daug laiko, tačiau tikrai gali patvirtinti, kad S. davė R. pinigus. R. sakė, kad jam reikia pinigų, kad tvarkyti dokumentus ir sumokėti už notaro paslaugas. Berods, kiek jis prisimena, R. su S. tarėsi, kad notaro paslaugas apmokės per pusę, bet kokia buvo suma, jis neprisimena. Taip yra susitikę R. su S. gal 4 ar 5 kartus iš viso, jis visus kartus dalyvavo, kartu su S. jų susitikimuose. Kažkurį tai kartą, kai buvo susitikę, R. padavė S. dokumentus, kokie ten buvo dokumentai, jis neprisimena, tik paskui S. suprato, kad dokumentai suklastoti. Kai S. susitiko su R. paskutinį kartą, tai buvo (duomenys neskelbtini), adreso tiksliai nežino, R. pasirašė pinigų perdavimo raštelį, kuriame R. nurodė, kad iš S. paėmė bendrai 4000 Eur. Praėjus dar kažkuriam tai laikui, S. suprato, kad R. jį apgaudinėja, tempia laiką ir greičiausiai jis net nesiruošia parduoti namo, kadangi vis atidėdavo laiką. S. tuomet reikalavo, kad R. atiduotų pinigus, kuriuos jis jam davė, tai buvo 4000 Eur grynais. Bet kokia tiksli suma buvo, jis tiksliai nežino, nes jis tų pinigų neskaičiavo, tik jam taip sakė S., kad bendra suma yra 4000 Eur. R. vis žadėdavo, bet taip ir negrąžino S. pinigų. Po ko S. kreipėsi į policiją dėl to, kad R. jį apgavo. Jis gali patvirtinti, kad S. R. davė 4000 Eur, per 4 ar 5 kartus, gal net ir daugiau susitikimų buvo, jis neprisimena. Ir jis gali patvirtinti, kad R. pats pasirašė pinigų perdavimo raštelį, kad S. yra jam davęs 4000 Eur. Apie tai, kad S. reikalavo iš R. daugiau pinigų, neva už moralinę žalą, kad nenupirko namo, jis šito nėra girdėjęs ir apie tai nieko nežino. Kiek jis prisimena, tai S. norėjo pirkti namą ne savo vardu, o kažkieno kito vardu užregistruoti dokumentus, kadangi S. turėjo skolų ir savo vardu negalėjo registruoti turto, tačiau S. taip namo nenupirko ir liko apgautas. Praėjo daug laiko, todėl negali tiksliai pasakyti, neprisimena datos, kada buvo susitikę su R. Bet patį faktą pinigų perdavimo jis tikrai gali patvirtinti. Daugiau kitų liudytojų nebuvo, nei tada, kai apžiūrinėjo namą, nei tada, kai R. perdavė pinigus (1 t., b. l. 65-67).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja K. M. parodė, kad su S. A. augina (duomenys neskelbtini), šiuo metu gyvena kartu, tačiau (duomenys neskelbtini). S. norėjo pirkti namą ir jie tarėsi, kad jis namą užregistruos jos vardu, po ko jie su S. planavo namą padovanoti jų bendram nepilnamečiui vaikui. Jai S. paskui pasakojo, kad jis rado socialiniame tinkle „Facebook“ skelbimą, kad yra parduodamas namas. S. susitarė su pardavėju, kad apžiūrės namą, apžiūrėjęs namą jis nusprendė pirkti minėtą namą. Pardavėjo ji nepažįsta, tik žino jo vardą - R. Kai S. nusprendė pirkti namą, ji sutiko, kad dokumentai bus užregistruoti jos vardu, todėl ji S. davė savo asmens dokumentą - tapatybės kortelę, po ko S. nusiuntė jos dokumento nuotrauką pardavėjui R., kad jis galėtų tvarkyti pirkimo - padavimo dokumentus. Ji savo dokumentą davė savanoriškai. Ji nežinojo, kokia buvo to namo pardavimo kaina, ji taip pat nežino, kada ir kiek pinigų S. yra davęs R., ji į tuos reikalus nesikišo ir apie tai nieko nežino. Tik paskui jai S. pasakė, kad R. iš jo paėmė pinigus, kiek tiksliai, ji nežino, ir R. S. apgavo, pateikė jam suklastotus dokumentus bei negrąžino pinigų, kuriuos paėmė iš S. Pinigų perdavimo fakto ji nematė ir to paliudyti negali, parduodamo namo ji taip pat nematė. R. yra mačiusi vieną kartą, ji su S., su draugu A. ir su R. buvo susitikusi vieną kartą, datos neprisimena, kada tai buvo, bet tai galėjo būti 2020 m. rudenį arba žiemą, jie susitiko dėl to, kad reikėjo patikrinti ar ji neturi antstolių, kad galėtų užregistruoti namą jos vardu, tačiau jie su S. nežinojo, kaip užpildyti tokius dokumentus, todėl susitiko su R. ir jis neva padėjo užpildyti dokumentus antstoliui, S. jam už tai davė 40 Eur, tačiau jokių dokumentų dėl antstolio nėra gavę. Tačiau R. yra tik pasakęs, kad jis patikrino ir nurodė, kad ji neva turi antstolių ir jeigu bus registruotas turtas jos vardu, gali iš jos konfiskuoti minėtą namą. Tada S. susitarė su savo sese S. A., po ko R. buvo pateiktas S. sesers S. asmens dokumento nuotrauka. Tik po kurio laiko S. suprato, kad R. jį apgaudinėja ir negrąžino iki šiol pinigų, kuriuos S. jam davė. Ji patvirtina, kad notarų biure ji nebuvo, su R. nesitarė vykti į notarų biurą, taip pat jokių dokumentų nepasirašinėjo. R. pateikė S. suklastotus dokumentus pirkimo-pardavimo sutartį ir tik paskui jie su S. suprato, kad tai suklastoti dokumentai (1 t., b. l. 69-71).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja K. R. parodė, kad yra R. M. mama, R. su ja šiuo metu negyvena, bet anksčiau gyveno. Ji yra paveldėjusi namą, žemę bei mišką iš savo tėvų, turi tai patvirtinančius dokumentus. Po tėvo mirties turtas buvo užregistruotas jos vardu. Tas namas yra (duomenys neskelbtini). Namas yra senas, ten niekas ilgą laiką negyvena. Jos sūnus R. turi raktus nuo minėto namo, jis ten kartais nakvodavo, kadangi ten buvo jo senelio namai. Kadangi namas senas, ji norėjo minėtą namą parduoti, todėl 2020 m. birželio ar liepos mėn., tikslios datos neprisimena, įdėjo skelbimą į (duomenys neskelbtini) laikraštį, kad nori parduoti namą. Su sūnumi R. apie tai kalbėjo, kad nori parduoti namą (duomenys neskelbtini). Po kurio laiko R. jai pasakė, kad jis taip pat įdėjo skelbimą internete, kad parduodamas namas, kad greičiau parduoti minėtą namą. Ji pati sulaukė daug skambučių, ji pati buvo nuvykusi aprodyti namą nepažįstamiems žmonėms, kurie jai skambino ir norėjo apžiūrėti namą. R. jai taip pat sakė, kad jis taip pat sulaukė skambučių iš pirkėjų ir taip pat kažkam rodė namą. Jis jai sakė, kad jis sutarė su pirkėju, kad pirkėjas pirks namą ir tas kažkoks vyras yra jam davęs 400 Eur užstatą už namą, čia R. jai taip sakė, bet jai šitų pinigų nedavė, greičiausiai jis pats tuos pinigus išleido. Po kurio laiko, maždaug 2020 m. rudenį, jos giminaitis norėjo pirkti namą, todėl jie sutarė su V. Z., kad jis pirks namą, tai yra jos giminaitis, todėl 2020 m. spalio 20 d., ji pardavė namą V., teisiškai sutvarkė dokumentus pas notarą. Bet prieš tai su R. sutarė, kad ji R. grąžino tą užstatą 400 Eur už namą ir davė dar 200 Eur išlaidom už kelionės išlaidas, R. turėjo atiduoti šituos pinigus kažkokiam vyrui, kuris norėjo pirkti namą, tačiau ji šito vyro nepažįsta, nėra jo mačiusi. Ji nežino, ar R. atidavė šituos pinigus, bet ją jis patikino, kad užstatą už namą atiduos tam žmogui ir jis jokių pretenzijų neturės. Nieko blogo nepagalvojo. Ji nieko nežinojo, kad R. paėmė pinigus ir jų negrąžino, nieko nežinojo dėl dokumentų klastojimo, kaip jis galėjo suklastoti dokumentus, ji nežino, ji šito nematė. Kad jis apgavo žmones, ji sužinojo tik tada, kai gavo šaukimą atvykti į komisariatą apklausai, t. y. 2021 m. birželio 14 d. Minėtą namą pardavė jau 2020 m. spalio 20 d. Kai sutarė su giminaičiu V., kad jis pirks namą, apie tai iš karto pasakė R. ir grąžino jam užstatą. R. turėjo atiduoti tuos pinigus ir jai R. patvirtino, kad niekas jokių pretenzijų neturės. Jokio įgaliojimo R. neturėjo, kad gali parduoti namą ar tvarkyti dokumentus. Buvo tik žodinis susitarimas, kad padės parduoti namą, bet visus dokumentus tvarkys ji pati, kadangi namas buvo jos vardu. Greičiausiai R. pasinaudojo tokia padėtimi, kad ji norėjo tuo metu parduoti namą ir norėjo taip pasipelnyti (1 t., b. l. 72-74).

Žemesnės instancijos teismas

Papildomai pastebėtina, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusi nauja BK 182 straipsnio redakcija šiuo atveju netaikytina, nes nelengvina kaltinamojo padėties, sukčiavimo būdu įgyto svetimo turto vertė tiek pagal nusikalstamos veikos metu galiojusią įstatymo redakciją, tiek dabartinę redakciją atitinka to paties straipsnio 1 dalį, nes turto vertė viršija tiek 5 MGL (250 Eur), tiek 10 MGL (500 Eur) dydžio sumą, tačiau neviršija nei 250 MGL (12 500 Eur) ar 400 MGL (20 000 Eur) dydžio sumos (BK 190 straipsnis).