- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-05-06
- Bylos Nr.
- e2YT-10586-608/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05371-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lidija Valentukonytė
- Pareiškėjas
- G. P.
- Suinteresuotas asmuo
- A. M., L. P., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei „Turto bankas“
- Kategorijos
- 12.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei „Turto bankas“, L. P., A. M. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas G. P. kreipėsi į teismą pareiškimu, kuriuo prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. M. po savo sutuoktinio A. M. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, santuokos metu bendrai įsigytą nekilnojamąjį turtą, butą (duomenys neskelbtini), pradėdama jį faktiškai valdyti. Nurodė, kad prašomo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas pareiškėjui tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą į visą butą, esantį (duomenys neskelbtini). Tarp V. M. ir A. M. buvo sudaryta santuoka. A. M. mirė (duomenys neskelbtini), būdamas santuokoje su V. M., o (duomenys neskelbtini) mirė V. M.. V. M. gyvendama santuokoje su A. M. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įgijo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Dėl sutuoktinio palikimo V. M. į notarą nesikreipė, tačiau jo palikimą priėmė faktiniu valdymu. Faktinį palikimą sudarančio turto valdymą pareiškėjas grindžia aplinkybe, jog V. M. iki mirties nuolat gyveno bute (duomenys neskelbtini), mokėjo mokesčius, sudarinėjo sutartis dėl paslaugų teikimo minėto buto adresu ir laikė, jog yra teisėta viso buto savininkė. Niekas pretenzijų dėl A. M. palikimo nereiškė. Ginčo tarp pirmos eilės įpėdinių, t. y. palikėjo sutuoktinės V. M. ir palikėjo vaikų L. P. bei A. M. dėl palikimo, atsiradusio po A. M. mirties, nebuvo.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys L. P. ir A. M. sutiko su pareiškimu. Teismo posėdžio metu paaiškino, jog butas (duomenys neskelbtini), buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre tik V. M. vardu, kuri taip pat sudarė ir minėto buto pirkimo – pardavimo sutartį, todėl visi įpėdiniai minėtą butą laikė V. M. nuosavybe ir į jį nepretendavo. Dar iki A. M. ir V. M. mirties visa šeima buvo nutarusi, jog butas (duomenys neskelbtini), atiteks V. M. ir A. M. anūkui, t. y. pareiškėjui G. P. Kitas tėvų turtas dar iki jų mirties buvo padalintas vaikams. Todėl A. M. ir V. M. vaikai į tėvų palikimą nepretenduoja.
Suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į teismo posėdį neatvyko. Atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog valstybė nėra atlikusi veiksmų A. M. palikimui priimti. Prašė pareiškimą spręsti teismo nuožiūra ir nagrinėti bylą suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant. Kadangi suinteresuotiems asmenims pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 str. 5 d.).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas visiškai.
Valstybės įmonės „Registrų centras“ Gyventojų registro išrašai (e.b.l. 6; 7) ir medicininio mirties liudijimo kopija (e.b.l. 8) patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) mirė A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) o (duomenys neskelbtini) mirė V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. M. mirė santuokoje su V. M., ką patvirtina valstybės įmonės Registrų centro Gyventojų registro išrašas (e.b.l. 6). Santuokos metu V. M. 1991 m. gruodžio 17 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 6-160 pagrindu įgijo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); minėtas butas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas V. M. nuosavybės teise (e.b.l. 9; 11-12). Nuosavybės teisės į minėtą turtą įgijimo metu galiojęs Lietuvos Respublikos šeimos ir santuokos kodekso 21 str. numatė, kad turtas, įgytas santuokos metu, nors ir vieno iš sutuoktinių vardu, pripažįstamas abiejų sutuoktinių bendra jungtine nuosavybe. Kadangi minėtas nekilnojamasis turtas įgytas pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu, taip pat V. M. esant santuokoje su A. M., pagal Lietuvos Respublikos šeimos ir santuokos kodekso 21 str. laikytinas bendra jungtine abiejų sutuoktinių nuosavybe nepriklausomai nuo to, kad nekilnojamojo turto registre šis turtas buvo įregistruotas V. M. vardu. Po A. M. mirties paveldėjimo byla dėl jo palikimo nebuvo pradėta.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.5 str. 1 d. numato vieną iš palikimo priėmimo būdų, per įstatymo nustatytą terminą pradedant faktiškai valdyti paveldimą turtą. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. M. palikimą nuo palikimo atsiradimo momento priėmė jo sutuoktinė V. M., pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą. Tai liudija aplinkybės, jog V. M. po sutuoktinio mirties liko gyventi sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), rūpinosi šiuo turtu kaip nuosavu, jį išlaikė, prižiūrėjo, naudojosi šiuo adresu teikiamomis komunalinėmis paslaugomis, mokėjo už jas mokesčius, sudarinėjo sutartis dėl paslaugų minėto buto adresu teikimo. Šias aplinkybes liudija V. M. banko sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2006 m. rugpjūčio 1 d. iki 2006 m. lapkričio 30 d., iš kurio matyti, jog V. M. įstatymo nustatyto termino priimti A. M. palikimą eigos laikotarpiu nuo 2006 m. rugpjūčio 21 d. iki 2006 m. lapkričio 21 d. reguliariai mokėjo mokesčius už adresu (duomenys neskelbtini), teikiamas komunalines, telekomunikacijų paslaugas (e.b.l. 3-4).
Įvertinęs pareiškėjo pateiktų įrodymų turinį, teismas laiko, jog jie nuosekliai patvirtina aplinkybę, jog V. M. po sutuoktinio mirties nuolatos reguliariai mokėjo mokesčius už adresu (duomenys neskelbtini), tiekiamas komunalines paslaugas, deklaravo paslaugų teikimo įmonėms apskaitos prietaisų rodmenis. Tokios aplinkybės ir įrodymai liudija aktyvius V. M. veiksmus, pradedant faktiškai valdyti A. M. palikimą sudarantį turtą ir taip išreiškiant jos valią priimti savo sutuoktinio palikimą.
Iš valstybės įmonės „Registrų centras“ 2019 m. vasario 19 d. Gyventojų registro išrašo (e.b.l. 6) matyti, kad A. M. turėjo du vaikus: L. P. ir A. M., kurie yra įtraukti dalyvauti šioje civilinėje byloje suinteresuotais asmenimis. L. P. ir A. M. yra A. M. pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.11 str. 1 d. 1 p.), tačiau jie pripažino, jog savo tėvo palikimo nepriėmė ir į jį nepretendavo. Taigi vienintelis A. M. palikimą per įstatymo nustatytą terminą priėmęs asmuo yra jo sutuoktinė V. M.. Galiojantys įstatymai nenumato tvarkos, kuria suinteresuotas asmuo galėtų gauti dokumentą, patvirtinantį, jog jis per įstatymo nustatytą terminą priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą, todėl pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 str. toks juridinę reikšmę turintis faktas turi būti nustatomas teismo. Pareiškėjas yra suinteresuotas prašomu nustatyti faktu, nes jis priėmė V. M. palikimą, kaip testamentinis jos įpėdinis. Tai patvirtina Vilniaus miesto 5-ojo notarų biuro notarės V. T. 2019 m. vasario 20 d. liudijimas (e.b.l. 5). Todėl fakto, jog V. M. priėmė savo sutuoktinio A. M. palikimą, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą, nustatymas įtakoja pareiškėjo kaip V. M. palikimą priėmusio įpėdinio paveldėjimo teisių apimtį.
Kadangi tiek prašomas nustatyti faktas, tiek jo juridinė reikšmė pareiškėjui yra visiškai įrodyti, taip pat įstatymai nenumato galimybės kita tvarka gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų, pareiškimas tenkinamas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 str. 1 d. draudžia priimti palikimą iš dalies arba su išlygomis ar išlygomis, o 5.51 str. numato, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Todėl teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodomas A. M. palikimą sudarantis turtas. Aplinkybė, jog V. M. priėmė bent vieną A. M. palikimą sudarantį daiktą liudija, jog buvo priimtas visas palikimas tokios sudėties, kaip jį apibrėžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.1 str.
Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos priteisiamos iš pareiškėjo valstybei, pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 str., 443 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 264 str., 265 str., 268 str., 270 str., 443 str. 1 d., 444 str. 2 d. 8 p., 448 str. teismas
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė savo sutuoktinio A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimą, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas V. M. palikimo priėmimo tikslu.
Priteisti iš pareiškėjo G. P. valstybei 7,30 EUR (septynis eurus, trisdešimt euro centų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.