Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Kęstučio Dargužio, Arvydo Stankaus, sekretoriaujant Rūtai Baltušninkaitei, Laimai Grėbliūnienei , dalyvaujant prokurorui Rolandui Mackevičiui, gynėjai advokatei Ingridai Maldeikienei, kaltinamajam S. D., nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. L., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1969-07-30 Kaune, lietuvis Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. ( duomenys neskelbtini), teistas 1987-03-30 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso /toliau- LR BK / 148str.2d. laisvės atėmimu 5 m., paleistas 1991-12-17 atlikus bausmę, teistumas išnykęs, -

-kaltinamas, padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 129str.2d.2,6p..

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis S. D. , būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, 2009-07-08 tiksliau nenustatytu laikotarpiu nuo 02 iki 05val. E. Č. bute, esančiame ( duomenys neskelbtini), konflikto su P. L. metu tyčia ranka sudavė P. L. į gavos sritį, nuo ko pastarasis nugriuvo ant grindų, sumuštam ir nepaeinančiam dėl prieš jį panaudoto smurto, išgerto alkoholio, esant bejėgiškos būklės ir dėl dalinio kojų paralyžiaus, negalinčiam pasipriešinti, tyčia rankomis sudavė ir kojomis spardė ne mažiau 10 smūgių į galvos ir kaklo sritį, ne mažiau kaip 33 smūgius į krūtinę ir rankas, tuo padarydamas nukentėjusiajam daugybinius kūno sumušimus: muštines žaizdas dešinėje kaktos pusėje, dešinės akies vokuose, apatinės lūpos gleivinėje, didelės apimties minkštųjų audinių sumušimus ir kraujosruvas galvoje, kakle, krūtinėje, abejose rankose, dešinės pusės tiesioginius 3,4,5,6 šonkaulių lūžius su plaučio pažeidimu, nuo ko nukentėjusiajam išsivystė didelės apimties poodinė emfizema, galvos smegenų ir plaučių pabrinkimas, trauminis šokas, dėl ko nukentėjusysis P. L. patyrė dideles fizines kančias ir progresuojant kvėpavimo bei kraujotakos nepakankamumui, nuo patirtų sužalojimų visumos mirė. Taip kaltinamasis S. D. itin žiauriai nužudė bejėgiškos būklės P. L. ir padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 129 str. 2 d. 2, 6 p.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų tyrimas, įrodymų analizė ir išvados

K. S. D. nepripažino faktinių nusikaltimo padarymo aplinkybių ir paaiškino: 2009-07-07 apie 18 val. jis su drauge L. P. buvo Kalniečių parke ir gėrė alų, paskambino pažįstamam E. Č., kuris pasakė, kad yra prie fontano ir geria vyną. Jo draugė Loreta išėjo, o jis nuėjo susitikti su E. Č., su kuriuo buvo dar vienas vyriškis. Po kurio laiko jiedu su E. Č. liko dviese ir nuėjo pas jį į namus ( duomenys neskelbtini), pakelyje nupirkdamas 3 butelius vyno. Sutiko P. L. / su ramentais/, vadinamą Romu, kurio anksčiau nepažinojo. E. Č. buto virtuvėje gėrė dviese, o vėliau, apie 22 val. atėjo ir P. L., atsinešė vyno butelį. Dabar girtavo trise: kaltinamasis, buto šeimininkas E. Č. ir P. L.. Jis, kaltinamasis, sėdėdamas virtuvėje ant fotelio, užmigo. Prabudęs nuo kokio tai triukšmo, rado ant stalo nebaigtą gerti vyną, su buteliu nuėjo į kambarį, kur matė lovoje gulintį E. Č. ir ant grindų prie lango gulintį P. L., kurio galva, veidas buvo kruvini. Jis, kaltinamasis, bandė pakelti P. L. ant lovos, tačiau P. L. sakė, kad skauda, gerai ir ant kilimo. Jis rankšluosčiu nuvalė veidą P. L., klausė, kas atsitiko, bet P. L. kalbėjo neaiškiai, išgėrė vyno, sakė sumušė kaimynas, lygtai Albertas. Kaltinamasis sakė E. Č. kad iškviestų GMP arba nuvestų žmogų namo. E. Č. kažką pasakė, degėsi cigaretę ir kaltinamasis matė ant jo kelnių kraujo dėmes Jis E. Č. bute jo rūbais nepersirengė, išėjo namo apie 3 val., o namuose ant savo šviesios spalvos kelnių matė kraujo dėmę, todėl išplovė ją. Kelnės galėjo išsitepti, kai bandė kelti gulintį P. L.. Rytą jis išvažiavo į sodus pas draugą M. K.. Telefonu iš E. Č. sužinojo, kad su P. L. nieko gero, laukia policijos. Jo draugė L. P. atvažiavo į sodą. Su ja apie įvykį E. Č. bute nekalbėjo. Jis, kaltinamasis, P. L. nesumušė, nes jį matė pirmą kartą, sumuštas nebuvo, su E. Č. santykiai geri, jokių konfliktų išgėrimo metu bute nebuvo. Jis nebuvo girtas, viską gerai prisimena.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis nurodė, kad kas vyko begeriant jis neatsimena, nes buvo stipriai išgėręs. P. jam niekur nesudavė, susipykę nebuvo. Kokiu metu ir dėl ko jis puolė mušti P. pasakyti negali... Apie tai, kad mirė P. sužinojo paskambinęs Eugenijui į mobilų dienos metu /2t. b.l.26-27/, vėliau apklaustas įtariamuoju nurodė, kad 2009-07-08 apie 9-9.30 val. skambino E. Č. ir klausė, kaip jaučiasi P. L. ar jį išvežė GMP/2t. b.l. 31-32/.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. L. patvirtino, kad mirusysis P. L. , vadinamas Romu, buvo jos vyras, ir jiedu gyveno P. L. g. 35-25, Kaune. Nei kaltinamojo, nei kito namo kaimyno E. Č. ji nepažinojo. Vyras turėjo negalią, sunkiai vaikščiojo su ramentais, toliau nuo namų nenueidavo. Apie nusikaltimo aplinkybes jai pasakojo kaimynas V. R., su kuriuo jos vyras visada bendravo. Dieną prieš įvykį sūnus atvažiavo palaistyti gėlių ir matė, kad tėvas nebuvo sumuštas. Jai padaryta turtinė žala 5169 Lt. nes palaidojo vyrą P. L.. Faktiškai savo lėšomis laidojimo įmonei sumokėjo 1355,94 Lt, gedulingiems pietums išleido 400 Lt/apie 20 žm./ Nukentėjusioji taip pat prašo priteisti neturtinei žalai atlyginti 50 000Lt., nes ji patyrė pergyvenimus dėl vyro mirties, liko vieniša, yra priversta papildomai užsidirbti pragyvenimui, nors yra pensininkė. Iki šiol žalos jai niekas neatlygino.

Liudytoja A. L., P. L. dukra, patvirtino kad tėvas nedirbo nuo 1992m, buvo I grupės invalidas, vaikščiojo su ramentais. Tėvą jo draugai vadino Romu. 2009-07-06 ji matė tėvą, kuris nebuvo sumuštas, o kai pranešus kaimynei atvyko į butą, esantį ( duomenys neskelbtini), pamatė jį ištinusį nuo sumušimų. Tėvas buvo laidojamas mamos lėšomis, o dokumentus tvarkė ji. Gedulingoje vakarienėje dalyvavo apie 20 žmonių.

Liudytojas E. Č. parodė, kad kaltinamąjį S. D., vadinamą Saulėnu, pažįsta apie 6-7 metus, su juo bendrauja, santykiai normalūs, konfliktų niekada nebuvo. P. L., vadinamą Romu, pažinojo apie 20 metų, jis vaikščiojo su ramentais, matydavo ant suoliuko prie namo. 2009-07-07 kartu su A. K. Kalniečių parke prie fontano jis gėrė vyną, paskambino kaltinamasis ir atėjo prie fontano. Su kaltinamuoju jis grįžo į savo butą, esantį ( duomenys neskelbtini) , kur abu virtuvėje gėrė vyną . Vėliau atėjo ir P. L., kuris nebuvo sumuštas, atsinešė vyno ir trise girtavo toliau. Visi buvo gerokai išgėrę , kaltinamasis susipyko su Pranu, ginčijosi, nesuprato dėl ko, nes buvo girtas, nuėjo į kambarį ir atsigulė. Paskui kaltinamasis su Pranu ginčijosi kambaryje, o jis, liudytojas, juos ramino. Kaltinamasis pirmas sudavė į veidą Pranui, nuo ko šis nugriuvo, spardė gulintį ir burbantį P. į krūtinę daug kartų. P. kaltinamajam nė karto nesudavė. Liudytojas ramino kaltinamąjį, tai šis jam, gulinčiam lovoje, pasuko ranką, prismaugė. N. P. gulėjo ant grindų ir tylėjo, jo veidas buvo kruvinas, ant grindų taip pat matėsi kraujo. Kaltinamasis paėmė rankšluostį ir nuvalė gulinčiam Pranui kraują nuo veido, atnešė alaus 2 butelius ir kartu išgėrė. S. D. buvo apsirengęs šviesiomis kelnėmis ir šviesiais baltiniais. Po muštynių jo kelnės buvo kruvinos, todėl nuo kėdės paėmė liudytojo juodos spalvos kelnes ir persirengė, o savo įsidėjo į maišelį. S. D. išeidamas liepė jam išvesti sužalotą P. L., tačiau jis atsisakė tai padaryti. P. kalbėjo, sakė pabūsiu ir eisiu namo, paskui prašė iškviesti GMP, dejavo. Liudytojas nuėjo pas kaimyną V. R., kuriam papasakojo, kad S. D. sumušė P. L. ir šis guli jo bute. Jis kartu su liudytoju atėjo į butą, kalbėjo su P. L., paskui iškvietė GMP. Tą pačią dieną, apie pietus S. D. skambino liudytojui, įspėjo, kad nekalbėtų ko nereikia, o šis pasakė, kad P. mirė.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. Č. savo parodymus patvirtino vietoje /1t. b.l.181-183/, bei iš pateiktų nuotraukų atpažino kaltinamąjį S. D., sumušusį P. L. jo bute/1t.b.l.179-180/. Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialisto išvada patvirtina, kad E. Č. konstatuota poodinės kraujosruvos dešiniame petyje, dešiniame dilbyje, odos nubrozdijimai kairėje plaštakoje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai padaryti galimai nurodytomis aplinkybėmis bei laiku/1t.b.l.165/, ir tai patvirtina , kad S. D. naudojo smurtą ir liudytojo atžvilgiu.

Liudytojas A. K. patvirtino, kad kaltinamąjį S. D., vadinamą Saulėnu, matė du kartus : pirmą kartą pas E. Č. bute – P. L. 37a-88, antrą kartą 2009-07-07 Kalniečių parke prie fontano, kai buvo kartu su E. Č. ir gėrė vyną. Kitą dieną V. R. ieškojo P. L., E. Č. sakė, kad P. jo bute miega, V. R. nuėjo į butą ir rado P. sumuštą, iškvietė GMP. Apie 14 val. V. R. liudytojui sakė, kad Saulėnas užmušė P.

Ikiteisminio tyrimo metu iš pateiktų 4 asmenų nuotraukų liudytojas A. K. atpažino kaltinamąjį, vadinamą Saulėnu/1t.b.l.140-141/.

Liudytojas V. R. kaltinamojo nepažinojo , o nukentėjusįjį P. L., vadinamą Romu pažinojo gerai, dažnai šeimomis bendravo, gyvena viename name P. L. g. 35. 2009-07-07 P. L. sūnus atvažiavo į butą palaistyti gėlių, o A. L. buvo išvykusi. Tą dieną jis su P. L. bendravo, išsiskyrė apie 15,30 val. P. L. sužalotas nebuvo, buvo tvarkingai apsirengęs. Rytą liudytojas skambino Pranui, ieškojo jo bute, bet niekas neatsiliepė. Jis prie namo sutiko E. Č. ir klausė jo apie P.. Šis pasakė, kad P. jo bute miega. Jam kilo įtarimas, todėl su E. Č. nuėjo į butą P. L. 37a-88 , III-jame aukšte ir kambaryje ant grindų rado neatpažįstamai sumuštą P. L.. Liudytojas bandė kalbėtis, P. sunkiai ištarė jo vardą, dejavo, daugiau nieko nepasakė. E. Č. nuėjo į virtuvę ir sėdėjo. Tada liudytojas nuėjo pas pažįstamą A. A., gyvenantį tame pačiame name, 58 bute, ir paskambino į M. A. medikams, liudytojas ir A. A. buvo bute, P. buvo gaivinamas, kažką neaiškiai kalbėjo su medikais, liudytojas girdėjo sakant “sudaužė“ , o kas – neišgirdo. P. mirė vietoje, o medikai pranešė policijai.

Liudytojas Algimantas A. A. patvirtino, kad 2009-07-08 apie 12 val. pas jį atėjo V. R. ir sakė, kad P., vadinamas Romu, sudaužytas guli pas E. Č., kitoje laiptinėje, sakė skambinti GMP, ką liudytojas ir padarė. Jis kartu su V. R. sulaukė GMP, nuėjo į butą, kur matė kambaryje prie lango gulintį P. L.. Liudytojas , stovėdamas koridoriuje kartu su V. R., girdėjo, kaip P. sakė medikams kur jam skauda, taip pat girdėjo sumušusio vardą „Albinas“. Atvažiavo dar viena greitoji pagalba ir liudytojas išėjo į lauką, kur girdėjo, kad Pranas jau mirė. Po kurio laiko V. R., E. Č. jam sakė, kad P. sumušė kaltinamasis Saulius, kurį pažinojo iš matymo, nebendravo su juo.

Liudytoja R. U., gyvenanti tame pačiame name antrame aukšte, po E. Č. butu, 2007-07 mėn. naktį girdėjo triukšmą, Eugenijaus balsą, dar kito vyro balsą. Triukšmas nurimo apie pirmą valandą. Rytą ji matė GMP automobilį ir girdėjo kalbas, kad E. Č. bute nužudytas vyras.

Liudytojas G. M., dirbantis Greitosios medicinos pagalbos /GMP/ stotyje paramediku-vairuotoju parodė, kad 2009-07-08 apie pietus buvo gautas iškvietimas į P. L. g. 37a-88, Kaune, nes sumuštas žmogus. Jis vyko kartu su paramedike J. T., kur prie namo laukė keletas vyriškių. Kambaryje prie lango ant grindų jie rado gulintį, labai sumuštą vyriškį, buvo ir kraujo dėmių. Asmuo sakė, kad jam skauda rankas, kojas, nugarą, kad vaikšto su ramentais, naktį gėrė su kaimynais, buvo sumuštas, tačiau jį sumušusio asmens nepasakė. Kraujosruvos matėsi ant jo veido, ant krūtinės, buvo prakirstas antakis, pradėjo skųstis, kad jam bloga, duso, buvo kritiška būklė, todėl buvo iškviestas reanimobilis. Pagalbos suteikimo metu liudytojas 1-2 min. buvo pasišalinęs atnešti įmobilizuojančios lentos, prie ligonio liko J. T..

Liudytoja J. T. patvirtino, kad kartu su paramediku G. M. atvyko pagal iškvietimą į P. L. 37a-88, sumuštam vyriškiui teikė medicininę pagalbą, jis kalbėjo labai nerišliai, neaiškiai, bandė sakyti kokį tai vardą, tačiau vardo liudytoja patvirtinti negali. Sužalotasis buvo išgėręs, ką suprato iš kvapo, ir pats sakė, kad gėrė per naktį.

Liudytojo A. A. girdėto P. L. jį sumušusio asmens ištarto vardo „Albinas“ nepatvirtino šalia jo buvę paramedikai J. T., G. M. bei šalia A. A. stovėjęs liudytojas V. R.. Jokių kitų objektyvių duomenų dėl „Albino „ byloje nėra ir prieštarauja kitiems bylos duomenims.

GMP iškvietimas patvirtinamas kvietimo kortelėmis, kuriose fiksuoti pagrindiniai atitinkami duomenys apie adresą, laiką, rastą sužalotą P. L., jam teiktą medicininę pagalbą bei jo mirtį/1t, b.l. 44, 46/.

Liudytojas M. K. parodė, kad 2009-07-11ar 12 jam paskambino kaltinamasis S. D., kurį pažinojo apie 20 metų, dažnai pas jį į sodą atvykdavo, draugavo, ir sakė atvažiuosiąs pas jį į sodą. 2009-07-12 S. D., apsirengęs pilkais džinsais, juoda striuke, atvyko su savo mergina Loreta. Sode kepė šašlykus, visi išgerdinėjo. S. D. buvo kažko susinervinęs ir jam pasakė, kad įsivėlė į muštynes, aplinkybių nenurodė. S. D. buvo pas liudytoją sode kelias dienas ir pasakė, kad jo gali ieškoti. Jo mergina Loreta išvyko viena. 2009-07-15 atvyko policijos pareigūnai, ieškojo S. D.. Tada S. D. klausė kur įlįsti/pasislėpti/ ir išėjo į balkoną, buvo sulaikytas pareigūnų.

Liudytoja R. K. patvirtino, kad jos vyras M. seniai bendrauja su S. D.. 2009-07-12 S. D. su mergina Loreta atvažiavo pas juos į sodą. Konfliktų nebuvo. Loreta sekančią dieną išvažiavo, o S. liko dar 3-4 dienoms. 2009-07-15 atvyko policijos pareigūnai ir išsivežė S. S., būdamas pas juos sode, minėjo, jog įsivėlė į muštynes Kaune. Jo mergina Loreta apie tai nieko nepasakojo.

Liudytoja L. P. bendrauja su S. D. apie 3 metus. 2009-07 mėn. ji susitiko su S. D. K. parke, prie tvenkinio, gėrė alų. S. D. paskambino Eugenijui, gyvenančiam Lukšio g., ir susitiko su juo parke, gėrė vyną. Su Eugenijum buvo dar du žmonės, vienas invalidas su ramentais, kurį ji, liudytoja, matė pirmą kartą. Ji išėjo, o S. , Eugenijus liko parke. Naktį, apie 24 val. jai paskambino S. ir prašė atvažiuoti pas jį, sakė, sumušė žmogų ir jam bus chana/blogai/. Rytą vėl skambino Saulius, sakė pas Augį/Eugenijų/ sumušė žmogų, tas žmogus mirė, sakė išvažiuoja pas M. K. į sodus. Ji atvažiavo pas Krogertus ( duomenys neskelbtini), rado Saulių, kuris detaliai nepasakojo, kaip viskas įvyko, tik sakė, kad buvo pas Augį ir ten gėrė, sumušė tą žmogų, kuris buvo su ramentais.. Ji negirdėjo Sauliaus ir Mindaugo pokalbio. Soduose ji buvo vieną dieną ir išvažiavo viena, o S. liko. S. kai girtas, būna agresyvus, prieš pusmetį ir ją puolė smaugti už gerklės.

Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialisto išvada patvirtina, kad P. L., gim. 1945m., mirė 2009-07-08 apie 12 val. nuo daugybinių kūno sumušimų, išsivysčius trauminiam šokui ir progresuojant kvėpavimo ir kraujotakos nepakankamumui. Daugybiniai galvos, kaklo, krūtinės, abiejų rankų sumušimai padaryti kietu buku daiktu kelių valandų laikotarpyje iki mirties, kuri įvyko nuo patirtų sužalojimų visumos, atitinkančios sunkaus sveikatos sutrikdymo kriterijus. Po patirtų sužalojimų žmogus galėjo išgyventi kelias valandas. Sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant smūgius rankomis, kojomis, labiausiai tikėtina , jog kojomis buvo smūgiuota į krūtinės dešinę pusę –keturių šonkaulių lūžis, plaučio pažeidimas, į dešinės akiduobės ir kaktos pusės sritis – muštinės žaizdos ir poodinės kraujosruvos šiose srityse. Sužalojimai galvoje ir kakle padaryti suduodant ne mažiau kaip 11 smūgių, krūtinėje ir rankose – 33 smūgiais . Sužalojimai padaryti panaudojant vidutinę ir didelę jėgą. Prieš mirtį P. L. vartojo alkoholio, kraujuje rasta 0,68 promilės, šlapime – 2,22 promilės etilo alkoholio/1t. b.l. 32-39/. Teismo posėdyje specialistas Ą. S. patvirtino, kad po patirtų sužalojimų/šonkaulių lūžiai, kojų paralyžius/ P. L. judėti negalėjo, kas patvirtina liudytojų E. Č., V. R. parodymus apie tai, jog sužalotas P. L. gulėjo kambaryje ant grindų ir dejavo.

Įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina nusikaltimo padarymo vietą – ( duomenys neskelbtini), kur gyvena liudytojas E. Č. ir jo bute , kambaryje ant grindų rasta dėmių, panašių į kraują, ties langu ant grindų rastas vyriškos lyties lavonas su daugybinėmis kraujosruvomis veide, krūtinėje, rankose, muštinėmis žaizdomis/1t. b.l.5-28/.

Apžiūros protokolas patvirtina, kad E. Ę Č. mobilaus ryšio telefone „Nokia 1112“ Nr. 8-672-81270 įvestas S. ( duomenys neskelbtini) 1t. b.l.145-151/.

Apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūrėjus S. D. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Nokia 6230“ įvestas ( duomenys neskelbtini)/2t. b.l. 6-10/.

Telekomunikacijų operatorių informacija/išklotinės/ patvirtina pokalbių tarp E. Č./mobilaus ryšio abonentas Nr. ( duomenys neskelbtini)/ ir S. D./mobilaus ryšio abonentas Nr. ( duomenys neskelbtini) faktą 2009-07-07 - 2009-07-08 laikotarpiu/1t. b. l. 53-58/, kas patvirtina liudytojų L. P., E. Č. parodymus apie tai, jog 2009-07-08 S. D. skambino E. Č., esant Kalniečių parke , bei po nusikaltimo skambino E. Č. 05:29:09 val. telefonu Nr.( duomenys neskelbtini) bei 07:57:34 val. ir apie 11:49, 12:31, 13:23, 13:40 val., o L. P. į telefoną Nr. ( duomenys neskelbtini) S. D. skambino 2009-07-07 bei po įvykio 2009-07-08 8:55, 09:02, 09:20, val. bei vėlesniu laiku.

Telefoninių pokalbių tarp S. D. ir L. P. šifruotė patvirtina, kad 2009-07-13 jiedu kalbėjosi apie apklausą policijoje ir kokius parodymus L. P. reikia duoti: “žinai kaip kalbėk... tas žmogelis jau atėjo sumuštas. Tik nesakyk, kad aš jam uždaviau... Nesakyk, kad buvom pas Mindę.../1t. b.l.65/. 2009-07-17 šifruotė tarp S. D. ir L. P. patvirtina, kad S. D. nurodo: „daužiau tai tą chamą aš...“ /1t. b.l.72-73/.

Šie oficialūs duomenys gauti įstatymų nustatyta tvarka, patvirtina liudytojų E. Č., L. P. nurodytas aplinkybes apie pokalbius ir jų turinį, paneigia kaltinamojo S. D. neigimą dėl smurto P. L. atžvilgiu ir patvirtina pokalbių turinį, yra pripažintini įrodymais baudžiamojoje byloje – Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso /toliau-LR BPK/20 str.

Nors kaltinamasis S. D. neigia naudojęs smurtą P. L. atžvilgiu, jo parodymai yra nenuoseklūs ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, paneigiami nuosekliais, vienas kitą papildančiais liudytojų E. Č., L. P. parodymais, patvirtintais jau minėtais rašytiniais įrodymais, esančiais bylos medžiagoje, todėl netikėti šių liudytojų parodymais teisėjų kolegija pagrindo neturi. Kaltinamasis pripažįsta, kad santykiai su liudytoju E. Č. yra draugiški, konfliktų nebuvo, todėl liudytojo parodymus pripažinti apkalba taip pat pagrindo nėra.

P. L. judėjo su ramentais, dėl to buvo neįgalus- dalinis kojų paralyžius, pirma invalidumo grupė po patirtos traumos 1992m., ką patvirtina nukentėjusioji A. L., liudytoja A. L., taip pat liudytojai V. R.. E. Č. ir kiti, pripažino kaltinamasis S. D.. Taigi, P. L. dėl fizinių savybių negalėjo gintis ar kitaip vengti pavojaus, aktyviai pasipriešinti kaltinamajam prieš pastarojo naudojamą smurtą. Kaltinamasis suvokė nukentėjusiojo bejėgišką būklę, ir nežiūrint to P. L. spardė bei mušė vidutine ir didele jėga, ką patvirtina specialisto išvada/1t. b.l.32-39/. Toks nužudymas kvalifikuojamas kaip nužudymas bejėgiškos būklės žmogų –Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004-06-18 nutarimo Nr. 46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 13p.

Minėto Senato nutarimo 17p. nurodo, kad nužudymas kvalifikuojamas itin žiauriai, kai kaltininko veika dėl gyvybės atėmimo būdo ar kitų aplinkybių pasireiškia ypatingu žiaurumu. Nužudymas kitaip itin žiauriai yra tada, kai gyvybė atimama itin skausmingu būdu arba padarant nukentėjusiajam daug kūno sužalojimų. Šiuo atveju neturi reikšmės, kiek laiko nukentėjusysis po panaudoto smurto iki mirties jautė kūno sužalojimų sukeltą skausmą. K. S. D., tyčia rankomis suduodamas ir kojomis spardydamas į galvą ir kaklo sritį nukentėjusįjį P. L. ne mažiau 10 kartų ir ne mažiau 33 smūgių į krūtinę ir rankas, tuo padarydamas daugybinius kūno sužalojimus, tame tarpe ir 3,4,5,6 šonkaulių lūžius su plaučių pažeidimu, suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo ypatumą.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad S. D. nusikalstamais veiksmais prieš P. L. veikė netiesioginės tyčios kaltės forma, nes darydamas nusikaltimą, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti padariniai, numatyti baudžiamajame kodekse, nors tų padarinių nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti – LR BK 15 str. 3d. Tai rodo ir kaltinamojo elgesys tuojau pat po nusikaltimo: sunkiai sužalotą nukentėjusįjį palieka be pagalbos, anksti rytą skambina E. Č., sužino apie mirtį, slepiasi Jonavos soduose, aptaria versijas su L. P..

Išanalizuotų įrodymų visetas patvirtina, kad kaltinamasis S. D. itin žiauriai nužudė bejėgiškos būklės P. L., todėl padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 129 str.2d.2,6p.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą padariusiam asmeniui tikslu jį nubausti, atimti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Teisėjų kolegija, skirdama bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.

K. S. D. padarė labai sunkų nusikaltimą- LR BK 11 str. 6d. Gyvybės atėmimas sukėlė negrąžinamus padarinius ir ypatingą žalą visuomenei.

Teisėjų kolegija nenustato kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o faktinių nusikaltimo padarymo aplinkybių nepripažinimą vertina kaip kaltinamojo gynybos versiją.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad kaltinamojo girtumas nusikaltimo padarymo metu turėjo įtakos nusikalstamiems veiksmams ir tai pripažintina kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe – LR BK 60 str. 1d.9p. Ikiteisminio tyrimo metu S. D. nurodė, jog dėl girtumo nepamena savo veiksmų, teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad girtavo ir Kalniečių parke, ir pas E. Č. bute, t.y. nusikaltimo vietoje. Liudytojai E. Č., L. P. patvirtino, kad 2009-07-07 S. D. girtavo.

S. D. praeityje teistas už smurtinį nusikaltimą, teistumas išnykęs/2t. b.l. 82-85/, 2000m. baudžiamoji byla nutraukta susitaikius su nukentėjusiąja/2t. b.l.48-49/, daug kartų baustas administracine tvarka/2t. b.l.36-41/, nedirba/2t. b.l.42/, iš tardymo izoliatoriaus charakterizuojamas teigiamai/2t. b.l.157/.

Byloje nėra motyvų ir teisinių pagrindų kaltinamojo atžvilgiu taikyti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę bei pagrindų, prieštaraujančių teisingumo principui – LR BK 54 str. 3d., 62 str.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad S. D. skirtina griežta laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės trukmė nustatoma, vadovaujantis LR BK 61 str. nuostatomis.

Civilinio ieškinio sprendimas.

Sutinkamai su LR BK 109 str., asmuo , dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį..

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji A. L. pripažinta civiline ieškove dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo/1t. b.l. 108/.

A. L. palaidojo vyrą P. L. ir realiai turėjo 1755,94 Lt laidojimo išlaidų/1355,94Lt-kvitas b.l.110, 400Lt gedulingai vakarienei/apie 20 žm./. Laidojimo išlaidos yra realios, minimalios. Dėl vyro netekties A. L. patyrė ir neturtinę žalą, kurią vertina 50 000Lt. Tai jos dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, nes jiedu kartu su vyru P. L. gyveno, buvo senyvo amžiaus, padėjo vienas kitam, o dabar, liko viena, neteko artimo žmogaus bendravimo, būdama pensinio amžiaus, t. y. nedarbinga, turi užsidirbti pragyvenimui. Neturtinės žalos dydis yra optimalus, priteistinas. Kaltinamasis yra darbingas, duomenų, kad negalėtų dirbti dėl sveikatos ar turėtų išlaikytinių, byloje nėra. Civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, todėl priteistinas- LR (duomenys neskelbtini)..

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR (duomenys neskelbtini)305,306-308 str., 115str., LR BK 66 str.

n u sprendžia:

S. D., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padariusį nusikaltimą, numatytą LR BK 129 str. 2d. 2,6p. ir nuteisti laisvės atėmimu 12 /dvylikai/ metų.

Bausmę skirti atlikti Pataisos namuose.

Kardomosios priemonės – suėmimo- nekeisti, bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2010-03-29.

Vadovaujantis LR BK 66 str. į bausmės laiką įskaičiuoti laikiną sulaikymą ir kardomąjį kalinimą nuo 2009-07-15 iki 2010-03-29/2t. b.l.4-5, 15,16, 21,110-111/.

Priteisti iš S. D. 1755,94 Lt/vieną tūkstantį septynis šimtus penkiasdešimt penkis litus 94 ct/ laidojimo išlaidų ir 50 000Lt/penkiasdešimt tūkstančių litų/ neturtinei žalai atlyginti A. L..

Daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: S. D. kelnes, mobilaus ryšio telefoną grąžinti jam; P. L. drabužius, plastikinį butelį, stiklinę, nuorūkas, linoleumo dalis, cigarečių pakelį sunaikinti; kelnes grąžinti E. Č.; kompaktinį diskelį grąžinti prokuratūrai.

Šis nuosprendis gali būti skundžiamas per 20 dienų/nuteistojo- nuo nuosprendžio nuorašo gavimo/ Lietuvos Apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.