Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-03-12 · Administracinė byla Nr. eI-1626-394/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-03-12
Bylos Nr.
eI-1626-394/2019
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-02866-2018-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jarūnė Sedalienė (pran.), Žanas Kubeckas, Laisvutė Kartanaitė
Pareiškėjas
J. M. J., G. E. S.
Suinteresuotas asmuo
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyrius
Advokatai
Gintaras Gricius
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-1626-394/2019Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02866-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 18.2.;55.1.1. (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 12 d.Šiauliai

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš posėdžio pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Jarūnės Sedalienės, teisėjų Laisvutės Kartanaitės ir Žano Kubecko,

sekretoriaujant Janinai Morkūnienei,

dalyvaujant pareiškėjoms J. M. J. ir G. E. S., pareiškėjų atstovui advokatui Gintarui Griciui,

nedalyvaujant suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų J. M. J. ir G. E. S. pareiškimą dėl termino pateikti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus atnaujinimo, suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjos J. M. J. ir G. E. S. Regionų apygardos administraciniam teismui pateikė prašymą ir patikslintą prašymą atnaujinti joms LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nustatytą terminą pateikti prašymus atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininkais patvirtinančius dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į F. S. bei S. L. iki 1940 m. liepos 22 d. (duomenys neskelbiami) nuosavybės teise valdytą 26,66 ha žemę bei į K. S. (J.) (duomenys neskelbiami) nuosavybės teise valdytą 8,4 ha žemės.

Pareiškėjos prašymuose bei teismo posėdžio metu nurodė, kad 2018 m. birželio mėn. pradžioje į jas netikėtai kreipėsi Mažeikių rajono gyventojas V. M., kuris pasakė, jog aiškindamasis aplinkybes, susijusias su jo tėvo iki nacionalizacijos valdytomis žemėmis, atsitiktinai sužinojo, kad dar niekas nesikreipė dėl nuosavybės teisių atkūrimo į K. S. bei jo įpėdinių iki nacionalizacijos (duomenys neskelbiami) valdytas žemes. V. M. archyvuose surinko reikalingą informaciją ir sudarė K. S. genealoginį medį. Pagal 1939 m. rugsėjo 29 d. Žemės tvarkymo departamento matininko J. U. surašytą protokolą, vykdant (duomenys neskelbiami) viensėdžiais išskirstymo procedūrą, apmatavus K. S. įpėdinių žemę, rasta 53,76 ha. Žemės tvarkymo departamento žinovų komisija ją pagal teismo pripažintas nuosavybės dalis išdalino taip: K. J. (buvusiai D., po santuokos su K. S. – S.) teko 7,68 ha žemės, F. S. – 15,36 ha žemės, S. L. Steponavičienei – 11,52 ha žemės, K. S. (jaunesniajam) – 19,20 ha žemės. Tame pačiame protokole Žemės tvarkymo departamento žinovų komisija, atsižvelgdama į tos dienos žemės įkainojimą, įpėdiniams sklypus paskirstė taip: K. J. paskyrė 8,36 ha (sklypas Nr. 66), F. S. ir S. S. – 26,66 ha (sklypo Nr. 35), K. S. – 19,45 ha (sklypo Nr. 65). Nustatyta, jog pareiškėja J. M. J. yra buvusio žemės valdytojo K. S. ir K. D. S. sūnaus K. S., kuriam 1939 m. atiteko 19,45 ha, dukra, o pareiškėja G. E. S. turi teisę į nuosavybės teisių atkūrimą kaip įstatyminė savo mirusio vyro L. A. S. įpėdinė. L. A. S. buvo K. S. ir K. D. S. sūnaus F. S. ir S. L., kuriems 1939 metais atiteko 26,66 ha žemės, sūnus bei K. S. anūkas.

Pareiškėjos nurodo, kad 2018 m. birželio 25 d. J. M. J. pateikė prašymą Nacionalinei žemės tarnybai dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir gavo 2018 m. liepos 24 d. atsakymą, jog nedisponuoja pakankamu kiekiu informacijos, kad būtų galima daryti išvadą, kad K. S. bei jo įpėdiniai iki nacionalizacijos (duomenys neskelbiami) valdė 53,76 ha žemės, o pretendentai dėl nuosavybės teisių atkūrimo į K. S., K. J., F., L., K. ir S. S. iki nacionalizacijos valdytą žemę nustatytais terminais ir tvarka nesikreipė. 2018 m. rugsėjo 14 d. raštu Nacionalinės žemės tarnybos Mažeikių skyrius informavo pareiškėjas, kad pageidaujant atkurti nuosavybės teises į minėtų piliečių iki nacionalizacijos valdytas žemes, visų pirma būtina kreiptis į teismą dėl terminų atnaujinimo. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 14 d. sprendimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, jog G. E. S. priėmė po sutuoktinio L. S. mirties 2001-01-18 atsiradusį palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti. Šio sprendimo pagrindu pareiškėja tapo teisėta pretendente atkurti nuosavybės teises į jos mirusio sutuoktinio tėvų iki nacionalizacijos valdytą žemę. Nacionalinės žemės tarnybos Mažeikių skyrius 2018 m. lapkričio 7 d. raštu pateikė pareiškėjoms papildomą atsakymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kuriame nurodyta, jog K. S. savo žemę 1940 m. balandžio 11 d. pardavė A. V., taigi J. M. J. nėra galimybės atkurti nuosavybės teisių į tėvo K. S. valdytą žemę, tačiau jai galėtų būti atkurtos nuosavybės teisės į jos močiutės K. S. (J.) nuosavybės teise valdytą 8,4 ha žemės.

Pareiškėjos nurodo, kad jos niekada neturėjo informacijos apie tai, jog gali pretenduoti atkurti nuosavybės teises į mirusių giminaičių valdytą žemę. Pareiškėjos G. E. S. sutuoktinis L. S. mirė 2001-01-18, jeigu jis iki savo mirties būtų pradėjęs kokius nors nuosavybės teisių atkūrimo procesus, pareiškėja būtų apie tai žinojusi ir būtų šį darbą pratęsusi. Pareiškėjos J. J. tėvas mirė dar 1970 metais, motina – 1989 m., iki savo mirties jie apie žemę nieko nepasakojo. Tik liudytojui V. M. pareiškėjas susiradus, jos pirmą kartą išgirdo apie giminaičių valdytas žemes ir galimybę atkurti nuosavybės teises, todėl priežastys, dėl kurių praleistas įstatymo nustatytas terminas, laikytinos svarbiomis.

Atsiliepimas

Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus atstovas į posėdį neatvyko, pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Pateiktame atsiliepime į patikslintą pareiškimą nurodė, kad siekiant išsiaiškinti, ar K. S. iki visuotinės žemės nacionalizacijos valdė 53,76 ha žemės (duomenys neskelbiami) Mažeikių skyrius kreipėsi į Lietuvos valstybinį archyvą. Įvertinus pateiktų dokumentų duomenis buvo nustatyta, kad iki žemės nacionalizacijos F. ir S. S. valdė 26,72 ha, K. S. – 19,50 ha, K. S. – 8,44 ha žemės (duomenys neskelbiami). K. S. savo 19,50 ha žemės iki nacionalizacijos buvo pardavęs A. V., nuosavybės teisės į šią žemę atkurtos A. V. sūnui. Iš pateiktų giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų nustatyta, kad pareiškėja G. E. S., po sutuoktinio L. S. mirties priėmusi atsiradusį palikimą, tapo teisėta pretendente atkurti nuosavybės teises į jos mirusio sutuoktinio tėvų iki nacionalizacijos valdytą žemę. Pareiškėja Janina M. J. turi teisę pretenduoti į K. J. valdytos žemės nuosavybės teisių atkūrimą, nes yra jos anūkė. Apibendrinant pažymėjo, kad nuosavybės teisės į K. S. J. 8,4 ha žemę bei į F. ir S. S. 26,66 ha žemę, buvusią (duomenys neskelbiami) nėra atkurtos. Nacionalinės žemės tarnybos Mažeikių skyrius galėtų įgyvendinti nuosavybės teisių atkūrimą pareiškėjoms tik teismui atnaujinus terminą prašymams dėl nuosavybės teisių atkūrimo bei giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams pateikti.

Šalies argumentai

Pareiškėjų G. E. S. ir J. M. J. prašymas ir patikslintas prašymas dėl termino atnaujinimo prašymams atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą paduoti bei nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininkais patvirtinantiems dokumentams pateikti tenkintinas.

Nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkuriamos pagal 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą Nr. VIII-359. Nuo 2004-10-26, įsigaliojus minėto įstatymo 10 straipsnio 1 dalies pataisai (2004 m. spalio 12 d. įstatymo redakcija Nr. IX-2490), buvo įtvirtinta nuostata, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Įsigaliojus minėto įstatymo 10 straipsnio 2 dalies pataisai (2004 m. spalio 12 d. įstatymo redakcija Nr. IX-2490), buvo įtvirtinta nuostata, kad kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Ar įstatymo nustatytas terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas turi nustatyti kiekvienu konkrečiu atveju, vertindamas bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Kiekvienas atvejis yra individualus, priklausantis nuo subjektyvių ir objektyvių aplinkybių, todėl jas vertinant būtina vadovautis teisingumo ir protingumo kriterijais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje A858-1209/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 18 d. nutartis administracinėje byloje A261-553/2010).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. spalio 15 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A8-870/2007) pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme nustatyti terminai prašymams atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą (iki 2001 m. gruodžio 31 d.) ir nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams (iki 2003 m. gruodžio 31 d.) pateikti reiškia, kad gali būti atnaujinti tik šie terminai, o tai savo ruožtu sąlygoja, jog svarbios priežastys, dėl kurių buvo praleisti minėti terminai, turėjo egzistuoti iki šių terminų pasibaigimo. Ir priešingai, priežastys, kurios atsirado po minėtų terminų pasibaigimo, įtakos terminų praleidimui neturi. Termino praleidimo priežasčių svarbumą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nepriklausė nuo terminą praleidusio asmens valios ir jo pasirinkto konkrečioje teisinėje situacijoje elgesio modelio ir kurios sudarė jam objektyvias kliūtis paduoti atitinkamą prašymą (pateikti reikiamus dokumentus) arba turėjo įtakos jo valiai bei jo pasirinktam elgesiui taip, kad jis (elgdamasis protingai) galėjo neteisingai suvokti šią teisinę situaciją. Laiko faktorius negali būti atsiejamas nuo asmens objektyvios galimybės elgtis taip ar kitaip prašomo atnaujinti termino eigoje. Sprendžiant, ar pareiškėjų, kurie kreipiasi į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo tokio pobūdžio bylose, nurodytas priežastis būtų galima pripažinti svarbiomis, reikėtų įvertinti, ar asmuo, kuris turėjo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, turėdamas pakankamai ilgą įstatymo leidėjo nustatytą terminą, išnaudojo visas galimybes, taip pat ar jis pats buvo pakankamai atidus ir tam dėjo visas reikiamas pastangas, kad tinkamai ir laiku būtų įgyvendintos jo teisės atkuriant nuosavybės teises į iki nacionalizacijos valdytą turtą.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad 2018 m. birželio 25 d. pareiškėja J. M. J., atstovaujama advokato Gintaro Griciaus, raštu kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Mažeikių skyrių, prašydama pateikti jai duomenis apie K. S. bei jo įpėdinių (duomenys neskelbiami) iki 1940-07-22 valdytą žemę, taip pat įvertinti turimų duomenų pakankamumą, sprendžiant klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, bei priimti tuo klausimu sprendimą atkurti pareiškėjai nuosavybės teises į buvusių valdytojų žemę. Rašte pareiškėja nurodė, kad iš Mažeikių rajono gyventojo gavo informacijos apie (duomenys neskelbiami) artimų giminaičių valdytą žemę ir kreipėsi į Lietuvos valstybės centrinį archyvą dėl dokumentų, galinčių patvirtinti šią informaciją. Nacionalinės žemės tarnybos Mažeikių skyrius 2018 m. liepos 24 d. raštu Nr. 35SD-2670-(14.35.104) pareiškėjai nurodė, kad taip pat kreipėsi į centrinį archyvą dėl archyvinių duomenų pateikimo, archyvas informavo, jog paieška bus atlikta rugpjūčio mėn., pretendentai dėl nuosavybės teisių atkūrimo į K. S., K. J., F., L., K. ir S. S. iki visuotinės nacionalizacijos valdytą žemę 53,76 ha, buvusią (duomenys neskelbiami) įstatymo nustatytais terminais ir tvarka nesikreipė, jeigu iš archyvo bus gauta pakankamai duomenų, patvirtinančių nuosavybės teises į minėtą žemę ir kad pareiškėja turi teisę pretenduoti į tos žemės nuosavybės teisių atkūrimą, pareiškėja turės teisę kreiptis į teismą dėl terminų atnaujinimo. 2018 m. rugpjūčio 31 d. Lietuvos centrinis valstybės archyvas Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Mažeikių skyriui pateikė archyvo fonduose rastų dokumentų kopijas, gavęs šiuos dokumentus Nacionalinės žemės tarnybos Mažeikių skyrius 2018 m. rugsėjo 14 d. raštu apie tai informavo pareiškėją J. M. J., nurodė, kad iš archyvo gauti duomenys patvirtina, jog iki visuotinės žemės nacionalizacijos (duomenys neskelbiami) F. ir S. S. valdė 26,72 ha, K. S. – 19,50 ha, K. S. – 8,44 ha žemės, todėl pretendentams, pageidaujantiems atkurti nuosavybės teises į šių piliečių valdytą žemę būtina kreiptis į teismą dėl terminų atnaujinimo. 2018 m. lapkričio 7 d. raštu Nacionalinės žemės tarnybos Mažeikių skyrius papildomai informavo pareiškėją, jog K. S. savo valdytą 19,50 ha žemę iki visuotinės nacionalizacijos buvo pardavęs A. V.. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 14 d. sprendimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja G. E. S. priėmė po sutuoktinio L. A. S. mirties atsiradusį palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti, o 2018 m. spalio 23 d. G. E. Steponavičienė notarų biurui pateikė pareiškimą apie palikimo priėmimą.

Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjos J. M. J. ir G. E. S. nustatytus terminus nuosavybės teisių atkūrimui į nekilnojamąjį turtą praleido dėl priežasčių, kurios pripažintinos svarbiomis. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad žemės savininkai, pareiškėjos G. E. S. sutuoktinio L. A. S. tėvai F. S. ir S. S. yra mirę, taip pat miręs ir jų sūnus L. A. S., o pareiškėja palikimą, atsiradusį po sutuoktinio L. S. mirties, priėmė tik 2018 m. spalio 23 d,. ir tik tada tapo teisėta pretendente atkurti nuosavybės teises į jos mirusio sutuoktinio tėvų iki nacionalizacijos valdytą žemę. Žemės savininkė K. J., pareiškėjos J. M. J. senelė, mirė 1975 m. gegužės 22 d., jos sūnus, K. S., pareiškėjos tėvas mirė 1970 m. vasario 2 d. Iš pareiškėjų, liudytojo V. M. teismo posėdyje duotų parodymų matosi, kad pareiškėjos apie jų giminaičių iki visuotinės nacionalizacijos valdytą žemę sužinojo tik 2018 m. birželio mėn., V. M. radus archyve duomenų apie S. valdytas žemes ir apie tai informavus pareiškėjas. Pareiškėjos nurodo, kad anksčiau apie nuosavybes teise giminaičių valdytą žemę šeimose niekas nekalbėjo, nei tarybiniais laikais, nei vėliau, todėl nežinojo, kad gali pretenduoti atkurti nuosavybės teises į mirusių giminaičių valdytą žemę. Po pokalbio su V. M. Janina M. J. iš karto kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Mažeikių skyrių, archyvą, taigi aktyviais veiksmais ėmėsi priemonių nuosavybės teisėms atkurti. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra ne kartą akcentavęs, kad įstatymais nustatyti apribojimai neturi pažeisti pačios teisės esmės, tokie apribojimai teismo yra pateisinami tik būtinais atvejais ir jie negali būti formalūs (Europos Žmogaus Teisių Teismo byla 1992-12-16 De Geouffre de la Pradelle V. France Serija, Nr. 253-B ir kt.). Nagrinėjamu atveju, atsisakius pareiškėjoms atnaujinti praleistą terminą, būtų apribota viena iš esminių jų konstitucinių teisių – teisė į nuosavybę, taigi būtų neprotinga ir neteisinga pareiškėjų prašymą atmesti. Todėl pareiškėjų prašymas tenkintinas ir terminas pateikti prašymams dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir nuosavybės teisę bei giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus atnaujintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi išdėstytu ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjų prašymą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai J. M. J. terminą pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriui prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jos senelės K. S. (J.) iki nacionalizacijos (duomenys neskelbiami) nuosavybės teisėmis valdytą 8,44 ha žemę ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus.

Atnaujinti pareiškėjai G. E. S. terminą pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriui prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į F. S. ir S. L. (S.) iki nacionalizacijos (duomenys neskelbiami) nuosavybės teisėmis valdytą 26,66 ha žemę ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus.

Sprendimas per trisdešimt kalendorių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per sprendimą priėmusio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjai Jarūnė SedalienėLaisvutė KartanaitėŽanas Kubeckas