- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-22
- Bylos Nr.
- I-2320-162/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01740-2014-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Remigijus Arminas
- Pareiškėjas
- V. P.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Plungės, Rietavo skyriaus
- Kategorijos
- 63.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
susipažinęs su pareiškėjo V. P. skundu atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Plungės ir Rietavo skyriaus dėl įsakymo panaikinimo, ir rašytinio proceso tvarka spręsdamas skundo priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. P. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjo 2014-09-18 įsakymą Nr. 36VĮ-(14.36.2.)-1616, kuriuo buvo patvirtintas Plungės rajono savivaldybės Kulių seniūnijos Kulių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad skundo priėmimo klausimą išsprendžia administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas. Kadangi teisėjai pranešėjai Daliai Gumuliauskienei suteiktos kasmetinės atostogos ir ji skundo priėmimo klausimo išspręsti negali, todėl pareiškėjo V. P. skundo priėmimo klausimą sprendžia teismo pirmininkas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Pažymėtina, kad nors teismų praktikoje pabrėžiama, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ).
ABTĮ 25 straipsnio 1 dalis numato, jog prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Pažymėtina, jog teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas reikalauja, kad privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka būtų aiškiai numatyta įstatyme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr.AS11- 296/2007, 2010 m. kovo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-209/2010). Todėl ginčo teisinius santykius reglamentuojančiame įstatyme esant įtvirtintai privalomai ikiteisminei ginčo sprendimo tvarkai, asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos tik tada, kai laikosi tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos.
Vertintina, jog Žemės reformos įstatymo18 straipsnio 2 dalyje, įsigaliojusioje po 2010 m. liepos 1 d. (apskričių viršininkų administracijų panaikinimo) numatyta privaloma ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka patenka į ABTĮ 25 straipsnio 1 dalies taikymo sritį, nes šioje normoje nustatyta, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.
Žemės reformos proceso metu kylančių ginčų nagrinėjimo tvarką apibrėžiančio Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 1 dalis įtvirtina bendrąjį principą, jog sprendimus dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis asmenys gali apskųsti teismui. Tačiau skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo nagrinėja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniai padaliniai (Žemės reformos įstatymo 18 str. 2 d.). Pagal Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalį Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo priimtas sprendimas gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka (to paties straipsnio 4 d.).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neginčija sprendimo atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, o tai reiškia, kad V. P. keliamas ginčas nepatenka į Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nurodytą sąrašą administracinių aktų, kurie skundžiami tiesiogiai teismui, todėl klausimą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus 2014-09-18 įsakymo Nr. 36VĮ-(14.36.2.)-1616 panaikinimo turi nagrinėti ikiteisminė ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Tuo tarpu byloje esantys įrodymai nepatvirtina faktinės aplinkybės, jog pareiškėjas ginčijo minėtą įsakymą Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos. Ši aplinkybė pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punktą yra pagrindas atsisakyti priimti skundą pareiškėjui nesilaikius tai bylų kategorijai nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-818/2013).
Pareiškėjui V. P. išaiškintina, kad tik pasinaudojęs Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2-4 dalyse nustatyta išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka, jis įgis teisę – dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjo 2014-09-18 įsakymo Nr. 36VĮ-(14.36.2.)-1616 panaikinimo - kreiptis į teismą.
Skundą atsisakius priimti, pareiškėjui grąžinamas 2014-12-17 sumokėtas 75,00 Lt žyminis mokestis (ABTĮ 42 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 42 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, 106 straipsnio 1 dalimi, teismas
nutaria:
Pareiškėjo V. P. skundą atsisakyti priimti.
Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti V. P., a.k. (duomenys neskelbtini), 75,00 Lt žyminį mokestį, sumokėtą 2014 m. gruodžio 17 d. į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą (sąskaitos Nr. LT247300010112394300, AB „Swedbank“).
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.