Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-03-10 · Civilinė byla Nr. 2-421/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-03-10
Bylos Nr.
2-421/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kazys Kailiūnas
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „GLOBETRANSA“

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2-421/2014Procesinio sprendimo kategorija 110.1(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 10 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „GLOBETRANSA“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nutarties, kuria patenkintas ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos grupė“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-1738-479/2013 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos grupė“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „GLOBETRANSA“ dėl automobilio pirkimo - pardavimo sutarties, transporto išperkamosios nuomos sutarties pripažinimo negaliojančiomis, restitucijos taikymo ir skolos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas BUAB „Baltijos grupė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „GLOBETRANSA“, prašydamas pripažinti tariama ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2009 m. rugpjūčio 26 d. transporto išperkamosios nuomos sutartį, pripažinus tariama ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2009 m. rugpjūčio 26 d. transporto išperkamosios nuomos sutartį, taikyti restituciją ir grąžinti ieškovui BUAB „Baltijos grupė“ 4 vilkikus Volvo FH12 ir 4 puspriekabes Schmitz SCF24G, t. y. vilkiką Volvo FH12, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vilkiką Volvo FH12, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vilkiką Volvo FH12, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vilkiką Volvo FH12, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konteinerinę važiuoklę SCF 24/L, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konteinerinę važiuoklę SCF 24/L, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konteinerinę važiuoklę SCF 24/L, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konteinerinę važiuoklę SCF 24/L, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); pripažinti niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2008 m. balandžio 4 d. lengvojo automobilio Toyota Camry 3.0, kėbulo Nr. JTDBF30K200152467, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutartį, pripažinus 2008 m. balandžio 4 d. pirkimo - pardavimo sutartį negaliojančia, taikyti restituciją grąžinant lengvąjį automobilį Toyota Camry 3.0, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovui BUAB „Baltijos grupė“; priteisti iš atsakovo 87 120 Lt nesumokėto transporto priemonių nuomos mokesčio bei 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovas BUAB „Baltijos grupė“ prašė taikyti atsakovo atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti transporto priemones: vilkiką Volvo FH12, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vilkiką Volvo FH12, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vilkiką Volvo FH12, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vilkiką Volvo FH12, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konteinerinę važiuoklę SCF 24/L, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konteinerinę važiuoklę SCF 24/L, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konteinerinę važiuoklę SCF 24/L, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konteinerinę važiuoklę SCF 24/L, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), automobilį Toyota Camry 3.0, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įpareigojant atsakovą perduoti areštuotas transporto priemones ieškovui, kaip nurodytų transporto priemonių saugotojui, taip pat pareikšto 87 120 Lt piniginio reikalavimo ribose taikyti atsakovui laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo turto areštą. Prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė, kad areštuoti nurodytas ginčo transporto priemones bei perduoti šias transporto priemones saugoti ieškovui, uždrausti atsakovui jomis naudotis yra būtina, nes iškilus ginčui teisme atsakovas gali perleisti ginčo transporto priemones tretiesiems asmenims. Ieškovo teigimu, reikalaujama priteisti 87 120 Lt pinigų suma atsakovui yra didelė, todėl tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. gruodžio 10 d. nutartimi nutarė ieškovo BUAB „Baltijos grupė“ administratoriaus UAB „Tamtamas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti, areštuoti atsakovui UAB „GLOBETRANSA“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, neviršijant 87 120 Lt sumos, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę; patenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo transporto priemonėms ir areštuoti transporto priemones: vilkiką Volvo FH 12, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vilkiką Volvo FH 12, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vilkiką Volvo FH 12, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vilkiką Volvo FH 12, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konteinerinę važiuoklę SCF 24/L, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konteinerinę važiuoklę SCF 24/L, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konteinerinę važiuoklę SCF 24/L, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konteinerinę važiuoklę SCF 24/L, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Toyota Camry 3.0, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) uždraudžiant atsakovui areštuotomis transporto priemonėmis naudotis bei įpareigojant atsakovą UAB „GLOBETRANSA“ perduoti jas saugoti ieškovui BUAB „Baltijos grupė“; nustatyti, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos ieškovo BUAB „Baltijos grupė“ reikalavimų įvykdymo užtikrinimui.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad vienas iš ieškinio reikalavimų yra turtinio pobūdžio, į tai, kad kartu su turtiniu reikalavimu pareikštas reikalavimas priteisti iš atsakovo konkretų turtą – automobilius bei važiuokles, pinigines lėšas, į tai, jog ieškinyje nurodoma, kad sandoriai tarp ieškovo ir atsakovo buvo galimai tariami, ieškovui sandorių su atsakovu sudarymo metu jau buvo inicijuota restruktūrizavimo byla, iki bankroto bylos iškėlimo abiem įmonėms vadovavo tas pats asmuo, sudaromais sandoriais buvo siekiama neteisėtai perimti ieškovo turtą, į tai, kad neareštavus ir neperdavus ieškovo saugojimui transporto priemonių, atsakovas turimą turtą gali paslėpti, perleisti tretiesiems asmenims ar kitokiu būdu apsunkinti disponavimą šiuo turtu, sprendė, kad ieškovas nurodė svarbias aplinkybes, patvirtinančias, jog taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra būtina.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatavo, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, todėl taikytinos ieškovo nurodytos priemonės – ginčo transporto priemonių areštas, uždraudžiant jomis naudotis ir įpareigojant atsakovą perduoti jas saugoti ieškovui bei atsakovo kito turto areštas, pareikšto piniginio reikalavimo ribose, tai yra areštuojant turto už 87 120 Lt (CPK 145 str. 1 d. 1, 3, 4 p.).

Teismas, vadovaudamasis laikinųjų apsaugos priemonių ekonomiškumo principu ir siekdamas be pagrindo nevaržyti atsakovo teisių, sprendė, jog pirmiausia areštuotinas atsakovui priklausantis nekilnojamasis, kilnojamasis turtas, o šio nesant ar esant nepakankamai – piniginės lėšos ir turtinės teisės, neviršijant ieškinio reikalavimo ribų, t. y. 87 120 Lt. Teismas nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos nepranešus atsakovui (CPK 148 str. 1 d.).

Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. gruodžio 12 d. nutartimi nutarė patikslinti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nutartį, nurodant, kad areštuotų transporto priemonių vilkiko Volvo FH12, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vilkiko Volvo FH12, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vilkiko Volvo FH12, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vilkiko Volvo FH12, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konteinerinės važiuoklės SCF 24/L, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konteinerinės važiuoklės SCF 24/L, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konteinerinės važiuoklės SCF 24/L, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konteinerinės važiuoklės SCF 24/L, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės priklauso ieškovui BUAB „Baltijos grupė“; nurodant, kad areštuoto automobilio Toyota Camry 3.0, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra atsakovas UAB „GLOBETRANSA“.

Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. gruodžio 17 d. nutartimi nutarė patikslinti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutartį ir nurodyti, kad areštuotas automobilis Toyota Camry 3.0, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso ieškovui BUAB „Baltijos grupė“.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas UAB „GLOBETRANSA“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nutartį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai areštavo ginčo transporto priemones bei jų saugojimą perdavė ieškovui. Apelianto teigimu, atsakovas yra teisėtas ginčo transporto priemonių valdytojas ir savininkas, todėl šių transporto priemonių perdavimas ieškovui pažeidžia atsakovo teises ir interesus, nes byloje keliamas tik nuosavybės teisės į ginčo transporto priemones klausimas;

2) Pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pažeidė teisingumo, kreditoriaus ir skolininko interesų pusiausvyros bei ekonomiškumo principus;

3) Pirmosios instancijos teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ta apimtimi, kuria areštuojamos transporto priemonės ir šių transporto priemonių saugotoju yra paskiriamas ieškovas, yra neproporcingos ieškiniu siekiamam tikslui, kadangi ieškiniu neginčijama atsakovo transporto priemonių valdymo teisė, reiškiamas reikalavimas tik dėl 2009 m. rugpjūčio 26 d. nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia, todėl ieškinio patenkinimo atveju taikant restituciją ieškovui būtų grąžintos tik ginčo transporto priemonių nuosavybės, bet ne valdymo ir naudojimo teisės, be to, 2008 m. gruodžio 31 d. nuomos sutartys nėra ginčijamos, todėl atsakovas ieškinio patenkinimo atveju būtų teisėtas transporto priemonių valdytojas ir naudotojas;

4) Pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neatsižvelgė į tai, kad pareikštas ieškinys yra tikėtinai nepagrįstas;

5) Pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, išsprendė tarp šalių kilusį ginčą iš esmės, nors laikinosios apsaugos priemonės turi išsaugoti tarp šalių turtinių teisių ir interesų pusiausvyrą iki teismo sprendimo dėl ginčo priėmimo;

5) Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė į tai, kad ginčo transporto priemones perdavus saugoti ieškovui atsakovas negalės tęsti komercinės veiklos, bus priverstas atleisti įmonėje dirbančius darbuotojus.

Ieškovas BUAB „Baltijos grupė“ atsiliepimu į atsakovo UAB „GLOBETRANSA“ atskirąjį skundą su atskiruoju skundu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai atsakovo atžvilgiu taikė laikinąsias apsaugos priemones, kadangi atsakovui valdant ir naudojant ginčo transporto priemones, realizuojant UAB „Baltijos grupė“ restruktūrizavimo planą, gali būti apsunkintas ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas. Ieškovo manymu, atsakovas atskirajame skunde nepagrįstai kelia tik nuosavybės teisės į ginčo transporto priemones klausimą, nes minėtos transporto priemonės registre įregistruotos ieškovo vardu. Ieškovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai areštavęs ginčo transporto priemones perdavė jas saugoti ieškovui, kadangi vien uždraudimas naudotis ginčo transporto priemonėmis neapsaugo nuo restitucijos dalyko – transporto priemonių ar jų sudėtinių dalių faktinio perleidimo tretiesiems asmenims. Ieškovo duomenimis, 2014 m. sausio 3 d. turto priėmimo – perdavimo aktais įvykdytos teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – ginčo transporto priemonės perduotos ieškovo saugojimui.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nutartis pakeistina.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą atskirajame skunde išdėstytų argumentų ribose, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 320 str., 338 str.).

Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, todėl apeliacinis teismas, nagrinėdamas atsakovo UAB „GLOBETRANSA“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nutarties, remiasi atskirojo skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdamas jo ribų.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas taikė atsakovo atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones bei areštuoto turto saugotoju paskyrė ieškovą, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 str. 1 d.).

Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nutarties

Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Šių priemonių taikymas grindžiamas dvejopo pobūdžio prielaidomis: pirma – ieškinį teismas patenkins ir, antra – nesiėmus jų, gali iškilti grėsmė įvykdyti ieškovui palankų teismo sprendimą. Nagrinėdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas ieškinio pagrįstumo klausimo nesprendžia, todėl apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl atsakovo atskirajame skunde nurodytų argumentų, susijusių su faktinių aplinkybių vertinimu, ir tikrina, ar teismas padarė teisingą išvadą, jog prielaidos, suponuojančios grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, nagrinėjamu atveju egzistuoja.

Pirmosios instancijos teismas atsakovo atžvilgiu taikė laikinąsias apsaugos priemones – atsakovui priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, o jo nesant piniginių lėšų ar turtinių teisių areštą 87 120 Lt sumai, uždraudžiant areštuotą turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę. Taip pat pirmosios instancijos teismas atsakovo atžvilgiu taikė laikinąją apsaugos priemonę - ieškovui priklausančių ir atsakovo valdomų transporto priemonių, kurias nuginčijus pagal ginčo sandorius prašoma grąžinti ieškovui, areštą, uždraudžiant atsakovui areštuotomis transporto priemonėmis naudotis bei įpareigojant perduoti saugoti areštuotas transporto priemones ieškovui.

Spręsdamas dėl pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, apeliacinis teismas pirmiausia pasisako dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškinio reikalavimui dėl 87 120 Lt nuostolių atlyginimo užtikrinti. Atskiruoju skundu apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinio reikalavimai tikėtinai pagrįsti. Anot apelianto, pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareikštų ieškinio reikalavimų pagrįstumą, nepakankamai įvertino ginčo aplinkybes bei nesivadovavo naujausia kasacinio teismo praktika laikinųjų apsaugos priemonių taikymo srityje, todėl padarė klaidingą išvadą dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo.

Apeliacinis teismas pažymi, kad teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi preliminariai (lot. „prima facie“) įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Jeigu preliminariai įvertinęs prašyme išdėstytus argumentus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, o būtent – grėsmė, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Kaip matyti iš pareikšto ieškinio, jame aiškiai išdėstytos ginčo aplinkybės, aprašyti įrodymai, kuriais grindžiami reikalavimai, nurodytas ieškinio teisinis pagrindas, atlikti išsamūs prašomų priteisti nuostolių paskaičiavimai. Apeliacinis teismas esant nustatytoms nurodytoms aplinkybėms bei atsižvelgęs į tai, kad atskirąjį skundą dalyje dėl ieškinio pagrįstumo apeliantas iš esmės grindžia aplinkybėmis, kurios nesudaro atskirojo skundo nagrinėjimo dalyko bei bus įvertintos nagrinėjant bylą iš esmės, sprendžia, kad preliminariai įvertinus ieškinio reikalavimus ir argumentus pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju ieškovas tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimus (CPK 185 str.).

Kita būtinoji sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti yra teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nagrinėjamu atveju ieškovas grėsmę galimo teismo sprendimo neįvykdymui iš esmės grindė didele ieškinio reikalavimo dėl 87 120 Lt nuomos mokesčio priteisimo suma. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškinio reikalavimo dėl 87 120 Lt nuomos mokesčio suma atsakovui, kaip juridiniam asmeniui, yra didelė, todėl atsakovas siekdamas išvengti šio reikalavimo įvykdymo gali paslėpti, perleisti tretiesiems asmenims ar kitokiu būdu apsunkinti disponavimą jam priklausančiu turtu. Apeliacinis teismas, pasisakydamas dėl ieškovo nurodomos didelės reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo sumos, pažymi, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog didelės ieškinio sumos prezumpcija nėra absoliuti. Taikant šią prezumpciją privalu įsitikinti, ar konkrečiam atsakovui ieškinio suma gali būti laikoma tokia didele, kad galėtų kilti grėsmė būsimo sprendimo įvykdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 15 d. Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga, Teismų praktika Nr. 34).

Apeliacinės instancijos teismui atsakovas pateikė duomenis iš viešojo registro, iš kurių matyti, kad atsakovas veikia pelningai, atsakovo turimo nekilnojamojo turto vertė (1 345 797 Lt) viršija šioje byloje pareikšto reikalavimo dėl 87 120 Lt nuomos mokesčio priteisimo dydį, tačiau atsakovo įsipareigojimai (986 646 Lt) sudaro daugiau net 70 procentų jam priklausančio turto vertės. Apeliacinis teismas, įvertinęs šias nustatytas nurodytas aplinkybes, konstatuoja, jog reikalavimas dėl 87 120 Lt nuostolių atlyginimo atsakovui, kaip juridiniam asmeniui, yra didelis ir tai iš esmės padidina būsimo, galimai ieškovui palankaus, teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Esant minėtoms aplinkybėms, apeliacinis teismas sprendžia, kad atsakovo turimas turtas savaime nepaneigia būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikos, ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu sprendimo neįvykdymo tikimybė realiai egzistavo. Todėl atskirojo skundo argumentai, susiję su apelianto finansiniu pajėgumu, nesudaro pagrindo pripažinti nepagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartį ir ją panaikinti.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į pareikštus ieškinio reikalavimus, atsakovo atžvilgiu taip pat taikė laikinąją apsaugos priemonę – atsakovo valdomų transporto priemonių, kurias nuginčijus ginčo sandorius prašoma grąžinti ieškovui, areštą, uždraudžiant areštuotomis transporto priemonėmis naudotis bei įpareigojant perduoti saugoti areštuotas transporto priemones ieškovui. Apeliacinis teismas, atsižvelgęs į byloje kilusį ginčą, pažymi, kad konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą gali nulemti ir priežastys, susijusios su byloje pareikštų materialinių teisinių reikalavimų dalyku, jų pobūdžiu. Nagrinėjamu atveju be prašomo priteisti nuostolių atlyginimo reikalavimo, byloje pareikšti reikalavimai dėl sandorių nuginčijimo ir transporto priemonių, perleistų ginčijamų sandorių pagrindu, grąžinimo ieškovui. Pagal bylos duomenis apeliacinis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl ginčo transporto priemonių arešto ir pripažįsta, jog ieškiniui užtikrinti tikslinga areštuoti ginčo transporto priemones, nes netaikius šių laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas turės galimybę perleisti ginčo transporto priemones tretiesiems asmenims, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Areštavęs ginčo transporto priemones pirmosios instancijos teismas perdavė jas saugoti ieškovui. Apeliacinis teismas, nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, pažymi, kad vadovaujantis CPK 147 straipsnio 5 dalies 10 punktu, teismui yra suteikta teisė skirti turto saugotoją tais atvejais, kai laikinosios apsaugos priemonės susijusios su turtu. Turto saugotojo paskyrimas nėra atskira laikinųjų apsaugos priemonių rūšis, bet su turtu susijusios laikinosios apsaugos priemonės taikymo pasekmė. Paskyrus turto saugotoją, atsiranda pasaugos teisiniai santykiai. Paskyrus areštuoto turto saugotoją, pasaugos prievolės jam atsiranda CPK 144 straipsnio, 145 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų, 147 straipsnio 5 dalies 10 punkto, 675 straipsnio 3 dalies, 683 straipsnio bei Turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 3, 9 dalių pagrindu. Speciali norma, reglamentuojanti daiktų, esančių ginčo objektu, laikinąją pasaugą (sekvestraciją), yra įtvirtinta CK 6.863 straipsnyje. Ši pasaugos rūšis apima tiek tuos atvejus, kai daiktų, esančių ginčo objektu, laikinoji pasauga atsiranda ginčo šalių sudarytos pasaugos sutarties pagrindu, tiek ir tuos atvejus, kai areštuoto turto saugotoją skiria teismas (CK 6.863 str. 1 d., 8 d.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas verčiasi krovinių pervežimu ir ginčo transporto priemones naudoja tiesioginėje veikloje, todėl, apeliacinio teismo nuomone, įpareigojimas bylos nagrinėjimo laikotarpiui transporto priemones nenaudoti bei perduoti jas saugoti ieškovui sutrikdytų, sustabdytų atsakovo veiklą, sukeltų grėsmę atsakovo veiklai. Taigi nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovui sąlygotų daug didesnes neigiamas pasekmes nei ieškovo nurodoma grėsmė nuginčijus sandorius atgauti sumažėjusios vertės transporto priemones arba visai jų neatgauti. Apeliacinio teismo vertinimu, aptariamas įpareigojimas atsakovui uždrausti naudoti areštuotas transporto priemones ir perduoti šias transporto priemones ieškovui saugoti iškreiptų šalių interesų pusiausvyrą. Apeliacinis teismas esant nurodytoms nustatytoms aplinkybėms bei atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovui naudojantis ginčo transporto priemonėmis nebūtų apsaugotas atsakovo valdomas turtas, į tai, kad ieškovo prašymas areštuotų transporto priemonių saugotoju paskirti ieškovą nėra pagrįstas jokiais neginčytinais įrodymais, patvirtinančiais, atsakovo nesąžiningus veiksmus bei siekį minėtas transporto priemones perleisti tretiesiems asmenims ar kitokiu būdu suvaržyti teises į ginčo transporto priemones, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas areštavęs ginčo transporto priemones nepagrįstai uždraudė atsakovui areštuotomis transporto priemonėmis naudotis bei įpareigojo areštuotas transporto priemones perduoti saugoti ieškovui.

Apeliacinis teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyti laikinųjų apsaugos priemonių tikslai geriausiai bus realizuoti, areštuojant ginčo transporto priemones, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti, leidžiant atsakovui naudoti areštuotas transporto priemones bei paliekant areštuotas transporto priemones saugoti atsakovui.

Dėl atskirojo skundo ir pirmosios instancijos teismo nutarties

Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nutartis pakeistina (CPK 337 str. 1 d. 4 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nutartį pakeisti.

Panaikinti nutarties dalį, kuria nutarta uždrausti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „GLOBETRANSA“ naudotis areštuotomis transporto priemonėmis bei įpareigoti atsakovą uždarąją akcinę bendrovę „GLOBETRANSA“ perduoti areštuotas transporto priemones saugoti ieškovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos grupė“, ir šią nutarties dalį išdėstyti taip: “Leisti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „GLOBETRANSA“ naudotis areštuotomis transporto priemonėmis, uždrausti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „GLOBETRANSA“ areštuotas transporto priemones perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti, paskirti areštuotų transporto priemonių saugotoju atsakovą uždarąją akcinę bendrovę „GLOBETRANSA“ (įmonės kodas 300034169, buveinė K. Donelaičio g. 19A, Klaipėda).

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Teisėjas Kazys Kailiūnas