- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-09-03
- Bylos Nr.
- 1N-43/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jonas Algimantas Venckus (pirm.), Linas Žukauskas, Elena Vainienė
- Nuteistasis
- D. P.
- Advokatai
- Piotras Orlovas
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jono Algimanto Venckaus,
teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo D. P. gynėjo advokato Piotro Orlovo skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. liepos 31 d. nutarties, kuria D. P. Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendžiu paskirta bausmė - 158 MGL (19 750 Lt) bauda, pakeista 79 parų arešto bausme.
Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendžiu D. P. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK (toliau BK) 199 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas 160 MGL dydžio (20 000 Lt) bauda. Į paskirtąją bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2005 m. gruodžio 8 d. iki 2005 m. gruodžio 9 d. ir nustatyta, kad baudos, kurią nuteistasis turi sumokėti per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, dydis yra 158 MGL (19 750 Lt).
Klaipėdos apygardos teisme gautas antstolio R. A. G. teikimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau BVK) 25 straipsnio, BK 47 straipsnio nuostatomis, D. P. paskirtąją 19 750 Lt baudą pakeisti areštu.
Klaipėdos apygardos teismas patenkino antstolio teikimą.
2008 m. lapkričio 11 d. antstoliui R. A. G. buvo išsiųstas vykdomasis dokumentas dėl D. P. paskirtos baudos priverstinio išieškojimo.
Klaipėdos apygardos teismui buvo pateiktas 2009 m. liepos 14 d. išieškojimo negalimumo aktas, iš kurio matyti, kad skolininkas D. P. nedirba, turto, į kurį galima nukreipti išieškojimą, neturi. Pateikti duomenys leido teismui konstatuoti, kad savo noru paskirtosios bausmės D. P. nesistengia atlikti bent iš dalies, todėl teismas tokį nuteistojo elgesį įvertino kaip vengimą sumokėti paskirtąją baudą. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, Klaipėdos apygardos teismas skundžiama nutartimi pakeitė Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendžiu D. P. paskirtą 158 MGL (19 750 Lt) bauda į areštą pagal BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto, a) papunkčio taisykles.
Šalies argumentai
Nuteistojo D. P. gynėjas advokatas Piotras Orlovas skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartį. Taip pat prašo sustabdyti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 7 d. patvarkymo vykdyti įsiteisėjusią nutartį vykdymą, kol bus nagrinėjamas apeliacinis skundas.
Nuteistojo gynėjas mano, kad Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis ir 2009 m. rugpjūčio 7 d. patvarkymas vykdyti įsiteisėjusią nutartį yra nepagrįsti. Gynėjas nurodo, kad D. P. neturėjo galimybės sužinoti apie antstolio vykdomą paskirtos baudos priverstinį išieškojimą. Jokių pranešimų, raginimų iš antstolio R. A. G. nuteistasis negavo nei deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) , nei faktinės gyvenamosios vietos adresu, kuris keitėsi, bet buvo oficialiai žinomas. Pastaruoju metu D. P. gyveno nuomojamame bute, adresu: (duomenys neskelbtini) . Prieš tai kurį laiką gyveno (duomenys neskelbtini) .
Nuteistojo gynėjas taip pat nurodo, kad nuteistasis D. P. turėjo galimybę sumokėti jam Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendžiu paskirtą baudą, turėjo sutaupęs reikiamą pinigų sumą, tačiau nebuvo informuotas apie būtinybę sumokėti baudą. Jo bendrininkas A. O. buvo nuteistas tuo pačiu nuosprendžiu, kurį pastarasis apskundė apeliacine tvarka. D. P. apie savo bendrininko apeliacinio skundo išnagrinėjimą ir rezultatus nežinojo. Be to, kol nuosprendis buvo neįsiteisėjęs, jis turėjo teisę nemokėti baudos. Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartyje nustatyta, kad baudą nuteistasis turi sumokėti per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuteistasis tikėjosi sulaukt pranešimo iš teismo arba antstolio apie būtinybę sumokėti baudą. Toks pranešimas - raginimas turėjo būti įteiktas D. P. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, kuris nuo nuosprendžio priėmimo dienos iki šiol nesikeitė. Tačiau jokio pranešimo negavęs, jis nemokėjo baudos. Gynėjo teigimu, Klaipėdos apygardos teismas nepagrįstai šią aplinkybę pripažino vengimu mokėti baudą.
Gynėjo nuomone, antstolis, neišnaudojęs Lietuvos Respublikos CPK 624 straipsnio 2 dalyje nurodytų priverstinio vykdymo priemonių, nepagrįstai padarė išvadą apie išieškojimo negalimumą ir nepagrįstai rėmėsi BVK 25 straipsnio ir BK 47 straipsnio nuostatomis. Priverstinis baudos išieškojimas buvo galimas, panaudojant LR CPK 624 str. 2 d. 8 p. nurodytą priverstinio vykdymo priemonę - skolininko įpareigojimas atlikti tam tikrus veiksmus ar nuo jų susilaikyti. Dėl to 2009 m. liepos 14 d. antstolio išieškojimo negalimumo aktas laikytinas neteisėtu, todėl Klaipėdos apygardos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi neteisėtu pagrindu ir dėl to teismo nutartis neteisėta.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašo jo skundą patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo D. P. gynėjo skundas atmetamas, o skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis paliekama galioti.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 352 straipsnio, reglamentuojančio nuosprendžio, kuriuo paskirta bauda, vykdymo tvarką, 1 dalyje numatyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda.
Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos baudžiamosios bylos matyti, kad Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendis buvo paskelbtas dalyvaujant nuteistajam D. P. ir jo gynėjui (t. 3, b. l. 98). Skelbiant nuosprendį, buvo išaiškintos nuteistųjų teisės. Pačiame nuosprendyje yra nurodyta baudos sumokėjimo tvarka, t. y., kad paskirtą baudą nuteistasis D. P. turi sumokėti per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendyje taip pat yra nurodyta į kokios įstaigos sąskaitą turėtų būti pervesta baudos dydį atitinkanti pinigų suma. Taigi pirmosios instancijos teismas BPK 352 straipsnio reikalavimų nepažeidė.
Praėjus nuosprendyje nustatytam laikui bauda sumokėta nebuvo, todėl teisėjas 2008 m. lapkričio 10 d. surašė patvarkymą vykdyti nuosprendį ir šis patvarkymas buvo nusiųstas bausmės vykdymo institucijai – antstoliui, pagal BPK 342 straipsnio, reglamentuojančio nuosprendžio pateikimo vykdyti tvarką, 4 dalies, taip pat 352 straipsnio 2 dalies nuostatas.
Iš baudžiamosios bylos matyti, kad D. P. nesinaudojo jo turima teise skųsti pirmosios instancijos teismo priimtą nuosprendį apeliacinę tvarka. Šią aplinkybę nurodo ir nuteistojo gynėjas Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktame skunde. Apeliacinės instancijos teismas šia aplinkybę vertina kaip nuteistojo sutikimą su pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio argumentais ir motyvais, ir paskirta bausme. Skunde taip pat nurodoma, kad nuteistasis D. P. turėjo galimybę sumokėti jam Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendžiu paskirtą baudą ir turėjo sutaupęs reikiamą pinigų sumą, tačiau nebuvo informuotas apie būtinybę sumokėti baudą.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad BPK 346 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėję teismo nuosprendis ir nutartis yra privalomi visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms bei asmenims ir turi būti be prieštaravimų ir netrukdomai vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įstatymas nenumato kito atskiro procesinio dokumento ar kitokios formos paraginimo asmeniui, kuriam paskirta bauda, sumokėti baudą. Be to, iš baudžiamosios bylos matyti, kad įsiteisėjus nuosprendžiui, Klaipėdos apygardos teismas 2007 m. spalio 24 d. raštu Nr. 1-73-417/2007 informavo nuteistuosius D. P. ir A. O. apie tai, kad Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendis yra įsiteisėjęs ir nurodė, kad jie turi per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sumokėti paskirtą baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą ir pateikti apmokėjimą patvirtinančius dokumentus Klaipėdos apygardos teismui (t. 4, b. l. 18). Šis raštas buvo išsiųstas nuteistajam D. P. dviems adresais: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) , kur D. P. yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą (t. 4, b. l. 48). Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad D. P. buvo tinkamai informuotas apie nuosprendžio įsigaliojimą ir jam paskirtos baudos sumokėjimo būtinumą.
Nuteistojo gynėjas skunde nurodo, kad antstolis, kuriam buvo pavesta priverstinai išieškoti laiku nesumokėtą baudą, pažeidė tam tikras Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias priverstinio baudos išieškojimo procedūras. Tačiau antstolio veiksmų apskundimas nėra skundo dėl nutarties, kuria baudos bausmė buvo pakeista kita bausme, nagrinėjimo dalykas ir šioje proceso stadijoje nepriklauso Lietuvos apeliacinio teismo kompetencijai, todėl šie skundo argumentai paliekami nenagrinėti. Taigi, nuteistasis sutikęs su pirmosios instancijos teismo priimtu nuosprendžiu jam paskirta bauda ir sukaupęs reikiamą sumą baudai sumokėti privalėjo vykdyti jam paskirtą bausmę. Atsižvelgdamas į šiuos argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą sprendimą dėl priverstinio baudos išieškojimo.
Teismas, vadovaudamasis BPK 352 straipsnio 3 dalimi, gali pakeisti paskirtą baudą kita bausme BK 47 straipsnio numatytais atvejais. BK 47 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis šio kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Šio straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad jeigu asmuo vengia savu noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir BVK 25 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino nuteistojo elgesį kaip vengimą sumokėti jam paskirtą baudą, atsižvelgęs į antstolio, atlikusio priverstinio baudos išieškojimo procedūras, nustatytas aplinkybes apie baudos išieškojimo negalimumą dėl to, kad nuteistasis niekur nedirba ir neturi jokio turto, į kurį galima būtų nukreipti išieškojimą. Antstolio, priverstinio baudos išieškojimo procedūras, veiksmai CPK nustatyta tvarka apskųsti nebuvo. Kitokių duomenų teismui pateikta nebuvo. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu, vadovaujantis BK 47 straipsnio 7 dalyje numatytais pagrindais, pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendžiu nuteistajam D. P. paskirtą baudą į areštą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad baudos bausmė pakeista areštu nepažeidžiant BK 65 straipsnio reikalavimų.
Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus ir motyvus, Lietuvos apeliacinis teismas konstatuoja, kad skundžiama Klaipėdos apygardos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, naikinti jos nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo D. P. gynėjo advokato Piotro Orlovo skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.