Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

Bylos proceso Nr. 4-61-3-01770-2010-2 Procesinio sprendimo kategorija 44., 52.3

Vilnius 2011 m. sausio 31 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Šidagienė, sekretoriaujant Eglei Kurtinaitytei, dalyvaujant E. G. bei jos atstovei advokatei Eglei Matuizaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens (pareiškėjos) E. G. skundą dėl Vilniaus rajono savivaldybės tarybos Administracinės komisijos nutarimo administracinio teisės pažeidimo (ATP) byloje panaikinimo (ATP protokolą surašiusi institucija - Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (RSA) Viešosios tvarkos skyrius (VTS)),

Aprašomoji dalis

nust a t ė:

Vilniaus RSA VTS įgaliotas pareigūnas E. G., UAB ,,EMSI“ degalinės vadovei, 2010-08-18 surašė ATP protokolą Nr. ATP-VT97(14.8) už tai, kad 2010-08-11, 11.33 val., buvo nustatyta, kad E. G. kelyje Vilnius – Panevėžys ((duomenys neskelbtini) k.) įrengė išorinę reklamą, neturėdama leidimo, tuo pažeidė Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2010-05-07 sprendimu Nr. T3-113 patvirtintų Vilniaus rajono savivaldybės tvarkymo ir švaros taisyklių (toliau - Taisyklės) 27.1 punktą (b.l.23-24).

Be to, minėtoje degalinėje nėra įrengta jokių išorinių reklamų - prie įvažiavimo į degalinę yra įrengtas kainų stulpas, kuriame kasdien nurodomos degalų kainos, kuris nelaikytinas išorine reklama. Pareiškėja remiasi Ūkio ministro 2001 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 147 patvirtintų Prekybos naftos produktais, biokuru, bioalyva ir kitais degiaisiais skystais produktais Lietuvos Respublikoje taisyklių 22 punktu, Reklamos įstatymo 2 str. 7 dalimi ir nurodo, kad degalinių iškabose (įskaitant kainų stulpą) informacija apie įmonės veiklą (pavadinimas, degalų rūšys, kainos ir kt.) yra skelbiama ne pardavimų skatinimo tikslais, bet siekiant įvykdyti teisės aktais nustatytą prievolę, t.y. pateikti vartotojams būtiną informaciją apie prekes ir paslaugas. Šis tikslas nėra tapatus Reklamos įstatyme numatytam reklamos tikslui, todėl degalinėse skelbiama minėtose taisyklėse nurodyta informacija negali būti laikoma reklama ir jai neturi būti taikomos Reklamos įstatymo nuostatos. Degalinės kainų stulpo įrengimas yra suderintas Vilniaus rajono savivaldybei 2008 m. liepos 17 d. išdavus UAB ,,EMSI" leidimą degalinės komplekso statybai (projektinėje dokumentacijoje yra suprojektuotas kainų stendas), todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad jis įrengtas neturint leidimo.

Kad atsirastų administracinė atsakomybė už inkriminuotą pažeidimą, turi būti nustatyta teisės pažeidimo sudėtis, kurią sudaro keturi organiškai tarp savęs susiję objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, jo sudėties elementai: objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė. Dėl nurodytų priežasčių, pareiškėjos teigimu, ji, kaip degalinės vadovė, nėra tinkamas pažeidimo subjektas, be to, nėra nei objektyviųjų, nei subjektyviųjų pažeidimo požymių. Komisija, 2010 m. lapkričio 23 d. nutarimu Nr. TK 16-194 skirdama 200 Lt baudą, neįvertino faktinių aplinkybių, todėl minėtas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas (b.l.1-2).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Pareiškėja patraukta administracinėn atsakomybėn už padarymą veikos, įtvirtintos ATPK 161 straipsnyje, nustatančiame, kad savivaldybių tarybų patvirtintų miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimas, taip pat miestų ir gyvenamųjų vietovių statinių tinkamos priežiūros taisyklių nesilaikymas – užtraukia įspėjimą arba baudą iki dviejų tūkstančių litų.

Šis pažeidimas Komisijos buvo susietas priežastiniu ryšiu su Taisyklių 27.1 punkto reikalavimų pažeidimu, nustatančio, kad bendrojo naudojimo ir priskirtose teritorijose draudžiama įrengti išorinę reklamą, įskaitant iškabas ir trumpalaikę reklamą be Vilniaus rajono savivaldybės administracijos leidimo.

1) fotonuotrauka, kurioje užfiksuota EMSI degalinės iškaba, kurioje užrašyta: ,,EMSI 98 - 4,220; 95- 4,4140; D- 3,590; SND - 2010, kava, karšti užkandžiai, plovykla, bankomatas“ (b.l.25, 26);

2) ATP protokolu, kuriame įrašytas E. G. paaiškinimas, kad, kai įrenginėjo reklamą, leidimo nereikėjo ir kad minėtai reklamai išsiims leidimą (b.l.23-24).

Pareiškėja prie skundo pridėjo Statinio - degalinės su parduotuve, savitarnos plovyklos, adresu (duomenys neskelbtini) k., Avižienių sen., Vilniaus r. - projektinę dokumentaciją, kurioje buvo numatyta statyti kainų stendą (b.l.11). Degalinės su parduotuve, savitarnos plovykla 2008 m. projektui Nr. 07-03/28-TP buvo pritarta Vilniaus rajono savivaldybės nuolatinės statybos komisijos 2008-07-17 posėdyje (protokolo Nr. 973, b.l.6-7) ir pagal jį Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Statybos skyrius 2008-07-18 išdavė statybos leidimą (duomenys neskelbtini). Pagal šiuos dokumentus statytojas yra UAB „Emsi“ (b.l.8-9).

Pareiškėjos teismui pateiktų UAB ,,EMSI“ direktoriaus 2007-11-28 patvirtintų Degalinės vadovo pareiginių nuostatų Nr. 59 3 punkte yra reglamentuotos degalinės vadovo pareigos, tarp kurių nenumatytos degalinės vadovo pareigos, susiję su reklamos įrengimu degalinėje, o 5 punkte – degalinės vadovo atsakomybė, tarp kurių nenumatyta, jog degalinės vadovas atsako už reklamos ar informacijos apie degalinės veiklą įrengimą laikantis teisės aktų reikalavimų (b.l.12-17).

Skundas inter alia grindžiamas argumentu, kad pareiškėja nėra atsakomybės už nagrinėjamą pažeidimą subjektas.

2006 m. lapkričio 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N17-1662/2006 (publikuota: "Administracinių teismų praktika" Nr.10, 2007 m. ) LVAT konstatavo, kad administracinėn atsakomybėn gali būti patrauktas tik fizinis asmuo. Administracinių teisės pažeidimą kodekse nėra įtvirtintas juridinio asmens administracinės atsakomybės institutas. Tokiais atvejais, kai administracinio teisės pažeidimo sankcijoje apsiribojama tik bendro pobūdžio administracinio teisės pažeidimo subjekto sąvoka (pavyzdžiui, vežėjas), iš kurios nėra visiškai aišku, kam kyla administracinė atsakomybė (fiziniam ar juridiniam asmeniui), Įvykdžius dispozicijoje apibrėžtą veiką, administracinio teisės pažeidimo subjektą būtina identifikuoti Administracinių teisės pažeidimų kodekso ir kitų teisės aktų pagalba, reglamentuojančių nagrinėjamą visuomeninį santykį. Bet kokiu atveju, pagal galiojančią teisės normų sistemą už juridinio asmens padarytą ir įrodytą teisei priešingą veiką administracinio poveikio priemonės paprastai taikytinos juridinio asmens atstovui, kuriuo gali būti direktorius, valdytojas ar kitas asmuo, t.y. fizinis asmuo, einantis tarnybą, susijusią su organizacinių-tvarkymo arba administracinių- ūkinių pareigų vykdymu.

Iš tokio teisinio reglamentavimo aiškinimo akivaizdu, jog Insituticijos, surašiusios ATP protokolą, pareigūnas bei Komisija privalėjo identifikuoti, kas iš juridinio asmens (šiuo atveju - UAB ,,Emsi“) vadovų atsako už inkriminuojamą teisei priešingą veiką. Pateikti įrodymai byloja, jog UAB ,,Emsi” administracinė struktūra susideda bent iš UAB ,,Emsi” administracijos, kuriai vadovauja nuostatus patvirtinęs direktorius, bei bendrovei priklausančių degalinių, vienos iš kurių vadovė yra pareiškėja. Sprendžiant iš pojekto bei statybos leidimo, reklaminė įranga („kainų stulpas”) įrengti bendrovei statant degalinę. Antra vertus, iš cituotos pareigybinės instrukcijos neišplaukia jokios pareiškėjos pareigos, numatančios įgaliojimus ir atsakomybę sprendžiant reklaminės ar kitokios informacinės įrangos įrengimo, jų būklės kontrolės, nuėmimo ir pan. klausimus, todėl pareiškėja negali būti laikoma asmeniu, einančiu tarnybą, susijusią su organizacinių-tvarkymo arba administracinių-ūkinių pareigų vykdymu būtent nagrinėjamo ginčo srityje.

Įvertinus išdėstytą, darytina išvada, kad pareiškėja nepadarė jai inkriminuoto ATP pažeidimo, todėl byla nutrauktina ATPK 250 str.1 punkto pagrindu.

Dėl kitų skundo argumentų.

2000 m. liepos 18 d. Reklamos įstatymo Nr. VIII-1871 (toliau-RĮ) 2 str. 3 dalyje (2010-06-22 įstatymo Nr. XI-923 redakcija) nustatyta, kad išorinė reklama yra reklama, kurios įvairios specialios (stendai, skydai, stulpai, vitrinos, iškabos ir pan.) ir pritaikytos (pastatų sienos, stogai, laikinieji statiniai, transporto priemonės, oro balionai ir pan.) pateikimo priemonės yra ne patalpose. RĮ 2 str. 7 dalyje (2008-01-11 įstatymo Nr. X-1414 redakcija) nustatyta, kad reklama – bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens ūkine komercine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą.

Tad degalinėje (duomenys neskelbtini) k., Avižienių sen., Vilniaus r. pastatytas stulpas yra reklama RĮ požiūriu, juolab, kad šiame „Kainų stulpe“ yra skelbiamos ne tik degalų kainos, bet ir reklamuojamos degalinėje teikiamos paslaugos.

Ūkio ministro 2001 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 147 patvirtintų Prekybos naftos produktais, biokuru, bioalyva ir kitais degiaisiais skystais produktais Lietuvos Respublikoje taisyklių (neteko galios 2010-12-31 įsakymu Nr. 4-954 nuo 2011-01-07) 22 punkte nustatyta, kad degalinės iškabose, matomoje vietoje, valstybine kalba turi būti nurodyta įmonės pavadinimas, darbo laikas, parduodamų naftos produktų ir bioproduktų rūšys, markės, priedai, standartai ir kainos, licencijos prekiauti naftos produktais kopija.

Teismo nuomone, nei degalinės su „kainų stulpu“ išduotas statybai leidimas, nei cituotos Taisyklės neatleidžia informacijos (reklamos) savininko nuo pareigos informaciją (išorinę reklamą) įrengti tokiu būdu, kaip to reikalauja būtent šią teisinių santykių sritį reglamentuojantys teisės aktai, šiuo atveju – Reklamos įstatymas bei Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2010-05-07 sprendimu Nr. T3-113 patvirtintos Vilniaus rajono savivaldybės tvarkymo ir švaros taisyklės.

Dėl žyminio mokesčio grąžinimo.

Pareiškėja 2010-12-08 mokėjimo nurodymu Nr. 480746 sumokėjo 100 Lt žyminį mokestį, nors pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 1 dalies 10 punktą skundai dėl administracinių nuobaudų paskyrimo žyminiu mokesčiu nėra apmokestinti, tad Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija yra įpareigotina grąžinti be pagrindo sumokėtą 100 Lt dydžio žyminį mokestį (ABTĮ 42 str. 1d. 1p., 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 42 str. 1d. 1p., 2 d., 124 str. 1 d. 2 p., 128 str., teisėja

nutarė:

skundą patenkinti. Panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2010-11-23 nutarimą Nr. TK-16-194, kuriuo E. G. skirta 200 Lt bauda, o administracinio teisės pažeidimo bylą –nutraukti.

Vilniaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją įpareigoti grąžinti E. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) be pagrindo sumokėtą 100 (vieną šimtą) litų žyminio mokesčio.

Nutarimas per 10 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.