Alytaus apylinkės teismo nutartis

2019-10-30 · Baudžiamoji byla Nr. T-562-448/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-10-30
Bylos Nr.
T-562-448/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Asta Jakučiūnienė
Nuteistasis
M. R.
Kategorijos
Byla Nr. T-562-448/2019
Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00796-2008-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.9.1; 2.5.14.1 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. spalio 30 d.Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Asta Jakučiūnienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2019 m. spalio 9 d. nutarimo Nr. 357-147 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam M. R. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį, paskirta 5 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė;

Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 5 d. nuosprendžiu pakeistas Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 11 d. nuosprendis – nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir paskirta 4 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė;

Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu paskirta 4 MGL dydžio bauda pakeista 2 parų areštu;

Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, paskirta galutinė subendrinta 4 metų 1 dienos terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2016 m. rugpjūčio 10 d., bausmės pabaiga – 2020 m. gegužės 12 d. Į bausmės laiką įskaityta 2 mėnesiai 29 dienos. Alytaus pataisos namuose bausmę nuteistasis atlieka nuo 2016 m. rugpjūčio 19 d.

Žemesnės instancijos teismas

2019 m. spalio 9 d. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Alytaus pataisos namuose (toliau – ir Komisija) priimtu nutarimu Nr. 357-147 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nutarė nuteistajam M. R. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Komisija nutarime nurodė, jog šios bausmės atlikimo metu nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas ketvirtą kartą. Šiuo metu nuteistasis jau yra atlikęs daugiau kaip 4/5 dalis jam paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės. Likusi neatlikta bausmės dalis nėra didelė – 7 mėnesiai 3 dienos (Komisijos nutarimo priėmimo dieną). Vertinant nuteistojo elgesį, ir toliau stebimas teigiamas pokytis jo elgesyje bei mąstyme. Nuteistasis buvo baustas drausmine tvarka vieną kartą 2017 metais, tačiau ši nuobauda jau yra negaliojanti, vėliau jis buvo skatintas 4 kartus už nepriekaištingą elgesį. Visa tai rodo, jog nuteistasis sugebėjo padaryti tinkamas išvadas ir keistis teigiama linkme. Nuteistasis dalyvauja ne tik privalomose, bet ir papildomose socialinės reabilitacijos programose. Nuo 2017 metų nuteistasis dirba (duomenys neskelbtini). Stebima teigiama nuteistojo motyvacija darbui. Jeigu būtų taikomas lygtinis paleidimas, nuteistasis planuoja dirbti pas draugą ūkininką, paties nuteistojo teigimu, problemų dėl darbo jam nekils. Nuteistasis šiuo metu dar ir mokosi (duomenys neskelbtini). Laisvėje nuteistasis yra dirbęs įvairius darbus, paskutiniu metu jis dirbo (duomenys neskelbtini). Nuteistasis turi finansinių įsipareigojimų, tačiau jis juos sprendžia pagal turimas galimybes. Nuteistasis palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais – sūnumi, seserimi. Nuteistasis atsižvelgė į ankstesnes Komisijos rekomendacijas ir jas vykdė. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo 80 balų iki 70 balų pagal OASys vertinimo metodiką. Esant tokioms aplinkybėms, Komisija padarė išvadą, jog tikslinga nuteistajam švelninti teisinę padėtį ir jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nes yra pagrindas manyti, kad laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam likusią bausmę atliekant neizoliuotam nuo visuomenės, bet prižiūrimam.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros skundas dėl Komisijos nutarimo negautas.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2019 m. spalio 9 d. nutarimą Nr. 357-147 atsisakoma patvirtinti.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų <...>.

Klausimą dėl lygtinio pa­lei­di­mo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo spren­džiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalis).

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įs­tai­gos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė ir tik, įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo taikymui yra būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Pažymėtina, jog lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Nagrinėjamu atveju bausmės atlikimo metu nuteistojo M. R. lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas ketvirtą kartą. Nuteistasis jau yra atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytą bausmės dalį kuomet gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Taigi nuteistajam M. R. formaliai galėtų būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau šio klausimo sprendimui nepakanka nustatyti vien tik formalųjį pagrindą, kadangi būtina įvertinti visumą aplinkybių, kurios neabejotinai patvirtintų, jog lygtinai paleidžiamas asmuo pasitaisė, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Iš teismui pateiktų duomenų matyti, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu mokosi, dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, sprendžia turimus finansinius įsipareigojimus bei palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Nors visos šios aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, tačiau vien jas nustatyti bei įrodyti, sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, nepakanka, kadangi būtina visapusiškai įvertinti šio klausimo sprendimui reikšmės turinčių aplinkybių visumą, kuri teismui leistų daryti neabejotiną išvadą, kad laisvėje nuteistasis nuosekliai laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, jog vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi nusikalstamo elgesio rizika bei pažanga ją mažinant. Šiuo metu nuteistojo M. R. nusikalstamo elgesio rizika vis dar yra vertinama kaip vidutinė – 70 balų pagal OASys vertinimo metodiką, iš kurių 35 balus sudaro statiniai (nekintantys) veiksniai ir dar net 35 balus sudaro dinaminiai (kintantys) veiksniai, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu bei mąstymu realiai dar galėtų sumažinti. Nuteistojo pakartotinio nusikaltimo rizika vertinama taip pat kaip vidutinė. Pažymėtina ir tai, jog viso bausmės atlikimo metu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas sumažėjo labai nežymiai – tik 10 balų (pirminio vertinimo metu rizika buvo įvertinta 80 balų pagal OASys vertinimo metodiką). Nors bausmės atlikimo metu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir mažėjo, tačiau ta aplinkybė, kad dar ir šiuo metu rizika išlieka vidutinė, leidžia teigti, jog nuteistasis nepadarė reikšmingos pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Kadangi nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vis dar išlieka vidutinė, todėl šiuo atveju turėtų būti nustatyta akivaizdi ir ženkli pažanga mažinant veiksnius, praeityje lėmusius nuteistojo nusikalstamą elgesį, ir leidžianti pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals. Teismas iš pateiktos medžiagos sprendžia, jog tokios pažangos nuteistasis nepadarė.

Byloje esantys duomenys patvirtina, jog nuteistasis M. R. anksčiau Lietuvos Respublikoje jau buvo teistas net 7 kartus. Šiuo metu nuteistasis atlieka jam paskirtą galutinę subendrintą 4 metų 1 dienos terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Realią terminuoto laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka jau nebe pirmą kartą. Be to, pateiktoje medžiagoje yra duomenų ir apie nuteistojo teisės pažeidimus, padarytus užsienio valstybėse. Taigi vien jau tokios aptartos aplinkybės nuteistąjį apibūdina kaip linkusį nusikalsti ir rodo didesnį jo pavojingumą visuomenei, todėl nuteistasis turėtų atlikti tokią bausmės dalį, kuri jį itin stipriai paveiktų bei kardinaliai įtakotų nuteistąjį bei jo elgesį, jog jis ateityje nuosekliai laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų.

Teismui pateikti duomenys patvirtina ir tai, jog praeityje nuteistojo atžvilgiu jau buvo taikytas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutas. Nors nuteistasis tąkart sugebėjo laikytis nustatytų sąlygų ir išbūti lygtinio paleidimo terminą be esminių pažeidimų, tačiau vėliau jis vėl darė naujas tyčines nusikalstamas veikas. Todėl, atsižvelgiant į visas pirmiau paminėtas aplinkybes, būtina pažymėti, jog padarytų nusikalstamų veikų tyčinis pobūdis, įvairovė, sunkumas bei jų skaičius rodo ypatingą nuteistojo pavojingumą visuomenei ir leidžia manyti, jog jam paskirtos kriminalinės bausmės bei anksčiau teismo parodytas pasitikėjimas, taikant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą, tinkamai neįtakojo nuteistojo elgesio bei jo požiūrio į įstatymų reikalavimų laikymąsi, o šios aplinkybės yra ypač svarbios vertinant ir sprendžiant, ar galima nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Vertinant aplinkybę, jog nuteistasis praeityje buvo teistas jau ne vieną kartą, galima teigti, jog anksčiau jam paskirtos kriminalinės bausmės esmingai neįtakojo nuteistojo elgesio bei jo požiūrio į įstatymų reikalavimų laikymąsi ir pilnai nepasiekė bausmės tikslų, kadangi jis ir toliau įžūliai darė naujas nusikalstamas veikas. Nors visos aptartos aplinkybės, susijusios su nuteistojo nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai ir nevertinamos sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, kad vertinant nuteistojo pažangą atliekant dabartinę bausmę, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas šiuos veiksnius pašalinti, tuo labiau, kai nuteistojo elgesiui reikšmės turinčiu kriminogeniniu veiksniu dar ir šiuo metu įvardinami ankstesni jo teistumai.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog laisvėje nuteistasis neturi nuosavo būsto. Laisvėje jis gyveno kartu su savo sutuoktine ir pilnamečiu sūnumi, tačiau, išėjęs į laisvę, nuteistasis planuoja išsituokti ir apsigyventi pas savo draugą. Akivaizdu, jog nustatyta tokia aplinkybė dėl nuosavo gyvenamojo ploto neturėjimo, laisvėje ganėtinai apsunkins nuteistojo integraciją į visuomenę, lems jo priklausomumą nuo aplinkinių žmonių valios. Iš pateiktų duomenų matyti, jog nuteistasis turi įgijęs (duomenys neskelbtini) specialybę. Šiuo metu nuteistasis mokosi (duomenys neskelbtini) specialybę. Būdamas laisvėje, nuteistasis dirbo įvairius darbus, bausmės atlikimo metu jis dirba (duomenys neskelbtini). Išėjęs į laisvę, nuteistasis tikisi įsidarbinti savo draugo ūkyje. Tačiau teismas pažymi, jog pirmiau aptartos aplinkybės neduoda jokių garantijų dėl to, kad, išėjęs į laisvę, nuteistasis oficialiai įsidarbins, dirbs teisėtą darbą, gaus bei disponuos vien tik teisėtu būdu įgytomis pajamomis.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis turi finansinių įsipareigojimų – pataisos namuose gauti vykdomieji raštai, kurių suma siekia 1 814,61 Eur. Nuteistasis vykdo turimas finansines prievoles iš gaunamo darbo užmokesčio, tačiau šiuo metu dar neatlyginta didesnė jų dalis – 1 012,88 Eur. Nuo 2018 metų rugsėjo mėnesio iki 2019 metų rugsėjo mėnesio į nuteistojo asmeninę sąskaitą buvo pervesta 1 665,78 Eur, iš kurių jis išleido 1 589,89 Eur savo reikmėms. Laisvėje nuteistasis pragyveno iš gaunamo darbo užmokesčio, dar jam padėdavo ir artimieji, tačiau neretai jis jausdavo pinigų trūkumą, nes vartodavo narkotines medžiagas. Kaip pažymima socialinio tyrimo išvadoje, nuteistasis nuo 25 metų vartojo įvairias narkotines medžiagas. Kuomet nuteistasis vartojo narkotines medžiagas, jam nuolat trūkdavo pinigų. Pats nuteistasis pripažįsta, jog dauguma nusikalstamų veikų buvo padaryta būtent dėl narkotinių medžiagų vartojimo. Laisvėje nuteistasis su draugais vartojo narkotines medžiagas ir kartu su jais darė nusikalstamas veikas. Nuteistojo teigimu, jis jau apie 5 metus nevartoja jokių narkotinių medžiagų ir nusiteikęs jų daugiau niekada nevartoti, taip pat jis jau nepalaiko jokių ryšių su buvusiais netinkamos reputacijos draugais. Teismo vertinimu, tokie nuteistojo teiginiai yra abejotini, nes jis šiuo metu yra izoliuotas nuo visuomenės, todėl, akivaizdu, kad tam tikros nuteistojo laisvės bei bendravimo galimybės yra stipriai apribotos. Nors pats nuteistasis teigia, jog alkoholio pats nevartoja, tačiau šios bausmės atlikimo metu jis buvo baustas drausmine tvarka būtent už alkoholio vartojimą.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistasis ruošiasi skyryboms su sutuoktine, socialinius ryšius jis palaiko su savo sūnumi, seserimi ir draugu. Nuteistasis susirašinėja laiškais, skambina telefonu, tačiau pasimatymų metu jis nėra lankomas. Nuteistojo emocijos stabilios, jis yra kiek nerimastingas, įsitempęs. Nuteistojo savivertė vidutinė, jis ganėtinai pasitiki savimi. Nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs, jis bendrauja tik sau artimų žmonių rate, socialinius ryšius palaiko ir su kitais nuteistaisiais. Autoagresyvų ar suicidinį elgesį nuteistasis neigia. Pokalbio metu nuteistasis yra bendraujantis, kalbus. Jis yra ganėtinai sau atlaidus, savo kaltę kažkiek minimalizuoja. Nuteistojo elgesyje pastebimas impulsyvumas, spontaniškumo proveržiai, pasidavimas emocijai, jis buvo teistas ir už smurtinį nusikaltimą. Nuteistasis tikina, jog pinigų trūkumas bei narkotinių medžiagų vartojimas privertė jį vagiliauti, užsiimti kita asocialia veikla. Nuteistasis yra įtaigus, jis nusikalsta ir grupėje asmenų. Nuteistasis turi savus tvirtus įsitikinimus, kurių akylai laikosi.

Teismas pabrėžia, jog, sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo klausimą, jo elgesys privalo būti vertinamas viso bausmės atlikimo metu. Nagrinėjamu atveju nuteistasis viso bausmės atlikimo metu buvo 4 kartus paskatintas ir 1 kartą baustas drausmine tvarka. Šiuo metu nuteistasis galiojančių drausminių nuobaudų neturi. Verta pažymėti ir tai, jog nuteistasis drausmine tvarka buvo baustas už itin šiurkštų pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių pažeidimą – alkoholinių gėrimų ar jų surogatų vartojimas. Nors aptarta nuteistajam paskirta drausminė nuobauda šiuo metu jau yra nebegaliojanti, tačiau vien jos buvimo faktas bei pobūdis neleidžia nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu laikyti nepriekaištingu ir pavyzdingu. O vien ta aplinkybė, jog nuteistasis turi 4 paskatinimus, sprendžiant nuteistojo asmens lygtinio paleidimo klausimą, negali būti sureikšminta, kadangi kiekvienas nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, turėtų būti suinteresuotas bei stengtis visada elgtis nepriekaištingai, būti paskatintas ir jokiu būdu nepažeisti pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kurios atlieka ir nuteistojo asmens auklėjamąją funkciją. Nuteistojo paskatinimų buvimas bei jų skaičius tik rodo nuteistojo požiūrį į jam paskirtą bausmę, jos tikslų siekimą bei teigiamą elgesio korekciją.

Teismo vertinimu, pirmiau aptartos aplinkybės rodo, kad nuteistojo elgesio, mąstymo ir nuostatų korekcija teigiama linkme nėra pakankama, o tą patvirtina ir nustatyti kriminogeniniai veiksniai – finansiniai sunkumai, ankstesni teistumai ir narkotikų vartojimas. Išanalizavus visą teismui pateiktą medžiagą bei atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, galima teigti, jog nuteistasis, būdamas pataisos namuose, neformalių nuteistųjų taisyklių laikosi tiek, kiek reikia, kad neapsunkintų sau gyvenimo pataisos įstaigoje. Akivaizdu, jog šiuo metu nuteistojo elgesį pataisos namuose įtakoja bei formuoja jo turimas bei siekiamas vieningas tikslas – kuo greičiau išeiti į laisvę. Pažymėtina ir tai, jog nuteistojo neatliktos bausmės dalis nėra maža – daugiau kaip 7 mėnesiai (Komisijos nutarimo priėmimo dieną). Tuo tarpu, teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, jog per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis nuosekliai laikytis įstatymų. Teismas akcentuoja, jog bausmė turėtų sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Įvertinęs visas nustatytas bei ištirtas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog Komisija tik vienpusiškai įvertino nuteistojo M. R. asmenybę, jo elgesį ir mąstymo pokyčius, nutylėdama nuteistąjį neigiamai charakterizuojančius duomenis ir atvirkščiai – pernelyg išskirdama tik teigiamus. Teismas daro išvadą, jog nuteistasis M. R. neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką jokiu būdu nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos jam negali būti taikomas. Be to, šiuo metu nuteistąjį paleidus lygtinai, būtų pažeisti visuomenės interesai, teisingumo principas bei nepasiekta BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta individualizuotos bausmės paskirtis.

Atsižvelgdamas į visas aukščiau aptartas aplinkybes, teismas atsisako patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2019 m. spalio 9 d. nutarimą Nr. 357-147 dėl nuteistojo M. R. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 7 dalimi,

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2019 m. spalio 9 d. nutarimą Nr. 357-147 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam M. R.

Nutartis per 7 dienas nuo patvirtinto jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.

Teisėja Asta Jakučiūnienė