- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-11-15
- Bylos Nr.
- 2-592/2006
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Kazys Kailiūnas, Marytė Mitkuvienė
- Kategorijos
- 126.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Marytės Mitkuvienės ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų (kreditorių) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Plungės skyriaus ir akcinės bendrovės Turto banko atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 5 d. nutarties, kuria netenkinti skundai dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo, civilinėje byloje Nr.B2-324-3/2006 dėl R. E. V. transporto paslaugų įmonės bankroto.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Kreditorius AB Turto bankas 2006 m. birželio 22 d. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė pripažinti neteisėtu ir panaikinti bankrutavusios R. E. V. transporto paslaugų įmonės 2006 m. birželio 7 d. kreditorių susirinkimo 5.4 klausimu priimtą nutarimą, kuriuo nutarta R. E. V. priklausančią 1/2 dalį buto ir sandėlio, esančių Stoties g. 6-8, Plungėje, pardavinėti varžytynėse už 45 000 Lt, nepardavus turto pirmosiose varžytynėse, antrosiose varžytynėse jo kainą sumažinti 10 procentų, nepardavus turto ir antrosiose varžytynėse, kviesti kreditorių susirinkimą, kuris patvirtintų kainą ir tolimesnę pardavimo iš varžytynių tvarką. Kreditorius taip pat prašė sustabdyti ginčijamo nutarimo vykdymą. Kreditorius nurodė, kad Vyriausybės nutarimu Nr. 831 patvirtinto Bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašo 4 ir 7 punktuose kreditoriams suteikiama teisė nustatyti turto pardavimo tvarką ir pradinę įmonės turto pardavimo kainą, tačiau nereglamentuojama konkreti faktinė situacija, t. y. kaip pardavinėti turtą. Kreditoriaus teigimu, parduodant kreditorių susirinkimo 5.4 klausime aptariamą butą dalimis už dalį buto, kuri nėra atidalinta ir nenustatyta naudojimosi juo tvarka, galima tikėtis gauti mažesnę nei pusės to buto vertės kainą, todėl jo dalimis pardavinėti netikslinga. Išieškojimas kreditorių reikalavimams tenkinti gali ir turi būti nukreiptas į visą butą ir jam priklausantį sandėlį.
Kreditorius VSDFV Plungės skyrius 2006 m. birželio 23 d. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu likviduojamos dėl bankroto R. E. V. transporto paslaugų įmonės 2006 m. birželio 7 d. kreditorių susirinkimo 5.4 klausimu priimtą nutarimą ir įpareigoti likviduojamos dėl bankroto įmonės administratorių A. Galminą R. E. V. ir J. V. priklausantį butą ir sandėlį, esančius Stoties g. 6-8, Plungėje, parduoti už 100 000 Lt varžytynėse, nepardavus buto pirmosiose varžytynėse, antrosiose varžytynėse kainą mažinti 10 procentų. Nurodė, kad minėtas kreditorių susirinkimo nutarimas pažeidžia kreditorių teises.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2006 m. rugsėjo 5 d. nutartimi nutarė kreditorių AB Turto banko ir VSDFV Plungės skyriaus skundų netenkinti. Teismas konstatavo, kad ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas priimtas iš esmės nepažeidžiant Įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnio trečiosios dalies ir Vyriausybės 2001 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 831 patvirtinto Bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašo. Teismas nurodė, kad bankroto bylos duomenys patvirtina, kad butas, dėl kurio pardavimo sprendė kreditorių susirinkimas, 2005 m. rugpjūčio 12 d. yra įvertintas 90 000 Lt Turto ir verslo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka, todėl pradinę buto dalies, priklausančios R. E. V. , pardavimo iš varžytinių kainą kreditorių susirinkimas patvirtino pagal minėtų įstatymų reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad bankroto byloje yra įsiteisėjusi Plungės rajono apylinkės teismo 2000 m. kovo 7 d. nutartis, kuria buvo nustatyta, jog skolininkui R. E. V. priklauso ½ dalis anksčiau paminėto buto, t. y. nustatytos buto, kuris buvo jo ir J. V. bendroji jungtinė nuosavybė, dalys, todėl teismas nurodė, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad kreditorių susirinkimas, priimdamas nutarimą parduoti tik R. E. V. priklausančią 1/2 dalį buto, pažeidė įstatymą, be to, remiantis CK trečiosios knygos nuostatomis, yra galimos įvairios sutuoktinių civilinės atsakomybės modifikacijos ir dėl to kreditorinės prievolės gali būti vykdomos ne tik iš bendro sutuoktinių turto, bet ir iš nustatytos turto dalies. Teismas pažymėjo, kad taip pat dar yra neparduoto ir likviduojamai įmonei priklausančio turto. Teismas taip pat pažymėjo, kad negali būti tenkinamas kreditoriaus VSDFV Plungės skyriaus prašymas įpareigoti likviduojamos įmonės administratorių A. Galminą R. E. V. ir J. V. priklausantį butą ir sandėlį, esančius Stoties g. 6-8, Plungėje, parduoti varžytinėse už 100 000 Lt, o nepardavus buto pirmose varžytinėse, antrosiose varžytinėse kainą mažinti 10 procentų, kadangi teismas negali spręsti klausimų, priklausančių kreditorių susirinkimo kompetencijai.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu kreditorius AB Turto bankas prašo apeliacinės instancijos teismą panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 5 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - AB Turto banko skundą tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
J. V. ir R. E. V. nepateikė teismui įrodymų, paneigiančių prezumpciją, kad įmonė, įsteigta santuokos metu, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl iš R. E. V. transporto paslaugų įmonės veiklos kylančios prievolės yra pripažįstamos bendromis sutuoktinių prievolėmis ir dėl šios priežasties išieškojimas gali būti nukreipiamas į bendrą turtą, o jo nesant (ar neužtenkant), į bet kurio sutuoktinio asmeninį turtą.Teismas neišsprendė kilusio ginčo (neatskleidė bylos esmės), ar R. E. V. transporto paslaugų įmonės bankroto byloje galima pardavinėti ir J. V. turtą, t. y. teismas nepasisakė ar J. V. yra bankrutuojančios įmonės bendrasavininkė. Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 5 d. nutartis prieštarauja protingumo principui bei Lietuvos Aukščiausio Teismo formuojamai teismų praktikai. Nekonstatavus, kad J. V. nėra R. E. V. transporto paslaugų įmonės bendrasavininkė, teismas turėjo kreditoriaus AB Turto banko skundą tenkinti, nes parduodant du kartus po ½ dalį buto, butas bus parduotas už daug mažesnę kainą, negu būtų parduodamas visas.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu kreditorius VSDFV Plungės skyrius prašo apeliacinės instancijos teismą panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 5 d. nutarties dalį dėl R. E. V. ir J. V. priklausančio buto pardavimo apimties ir priimti naują sprendimą. Apeliantas nurodo, kad R. E. V. transporto paslaugų įmonės turto nepakaks įmonės prievolėms kreditoriams įvykdyti, todėl už įmonės prievoles turi atsakyti juridinio asmens dalyviai, t. y. R. E. V. ir J. V. , kurie turi prievolę atsiskaityti su likviduojamos R. E. V. transporto paslaugų įmonės kreditoriais už įsiskolinimus, kurie atsirado R. E. V. ir J. V. gyvenant santuokoje ir vykdant įmonės valdymą, kartu naudojantis teise į įmonės, turtą, pajamas, priimant sprendimus dėl įmonės lėšų panaudojimo. Apeliantas pažymi, kad skundžiama Klaipėdos apygardos teismo nutartis prieštarauja Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. vasario 7 d. nutarčiai, kurioje nurodyta, kad vykdant išieškojimą iš įmonės savininko turto, R. E. V. ir J. V. turto atidalijimas nėra reikalingas, nes įmonė, kuri buvo įsteigta atsakovams esant santuokoje, priklausė jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise, todėl laikytina, kad jiems ne tik atsirado teisės į įmonės turtą, jos pajamas ir valdymą, bet ir pareiga atsakyti pagal įmonės turtines prievoles kreditoriams.
Atskirieji skundai tenkintini iš dalies, Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 5 d. nutartis panaikintina ir pareiškėjų (kreditorių) AB Turto banko, VSDFV Plungės skyriaus skundai dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo perduotini pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 3 p.).
Įmonių bankroto įstatymo Nr. IX-216 (toliau tekste – ĮBĮ) 23 straipsnyje nurodytos kreditorių susirinkimo teisės. Kreditorių susirinkimo nutarimas gali būti apskųstas teismui (Įmonių bankroto įstatymo 24 str. 5 d.).
ĮBĮ 33 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad nekilnojamasis turtas parduodamas iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka, o kito turto, išskyrus įkeistą, pardavimo tvarką nustato kreditoriai. Varžytynes organizuoja ir vykdo bankrutuojančios įmonės administratorius (LR Vyriausybės 2001 m. liepos 21 d. patvirtinta Bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašo (toliau tekste – Aprašas) 3 p.). Iš varžytynių parduodamas nekilnojamasis įmonės turtas ir įkeistas turtas, kito turto pardavimo tvarką nustato kreditoriai (Aprašo 4 p.). Iš varžytynių parduodamas įmonės turtas kreditorių susirinkimo sprendimu gali būti įvertintas vadovaujantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu ir pradinę įmonės turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas (Aprašo 7 p.). Jeigu varžytinės neįvyksta, kiek ir kokia tvarka mažinama turto kaina, nustato kreditorių susirinkimas (Aprašo 27 p.). Kaip panaudoti antrosiose (pakartotinėse) varžytynėse neparduotą turtą, sprendžia kreditorių, kurių reikalavimai nepatenkinti, susirinkimas (Aprašo 30 p.).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2001 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr.33 11 punkte nurodyta, kad tais atvejais, kai bankroto byla iškeliama įmonei, kurios turtas neatskirtas nuo įmonininko ar jos narių turto, į šeimos turtą išieškojimas gali būti nukreiptas laikantis CK 3.85 straipsnio trečiojoje dalyje numatytų apribojimų.
Pirmosios instancijos teismo išvada, kad teismas negali spręsti kreditorių susirinkimo kompetencijai priklausančių klausimų yra pagrįsta tik iš dalies, kadangi teismas įstatymo nustatyta tvarka turi teisę panaikinti nepagrįstus bei neteisėtus kreditorių susirinkimo nutarimus. Nagrinėjant bankroto bylą, kreditorių ginčas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo konkrečiu klausimu priėmimo negali tęstis be pabaigos ir turi būti išspręstas iš esmės įstatymo nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė ginčo pagal kreditorių AB Turto banko ir VSDFV Plungės skyriaus skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo esmės, kadangi neaiškino ir nenustatė aplinkybių, ar išieškojimas kreditorių reikalavimams tenkinti pagal įstatymo reikalavimus gali ir turi būti nukreiptas į visą butą ir jam priklausantį sandėlį, esančius Stoties g. 6-8, Plungėje. Šios aplinkybės turi reikšmę kreditorių skundais ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumui bei pagrįstumui. Apeliacinės instancijos teismui su atskiraisiais skundais pateikta tik dalis bylos dėl R. E. V. transporto paslaugų įmonės bankroto. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė klausimo pagal skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo esmės ir pagal pateiktus byloje įrodymus klausimo negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad atskirieji skundai tenkintini iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismu iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 5 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjų (kreditorių) akcinės bendrovės Turto banko, valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Plungės skyriaus skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.