Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. J. pažeidė kreditoriaus – valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), teises, t. y. L. J., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, atskaitingu asmeniu, organizuodamas ir vykdydamas atsiskaitymus su kreditoriais, nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje numatytos atsiskaitymo su valstybe eiliškumo tvarkos: UAB „(duomenys neskelbtini)“, turėdama įsiskolinimą valstybės biudžetui (įmonės įsiskolinimas valstybės biudžetui 2025 m. vasario 27 d. sudarė 10 969,96 Eur: PVM nepriemoka susidarė nuo 2024-01-26 pagal pateiktas deklaracijas už 2023 m. gruodžio, 2024 m. rugsėjo ir spalio mėn., PM nepriemoka susidarė 2024-06-18 pagal pateiktą deklaraciją už 2023 m.), pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais ir tuo pažeidė valstybės, kaip kreditoriaus, teises.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas L. J. teismo posėdžio metu pripažino kaltę, gailėjosi dėl padaryto administracinio nusižengimo ir prašė jam neskirti baudos. Paaiškino, kad nuo 2025 m. vasario mėn. pradžios antstoliai pradėjo 10 969,96 Eur skolos išieškojimą, dėl to priskaičiuota daugiau kaip 1 000 Eur vykdymo išlaidų, taip pat VMI skaičiuoja delspinigius. 2025 m. vasario 27 d. jis VMI pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad keli užsakovai jam pačiam yra skolingi iš viso apie 8 000 Eur ir jis laukia šių skolų grąžinimo, tada galės dengti įsiskolinimą VMI. Šiuo metu vienas skolininkas jau sumokėjo, yra dar vienas, kuris jam skolingas apie 3 000 Eur maždaug metus laiko. Šiuo metu (2025 m. kovo 25 d.) jo skola VMI sudaro apie 5 000 Eur. Nuo balandžio mėn. pradžios įmonė pradės naujus darbus, yra pasirašyta sutartis dėl darbų už 8 500 Eur, todėl galės visiškai padengti įsiskolinimą VMI. Jis privalo atsiskaityti su tiekėjais ir darbuotojais, kadangi tai būtina norint užtikrinti įmonės veiklą, gauti reikiamas medžiagas darbui ir darbo jėgą. Jis supranta, kad atsiskaitymas su VMI yra prioritetinis. Anksčiau už analogišką pažeidimą nebuvo baustas ir visuomet stengiasi atsiskaityti su visais kreditoriais.

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomosios sąskaitos AB banke „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo už laikotarpį nuo 2023 m. gruodžio 1 d. iki 2025 m. vasario 8 d. matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko mokėjimus kitiems kreditoriams, nors turėjo nesumokėtą mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui (nurodyta tik dalis finansinių operacijų, tik didžiausi atsiskaitymai):

Mokėjimo data Suma, Eur Gavėjas Mokestinė nepriemoka Eur 2024-04-12 500,00 MB „(duomenys neskelbtini) “, kodas 306307557 302,53 2024-04-13 300,00 MB „(duomenys neskelbtini)“, kodas 304887104 302,53 2024-04-15 2 001,00 PIRKINYS (duomenys neskelbtini) 2024.04.13 2001.00 EUR (542391) DEPO KLAIPEDA 302,53 2024-04-19 300,00 MB „(duomenys neskelbtini)“, kodas 306307557 336,49 2024-04-25 229,90 UAB „(duomenys neskelbtini)“, kodas 180245532 9 620,09 2024-04-25 200,00 UAB „(duomenys neskelbtini)“, kodas 300531413 9 620,09 2024-04-28 210,00 UAB (duomenys neskelbtini), kodas 304431129 9 620,90 2024-05-10 350,00 UAB (duomenys neskelbtini), kodas 304431129. 595,81 2024-05-21 150,00 UAB Daugiabučių administravimo centras, kodas 304431129 347,13 2024-05-21 500,00 UAB (duomenys neskelbtini), kodas 304431129 347,13 2024-09-08 1 754,50 UAB „(duomenys neskelbtini)“, kodas 180245532 9 056,63 2024-10-05 272,06 PIRKINYS (duomenys neskelbtini) 2024.10.03 272.06 EUR (699567) DEPO KLAIPEDA 9 893,13

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais).

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, teismas pripažįsta esant įrodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas L. J., būdamas įmonės vadovu, t. y. atskaitingu asmeniu, organizuodamas ir vykdydamas atsiskaitymus su kreditoriais, nesilaikė CK 6.930¹ straipsnyje numatytos atsiskaitymo su valstybe eiliškumo tvarkos. CK 6.930¹ straipsnis reglamentuoja skolininko – fizinio ar juridinio asmens, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, atsiskaitymų eiliškumą. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies 3 punkte imperatyviai numatyta, kad kai juridinis asmuo neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, trečiąja eile atsiskaitoma pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus. Tačiau L. J. vadovaujama įmonė, nesilaikydama CK 6.930¹ straipsnio nuostatų, pažeisdama nustatytą atsiskaitymų eiliškumą, vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, nepaisant to, kad nebuvo sumokėjusi įmokų į valstybės biudžetą. Surinktų įrodymų pagrindu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, turėdama įsiskolinimą valstybės biudžetui, nuo 2023 m. gruodžio 1 d. iki 2025 m. vasario 8 d. atliko mokėjimus kitiems kreditoriams ir anksčiau lentelėje nurodytiems kreditoriams iš viso sumokėjo 6 767,46 Eur. Išmokėdamas nurodytas pinigų sumas kitiems kreditoriams, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas L. J. pažeidė kreditoriaus – valstybės – teises. Tokia jo veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo L. J. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą, dėl to nuoširdžiai gailisi, bei tai, kad administracinį nusižengimą padarė 65 metų sulaukęs asmuo (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Spręsdama klausimą dėl nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės skyrimo, institucija (pareigūnas) privalo vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės skyrimo pagrindais, numatytais ANK 32 straipsnyje. Administracinės nuobaudos tikslas – tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už padarytą teisės pažeidimą, siekiant prevencijos tikslų. Tačiau visais atvejais už teisės pažeidimus nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-4-2011).

ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę baudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės. Sprendimas dėl nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, taip pat į ANK 35 straipsnyje įtvirtintas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį gali būti švelninama arba iš viso neskiriama nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės arba jas švelninant.

Skirdamas L. J. nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, į tai, kad įmonės įsiskolinimas valstybės biudžetui 2025 m. vasario 27 d. sudarė 10 969,96 Eur, į pažeidėjo asmenybę – jis už tokio pobūdžio nusižengimą administracinėn atsakomybėn traukiamas pirmą kartą, apskritai, byloje nėra duomenų apie jo baustumą administracine tvarka, jis dirba, išreiškia siekį atsiskaityti su VMI bei išlaikyti įmonės veiklos tęstinumą, pasak pažeidėjo, įsiskolinimas VMI yra išieškomas antstolių ir šiuo metu (2025 m. kovo 25 d.) skola VMI yra sumažėjusi, sudaro apie 5 000 Eur, jis greitu laiku visiškai atsiskaitys su VMI, į nustatytas jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinęs visus aptartus duomenis, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti, o proporcingumo ir teisingumo principai nepažeisti L. J. pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskyrus mažesnę baudą, nei ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta minimali jos riba.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

L. J. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, paskirti jam 200 Eur (dviejų šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant administracinio nusižengimo bylos numerį A6.-62-972/2025, įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo (išdavimo) dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.